Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Prano Šimkaus, teisėjų Jolantos Raščiuvienės ir Sigito Bagdonavičiaus, sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,

nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių R. P. ir D. E. atstovui advokatui Antanui Cemnolonskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų - civilinių ieškovių R. P. ir D. E. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo N. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 str. 5 d. ir, vadovaujantis BK 40 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį V. K. pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, bei jo atžvilgiu byla nutraukta. Vadovaujantis BK 67 str. 2 d., 67 str. 2 d. 6 p., 68 str., N. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams. Nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms R. P. ir D. E. priteista iš N. K. po 10 000 Lt (2 896,20 Eur) neturtinei žalai atlyginti bei po 300 Lt (86,88 Eur) turėtų išlaidų atstovo paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir jo atžvilgiu byla nutraukta už tai, kad jis, 2013 m. gruodžio 27 d., apie 11.05 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, už (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, vairuodamas automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 ir 135 punktų reikalavimus - važiuodamas mieste apie 89 km/h greičiu ir ženkliai viršydamas didžiausią leistiną 50 km/h greitį, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir privalėdamas sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią eismo juostą pėsčiųjų perėjoje išėjusį pėsčiąjį, laiku nemažino automobilio greičio, dėl ko partrenkė jam iš kairės pusės per pėsčiųjų perėją ėjusį pėsčiąjį K. P., kai, važiuodamas didžiausiu leistinu gyvenvietėse 50 km/h greičiu, net ir neintensyviai stabdydamas, būtų turėjęs techninę galimybę išvengti pėsčiojo partrenkimo, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo pėsčiasis K. P., - jis mirė nuo stipraus kūno sumušimo, pasireiškusio odos nubrozdijimais kaktoje, dešiniame skruoste ir dešiniame klube, muštine žaizda dešinėje blauzdoje, poodine kraujosruva kairėje blauzdoje, kraujosruvomis kaktos ir kairio momens minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų kaktinių skilčių sumušimu, kaktikaulio, kairės priekinės kaukolės pamato duobės kaulų lūžiais, dešinio šlaunikaulio ir dešinio blauzdikaulio bei dešinio šeivikaulio lūžiais, tai komplikavosi trauminiu šoku.

Tenkinama apeliacinio skundo dalis.

Nagrinėjamoje byloje nekeliami nusikalstamos veikos kvalifikavimo, N. K. kaltės bei jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamosios bylos nutraukimo jo atžvilgiu klausimai. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. P. ir D. E. apeliaciniu skundu nesutinka tik su joms priteistu atlyginti neturtinės žalos dydžiu bei priteistomis atstovavimo išlaidomis, ir prašo tenkinti jų pareikštą civilinį ieškinį visa apimtimi, kiekvienai iš jų iš N. K. priteisiant po 41 368 Lt (11 981 Eur) neturtinei žalai atlyginti, taip pat vienai iš jų (R. P.) priteisti 500 Lt, o kitai (D. E.) 600 Lt atstovavimo išlaidų, kurias jos realiai patyrė ikiteisminio ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. P. ir D. E. ikiteisminiame tyrime pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriame nurodė, kad dėl tėvo žūties jos patyrė didelius neigiamus išgyvenimus, emocinę depresiją, širdgėlą, iki šios dienos jaučia sielvartą, tuštumą ir artimo žmogaus trūkumą, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią kiekviena vertino po 20 000 Lt, o atsižvelgusios į jau gautas draudimo išmokas (17 264 Lt – per pusę R. P. ir D. E., t. y. kiekvienai po 8 632 Lt)), prašė iš N. K. priteisti po 11 368 Lt kiekvienai neturtinei žalai atlyginti (b. l. 28-29).

Bylai jau esant pirmosios instancijos teisme nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriame dėl tėvo žūties patirtus dvasinius išgyvenimus, t. y. joms padarytą neturtinę žalą įvertino jau po 50 000 Lt kiekvienai, o atsižvelgusios į gautas draudimo išmokas, prašė iš N. K. kiekvienai priteisti po 41 368 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 124-125).

