Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2025-08-19 · Civilinė byla Nr. e2-10094-867/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-08-19
Bylos Nr.
e2-10094-867/2025
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-03311-2025-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Sakalauskaitė
Ieškovas
K. R.
Atsakovas
E. B.
Advokatai
Rolandas Stirbinskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-10094-867/2025Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03311-2025-8 Procesinio sprendimo kategorijos:
2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.2.6.8; 3.1.7.6; 3.1.7.8.(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugpjūčio 19 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Inga Sakalauskaitė,sekretoriaujant Gabijai Norvilaitei,dalyvaujant ieškovei K. R., jos atstovui advokatui Rolandui Stirbinskui,atsakovui E. B.,išvadą teikiančios institucijos atstovei L. O.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. R. ieškinį atsakovui E. B. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą dviem nepilnamečiams vaikams H. B. ir H. B., mokant kas mėnesį po 300,00 Eur periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystė, uzufrukto teise šias lėšas pavedant administruoti jai. Taip pat prašo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad su atsakovu nebuvo sudarę santuokos, tačiau turi du nepilnamečius vaikus. Nurodo, kad atsakovas išlaikymą vaikams teikia nereguliariai, o šiuo metu kas mėnesį skiria tik po 150,00 Eur vaikui, tačiau šios sumos nepakanka vaikų būtiniausiems poreikiams užtikrinti.

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Byloje gauta išvada, kurioje nurodyta, kad vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove. Nurodo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaikų ir tėvo bendravimo. Mano, kad 300,00 Eur išlaikymo dydžio priteisimas iš atsakovo vaikui yra tinkamas patenkinti vaikų poreikius ir interesus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Nurodė, kad kartu su atsakovu negyvena apie du su pusę metų, nes ji su vaikais išėjo gyventi kitur. Paaiškino, kad atsakovas nuo 2025-04-01 abiem vaikams mėnesiui perveda 300,00 Eur, tačiau šios sumos nepakanka vaikų išlaikymui. Nurodė, kad jos pajamos yra apie 1 000,00 Eur į rankas, o kai vaikai serga būna ir apie 700,00 Eur – 800,00 Eur. Ji su vaikais ir gyvenimo draugu gyvena nuomojamame bute. Buto nuoma kainuoja 550,00 Eur, o komunaliniai mokesčiai yra apie 170-180,00 Eur, žiemą ir daugiau. Abu vaikai lanko ledo ritulio būrelį, kuris kainuoja 65,00 Eur per mėnesį, be to reikalinga apranga šiam būreliui. Ji pirko dėvėtą po 100,00 Eur vienam vaikui. Nurodė, kad vyresnysis sūnus nešioja akinius, kuriuos šiuo metu jau reikia keisti, o mažajam reikalingas logopedas. Paaiškino, kad tarp jos ir atsakovo nėra ginčo dėl bendravimo su vaikais, nes vaikai su tėvu bendrauja kas antrą savaitgalį, ji nuveža vaikus pas atsakovo mamą. Atsakovo mama per savo atostogas praleido laiką su anūkais. Vaikų močiutė kartais nuperka vaikams rūbų, padeda ir atsakovo sesuo.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Rolandas Stirbinskas palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad tarp šalių ginčas yra tik dėl išlaikymo dydžio, tačiau mano, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo vaikams yra pagrįstas ir turėtų būti patenkintas. Mano, kad reikia atsižvelgti į tai, kad atsakovo dukra jau yra pilnametė.

