- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-10-05
- Bylos Nr.
- 1A-399-648-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-17-1-02447-2010-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Artūras Pažarskis (pirm.), Jolanta Čepukėnienė, Leonarda Gurevičienė
- Nukentėjusysis
- Z. K., R. M.
- Nuteistasis
- S. T.
- Advokatai
- Vidmantas Martyšius
- Kategorijos
- 1.2.14.1.2.1Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.)
Pranešėjas Artūras Pažarskis Baudžiamoji byla Nr. 1A-399-648/2012
Teisėjas Antanas Virbalas Teisminio proceso Nr. 1-17-1-02447-2010-0 Procesinio sprendimo kategorija:
2.1.7.4., 2.2.2.7.
2012 m. spalio 5 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, teisėjų Leonardos Gurevičienės ir Jolantos Čepukėnienės,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo S. T. nuteistas
pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (dėl 2010 m. spalio 11 d. viešosios tvarkos pažeidimo) laisvės atėmimu 7 mėnesiams,
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. (dėl Z. K. vagystės) laisvės atėmimu 1 metams ir 2 mėnesiams,
pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. (dėl neteisėto Z. K. elektroninės priemonės įgijimo) laisvės atėmimu 1 metams ir 4 mėnesiams,
pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. (dėl asmens dokumento pagrobimo iš Z. K.) laisvės atėmimu 1 metams ir 4 mėnesiams,
Žemesnės instancijos teismas
pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (dėl I. E. plėšimo) laisvės atėmimu 1 metams ir 4 mėnesiams,
pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. (dėl neteisėto I. E. elektroninės priemonės įgijimo) laisvės atėmimu 1 metams ir 4 mėnesiams,
pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. (dėl asmens dokumento pagrobimo iš I. E.) laisvės atėmimu 1 metams ir 4 mėnesiams,
pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (dėl G. P. plėšimo) laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams,
Žemesnės instancijos teismas
pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (dėl 2010 m. vasario 12 d. viešosios tvarkos pažeidimo) laisvės atėmimu 7 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p., S. T. paskirtos bausmės pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 178 str. 1 d., 214 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. (dėl Z. K. epizodo) subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, bei skirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams ir 4 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p., S. T. paskirtos bausmės pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. (dėl I. E. epizodo) subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, bei skirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams ir 4 mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. ir 4 d., S. T. subendrintos bausmės (dėl Z. K. ir I. E. epizodų) subendrintos su bausmėmis, paskirtomis pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (dėl G. P. plėšimo), 181 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. (dėl 2010 m. vasario 12 d. viešosios tvarkos pažeidimo) iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir S. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į S. T. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2010 m. spalio 11 d. iki 2010 m. spalio 12 d.
Iš S. T. priteista Z. K. 200 Lt, I. E. 251 Lt, G. P. 100 Lt, Vilniaus teritorinei ligonių kasai 66,57 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. sausio 4 d. nutartimi ištaisė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. į 178 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
S. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. už tai, kad jis 2010-10-11, apie 13.15 val., viešoje vietoje, t. y. Justiniškių turgavietėje, esančioje Rygos g. 13a, Vilniuje, lesino balandžius ir UAB ,,P (duomenys pakeisti)“ darbuotojams Z. K. bei O. P. paprašius jo nepažeidinėti maisto ir veterinarijos taisyklių reikalavimų bei liautis lesinti balandžius, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, įžeidinėjo Z. K. necenzūriniais žodžiais, Z. K. bandant atsitraukti bei nugriuvus ant žemės, tyčia spyrė nukentėjusiajam ne mažiau kaip keturis kartus, pataikydamas į įvairias kūno vietas, taip padarydamas Z. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruvomis kairėje ausyje, dešinėje šlaunyje, kairėje kojoje, odos nubrozdinimu dešiniame kelyje.