Kaip ne kartą savo praktikoje yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Ji gali būti padaroma, pažeidžiant skirtingus teisinius gėrius. Teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala, yra vienas iš faktorių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti. Be abejo, žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2014, 2K-628/2013 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, šioje byloje to niekas ir neginčija, kad N. K., nors ir neatsargiais veiksmais, tačiau vis dėlto pažeidė aukščiausią teisinį gėrį – žmogaus gyvybę, t. y. dėl N. K. neatsargių veiksmų vairuojant transporto priemonę žuvo nukentėjusiųjų R. P. ir D. E. tėvas. Teisėjų kolegija neabejoja tuo, kad nukentėjusiosios dėl netikėtos tėvo žūties patyrė itin skaudžius ir sunkius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinę depresiją, praradimą ir nebeegzistuojantį artimo asmens ryšį, tai neigiamai paveikė jų gyvenimus, juolab kad nukentėjusiosios turėjo tik vieną iš tėvų (jų motina jau yra seniai mirusi). Aukštesnės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo abejoti ir tuo, kad tarp žuvusiojo ir nukentėjusiųjų buvo itin glaudūs, tvirti, draugiški ir nuolatinio pobūdžio ryšiai, paremti tarpusavio pasitikėjimu, nuoširdumu ir artumu. Nukentėjusioji R. P. iki aptariamo įvykio gyveno kartu su tėvu, o D. E., kuri gyvena Vokietijoje, reguliariai su tėvu bendravo telefonu ir net po keletą kartų per metus grįždavo į Lietuvą jo aplankyti (byloje nėra duomenų, paneigiančių šias aplinkybes). Sukeltos pasekmės – žmogaus mirtis – negali būti pašalintos, sumažintos, jos laikytinos pačiomis sunkiausiomis.

Tačiau patirta dvasinė skriauda tik dalinai gali būti įvertinta ir kompensuota materialiai. Žmogaus gyvybės įkainoti neįmanoma, kaip neįmanoma išmatuoti nukentėjusiųjų dėl netekties patirto dvasinio skausmo. Padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas, tarp jų ir materialinė kompensacija, negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną tik kai kada (geriausiu atveju) galima iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią kompensaciją už moralinę žalą (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Apie tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-181/2010, 2K-299/2012 ir kt.). Dėl to įstatymas numato tik kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. Šioje normoje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, kuriuo atimta žmogaus gyvybė. Pažymėtina ir tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vis dėlto teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei suformuota teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2010). Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs nukentėjusiosioms būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, atitinkantį situaciją neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Be kilusių pasekmių, nustatant N. K. padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydį, būtina įvertinti ir tai, kaip pasireiškė žalą padariusio asmens kaltė. Nusikaltimas, numatytas BK 281 str. 5 d., kuriuo ir buvo sukeltos minėtos pasekmės, baudžiamajame įstatyme priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai (BK 16 str.). Taigi N. K. padarė nusikaltimą dėl neatsargumo, t. y. jis nenorėjo kilusių padarinių ir jų sąmoningai nesiekė. N. K. savo nusikalstamais veiksmais nenorėjo sukelti ir dvasinių išgyvenimų nukentėjusiosioms. Pripažintina, kad kai neturtinė žala padaroma neatsargiais kaltininko veiksmais, t. y. kai nukentėjusiajam sąmoningai nesiekiama sukelti dvasinių išgyvenimų, fizinių kančių, padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės veikos (pavyzdžiui, nužudymo, nusikaltimų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui) atveju. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad N. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme savo kaltę pripažino, gailėjosi, nesiekė išvengti atsakomybės už savo veiksmus, abiem nukentėjusiosioms savo noru atlygino dalį padarytos žalos – 2400 Lt, pervesdamas pinigu į vienos iš nukentėjusiųjų, t. y. R. P., pateiktą sąskaitą.

Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalą padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiosioms priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėję asmenys realiai gautų jiems priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus, siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros, todėl CK 6.250 str. 2 d. įpareigoja teismą įvertinti ir nusikaltimą padariusio asmens turtinę padėtį. Šioje situacijoje pažymėtina, kad N. K. yra jauno amžiaus (21 m.), nevedęs, dirba UAB (duomenys neskelbtini) apdailininku, tačiau iš byloje esančios jo darbo sutarties matyti, kad ji sudaryta terminuotam laikotarpiui, t. y. sudaryta tik atlikti statybos darbams, esantiems objekte (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Pasak N. K., jo per mėnesį gaunamos pajamos siekia apie 800 Lt. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad N. K. šiuo metu dar ir mokosi Panevėžio profesinio rengimo centre. Duomenų apie jo vardu registruotą turtą byloje nėra. Todėl, atsižvelgusi į visas pirmiau paminėtas aplinkybes ir vertindama realios piniginės kompensacijos už neturtinę žalą gavimą, jos išieškojimą iš kalto asmens, taip pat į teismų formuojamą praktiką šios kategorijos baudžiamosiose bylose, kuriose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai teismų praktikoje svyruoja nuo 15 000 Lt iki 150 000 Lt (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 2K-416/2010, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-431/2013), teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo kiekvienai nukentėjusiajai iš N. K. priteistas po 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, neįskaitant draudimo bendrovės ir N. K. joms jau sumokėtų sumų, yra pagrįstas, protingas ir teisingas. Be to, kolegija pažymi, kad skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiosioms priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti - po 10 000 Lt kiekvienai, sudėjus jas su draudimo jau išmokėta suma (po 8 632 Lt kiekvienai nukentėjusiajai), taip pat N. K. atlyginta žalos dalimi (po 1200 Lt kiekvienai nukentėjusiajai), yra tokios, kokių nukentėjusiosios iš esmės norėjo, išreikšdamos savo valią ikiteisminio tyrimo metu, t. y. pareikšdamos pirminį civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios prašė priteisti kiekvienai po 20 000 Lt, taigi apylinkės teismo priteista atlyginti suma, sudėjus ją su draudimo išmokėta ir N. K. atlyginta žalos dalimi, sudaro po 19 832 Lt kiekvienai nukentėjusiajai. Nukentėjusiosios vėliau (bylai jau esant teisme), patikslindamos savo civilinį ieškinį ir padidindamos savo reikalavimą neturtinei žalai atlyginti iki 50 000 Lt kiekvienai, iš šios sumos išskaičiuojant gautą draudimo išmoką, t. y. patikslintu civiliniu ieškiniu prašydamos kiekvienai priteisti po 41 368 Lt neturtinei žalai atlyginti, šio savo reikalavimo jokiomis naujomis aplinkybėmis, kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, nepagrindė ir jokių naujų argumentų, kodėl jų reikalaujama neturtinės žalos atlyginimo suma padidėjo, nenurodė. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs reikšmingus neturtinės žalos dydžio apskaičiavimo kriterijus, jų visumos reikšmę bei įtaką sprendžiant apie teisingą piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį, taip pat atsižvelgęs į be pagrindo padidintą nukentėjusiųjų reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, įvertinęs draudimo kompanijos ir N. K. nukentėjusiosioms jau atlygintą neturtinę žalą bei realios piniginės kompensacijos už neturtinę žalą gavimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą, atitinkantį įstatymo reikalavimus, protingumo ir teisingumo kriterijus bei teismų praktiką panašiose bylose, sprendimą, priteisdamas iš N. K. kiekvienai nukentėjusiajai dėl tėvo žūties po 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, todėl keisti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio išsprendimo nėra jokio teisinio pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo priteisimas iš kaltininko negali būti siejamas su kaltininko nubaudimu, kadangi neturtinė žala atlieka kitokią funkciją, t. y. kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą fizinį ir dvasinį skausmą bei kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Be to, itin didelis neturtinės žalos priteisimas iš kaltininko neleidžia pasiekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Taigi atsižvelgusi į pirmiau išdėstytas aplinkybes kolegija neturi pagrindo manyti, kad nagrinėjamu atveju buvo netinkamai įvertinti neturtinės žalos atlyginimo kriterijai ir kad kiekvienai nukentėjusiajai dėl tėvo žūties bendrai priteistas po 19 832 Lt neturtinės žalos atlyginimas yra aiškiai per mažas, nepagrįstas ir neteisingas.

Tačiau nukentėjusiųjų prašymas padidinti joms priteistas atstovavimo išlaidas atitinkamai jų realiai patirtoms sumoms yra pagrįstas, todėl tenkinamas, nuosprendžio dalis dėl atstovavimo išlaidų priteisimo keičiama dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 4 p.).

