Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, netekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbanti – (duomenys neskelbtini), neteista, 2020-05-26 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalimi;

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Z. 2021 m. gegužės 4 d. apie 18.18 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodama lengvąjį automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9, 31 ir 127 punktų reikalavimus, tai yra, važiuodama (duomenys neskelbtini) antrąja eismo juosta ir artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties (duomenys neskelbtini) pastatu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 punktas), pasirinkdama važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties (KET 127 punktas), priartėjusi prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, prieš kurią pradėjo lėtinti važiavimo greitį vienas priekyje tos pačios krypties gretima pirma juosta važiavęs automobilis, važiavimo greičio nesulėtino ir prieš perėją nesustojo, kad įsitikintų, jog perėjoje nėra pėsčiojo (KET 31 punktas), dėl to važiuodama vairuojamu automobiliu partrenkė jos važiavimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į pėsčiųjų perėją per (duomenys neskelbtini) važiuojamąją dalį ėjusią pėsčiąją I. Š., tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajai I. Š. dėl atviro blauzdikaulio kūno lūžio padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio nuostatomis, byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklausta teisme kaltinamoji D. Z. kalta prisipažino ir parodė, jog 2021 m. gegužės 4 d. po 18 val. su draugėmis važiavo jai priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini) antrąja eismo juosta. Matė, jog prieš perėją, esančią ties (duomenys neskelbtini), sustojo automobilis. Greičio nelėtino, kad per perėją eina moteris, pamatė likus tik keliems metrams, stabdė, bandė pasukti į dešinę, tačiau sustoti nebespėjo ir moterį partrenkė. Sustabdžiusi automobilį, priėjo prie nukentėjusiosios, bandė jai padėti, draugės iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Labai gailisi dėl savo veiksmų. Nukentėjusiajai gydantis, su ja buvo susisiekusi, atsiprašė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios D. Z. teisme duotų parodymų jos kaltė įrodoma jos pačios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nukentėjusiosios, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji D. Z. kalta prisipažino visiškai ir parodė, jog 2021 m. gegužės 2 d. vakare pagal skelbimą iš asmens vardu E. P. nusipirko savo vardu automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už jį sumokėjo 250 eurų. Įsigyto automobilio techninė apžiūra, kiek pamena, galiojo apie du metus, o automobilis buvo draustas R. K. vardu. Pasibaigus draudimui, automobilį ketino apsidrausti savo vardu. Kai minėtas automobilis po eismo įvykio buvo grąžintas saugoti ir R. K. vardu draudimas nustojo galioti, jį ji apsidraudė 2021-06-01 (duomenys neskelbtini). Šių metų gegužės 4 d. apie 18.00 val. kartu su draugėmis M. V. ir G. Z. išvyko iš (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), važiavo automobiliu „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje. Automobilį vairavo ji pati, draugė M. sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės, o G. - ant galinės sėdynės, už M.. Jos visos segėjo saugos diržus. Ji buvo blaivi. Apie 