Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-1300-990/2025

2025 m. spalio 13 d.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VVTAĮT) atstovei D. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. G. skundą dėl VVTAĮT vyriausiosios specialistės D. Š. 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. VVTAIT-ANR_N-1242-2025 nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Skundžiamo nutarimo esmė

1. 2025 m. birželio 27 d. E. G. kreipėsi į VVTAĮT, nurodydamas, kad mažamečio vaiko mama R. D. netinkamai vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 16 d. nutartį, kuria nustatyta bendravimo tvarka su jų (duomenys neskelbtini) sūnumi E. G., t. y. R. D. piktnaudžiauja motinos valdžia, netinkamai užtikrina sąlygas bendravimui su vaiku, neteikia informacijos apie vaiką, tokiu būdu pažeisdama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.170 straipsnio nuostatas ir Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) 12 ir 31 straipsnių nuostatas. E. G. prašė patraukti R. D. teisinėn atsakomybėn už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 72, 73 straipsniuose, ir/ar kitų teisės aktų pažeidimų padarymą (bylos tomas 1, lapai 18-21).

2. VVTAĮT vyriausioji specialistė D. Š., išnagrinėjusi E. G. prašymą, 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. VVTAIT-ANR_N-1242-2025 nutarė nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos. Sprendimą priėmusi pareigūnė nurodė, kad įvertinus VVTAĮT turimą medžiagą, matyti, jog R. D. tinkamai naudoja tėvų valdžią, rūpinasi vaiku, įgyvendina tėvų valdžią vaiko atžvilgiu, užtikrina visapusišką vaiko fizinių bei emocinių psichologinių poreikių tenkinimą, rūpinasi vaiko sveikatos priežiūra, yra sudariusi geras buitines sąlygas vaikui augti, tarp motinos ir vaiko yra reikšmingi, tvirti ir saugūs ryšiai. Atsakomybė už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnyje, padarymą galima tėvams tik tuo atveju, kai jie tyčia nepanaudoja tėvų valdžios ar sąmoningai nieko neveikia vaikų interesais (pvz., nesirūpina vaikais, palieka šiuos be priežiūros, visiškai šių neauklėja), neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje. Administracinė atsakomybė tėvams taikoma tais atvejais, kai VVTAĮT turi pakankamai duomenų apie netinkamą vaiko tėvų pareigų vykdymą ar (ir) netinkamą vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, pagrindžiančių administracinės atsakomybės vaiko tėvams (vienam iš tėvų) taikymo būtinumą. Tik šeimos gyvenimo būdas bei elgsena, tėvų veiksmų kryptingumas ir jų visuma sudaro pagrindą vertinti, ar tėvų valdžia nepilnamečio vaiko atžvilgiu panaudojama tinkamai. Atsižvelgiant į tai, VVTAĮT prieš taikydamas valstybės prievartos priemones kaip administracinę atsakomybę privalo išnaudoti visas kitas alternatyvias pagalbos šeimai galimybes, t. y. vaikui ir šeimai turi būti užtikrinama nuosekli, individuali ir planinga prevencinė bei kompleksinė pagalba, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir šeimos gyvenimo būdą bei elgseną, nes tik tėvų veiksmų kryptingumas ir jų visuma sudaro pagrindą vertinti, ar tėvų valdžia nepilnamečio vaiko atžvilgiu panaudojama tinkamai. Vadovaujantis vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu manytina, kad teismo nustatytos bendravimo tvarkos vykdymas turi būt įgyvendinamas geranoriškai abiem šalims laikantis savo teisių ir pareigų tarpusavyje bendradarbiaujant, ieškant kompromiso ir, svarbiausia, atsižvelgiant į vaiko norus ir interesus. VVTAĮT specialistai ne kartą skatino ir skatina bandyti tėvams tartis, konstruktyviai ieškoti sprendimo būdų, kurie pirmiausia užtikrintų vaiko geriausius interesus, o ne išimtinai tenkintų tėvų asmeninius interesus. Bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo keitimas ar jos nevykdymo sprendimas yra civilinių teisinių santykių sritis, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos. Ši sritis nepatenka į ANK reguliavimo taikymo ribas, kadangi bendravimo tvarkos pažeidimas nėra administracinis nusižengimas, o teismo sprendimo nevykdymas sprendžiamas civilinio proceso tvarka (pvz., per antstolį) arba baudžiamojo proceso tvarka, jei tai piktybinis nevykdymas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnis; bylos tomas 1, lapai 59-60).