Taip pat S. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 214 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. už tai, kad jis 2010-10-11, apie 13.15 val., būdamas Justiniškių turgavietėje, esančioje Rygos g. 13A, Vilniuje, nukentėjusiajam Z. K. pargriuvus ant žemės, atvirai pagrobė jo rankinę, 200 Lt vertės, kurioje buvo Z. K. vardu išduoti dokumentai t. y. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB ,,P“ automobilio „Peugeot“, v/n (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), bei techninės apžiūros talonas Nr. (duomenys neskelbtini), Z. K. vardu išduota banko „Swedbank“ kortelė ,,Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir ,,Maestro“ kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), degalinės ,,Emsi“ kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir degalinės ,,Emsi“ debetinė kortelė, Z. K. vardu išduotas UAB ,,P“ darbo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Z. K. vardu išduotas UAB „P“ darbo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), Z. K. vardu išduotas mažojo pramoginio laivo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini), didinamoji lupa su lempute, 150 Lt vertės, piniginė, 150 Lt vertės, su 2 180 Lt grynųjų pinigų, taip pagrobdamas 2 680 Lt vertės svetimą turtą, elektronines mokėjimo priemones ir fizinio asmens dokumentą.
Taip pat S. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. už tai, kad jis 2010-11-25, apie 16.35 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laiptinės, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, priėjo prie nukentėjusiosios I. E. bei, panaudodamas fizinį smurtą, t. y. ranka pagriebęs nukentėjusiąją už dešiniojo peties, pasuko veidu į save, po ko atimdamas nukentėjusiajai galimybę priešintis, t. y. užgulęs ją savo kūnu bei prispausdamas prie sienos, pagrobė piniginę, 20 Lt vertės, su joje buvusia I. E. vardu išduota asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini), banko ,,Swedbank“ mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ir banko ,,DNB“ mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), bankų ,,Swedbank“ ir ,,DNB“ kodų kortelėmis, neįgaliojo pažymėjimu, išduotu V. E. vardu, nuolaidų kortelėmis ,,Ačiū“, ,,Rimi“, ,,Senukai“, „Norfa“, „Kika“, ,,Iki“, 181 Lt grynųjų pinigų, taip pagrobdamas 201 Lt vertės svetimą turtą.
Taip pat S. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. už tai, kad jis 2010 m. gruodžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, apie 13 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, priėjo prie nukentėjusiojo G. P. bei, panaudodamas fizinį smurtą, t. y. vieną kartą suduodamas nukentėjusiajam per ranką, kurioje pastarasis laikė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, ir telefonui iškritus, pagrobė nukentėjusiajam G. P. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, 100 Lt vertės.
Taip pat S. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. už tai, kad jis 2010-12-25, apie 18 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neturėdamas teisėto pagrindo, priėjo prie G. P. ir R. B. bei, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, atvirai savo naudai vertė G. P. perduoti jam 100 Lt, kaip išpirką už pagrobtą telefoną, tačiau G. P. atsakius, kad pinigų neturi, paėmė iš R. B. 40 Lt grynųjų pinigų. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis 2010-12-25, apie 18.05 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neturėdamas teisėto pagrindo, priėjo prie G. P. ir R. B. bei, grasindamas panaudoti fizinį smurtą ir pridėjęs peilį prie G. P., atvirai savo naudai vertė G. P. perduoti jam 100 Lt, kaip išpirką už pagrobtą telefoną.
Taip pat S. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. už tai, kad jis 2010-02-12, apie 21 val., viešoje vietoje, t. y. namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laiptinėje, prie R. M. priklausančio buto Nr. 1 durų, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, daužė buto duris, po ko nukentėjusiajam jas atidarius ir išėjus į laiptinę bei pasiteiravus, kodėl jis taip elgiasi, iš chuliganiškų paskatų tyčia trenkė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam R. M. į veidą, taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimais nosies nugarėlės dešiniame šoniniame paviršiuje.
Šalies argumentai
S. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-30 nuosprendį ir nutraukti baudžiamąją bylą dėl pirmo epizodo konstatavus jo veiksmuose būtinąją gintį (Lietuvos Respublikos BK 28 str.), dėl antro, trečio ir ketvirto epizodo išteisinti neįrodžius, kad jis padarė inkriminuotas nusikalstamas veikas. Be to, apeliantas prašo apklausti liudytoja V. Č. ir skirti jam teismo kompleksinę psichiatrinę-psichologinę ekspertizę.