Atsiliepimas

Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis su ieškiniu sutinka iš dalies. Sutinka, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, tačiau nesutinka su prašoma išlaikymo suma. Nurodė, kad jis neturi galimybės teikti didesnio išlaikymo vaikams, nei šiuo metu teikia. Paaiškino, kad jis taip pat teikia išlaikymą dukrai, kuri gyvena užsienyje. Jokios specialybės jis neturi, dirba pagal verslo liudijimą prie statybų, o jo gaunamos pajamos yra 1 000,00 Eur - 1 200,00 Eur, gyvena tėvams priklausančiame name. Prie tėvų būsto išlaikymo jis prisideda. Nurodė, kad jis savo ir vaikų išlaidų neskaičiuoja, jei neturi pajamų skolinasi. Jo sesuo ir mama kartais nusiveža vaikus ir perka jiems rūbus, o jis prie to prisideda. Mano, kad ieškovės prašoma suma išlaikymui vaikams yra per didelė. Patvirtino, kad ginčo dėl jo ir vaikų bendravimo nėra.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė išvadą. Mano, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, todėl vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove, nes yra sudarytos tinkamos sąlygos. Prašomas ieškovės išlaikymas kiekvienam vaikui atitiktų vaikų poreikius ir interesus, nes neviršija pusės minimalios algos, be to vyresnysis šalių sūnus nešioja akinukus, o jaunesniajam šalių sūnui reikalingas logopedas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas nebuvo sudarę santuokos, tačiau turi du nepilnamečius vaikus: H. B., gimusį (duomenys neskelbtini) ir H. B., gimusį (duomenys neskelbtini). Atsakovo paaiškinimais ir LITEKO duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra išsituokęs ir turi dukrą V. B., gimusią (duomenys neskelbtini), kuriai Klaipėdos apylinkės teismo 20212-08-27 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-117-904/2012 iš atsakovo nuo 2011-08-01 yra priteistas išlaikymas mokamas po 115,85 Eur (400,00 Lt) kas mėnesį iki jos pilnametystės.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.169 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys nebuvo susituokę, tačiau turi du nepilnamečius vaikus. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad šalys kartu nebegyvena du su pusę metų, atsakovas šių aplinkybių neginčijo. Šalys patvirtino, kad šalims pardėjus gyventi atskirai, šalių vaikai liko gyventi su ieškove. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė elgiasi netinkamai ar vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove pažeistų šalių nepilnamečių vaikų interesus, todėl yra pagrindas vadovaujantis CK 3.169 straipsnio 2 dalimi, šalių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 2.14 straipsnis, 3.168 straipsnis). Atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu sutiko.

Pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo pasilieka gyventi vaikai, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena, todėl ieškovė turi skatinti pastovų vaikų bendravimą su tėvu, nedaryti jokių kliūčių skyrium gyvenančiam tėvui bendrauti su vaikais, siekti, kad būtų išsaugotas jų tarpusavio ryšys.

Prašymų dėl atsakovo ir šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos nustatymo byloje nepareikšta. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ji nedraudžia atsakovui bendrauti su sūnumis. Atsakovas taip pat nereiškė reikalavimo nustatyti jo ir vaikų bendravimo tvarką ir patvirtino, kad jis gali bendrauti su vaikais ir ginčo dėl to tarp jo ir ieškovės nėra. Atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta, jog tarp šalių yra ginčas dėl atsakovo bendravimo su vaikais ir nesant pareikštų reikalavimo dėl atsakovo ir vaikų bendravimo, konkreti bendravimo tvarka nenustatoma (CK 3.170 straipsnis), kartu konstatuojant, kad atsakovas su nepilnamečiais sūnumis bendrauja ir dalyvauja juos auklėjant šalių susitarimu, atsižvelgiant į vaikų poreikius ir interesus.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir jo dydžio

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pagal Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalį nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir jei jis būtų gimęs santuokoje. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams turi būti vykdomas nuolat ir pastoviai, ir privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jų sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, 27 straipsnis, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, 31 straipsnio 2 dalis).

Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo, teismas analizuoja vaiko poreikius. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Būtinoms vaikų vystymosi sąlygoms sudaryti tenkintini vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymui ir ugdymui. Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), kuri nuo 2025-01-01 yra 777,00 Eur (atskaičius mokesčius). Pažymėtina, kad šis orientacinis kriterijus nėra absoliutus ir kiekvienu atveju teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį. Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalių vaikai H. B. šiuo metu yra penkerių metų amžiaus, o sūnus H. B. yra aštuonerių metų amžiaus.

Ieškovės teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais nustatyta, kad šalių vaikai serga įprastomis tokio amžiaus vaikams būdingomis ligomis, tačiau sūnus H. B. turi regos sutrikimų ir jam reikalingi akiniai, kuriuos reikės šiemet keisti. o sūnui H. B. yra reikalingas logopedas, šių aplinkybių atsakovas neginčijo. Ieškovė nurodė, kad abu vaikai lanko ledo ritulio būrelį, kuris kiekvienam vaikui kainuoja po 65,00 Eur per mėnesį, be to reikalinga ir speciali apranga šiam būreliui. Ieškovė taip pat nurodė, kad vyresnysis sūnus lanko prailgintą grupę mokykloje ir kas mėnesį už ją reikia mokėti po 40,00 Eur, o jaunesnysis sūnus lanko darželį, mėnesiui mokestis 100,00 Eur.

Iš Valstybės įmonės „Registrų centras“ teismo turimų išrašų iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės nustatyta, kad nei ieškovė, nei atsakovas nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje neturi. Ieškovės teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais nustatyta, kad ji šiuo metu su vaikais ir savo gyvenimo draugu gyvena nuomojame bute. Ieškovė yra dirbanti ir gauna pastovias pajamas, kurios pagal į bylą pateiktus ieškovės duomenis vidutiniškai atskaičius mokesčius yra apie 744,00 Eur per mėnesį

Teismo turimi VSDFV duomenys patvirtina, kad atsakovas nuo 2023-10-26 verčiasi individualia veikla, tačiau įrodymų apie jo gaunamas pajamas nėra. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis neturi specialybės, o šiuo metu verčiasi individualia veikla prie statybų, tačiau jo pajamos yra apie 1 000,00 Eur per mėnesį, o didžiausia suma, kurią jis gavo per mėnesį 1 200,00 Eur. Pripažino, kad jis yra sveikas ir darbingas.