II. Skundo argumentai

III. VVTAĮT atsiliepimo į skundą argumentai

IV. R. D. atstovės atsiliepimo į skundą argumentai

V. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai

7. Teismo posėdžio metu R. D. paaiškino, kad teismo nutartimi nustatyta, jog pokalbis vyksta tarp vaiko tėvo ir vaiko. Anksčiau ji apie 2 mėnesius geranoriškai apie 30 minučių būdavo su vaiku pastarojo pokalbio su savo tėvu metu. E. G. skambindavo kiekvieną dieną, o ji pavargo kiekvieną dieną kartu sėdėti. Tuomet ji sukūrė saugias sąlygas vaikui – pasodino šį į maniežą, padavė žaislų, nupirko stovą, į kurį įdeda telefoną, ir įjungia pokalbį - kiek vaikas išsėdi, tiek bendrauja. Antstoliai jai pasakė, kad yra tėvo ir sūnaus bendravimas, tėvas turi linksminti vaiką pats. Teismo nutartyje nurodyta, kad pokalbis gali trukti iki 30 minučių, tai kiek laiko vaiko tėvas sugeba sudominti vaiką, linksminti, tiek jie ir bendrauja, nes vaikas pradeda niurzgėti ir vaikui nenusiraminus ji nutraukia skambutį bei vaiką nuramina. Vaikas serga (duomenys neskelbtini), šiam yra nustatyti (duomenys neskelbtini) sutrikimai, o vaiko tėvas nesaugo vaiko būsenos. Ji kompensavo vaiko tėvui praleistas penkias bendravimo su vaiku dienas, tačiau vaiko tėvas nepasirinko, kuriomis dienomis birželio mėn. norės bendrauti su vaiku, t. y. nepasinaudojo jos pasiūlymu susitikti su vaiku.

8. Teismo posėdžio metu VVTAĮT atstovė paaiškino, kad skundžiamas nutarimas E. G. nebuvo išsiųstas - šiam buvo išsiųstas atsakymas, kad jis kreiptųsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kadangi bylos medžiaga buvo teismo žinioje. E. G. nebuvo proceso dalyvis, todėl šiam buvo pateiktas tik informacinio pobūdžio atsakymas. VVTAĮT teisininkai išaiškino, kad E. G. nėra proceso dalyvis, šis yra pranešėjas, o pranešėjas neturi teisės apskųsti nutarimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

9. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais.

10. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

11. Pareiškėjas mano, kad R. D., neužtikrindama teismo nutartimi nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos - 30 minučių bendravimo su vaiku nuotoliniu būdu, piktnaudžiauja motinos valdžia ir neužtikrina vaiko teisių, tokiu būdu ji pažeidė CK 3.170 straipsnio nuostatas ir VTAPĮ 12 bei 31 straipsnių nuostatas ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 72 , 73 straipsniuose ir/ar kitus teisės aktų pažeidimus.

12. ANK 72 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisinė atsakomybė už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiką. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus, reglamentuojančius su vaiko teisių apsauga susijusius teisinius santykius. ANK 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisinė atsakomybė už tėvų vadžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus, reglamentuojančius su vaiko teisių apsauga susijusius teisinius santykius. Traukiant asmenį atsakomybėn pagal šias teisės normas, būtina nurodyti, kokią konkrečią teisės akto nuostatą asmuo pažeidė.

13. Tėvų valdžios turinys įtvirtintas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Taigi tėvų valdžia apima ne tik su savo vaikais susijusias tėvų teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. CK 3.159 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtinta, kad tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams, už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, nustatyta įstatymuose.