Pasak apelianto, teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus. Nuosprendis yra grindžiamas tik kaltinamojo akto prielaidomis ir ikiteisminio tyrimo duomenimis, kurių teismas praktiškai netyrė arba tų duomenų nebuvo galima tinkamai ištirti. Tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai gerai žinojo tą aplinkybę, jog jis daugiau kaip 10 metų vartoja narkotines medžiagas ir dėl to periodiškai gydosi Vilniaus priklausomybės ligų centre, todėl kiekvienos jo apklausos metu kildavo vertimo duoti parodymus prieš save įvairios situacijos. Teismas grindė apkaltinamąjį nuosprendį vienpusiškais, abstrakčiais ir prieštaringais nukentėjusiųjų ir jiems palankių liudytojų, t. y. I. E., Z. K., V. R., G. P. ir R. M., parodymais. Nesiaiškinta, ar tarp prokurorės kaltinimų ir tariamų nukentėjusiųjų duotų parodymų nėra apkalbėjimo, ar surinkti duomenys nustatyta tvarka patikrinti ir įvertinti. Kita vertus, įvertinus policijos pareigūno P. K. parodymus ir apklausus jo porininką G. S., taip pat įvertinus liudytojų G. S., K. T., M. M., J. P., R. B. ir jo parodymus, kitus baudžiamojoje byloje esančius objektyvius įrodymus, darytinos visiškai priešingos išvados.
Nurodo, kad 2010-10-11, apie 13.15 val., Justiniškių turgavietėje, Vilniuje, jam ramiai sėdint ant suoliuko su pažįstama V. Č., staiga priėjo UAB „P“ direktorius, turgavietės vadovas, Z. K. ir dėl mažareikšmio preteksto (maisto ir veterinarijos taisyklių pažeidimo) panaudojo fizinį smurtą, t. y. trenkė kumščiu į veidą bei statybiniu 1 metro geležiniu gulsčiuku talžė jo galvą. Atkreipia dėmesį, kad šio incidento liudytoja V. Č. nebuvo apklausta baudžiamojoje byloje. Šiuo atveju jis atliko veiksmus Z. K. atžvilgiu išimtinai gindamasis, siekiant atremti netikėtą nukentėjusiojo užpuolimą, o jis pats neturėjo jokio tikslo užsipulti UAB „P“ direktoriaus. Po to jis bėgo nuo Z. K. bei jo pagalbininkų pasislėpti į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau savo namo kieme jis buvo pargriautas ant žemės ir perduotas policijos pareigūnams. 2011-01-21 specialisto išvadoje Nr. G 158/11 (01) jam buvo nustatyta muštinė žaizda kaktos dešinėje pusėje. Tvirtina, kad tokie jo veiksmai šalina jo baudžiamąją atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos BK 28 str.
Nuteistojo teigimu, jis 2010-11-25, apie 16.30 val., negrobė daiktų iš I. E. ir niekada nebuvo su ja susitikęs, 2010-12-15 negrasino G. P. ir negrobė iš jo mobiliojo ryšio telefono, 2010-02-12, apie 20 val., rankomis tik atstūmė R. M., kai šis ramentu pakartotinai taikėsi suduoti jam į galvą. Tokie jo parodymai buvo nuoseklūs viso baudžiamojo proceso metu. S. T. nuomone, būtų teisiškai pagrįsta ir teisinga tarp jo ir Z. K. bei R. M. kilusius konfliktus spręsti privataus kaltinimo tvarka.