18.15 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje pasuko į dešinę, važiavo (duomenys neskelbtini) tiesiai link (duomenys neskelbtini), važiuodama pirmąja eismo juosta aplenkė automobilį, važiavusį apie 30 km/h greičiu ir toliau važiavo antrąja eismo juosta apie 50 km/h greičiu. Pamena, kaip prie pėsčiųjų perėjos, esančios prie (duomenys neskelbtini) pastato, pastebėjo pirmoje eismo juostoje stovintį lengvąjį automobilį pilkos spalvos (markės neatsimena), į kurį sukoncentravo žvilgsnį, ir netikėtai pamatė, kai atstumas iki perėjos buvo apie 6-7 metrai, iš už šio automobilio einančią pėsčiąją. Ją pamačiusi, ji pasuko vairą į dešinę pusę, link sustojusio automobilio, ir pradėjo iš karto staigiai stabdyti. Įvažiavus į pėsčiųjų perėją, ir kuomet pėsčiajai iki salelės buvo apie 1-2 metrai, įvyko susidūrimas su ja. Smūgis buvo į jos pusę, buvo išdaužtas priekinis stiklas, sulenktas variklio gaubtas. Pėsčioji buvo nublokšta į priekį apie 4 metrus, nukrito ant važiuojamosios kelio dalies, ant dviejų ištisinių juostų. Ji sustojo savo juostoje, už kokių 2 metrų nuo perėjos. Pamačiusi partrenktą pėsčiąją, gulinčią ant žemės, ji staigiai atsisegė diržą, nubėgo prie jos. Moteris gulėjo ant žemės sustingusi. Ji pati buvo patyrusi šoką, išsigandusi. Žinojo, kad sužaloto asmens negalima judinti, šiek tiek palaukė, kol ši kažkiek atsigaus. Moteris pradėjo aimanuoti, tada ji sušuko, kad draugės kviestų greitąją medicinos pagalbą. Draugė M. paskambino iš savo telefono, tačiau ji nemokėjo paaiškinti įvykio vietos, pokalbį su operatore perėmė ji pati, pasakė įvykio vietos adresą. Operatorė teiravosi, kokia nukentėjusiosios sveikatos būklė, davė nurodymus kaip elgtis. Ji iš savo automobilio bagažinės paėmė šaliką, kurį padėjo nukentėjusiajai ant galvos, matė, jog nukentėjusiosios dešinės pusės kakta kraujavo. Moteris, kaip suprato, buvo sąmoninga, ji šaukė, kad jai labai skauda koją, norėjo atsikelti, tačiau ji neleido, žinojo, kad negalima judėti. Nukentėjusiosios rankinėje girdėjo skambantį telefoną. Vėliau, po kelių skambučių, tą telefoną iš jos rankinės ištraukė priėjusi nepažįstama moteris ir į skambutį atsiliepė, pasakė, kad įvyko avarija. Laukiant medikų, prie jų pribėgo vyriškis, vilkintis karinę aprangą, kuris paklausė, kokie moteriai padaryti sužalojimai. Ji pasakė, kad yra atviras kojos lūžis. Tas vyriškis uždėjo turniketą, turėtą su savimi kuprinėje, davė šiek tiek atsigerti vandens. Vyriškis pasišalino, kai atvyko medikai, prieš tai jiems paaiškinęs, kad uždėjo turniketą. Dar prieš atvykstant medikams ji į dešinę pusę patraukė savo automobilį, kadangi prasidėjo automobilių spūstys nuo sankryžos. Kiek pamena, į įvykio vietą pirmi atvyko policijos pareigūnai, o po to - medikai. Pareigūnams nurodė įvykio aplinkybes, pateikė raštu trumpą paaiškinimą. Pareigūnai nufotografavo ir išmatavo jos automobilį, pagal pasirašytą nutarimą jį grąžino jai saugoti. Būnant įvykio vietoje prie jos priėjo vyriškis, prisistatęs nukentėjusiosios patėviu, jis pasakė savo telefono numerį, kuriuo galėtų susisiekti. Po to jam skambino ir teiravosi, kokia nukentėjusiosios būklė ligoninėje, siūlė savo pagalbą. Vėliau susirašinėjo su nukentėjusiąja, jos atsiprašė. Kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Eismo įvykio metu ji laukėsi, šiuo metu augina du mažamečius vaikus (3 metų ir 1 mėnesio amžiaus), niekur nedirba. (2 t., b. l. 4-7, 14-16).