14. CK 3.170 straipsnyje įtvirtinta skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; 2 dalyje - vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena; 3 dalyje - kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas; 4 dalyje - tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka; 5 dalyje - tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, ugdymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su jo vaiku. Atsisakyti suteikti informaciją galima tik tuo atveju, jei yra grėsmės vaiko sveikatai ar gyvybei iš tėvo ar motinos pusės, taip pat įstatymų nustatytais atvejais; 6 dalyje įstaigų, organizacijų ar kitų institucijų ir fizinių asmenų atsisakymas tėvams suteikti informaciją apie jų vaikus gali būti skundžiamas teismui.

15. VTAPĮ 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė gyventi ir bendrauti su savo tėvais ir giminaičiais. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi su savo tėvais. Vaikas turi teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais (vienu arba vieninteliu iš jų), išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Tėvai užtikrina šią vaiko teisę. Jeigu ši vaiko teisė nėra užtikrinama, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka imasi veiksmų šiai vaiko teisei užtikrinti; 2 dalyje - teisė vaikui bendrauti su savo tėvais ar vienu iš jų gali būti ribojama įstatymu ir tik tuo atveju, kai toks bendravimas prieštarauja vaiko interesams. Vaikas turi teisę gauti informaciją apie tėvus ar vieną iš jų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, jeigu tai atitinka vaiko interesus; 3 dalyje - vaikas negali būti išskirtas su tėvais, išskyrus atvejus, kai vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos, vadovaudamosi teismo sprendimu ir įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Už neteisėtą vaiko ir tėvų išskyrimą vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos atsako šio įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka; 4 dalyje - vaikui turi būti užtikrinta teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, taip pat su kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams.

16. VTAPĮ 31 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės vaiko tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisės, pareigos ir atsakomybė. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaiko tėvų teisės ir pareigos yra prigimtinės. Vaiko tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis auginti ir auklėti savo vaikus. Vaiko tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisės ir pareigos apibrėžtos Konstitucijoje, Civiliniame kodekse, Švietimo įstatyme, šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose; 2 dalyje - vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis, tobulėti; 3 dalyje - vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą rūpintis: 1) kad būtų sudaryta saugi, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkama aplinka, taip pat vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu, mokyti vaiką nesmurtinio elgesio plėtojant tarpasmeninius santykius, suteikti jam informaciją, kaip apsisaugoti nuo bet kokio smurto ar kitų jo teisių pažeidimų, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą; 2) kad būtų sudarytos sąlygos vaikui iki 16 metų mokytis, parinkti dorinio ugdymo (tikybos ar etikos) programą savo vaikui iki 14 metų; 3) kad vaikui būtų suteikta informacija apie jo teises ir pagrindines laisves, pareigas ir atsakomybę; 4) vaiko pareigos ir atsakomybės ugdymu, vaiko parengimu savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje; 4 dalyje - tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisės ir pareigos išlieka, kai vaiką laikinai prižiūri kiti asmenys šio įstatymo 364 straipsnyje nustatytais atvejais; 5 dalyje - vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą atstovauti savo vaikui be atskiro įgaliojimo ir gauti informaciją, susijusią su jų vaiku, dalyvauti ir būti išklausyti dėl sprendimų, susijusių su jų vaiku, išskyrus atvejus, kai tai apribota įstatymu. Kai vaiko teisių apsaugos institucijos renka bet kokius su vaiku ar jo šeima susijusius duomenis, vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą informuojami apie asmens duomenų rinkimą, išskyrus atvejus, kai toks informacijos pateikimas prieštarauja vaiko interesams arba nėra įmanomas dėl kitų objektyvių priežasčių; 6 dalyje - visus klausimus dėl vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi siekti spręsti bendru sutarimu. Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nesutarimus (konfliktus) dėl vaiko, kurių jie neišsprendžia bendru sutarimu, pirmiausia turi spręsti pasinaudodami savivaldybės organizuojamu ir teikiamu pirminės teisinės pagalbos teikimu. Jeigu kyla teisinis ginčas dėl vaiko tarp vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą, tokį ginčą jie privalo siekti išspręsti pasinaudodami Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme (toliau – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas) numatytu valstybės užtikrinamu neteisminiu taikinamuoju tarpininkavimu; 7 dalyje - vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą, priimdami bet kokį su vaiku susijusį sprendimą, vadovaujasi tuo, kas vaikui yra geriausia, prieš tai išklausę vaiko nuomonę ir į ją atsižvelgę, įvertindami vaiko amžių ir brandą, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams; 8 dalyje - vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą pasirūpina, kad vaikas iki 6 metų, taip pat vaikas su negalia, atsižvelgiant į jo specialiuosius poreikius ir brandą, be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros. Palikimu be priežiūros nelaikomas trumpalaikis (iki 15 minučių trukmės) vaiko iki 6 metų palikimas saugioje aplinkoje su 7–13 metų amžiaus asmenimis, kurie pagal savo brandą yra pajėgūs esamoje situacijoje juo pasirūpinti; 9 dalyje - tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, sveikatos priežiūros ar kitokią pagalbą vaikui, jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą teikiantys specialistai, vaiko mokyklos vadovai, kiti švietimo paslaugų teikėjai, mokytojai, kiti specialistai, teikiantys psichologinę, socialinę pedagoginę ir specialiąją pedagoginę pagalbą, turi bendradarbiauti vaiko teisių užtikrinimo srityje, nepaneigdami Konstitucijoje įtvirtintos tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisės ir pareigos nevaržomai rūpintis vaiko religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus; 10 dalyje - vaiko tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą už pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą, vaiko teisių pažeidimą ar kitokį piktnaudžiavimą savo teisėmis ir pareigomis taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.