Tikslių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį nėra, nes atsakovas teismui jų nepateikė.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės ir teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus pripažintina, kad šalių turtinė padėtis yra panaši, atsakovo gal kiek geresnė, nes jis gyvena tėvams priklastančiame name, jam nekainuoja būsto nuoma. Atsakovo tvirtinimu jis tik prisideda prie komunalinių mokesčių, tačiau jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes teismui nepateikė ir nenurodė kiek konkrečiai jis prisideda prie tėvų komunalinių mokesčių. Ieškovė su vaikais gyvena nuomojamame bute, todėl jai tenka mokėti ne tik komunalinius mokesčius, bet ir nuomos mokestį, kuris yra apie 500,00 Eur per mėnesį. Ieškovė teismui nepateikė įrodymų, apie sudarytą nuomos sutartį, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti jos paaiškinimais, nes analogiškas aplinkybes ieškovė nurodė ne tik posėdžio metu, bet ir išvadą teikiančios institucijos atstovei, kai buvo atvykusi apžiūrėti vaikų gyvenimo sąlygų.

Atsakovas iki 2025-05-07 pagal teismo sprendimą teikė išlaikymą dukrai, kuri 2025-05-07 sulaukė pilnametystės, todėl sprendimo priėmimo datai atsakovas turi teikti išlaikymą tik dviem šalių nepilnamečiams vaikams.

Tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis vaikų kasdienių poreikių tenkinimu, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad šalių sūnumis visą laiką rūpinasi ieškovė, kuri gyvena kartu su vaikais, suteikia jiems gyvenamąjį būstą ir tenkina vaikų kasdienius poreikius, o atsakovas su vaikais bendrauja kas antrą savaitgalį.

Teismo vertinimu, šalių sūnums gyvenant kartu su ieškove, jai yra geriausiai žinomi realūs vaikų poreikiai ir jiems tenkinti reikalinga suma. Pažymėtina, jog nereikia įrodinėti, jog šalių vaikams būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, kadangi vaikai yra sparčiai augantys; priemonės laisvalaikiui, ugdymui, higienos prekės, vaistai ir pan. Teismo vertinimu ieškovės nurodytos sumos yra būtinos, jog būtų patenkinti vaikų poreikiai, jų dydžiai yra protingi. Šiame kontekste pažymėtina, jog apskaičiuoti ir įrodymais pagrįsti visas vaiko poreikiams reikalingas išlaidas nėra lengva, nes vieną mėnesį vaiko poreikiai, o tuo pačiu ir išlaidos jiems, gali būti didesni, kitą – mažesni, be to, žmogus turi labai daug ir kitų poreikių. Pažymėtina, jog apie šalių vaikų lankomus papildomus užsiėmimus atsakovas žinojo, prieštaravimų nereiškė, todėl laikytina, jog atsakovas sutiko, jog abu sūnūs lankytų ledo ritulio būrelį, kuris yra mokamas, todėl atsakovas turi prisidėti prie šių išlaidų atlyginimo.