Nukentėjusioji I. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-05-04 apie 18.00 val. ji iš savo mamos I. namų (duomenys neskelbtini), ėjo į autobusų stotelę, ketindama važiuoti į namus. Prie pėsčiųjų perėjos, kuri yra ties (duomenys neskelbtini), matė, kad pirmoje juostoje sustojo automobilis ją praleisti. Ji įžengė į pėsčiųjų perėją. Daugiau nieko neatsimena. Atsipeikėjo tik ligoninėje. Eismo įvykio metu jai lūžo blauzdos kaulai, dešinės rankos kaulas. Prognozuojamas ilgas kojos kaulų lūžio gydymas. Daugiau apie įvykį nieko negali pasakyti. (1 t., b. l. 42-43).

Liudytoja G. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-05-04 apie 18.18 val. ji su savo pažįstamom M. V. ir D. Z. važiavo iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) gatvės automobiliu, kurį vairavo D. Z.. Ji sėdėjo ant galinės sėdynės, už priekinės keleivio sėdynės, M. sėdėjo priekyje, keleivio sėdynėje. D. važiavo antra eismo juosta apie 50 km/h greičiu. D. pradėjus stabdyti, ji pasižiūrėjo pasilenkusi per priekinį automobilio langą ir tuomet pamatė moterį, einančią iš dešinės pusės per pėsčiųjų perėją. D. stabdė automobilį, tačiau automobilis nesustojo, čiuožė, moteris krito ant automobilio dangčio, galva trenkėsi į automobilio lango stiklą, persivertė per automobilio variklio dangtį ir nukrito kairėje pusėje. Matė, kad pirmoje eismo juostoje, ta pačia kryptimi, važiavo automobilis, ar jis stabdė praleisti pėsčiąją ar jau buvo sustojęs, to negali pasakyti. Po eismo įvykio D. automobilį patraukė į pirmą eismo juostą, kad galėtų pravažiuoti automobiliai. Nukentėjusioji gulėjo antroje eismo juostoje, ne perėjos zonoje. Nukentėjusiajai kraujavo galvos srityje, kraujavo iš kairės kojos, nes smūgis buvo į kairę koją. Prie nukentėjusios priėjo kareivis, kuris suteikė moteriai pirmąją pagalbą. Ji pati eismo įvykio metu nenukentėjo. Eismo įvykio metu matomumas buvo geras, buvo apsiniaukę, kelio danga buvo sausa, tik jau po eismo įvykio pradėjo lyti. (1 t., b. l. 69-72).

Liudytoja M. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-05-04 apie 18.18 val. ji su pažįstamomis D. Z. ir G. Z. važiavo iš (duomenys neskelbtini). Važiavo D. automobiliu, vairavo D.. Ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, G. - už jos. Važiuojant (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) gatvės, prie (duomenys neskelbtini), antra eismo juosta, pamatė kaip iš už automobilio, kuris važiavo ar buvo sustojęs pirmoje eismo juostoje, išėjo pėsčioji per pėsčiųjų perėją. Kiek buvo metrų likę iki pėsčiosios negali pasakyti, kai D. pradėjo stabdyti automobilį. Tačiau išvengti eismo įvykio jai nepavyko, atrodo, ji dar bandė suktelėti į dešinę, automobilio priekiu kliudė pėsčiąją, kuri nukrito ant automobilio variklio dangčio, įdaužė automobilio priekinio lango stiklą, nusirito nuo kapoto ir nukrito ant važiuojamosios kelio dalies. Tuo metu automobilis sustojo. Moteris nukrito prieš automobilį. D. patraukė automobilį į pirmą eismo juostą, kad netrukdytų eismui. Ji paskambino į bendrąjį pagalbos centrą. D. su prie įvykio vietos priėjusiu kareiviu suteikė nukentėjusiajai pirmąją pagalbą. D. važiavo apie 50 km/h greičiu. Važiuojamoji kelio dalis buvo sausa, matomumas buvo geras. Ar automobilis pirmoje juostoje jau stovėjo prie perėjos, ar tik stojo, to negali pasakyti. Pėsčiąją pamatė tik tada, kai ji įžengė į antrą eismo juostą. Pati eismo įvykio metu nenukentėjo. (1 t., b. l. 75-78).