17. Vertindamas, ar E. G. ir vaiko nuotolinio bendravimo metu vaikui pradėjus niurzgėti ir tapus neramiam nutraukdama pokalbį R. D. pažeidė CK 3.170 straipsnio ir VTAPĮ 12 bei 31 straipsnių nuostatas, teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 16 d. nutartyje, priimtoje nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-19940-592/2025, nustatyta laikino E. G. bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi E. G.. Nutarties rezoliucinės dalies 5 punkte nustatyta, kad E. G. turi teisę kasdien bendrauti su vaiku telekomunikacijų ryšio priemonėmis – vaizdo skambučiais, kurių trukmė gali būti ne ilgesnė nei 30 min. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 30 d. nutarties, priimtos nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-19940-592/2025, rezoliucinės dalies 10 punkte išaiškinta, kad E. G. turi teisę bendrauti su vaiku telekomunikacijų ryšių priemonėmis vaizdo skambučiais, kurių trukmė gali būti ne ilgesnė nei 30 minučių (išskyrus atvejus, kai to negalima užtikrinti dėl objektyvių priežasčių; bylos tomas 1, lapai 45-54).

18. Iš teismui pateiktų E. G. susirašinėjimų programėlėje „Whatsapp“ su R. D. matyti, kad: 1) 2025 m. liepos 1 d. E. G. informuoja R. D., kad pokalbio metu dalį laiko jis nematė sūnaus, davė R. D. pastabą, prašė atitraukti telefono kamerą nuo vaiko toliau, nurodė, kad vaiko motina nesureagavo, todėl bendravimas su vaiku faktiškai nevyko, nebuvo vykdoma teismo nutartis, kuria nustatytas bendravimas su vaiku 30 min.; tai jo bendravimo laikas, jam turi matytis vaikas. R. D. E. G. nurodė, kad šiam bendraujant su vaiku vienam vaikas puikiai matosi, o kai jis į pokalbį pakviečia kitus asmenis, vaizdo ekranas pasidalina ir pilnai vaiko nesimato; pagal teismo nutartį bendravimas su vaiku numatytas tik tarp vaiko tėvo ir vaiko, o ji neprivalo organizuoti konferencinių skambučių tarp vaiko, vaiko tėvo ir kitų asmenų. E. G. paaiškino, kad vaizdo problema yra ir kai jis vienas bendrauja su vaiku (bylos tomas 1, lapai 10-17); 2) 2025 m. gegužės 23 d. R. D. informavo E. G., kad jis su vaiku galės bendrauti, kai vaikas atsikels ir pavalgys; 18.30 val. bus laisvas laikas ir jis galės su vaiku pabendrauti. E. G. paprašė, kad vaiko motina paruoštų, kuo užimti vaiką, jeigu vaikas pradės zysti; 3) 2025 m. gegužės 28 d. susirašinėjimo metu E. G. susitarė su R. D., kad jis su vaiku susiskambins 18.30 val., taip pat prašė nelaikyti vaiko ant kelių visą laiką, nes vaikui pasidaro