Teismas, įvertinęs šalių vaikų amžių, tokio amžiaus vaikų galimus ir būtinus poreikius (sveikai maitintis, rengtis rūbais ir dėvėti avalynę, atitinkančią metų laikus, leisti laisvalaikį, lankyti būrelius), taip pat įvertinęs, jog abu berniukai neturi specialių poreikių, esminių sveikatos problemų, vadovaudamasis formuojama teismų praktika, konstatuoja, kad 600,00 Eur kas mėnesį visiškai pakankama, atitinka šalių vaikų amžių ir pakankama tenkinti būtinas materialines sąlygas šalių vaikų fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas yra jaunas ir darbingo amžiaus, duomenų, kad turėtų kokių sveikatos problemų, ar yra kitos objektyvios priežastys dėl ko negali susirasti geriau apmokamo darbo nėra. Vien tai, kad atsakovas neturi specialybės, taip pat nesudaro pagrindo daryti išvadai, kad atsakovas imasi visų priemonių, kad gautų geriau apmokamą darbą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnio nuostatas kiekviena šalis turi pareigą įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, kadangi priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Atsakovas nesutikdamas su ieškovės vaikų išlaikymui reikalinga suma tik abstrakčiai nurodė, kad ji yra per didelė, tačiau nenurodė, kokia suma yra reikalinga vaikų išlaikymui per mėnesį bei nenurodė, kokios ieškovės nurodytos išlaidos yra nepagrįstos ar neprotingai didelės. Atsakovas tvirtino, kad jis prisideda papildomai prie vaikų išlaikymo, nes prisideda prie vaikų rūbų, kuriuos perka jo mama ir sesuo, tačiau tiksliai nenurodė, kiek konkrečiai jis prisideda ir ką konkrečiai jis nupirko vaikams.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, į pateiktus rašytinius įrodymus, į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, į šalių turtinę padėtį, šalių vaikų amžių, į šalių turimų išlaikytinių skaičių, į teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, darytina išvada, kad ieškovės prašomas iš atsakovo priteisti 300,00 Eur nepilnamečiams sūnums kas mėnesį išlaikymo dydis yra pagrįsta, todėl tenkintinas ir iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistinas išlaikymas mokamas po 300,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, tai yra nuo 2025-04-04 iki vaikų pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovės prašoma kiekvienam vaikui išlaikymo suma neviršija puse minimalios algos, todėl ji neprivalo įrodinėti kasdienių išlaidų, vaikų maistui, rūbams ir pan. Teismo vertinimu ieškovės nurodyta 600,00 Eur išlaikymo suma vienam vaikui per mėnesį yra pagrįsta ir protinga. Atsakovas iš esmės nesutiko su ieškovės prašoma priteisti suma motyvuodamas tuo, kad jo pajamos yra nedidelės, tačiau pats patvirtino, kad jis nebandė ieškoti geriau apmokamo darbo, be to atsakovas pats negalėjo nurodyti kokios jo yra išlaidos per mėnesį, kaip negalėjo įvardinti ir vaikams reikalingo jo manymu išlaikymo dydžio.

Pažymėtina, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai ar kitoms aplinkybėms, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos bei gyvenamosios vietos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Atkreiptinas atsakovo dėmesys į tai, jog pareiga indeksuoti priteistą išlaikymą kyla būtent jam.

Priteisto išlaikymo tvarkymas uzufrukto teise iki vaikų pilnametystės pavestinas ieškovei (CK 3.185, 3.190 straipsniai). Jai išaiškintina, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami: ieškovai – bylose dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovei buvo suteikta 100 procentų garantuojama teisinė pagalba ir ji yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė pareiškė vieną neturtinio pobūdžio reikalavimus bei vieną turtinio pobūdžio reikalavimą, todėl tenkinus ieškinį yra pagrindas iš atsakovo valstybės naudai priteisti 114,00 Eur už ieškinio reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymą ir 162,00 už reikalavimą priteisti išlaikymą, tai yra iš viso 276,00 Eur žyminį mokestį, nuo kurio buvo atleista ieškovė (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsni, 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 99 straipsnio 2 dalis CPK 92 straipsnis).

Byloje yra susidariusių 24,38 Eur, suapvalinus 24,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš atsakovo valstybės naudai.

Ieškovei buvo suteikta 100 procentų garantuojama teisinė pagalba ir pateikta pažyma apie suteiktą antrinę teisinę pagalbą patvirtina, kad ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba 222,92 Eur sumai. Įvertinus tai, kad ieškinys buvo tenkintas, yra pagrindas iš atsakovo valstybės naudai parteisti 222,92 Eur už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą priėmus panaikintinos 2025-06-26 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, tai yra iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams (CPK 150 straipsnis).

Sprendimas dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 straipsniu, 270 straipsnis, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nepilnamečių H. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), ir H. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams H. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir H. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur (tris šimtus Eur ir 00 ct) kas mėnesį, kiekvienam vaikui, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui pateikimo dienos , tai yra nuo 2025-04-04 iki vaikų pilnametystės, šią išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečiams H. B. ir H. B. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę K. R.

Nustatyti, kad atsakovas E. B. ir nepilnamečiai vaikai H. B. ir H. B. bendrauja šalių susitarimu.

Priteisti iš atsakovo E. B. 276,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt šešis Eur ir 00 ct) žyminį mokestį valstybei. Priteista suma sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo E. B. 24,00 Eur (dvidešimt keturis Eur ir 00 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai. Priteista suma sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, įmokos kodas 5662.

Priteisti iš atsakovo E. B. 222,92 Eur (du šimtus dvidešimt du Eur ir 92 ct) už ieškovei suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, valstybės naudai. Priteistą sumą sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, įmokos už antrinę teisinę pagalbą kodas 5630.

Sprendimą priėmus panaikinti 2025-06-26 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, tai yra iš atsakovo priteistą laikiną išlaikymą vaikams.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Inga Sakalauskaitė