Liudytojas E. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. gegužės 4 d. apie 18.00 val. su savo šeima - žmona I. M. ir dviem nepilnamečiais vaikais (4 ir pusės metų amžiaus) automobiliu „Toyota sienna“ važiavo (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini). Važiavo pirmąją eismo juosta. Matomumas buvo labai geras. Ties „Peugeot“ automobilių centru esančioje pėsčiųjų perėjoje iš toliau pastebėjo šalia perėjos esančią pėsčiąją, kuri buvo atsisukusi į jo pusę ir matė artėjantį jo automobilį, todėl palengva sulėtino greitį, pradėjo stabdyti. Pėsčioji, įsitikinusi, kad jis ją praleidžia, ir jo vairuojamas automobilis yra stabdomas, įžengė į perėją. Jai įžengus, atstumas iki perėjos nuo jo vairuojamo automobilio galėjo būti apytiksliai apie 10 - 15 metrų. Pėsčioji ėjo ramiai, o jis sulėtinęs greitį judėjo link perėjos saugiu greičiu, kad prie perėjos galėtų pilnai sustoti. Važiavo laikydamasis kelių eismo taisyklių. Jam nebaigus privažiuoti perėjos pėsčioji jau buvo perėjusi į antrąją eismo juostą, kai pastebėjo per vairuotojo šoninį veidrodėlį atvažiuojantį antrąja eismo juosta lengvąjį automobilį (šiuo metu markės nepamena). Negali pasakyti, kokiu greičiu tas automobilis važiavo. Pėsčiųjų perėjoje įvyko susidūrimas su pėsčiąja, nes lengvasis automobilis, važiuodamas antrąja eismo juosta, nepraleido pėsčiosios. Nukentėjusioji po smūgio buvo nublokšta į priekį, atsidūrė važiuojamojoje kelio dalyje. Jis sustojo iš karto už pėsčiųjų perėjos, išlipo iš automobilio. Lengvasis automobilis, po smūgio buvo visiškai sustojęs savo eismo juostoje. Tada iš jo išlipo vairuotoja ir keleivės (viena ar dvi, nepamena). Po to, maždaug po minutės – dviejų, automobilis pavažiavo į dešinę, į pirmąją eismo juostą. Jis iškart po smūgio priėjo prie nukentėjusios moters, kuri buvo be sąmonės. Po to nukentėjusioji atsigavo, pradėjo ją kalbinti, raminti, prašė, kad nejudėtų. Prie įvykio vietos pradėjo būriuotis žmonės, kažkas iškvietė medikus ir policiją. Jo žmona po eismo įvykio su vaikais išlipo iš automobilio, paėjo į šalį, ir kas vyko įvykio vietoje, nestebėjo. Su eismo įvykio kaltininke jis nebendravo. Vyriškis su taktine karine uniforma taipogi teikė pirmąją medicinos pagalbą nukentėjusiai moteriai. Netrukus atvyko policija, medikai. Pareigūnams nurodė eismo įvykio aplinkybes ir, pateikęs raštišką paaiškinimą, išvyko iš eismo įvykio vietos. (1 t., b. l. 86-89)

2021-05-04 D. Z. paaiškinime nurodyta, jog 2021-05-04 važiavo (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini)gatvės link (duomenys neskelbtini) gatvės automobiliu „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Važiavo antrąja eismo juosta. Matė ties pėsčiųjų perėja pirmoje juostoje stovintį automobilį, nukreipė į jį dėmesį ir nepastebėjo, kad pėsčiųjų perėja eina pėsčioji, ją pamatė tik kai ši išėjo iš už pirmoje juostoje sustojusio automobilio, pradėjo stabdyti tik įvažiavusi į perėją ir moterį partrenkė. (1 t., b. l. 31).