nuobodu ir šis pradeda zysti, prašė leisti vaikui duoti laisvai pasėdėti, pažaisti su žaislais. Po pokalbio 18.57 val. E. G. R. D. pranešė, kad ji nesilaikė teismo nutartimi nustatytos tvarkos, nesiėmė priemonių siekiant vaiką nuraminti ir baigė pokalbį po 24 min.; 4) 2025 m. gegužės 29 d. susirašinėjimo metu E. G. su R. D. susitarė, kad jis su vaiku susiskambins 19.30 val. 20.13 val. E. G. R. D. parašė, kad ji vėl baigė pokalbį anksčiau laiko, neleido atsisveikinti su vaiku, neramino vaiko, kai šis pradėjo zysti, prašė imtis aktyvių priemonių vaiko emocinei būklei užtikrinti; 5) 2025 m. gegužės 30 d. susirašinėjimo metu E. G. su R. D. susitarė, kad jis su vaiku susiskambins 19.30 val. ir pakartotinai paprašė nelaikyti vaiko ant kelių, o pasodinti vaiką saugiai ir leisti šiam žaisti, taip pat prašė nenutraukti pokalbio anksčiau laiko; 6) 2025 m. birželio 2 d. susirašinėjimo metu E. G. R. D. informavo, kad ši nesilaikė teismo nutarties dėl bendravimo su vaiku tvarkos, nes jis su vaiku kalbėjosi tik 18 min., o ši nesistengė nuraminti vaiko pokalbio metu; 5) 2025 m. birželio 3, 4, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 14, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25 d. susirašinėjimų metu E. G. su R. D. susitarė, kad jis su vaiku susiskambins 19.30 val. 2025 m. birželio 25 d. 20.06 val. E. G. R. D. pranešė, kad ji vėl nesilaikė teismo nustatytos tvarkos, nes didelę laiko dalį jis nematė vaiko, o paprašyta ji nesureguliavo vaizdo (bylos tomas 1, lapai 23-35). Be kita ko, susirašinėjimuose užfiksuota, kad R. D. E. G. pranešė apie vaiko sveikatos būklę (susirgimus), apie apsilankymus pas specialistus, užfiksuoti susitarimai dėl vaiko ir tėvo gyvo bendravimo (bylos tomas 1, lapai 10-17, 23-35).

19. Iš minėtų susirašinėjimų galima daryti pagrįstą išvadą, kad E. G. ir jo sūnaus nuotoliniai susitikimai ne visuomet trunka 30 minučių. Šios aplinkybės neneigia ir pati R. D..

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-454/2014, 3K-3-412-916/2020). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016), taigi sprendžiant, ar R. D., neužtikrindama, kad E. G. ir jo sūnaus nuotoliniai susitikimai truktų 30 minučių, padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 72 ir 73 straipsniuose, būtina įvertinti, ar šie R. D. sprendimai atitiko vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., t. y. būtina įvertinti priežastis, sukliudžiusias šiems susitikimams vykti teismo nurodytą laiko tarpą.