Šalies argumentai
Nurodo, kad jo gynėjas pateikė prašymą skirti jam teismo kompleksinę psichiatrinę-psichologinę ekspertizę dėl pakaltinamumo, nes daugiau nei 10 metų vartoja narkotines medžiagas, tačiau teismo 2011-12-09 nutartimi toks prašymas buvo nepagrįstai atmestas, taip rodant akivaizdų šališkumą, teisės į gynybą bei rungimosi principų pažeidimą. Be to, prokurorė, organizuodama ir kontroliuodama ikiteisminį tyrimą, padarė esminius Lietuvos Respublikos BPK pažeidimus, kurie turėjo įtakos teisingai išnagrinėti baudžiamąją bylą.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorai ir nukentėjusieji - apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. T. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Dėl S. T. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 178 str. 1 d., 214 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. (Z. K. epizodas)
S. T. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad šiame epizode jam baudžiamoji byla turėjo būti nutraukta konstatavus jo veiksmuose būtinąją gintį (Lietuvos Respublikos BK 28 str.) yra neteisingi ir nepagrįsti.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusiuoju apklaustas Z. K. parodė, kad 2010-10-11, apie 13.15 val., eidamas į darbą turgaus teritorijoje, Rygos g. 13A, Vilniuje, jis pamatė nepažįstamą vyrą, kuris sėdėjo ant suolo ir maitino balandžius. Priėjus prie jo ir pasakius, kad balandžių turgaus teritorijoje lesinti negalima, vyras rusiškai atsakė, ko jis (Z. K.) jam aiškina. Prie vyro priėjo turgaus vedėja O. P., kuri taip pat pasakė tokią pačią pastabą. Staiga S. T. pašoko nuo suolo, Z. K. pamanė, kad jis tuoj trenks, ir atsitraukė nuo jo. Besitraukdamas nuo apelianto, Z. K. užkliuvo ir pargriuvo. Bekrentant jo rankinė, kuri kabojo ant dešinio peties, nukrito ant žemės. Tada S. T. priėjo prie jo ir keletą kartų spyrė su koja į galvą prie kairės ausies ir į kairę šlaunį. Apeliantas sudavė jam tikrai tris kartus. Z. K. gulėjo veidą užsidengęs rankomis. Žmonės pradėjo šaukti, tada S. T. nustojo mušti. Z. K. atsikėlė nuo žemės ir pamatė, kad vyras rankose laiko jo rankinę. S. T. pasileido bėgti kiemais Laisvės prospekto link. Z. K. bėgo paskui jį prašydamas, kad jis atiduotų rankinę. S. T. pasakė, kad rankinę jis išmetė į konteinerį, tačiau Z.K. matė, kad rankinė yra pas jį. Pamatė, kad paskui jį dar bėga turgaus prekiautojas V. R.. Netoli (duomenys neskelbtini), Vilniuje, V. R. pakišo S. T. koją, pastarasis suklupo. Z. K. tuo momentu pamatė, kaip S. T. išmeta jo rankinę. Jie sulaikė S. T. ir laikė, kol atvažiavo policijos pareigūnai. Pasak nukentėjusiojo, jis nemušė apelianto (t. 2, b. l. 111-112). Tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 10-15), tiek apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje Z. K. nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes.
Įvykio vietoje buvusi liudytoja O. P. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad turgaus teritorijoje S. T. sudavė kojomis Z. K. maždaug keturis smūgius, spardė į pilvą, į galvą, kur papuola. Be to, ji nurodė, kad po pastabos dėl balandžių lesinimo S. T. vartojo necenzūrinius žodžius tiek Z. K., tiek jos atžvilgiu (t. 2, b.l. 113). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja O. P. davė tokius pačius parodymus (t. 1, b.l. 31-32).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2010-10-13 specialisto išvadoje Nr. G 3876/10 (01) užfiksuota, kad Z. K. padarytos kraujosruvos kairėje ausyje, dešinėje šlaunyje, kairėje kojoje, odos nubrozdinimas dešiniame kelyje. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti dėl ne mažiau 4 trauminių poveikių (t. 1, b. l. 17-18).