2021-05-04 E. M. paaiškinime nurodyta, kad 2021-05-04 apie 18 val. su šeima važiavo (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. Iš tolėliau pamatė, kad link ties (duomenys neskelbtini) esančios pėsčiųjų perėjos eina moteris, pradėjo palengva stabdyti. Nebaigus privažiuoti perėjos, moteris jau buvo perėjusi į antrą juostą, kai ją pėsčiųjų perėjoje partrenkė antrąja eismo juosta važiavęs automobilis „Audi“. Jo vairuojamo automobilio greitis buvo apie 50 km/h. (1 t., b. l. 32).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos kinologų būrio vyriausiosios patrulės K. J. 2021-05-04 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2021-05-04 apie 18.20 val. iš Šiaulių AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini)pranešėja automobiliu Audi, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) partrenkė moterį. Į įvykio vietą nuvyko apie 18.30 val. Įvykio vietoje rado ant važiuojamosios kelio dalies gulinčią moterį, kuri priėjus nurodė, kad yra I. Š.. Apie įvykį ji paaiškinti nieko negalėjo. Greitoji medicinos pagalba ją išvežė į ligoninę. Automobilio „Audi A6 Avant“ vairuotoja D. Z. paaiškino, jog važiuodama (duomenys neskelbtini) gatve antrąja eismo juosta pamatė pirmoje juostoje sustojusi automobilį, į kurį nukreipė dėmesį ir nepamatė per perėją einančios moters, tik ją pastebėjusi pradėjo stabdyti, tačiau sustoti nespėjo ir moterį partrenkė. Nukentėjusiajai ir D. Z. patikrinus neblaivumą, nustatyta, kad jos yra blaivios. Iš D. Z. ir E. M. paimti paaiškinimai. Buvo nubraižytas eismo įvykio planas. Filmuota BodyCam Nr. B0F1EC5FC650, B0F1EC609018. (1 t., b. l. 35-37).

2021-05-04 - 2021-05-05 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota kelių eismo įvykio vieta - pėsčiųjų perėja, esanti (duomenys neskelbtini), nubraižytas eismo įvykio planas, sudaryta eismo įvykio fotonuotraukų fotolentelė. (1 t., b. l. 15-23).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 614/2021(04) nurodyta, kad nukentėjusiajai I. Š. nustatyti kūno sužalojimai: odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva galvoje, nudegimas dešinėje kojoje, dešinio stipinkaulio tipinės vietos ir dešinio X šonkaulio lūžiai, kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio atviri lūžiai su žaizda blauzdos priekiniame paviršiuje; kūno sužalojimai visumoje, dėl atviro blauzdikaulio kūno lūžio kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. (1 t., b. l. 100-101).

Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2021-07-05 rašte Nr. 41D(K)-1425 nurodyta, kad bendrojo pagalbos centro 2021-05-04 18.15 val. informacinėje sistemoje yra užfiksuotas pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini); pateikiamas skambučio skaitmeninis garso įrašas. (1 t., b. l. 106).

2021-08-05 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota BPC Klaipėdos skyriaus pateikto pranešimo iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), įrašyto į kompaktinę plokštelę, apžiūra. Įraše girdima, kaip moteris, prisistačiusi D. Z., praneša, jog (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) savo vairuojamu automobiliu partrenkė moterį. (1 t., b. l. 107-109).

2021-08-23 - 2021-08-24 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota body kamerų įrašų apžiūra. Įrašuose užfiksuotas D. Z. aiškinimas apie įvykį, nukentėjusiosios ir D. Z. girtumo tikrinimas, E. M. aiškinimas apie įvykį, įvykio vietos apžiūros atlikimas. (1 t., b. l. 111-120).

2021-07-30 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11Š-106(21) nurodyta, kad nurodytoje eismo situacijoje automobilio „Audi A6 Avant“ vairuotoja D. Z. važiavo apie 74 km/h, tai yra, didesniu nei leistinu eismo įvykio vietoje 50 km/h greičiu, dėl to neteko techninės galimybės, laiku stabdydama vairuojamą automobilį, išvengti pėsčiosios partrenkimo ir tai techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. (1 t., b. l. 145-149).

2021-05-04 transporto priemonės techninės apžiūros akte užfiksuoti automobilio „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) techniniai defektai. (1 t., b. l. 33).

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamosios D. Z. kaltė įrodyta.

Kaltinamoji D. Z. vairuodama transporto priemonę - lengvąjį automobilį, pažeidė KET 9, 31, 127 punktų reikalavimus, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdama važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, priartėjusi prie pėsčiųjų perėjos, prieš kurią ėmė lėtinti greitį gretima tos pačios krypties pirmąja eismo juosta važiuojantis automobilis, važiavimo greičio nesulėtino ir prieš perėją nesustojo, kad įsitikintų, jog perėjoje nėra pėsčiojo, dėl ko įvyko eismo įvykus, kurio metu partrenkė jos važiavimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės pėsčiųjų perėja ėjusią nukentėjusiąją I. Š., kuriai šio eismo įvykio metu buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, todėl jos veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, požymius.