21. R. D. 2025 m. rugpjūčio 13 d. paaiškinime nurodė, kad jos sūnui E. G. yra nustatytas (duomenys neskelbtini) neįgalumas, vaikas nekalba, pats nevaikšto, turi kitų (duomenys neskelbtini), todėl vaikui išbūti ramiai 30 min. yra neįmanoma. E. G. reikalauja, kad vaizdo skambutis visada truktų lygiai 30 min., jis į vaizdo skambučius įtraukia savo motiną, draugus, kitus trečiuosius asmenis, kurie sėdi šalia jo ir stebi bendravimą su vaiku, nors teismo nutartyje nenumatytas trečiųjų asmenų dalyvavimas vaizdinių skambučių metu. Pirmus du mėnesius vaizdo skambučių metu ji sėdėdavo su vaiku, stengėsi kontroliuoti vaiko emocijas, pastarąjį nuraminti. Jai ne visuomet pavykdavo vaiką nuraminti (vaikas verkdavo, jautė nuovargį ir pan.) ir dėl to ji nutraukdavo vaizdo skambutį (vaizdo skambučius ji pradėjo nutraukinėti nuo 2025 m. liepos 23 d.). Nuo 2025 m. liepos 24 d. ji vaizdo skambučiuose nedalyvauja - ji įkelia vaiką į maniežą, užtikrina jam saugią aplinką ir padeda saugių žaislų. 2025 m. rugpjūčio 7ir 11 d. jai nutraukus vaizdo skambutį dėl objektyvios priežasties (vaikas verkė), E. G. iškvietė policijos pareigūnus, kurie nenustatę jokio pažeidimo išvažiavo. Jei vaizdo skambutis trunka mažiau nei 30 min., E. G. pradeda skambinti, kaltinti ją piktnaudžiavimu motinos valdžia, kad ji neramina vaiko, reikalauja nuraminus vaiką perskambinti ir kompensuoti likusias minutes bei parodyti, kokia vaiko emocinė būklė. E. G. su vaiku nesistengia kurti ryšio, su vaiku mažai bendrauja, nesiima priemonių išvengti žalos vaiko emocinei būklei ir saugumui užtikrinti. Liepos mėn. ji su vaiku lankė (duomenys neskelbtini) klinikose, vaiko tėvui buvo nusiuntusi užsiėmimų grafikus, tačiau E. G. nei į vieną užsiėmimą neatvažiavo. Vaiko tėvas nuolat priekaištauja, kad vaizdo pokalbio metu ji neramina vaiko, nekeičia lokacijos, nežaidžia su vaiku, kai šis verkia, nors teismo nutartis numato vaizdo skambutį baigti, vaikui pradėjus verkti. Be to, teismo nustatytoje bendravimo tvarkoje numatyta, kad tėvas vaiką gali pasiimti kas antrą savaitgalį porinėmis metų savaitėmis tarp 10-11 val. atsižvelgiant į vaiko rėžimą. Nuo 2025 m. birželio 23 d. iki 2025 m. birželio 27 d. ji E. G. siūlė kompensaciją už vaiko ligos laikotarpį (vaikas tą savaitgalį sirgo), tačiau E. G. pasiūlymo atsisakė. Ji vaiko tėvui su vaiku nedraudžia matytis, visada vaiką suruošia ir atiduoda, iškilo problema darbo dieną paimti vaiką dėl vaiko rėžimo, kadangi E. G. vaiką norėjo paimti po pietų. Jos pasiūlytas laikas pagal teismo nutartį ir pagal vaiko rėžimą, iki kada E. G. turi grąžinti sūnų, E. G. netiko, šis vaiką paėmė, bet ryte dvi dienas iš eilės (bylos tomas 1, lapai 57-58). Iš elektroninės sveikatos svetainės išrašo kopijos matyti specialistų rekomendacijos: rekomenduojama, be kita ko, stengtis pastebėti ir atliepti vaiko poreikius, įvardinti vaiko emocijas (bylos tomas 1, lapas 114). Teismo posėdžio metu R. D. taip pat nurodė, kad ji nutraukia vaizdo skambutį, kuomet vaikas būna neramus, o nutraukusi skambutį ji nuramina vaiką. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 16 d. nutartimi nustatyta tik maksimali E. G. ir vaiko susitikimo trukmė (ne ilgesnė nei 30 min.), tuo tarpu minimali susitikimo trukmė minėtoje nutartyje nėra nurodyta. Kita vertus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 30 d. nutartyje patikslinta, kad susitikimo trukmė gali būti ir trumpesnė, atsižvelgiant į objektyvias priežastis. Teismo vertinimu, vaiko amžiaus ir sveikatos būklės sąlygotos vaiko reakcijos, kylančios E. G. ir vaiko susitikimo metu, gali būti objektyvus pagrindas vaiko interesais sutrumpinti E. G. ir vaiko susitikimo trukmę ad hoc, o R. D., atsižvelgusi į iškilusias situacijas, vaiko interesais priimdama sprendimą sutrumpinti E. G. ir vaiko susitikimo trukmę, viena vertus, nepažeidžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 16 d. ir 2025 m. birželio 30 d. nutartyse nustatytos laikinos E. G. bendravimo tvarkos su vaiku, kita vertus, nepažeidžia teisės normų, išdėstytų E. G. skunde. VVTAĮT vyriausiosios specialistės D. Š. 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutarimas Nr. VVTAIT-ANR_N-1242-2025 yra teisėtas ir pagrįstas. Vaiko tėvams nesutariant dėl bendravimo su vaiku tvarkos, jie turi teisę kreiptis į teismą ir šią tvarką pakeisti civilinio proceso tvarka.

