Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2023 m. vasario 20 d. paduotu atsakovės UAB „Umas“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimo peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atrankos kolegija 2023 m. vasario 8 d. nutartimi Nr. DOK-301 atsisakė priimti atsakovės UAB „Umas“ kasacinį skundą, nustačiusi, kad jis neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.

Pagal CPK 350 straipsnio 5 dalį asmuo, kurio skundą atsisakoma priimti dėl to, kad jis neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas CPK 345 straipsnyje nustatyto termino.

Atrankos kolegija, susipažinusi su antrą kartą atsakovės paduotu kasaciniu skundu, pažymi, kad jis grindžiamas kitais argumentas. Kasaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai: 1) apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 1.82 straipsnį, 6.227 straipsnio 3 dalį, pažeidė CPK 5 straipsnį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Ieškovas byloje įrodinėjo, kad žalą dėl ginčijamo sandorio sudarymo jis patyrė kaip kreditorius, t. y. CK 6.66 straipsnio pagrindu, ir neįrodinėjo savo, kaip akcininko, teisių pažeidimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas ieškinį patenkino CK 1.82 pagrindu, net netyręs ieškovo, kaip akcininko, patirtos žalos aplinkybių. Teismas pažeidė CK 6.227 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad teisę pareikšti ieškinį dėl sutarties nuginčijimo turi tas asmuo, kurio teises ar teisėtus interesus sutartis pažeidė; 2) apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnį, CK 1.2 straipsnį, netinkamai taikė ABĮ 37 straipsnį kartu su 32 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 34 straipsnio 4 dalies 1, 2, 3 punktais, dėl to neteisėtai privačiam ūkio subjektui nurodė kaip (kokiu konkrečiai būdu) jis turėtų siekti savo veiklos tikslo (pelno). Teismas pažeidė verslo sprendimo vertinimo taisyklę, nuspręsdamas, kad verslo sprendimas vykdyti veiklą per dukterinę įmonę buvo nenaudingas; 3) apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 301, 306 straipsnius ir audiatur et altera pars (tebūnie išklausyta ir antroji pusė) principą, nes savo iniciatyva ir nesant tam įstatyme nustatytų pagrindų (CPK 320 straipsnis) išplėtė apeliacinio skundo argumentus ir analizavo argumentus, kuriais ieškovas apeliaciniame skunde nesirėmė, taip buvo pažeista atsakovės teisė būti išklausytai; 4) apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos šios kategorijos bylose, nes nepagrįstai atleido ieškovą nuo pareigos įrodinėti jo, kaip akcininko, dėl ginčijamo sandorio patirtą žalą; nevertino, ar pažeistų teisių negalima buvo apginti kitais būdais, t. y. netaikant kraštutinės priemonės – sutarties pripažinimo negaliojančia.