Skirdamas bausmę kaltinamajai D. Z. teismas atsižvelgia į tai, jog ji padarė nusikaltimą dėl neatsargumo. Jos atsakomybę lengvina tai, jog ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, suteikė nukentėjusiajai pagalbą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta – nors kilo sunkios pasekmės, tačiau tai yra nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis. Ji anksčiau neteista, tačiau buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (1 t., b. l. 150-160), yra bausta administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 167-176). Ji nedirbo, tačiau buvo registruota Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 182-183), šiuo metu yra (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajai D. Z. skirtina bausmė – bauda. Kadangi kaltinamoji kaltę pripažino, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos, ir kaltinamajai D. Z. skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamoji D. Z. nusikaltimą padarė naudodamasi specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, tačiau ji augina du mažamečius vaikus, juos būtina vežioti pas medikus bei į ugdymo įstaigą, be to, ji anksčiau itin šiurkščių kelių eismo taisyklių nėra padariusi, todėl baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones jai neskirtina. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, į kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius duomenis, į jos turtinę padėtį, kitokios baudžiamojo poveikio priemonės jai neskirtinos.

Nukentėjusioji I. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 620,69 EUR turtinės žalos ir 20000 EUR neturtinės žalos priteisimo iš (duomenys neskelbtini) ir D. Z.. (1 t., b. l. 57-60, 62-64).

AB (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog I. Š. buvo išmokėta 7 933,35 EUR (tame tarpe 7,704,00 EUR arba 12 MMA ekvivalentas dėl neturtinės žalos bei 229,35 EUR dėl gydymo išlaidų) ir Valstybinei ligonių kasai 3 571,32 EUR (pagal Šiaulių TLK pretenziją). Kadangi pagrįsta turtinė žala yra atlyginta, o išmokėta draudimo išmoka dėl neturtinės žalos atitinka tiek įvykio aplinkybes, tiek pasekmes, tiek „Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas (patvirtintas LR Finansų ministro 2018 n. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367), tiek ir teismų praktiką, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo priteisti kokias nors papildomas sumas. (2 t., b. l. 52-57).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusiosios I. Š. atstovė nurodė, jog nukentėjusioji I. Š. atsisako ieškinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo, kadangi ši žala jai atlyginta, tačiau prašo priteisti 12296 EUR neturtinei žalai atlyginti, nes yra atlyginta tik dalis jai padarytos neturtinės žalos, o nukentėjusioji iki šiol patiria labai didelius nepatogumus, nes sužalota koja iki šiol nesusijusi, negali vaikščioti, bus gydoma dar 9-10 mėnesių, jai pastoviai reikalinga kitų asmenų pagalba, negali gyventi savo namuose, o turi gyventi pas tėvus, kurie ja rūpinasi, todėl patirtą neturtinę žalą vertina 20000 EUR ir prašo priteisti neišmokėtą neturtinės žalos sumą.

Nukentėjusiosios I. Š. civilinis ieškinys tenkintinas dalinai.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnis).

Turtinė žala nukentėjusiajai I. Š. yra atlyginta, ji prašo priteisti draudimo bendrovės neatlygintą neturtinę žalą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą.

Šioje byloje įrodyta, kad dėl kaltinamosios D. Z. nusikalstamos veikos buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios I. Š. sveikata. Kaltinamoji D. Z. įvykio metu vairavo jai priklausantį automobilį, kurio savininko civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo bendrovėje, todėl už padarytą žalą materialiai atsakinga yra draudimo bendrovė – civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini).

Teismas neabejoja, kad nukentėjusioji I. Š. dėl nusikalstamų kaltinamosios D. Z. veiksmų patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, skausmą, nepatogumus, buvo gydoma ligoninėje, šiuo metu tęsiamas ambulatorinis gydymas. Teismui nekyla abejonių ir dėl to, kad šiuo metu nukentėjusioji taip pat patiria skausmą ir nepatogumus, yra sumažėjusios jos bendravimo galimybės – ji iki šiol negali vaikščioti, dirbti, užsiimti kitokia veikla, negali gyventi savo namuose, jai pastoviai reikalinga kitų asmenų pagalba. Todėl nukentėjusiajai turi būti atlyginta neturtinė žala.