22. Teismo posėdžio metu R. D. atstovė advokatė Loreta Paulavičienė pateikė teismui prašymą R. D. naudai priteisti 1 210 eurų procesinių išlaidų. Išlaidoms pagrįsti advokatė pateikė 2025 m. rugsėjo 18 d. PVM sąskaitą – faktūrą už suteiktas teisines paslaugas, mokėjimo nurodymą (bylos tomas 2, lapai 1-2).

23. Spręsdamas dėl R. D. atstovės advokatės Loretos Paulavičienės prašymo atlyginti R. D. turėtas proceso išlaidas teismas pažymi, kad ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą (t. y. kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas.

24. Vadovaujantis ANK, valstybės institucijų, gavusių pranešimą apie galbūt padarytą administracinį nusižengimą, pareigūnai, išnagrinėję šį pareiškimą, turi teisę priimti šiuos sprendimus: 1) pradėti administracinio nusižengimo teiseną (ANK 590 straipsnis) arba 2) atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną (ANK 565¹ straipsnis). Pradėjus administracinio nusižengimo teiseną, jos metu nustačius ANK 565¹ straipsnyje įtvirtintus pagrindus, administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta. Vadovaujantis ANK 666 straipsniu, išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos tik nutraukus administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą (t. y. kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), tuo tarpu teisinė situacija, kuomet administracinio nusižengimo teisena nepradedama, į ANK 666 straipsnio reguliavimo sritį nepatenka.

25. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas ANK 666 straipsnio turinį, 2024 m. birželio 27 d. nutarime konstatuodamas ANK 666 straipsnio atitikimą Konstitucijai, nurodė, kad institucijos, kurių pareigūnai vykdo jiems pavestus įgaliojimus administracinių nusižengimų teisenoje, turi prisiimti ir atsakomybę atlyginti asmeniui, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, jo patirtas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teisena nebuvo pradėta ir nutraukta – skundžiamu sprendimu buvo nuspręsta iš viso nepradėti administracinio nusižengimo teisenos. Teismo vertinimu, tais atvejais, kuomet administracinio nusižengimo teisena pradedama ir vėliau nutraukiama, valstybės institucijos turi prisiimti materialinę atsakomybę už tokio proceso metu susidariusias išlaidas, tuo tarpu tais atvejais, kuomet bandoma nepagrįstai inicijuoti administracinio nusižengimo teiseną, o valstybės institucijos pagrįstai atsisako šią teiseną pradėti, valstybės institucijos negali būti materialiai atsakingos už dėl administracinio nusižengimo teiseną nepagrįstai inicijavusio asmens pareiškimo nagrinėjimo susidariusias išlaidas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kuomet net ir tinkamai veikiančios institucijos, nuo pat pradžių priėmusios pagrįstus ir teisėtus sprendimus, privalėtų prisiimti atsakomybę už nepagrįstus trečiųjų asmenų, siekiančius inicijuoti administracinių nusižengimų teiseną, veiksmus vien tik šiems kreipusis dėl šios teisenos pradėjimo. Atsižvelgiant į šiuos argumentus R. D. atstovės advokatės Loretos Paulavičienės prašymas atlyginti R. D. turėtas proceso išlaidas netenkintinas, nesant ANK 666 straipsnyje įtvirtinto pagrindo. R. D. išaiškintina teisė dėl šių išlaidų atlyginimo kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4-6 dalimis, 666 straipsniu,

nutaria:

E. G. skundo dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiosios specialistės D. Š. 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. VVTAIT-ANR_N-1242-2025 netenkinti.

R. D. atstovės advokatės Loretos Paulavičienės prašymo atlyginti R. D. turėtas proceso išlaidas netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.