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas, remdamasis BPK 106 str. 2 d., pripažino nukentėjusiųjų turėtas išlaidas atstovo paslaugoms apmokėti proceso išlaidomis ir iš N. K. jų naudai priteisė po 300 Lt atstovavimo išlaidų. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, joje yra du pinigų priėmimo kvitai, patvirtinantys apie didesnes nukentėjusiųjų patirtas atstovavimo išlaidas, t. y. 2014-01-06 kvitas Nr. 709625, išrašytas 600 Lt už atstovavimą ikiteisminiame tyrime, pasirašytas nukentėjusiosios D. E. (b. l. 30), ir 2014-07-21 kvitas Nr. 709698, išrašytas 500 Lt sumai už atstovavimą pirmosios instancijos teisme, pasirašytas nukentėjusiosios R. P. (b. l. 142). Taigi nagrinėjamoje byloje yra du kvitai, patvirtinantys, kad nukentėjusiosios advokatui už atstovavimą joms ikiteisminio bei teisminio bylos nagrinėjimo metu sumokėjo iš viso 1100 Lt. Teismas, atsižvelgęs į nuteistojo turtinę padėtį, turi teisę sumažinti atstovavimo išlaidas (BPK 106 str. 2 d.). Tačiau nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nepasisakė, kad nukentėjusiųjų turėtos atstovavimo išlaidos turi būti mažinamos, t. y. teismas jokių motyvų apie tai, kad yra mažinama nukentėjusiųjų turėtų išlaidų atstovo paslaugoms apmokėti suma, nenurodė. Priešingai, apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad nukentėjusiųjų turėtos išlaidos atstovo paslaugoms apmokėti pripažįstamos proceso išlaidomis ir yra priteisiamos iš N. K., tačiau nepaisydamas to, nukentėjusiosioms priteisė atlyginti tik dalį, o ne visas jų turėtas atstovavimo išlaidas, nepagrįsdamas tokio savo sprendimo jokiais argumentais. Todėl atsižvelgusi į tai kolegija daro išvadą, kad nuosprendžio dalis dėl atstovavimo išlaidų priteisimo negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl ji keičiama, padidinant nukentėjusiosioms priteistas atstovavimo sumas, atitinkančias jų realiai patirtas išlaidas.

Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios taip pat prašo priteisti iš N. K. atstovavimo išlaidas, kurias jos patyrė sumokėdamos advokatui už dokumento (apeliacinio skundo) surašymą, pateikė pinigų priėmimo kvitą Nr. 771014, patvirtinantį šių išlaidų sumą – 500 Lt (pasirašytas abiejų nukentėjusiųjų) (b. l. 187). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiųjų atstovas advokatas A. Cemnolonskas papildomai dar pateikė vieną pinigų – 500 Lt sumai priėmimo kvitą Nr. 745360, pasirašytą abiejų nukentėjusiųjų už gynėjo atstovavimą joms apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad nukentėjusiosios turėjo išlaidų – iš viso 1000 Lt už dokumento paruošimą (apeliacinio skundo surašymą) bei gynėjo atstovavimą joms apeliacinės instancijos teisme, kurios yra pagrįstos dokumentais (pinigų priėmimo kvitais), jų dydis atitinka protingumo reikalavimus, šias išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis ir priteisia jas nukentėjusiųjų naudai atlyginti iš N. K. (BPK 106 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2015-01-01 Lietuvos Respublikoje pasikeitė valiuta, atstovavimo išlaidos apskaičiuojamos eurais.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Tenkinti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių R. P. ir D. E. apeliacinio skundo dalį.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio dalį dėl atstovavimo išlaidų pakeisti.

Skundžiamu nuosprendžiu iš N. K. nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms R. P. ir D. E. priteistas atstovavimo išlaidas po 86,88 Eur (300 Lt) padidinti atitinkamai: R. P. iki 144,81 Eur (500 Lt), o D. E. iki 173,77 Eur (600 Lt).

Išieškoti iš N. K. nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių R. P. ir D. E. naudai po 144,81 Eur (500 Lt) jų turėtų proceso išlaidų už paslaugas advokatui, kuris surašė apeliacinį skundą ir dalyvavo apeliacinės instancijos teisme kaip nukentėjusiųjų atstovas.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.