Pagal formuojamą teismų praktiką neturtinės žalos atlyginimo dydžiai asmenims, tiesiogiai nukentėjusiems dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, nustatyti nuo 5 000 EUR iki 28 962 EUR (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-94-696/2017, 2K-155-511/2017, 2K-110-699/2017, 2K-359-697/2018, 2K-102-303/2019, 2K-41-303/2020).

Nukentėjusiajai I. Š. civilinis atsakovas atlygino 7 704 EUR neturtinės žalos. Teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarinius, į tai, jog nukentėjusioji iki šiol patiria didelius nepatogumus, numatomas dar ilgas gydymas, pripažįsta, kad ši suma nėra pakankama nukentėjusiosios patirtai neturtinei žalai atlyginti ir atlygintinos neturtinės žalos dydį didina iki 15 000 EUR. Kadangi dalis neturtinės žalos – 7 704 EUR yra atlyginta, iš civilinio ieškovo nukentėjusiajai priteistina 7 296 EUR suma neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios I. Š. ieškiniu prašoma jai atlyginti jos patirtas išlaidas ją atstovavusio advokato pagalbai apmokėti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiąją I. Š. teisme atstovavo advokatė. Patirtos atstovavimo išlaidos 250 EUR ir 300 EUR patvirtintos pateiktais dokumentais. (1 t., b. l. 61, 2 t., b. l. 59). Todėl iš kaltinamosios D. Z. nukentėjusiajai I. Š. priteistinos jos patirtos išlaidos advokatės pagalbai apmokėti.

Daiktiniai įrodymai - lengvasis automobilis „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paliktinas neribotai kaltinamosios D. Z. nuosavybei; trys kompaktinės plokštelės su garso ir vaizdo įrašais paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos.

Kardomosios priemonės kaltinamajai D. Z. nebuvo paskirtos. Kaltinamoji D. Z. nuo teismo nesislėpė, procesui netrukdė, todėl kardomosios priemonės jai neskirtinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

D. Z. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jai bausmę – 45 MGL dydžio, tai yra, 2 250 eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę D. Z. skirti 30 MGL dydžio, tai yra 1 500 EUR (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą.

Įpareigoti D. Z. baudą sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios I. Š. civilinį ieškinį patenkinti dalinai ir priteisti iš civilinio atsakovo – (duomenys neskelbtini) 7 296 EUR (septynis tūkstančius du šimtus devyniasdešimt šešis eurus) nukentėjusiajai I. Š. neturtinei žalai atlyginti.

Iš D. Z. priteisti nukentėjusiajai I. Š. 550 EUR (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) atlyginti išlaidoms, patirtoms advokato pagalbai apmokėti.

Daiktinius įrodymus – lengvąjį automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) palikti neribotai D. Z. nuosavybei; tris kompaktines plokšteles su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Išaiškinti D. Z., kad nuosprendžiu paskirtą baudą privaloma sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitas: Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) filialas; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini)bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), L. B. (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)bankas); (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), L. B. (duomenys neskelbtini) skyrius (buvęs N. B. (duomenys neskelbtini)skyrius); (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini); įmokos kodas – (duomenys neskelbtini). Sumokėjimą patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų raštinei. Jeigu sumokama banko įstaigoje, tuomet pateikti banko įmokos mokėjimo kvito originalą, o jei sumokama internetu, pateikti atspausdintą mokėjimo pavedimą, patvirtintą banko antspaudu.

Išaiškinti D. Z., kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7 dalimi, neturint lėšų sumokėti baudą, teismas baudą gali pakeisti viešaisiais darbais; o vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 8 dalimi, vengiant savo noru sumokėti baudą ir nesant galimybių ją išieškoti, teismas baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.