Žemesnės instancijos teismas
Nukentėjusysis Z. K. viso proceso metu nuosekliai nurodė, kad turgaus teritorijoje, t. y. viešoje vietoje, S. T. naudojo fizinį smurtą jo atžvilgiu suduodamas smūgius į įvairias kūno vietas. Šią aplinkybę patvirtina liudytojos O. P. parodymai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių nukentėjusysis Z. K. ir liudytoja O. P. būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti S. T., jų parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštarauja, papildo vieni kitus, todėl laikytini patikimais. Z. K. padaryti sužalojimai užfiksuoti specialisto išvadoje, kuri priimta praėjus kelioms dienoms po aptariamo įvykio. Nenustatyta, kad nukentėjusiajam sužalojimai galėjo būti padaryti kitu laiku. Taigi, šiuo atveju surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog S. T. viešoje vietoje padarė Z. K. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokie jo veiksmai laikytini įžūliu elgesiu, nepagarbos aplinkiniams bei aplinkai demonstravimu. Todėl apelianto veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ir valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (Lietuvos Respublikos BK 28 str. 1 ir 2 d.). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pavojingas kėsinimasis turi būti realus ir akivaizdus, t. y. objektyviai egzistuoti, būti prasidėjęs ar tiesiogiai grėsti besiginančiojo teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-30/2007, 2K-299/2009, 2K-40/2012). Apelianto teiginio, kad jis padarė minėtus veiksmus Z. K. atžvilgiu gindamasis, siekiant atremti netikėtą nukentėjusiojo užpuolimą, nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Nei Z. K., nei liudytoja O. P. nenurodė, kad nukentėjusysis sudavė S. T. į veidą ar atliko kokius nors kitus smurtinius veiksmus. Priešingai, S. T. dėl mažareikšmės priežasties, t. y. kad Z. K. padarė pastabą dėl balandžių maitinimo turgaus teritorijoje ir netyčia buvo nugriuvęs ant žemės, pats pradėjo naudoti fizinį smurtą Z. K. atžvilgiu. Nukentėjusysis ir liudytojas V. R. taip pat parodė, kad nebuvo suduodami jokie smūgiai S. T. ir jo sulaikymo vietoje (t. 2, b.l. 112-114). Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2011-01-17 specialisto išvadoje Nr. G 158/11(01) konstatuota, kad S. T. nustatyta muštinė žaizda kaktos dešinėje pusėje. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu ar kontaktuojant su kietu paviršiumi. Sužalojimas galėjo atsirasti apeliantui griūnant ir atsitrenkiant į betono kampą (t. 1, b.l. 76-78). Ši specialisto išvada savaime nepatvirtina, kad S. T. nustatytą sužalojimą padarė būtent Z. K.. Atkreiptinas dėmesys, kad apelianto parodymai dėl jam suduotų smūgių skaičiaus ir jų lokalizacijos visiškai neatitinka minėtos specialisto išvados. Teisiamajame posėdyje apeliantas neprisiminė, kiek kartų jam buvo suduota smūgių, tik nurodė, kad Z. K. trenkė jam per veidą, taip pat mušė ir su statybine liniuote (t. 2, b.l. 149). Kita vertus, ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad Z. K. sudavė jam per veidą ne tik kumščiu, bet ir 3-4 kartus statybine liniuote, taip pat sudavė į dešinę koją vieną kartą ir į kairę ranką 2-3 kartus. Pasak apelianto, nukentėjusysis naudojo fizinį smurtą jo atžvilgiu ir su rankine. Z. K., prisivijęs jį, toliau naudojo fizinį smurtą (t. 1, b.l. 51). Taigi, pagal S. T. parodymus, jam turėjo būti nustatytas daugiau nei vienas sužalojimas, kadangi jam neva buvo suduota daugybė smūgių, tuo tarpu specialisto išvada, kuri priimta remiantis apelianto medicinos dokumentais, nustatė jam tik vieną sužalojimą. Be to, teisiamajame posėdyje S. T. nurodė, kad jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą ne tik nukentėjusysis, bet ir liudytojas V. R., tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu apeliantas neužsiminė apie šią aplinkybę. S. T. parodymų nenuoseklumas, jų prieštaravimas objektyviems įrodymams, leidžia vertinti jo parodymus kritiškai.
Apeliaciniame skunde buvo prašoma apklausti liudytoją V. Č., kuri kartu su S. T. lesino balandžius turgaus teritorijoje, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas nurodė, kad V. Č. yra mirusi. Taigi, V. Č. apklausti liudytoja nėra objektyvios galimybės. S. T. gynėjo prašymu apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklausta L. T. dėl nagrinėjamo įvykio, tačiau ji nebuvo tiesioginė įvykio liudytoja, o tik papasakojo tas aplinkybes, kurias, kaip ji nurodė, sužinojo iš V. Č.. Be to, šios liudytojos parodymai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. L. T. parodė, kad V. Č. pasakė jai, jog turgavietėje kažkoks vyras pradėjo rėkauti ant S. T. ir sudavė į veidą. Paskui atėjo dar vienas vyras ir pradėjo mušti apeliantą, o pastarasis nubėgo namų link. V. Č. liko ten. Tačiau byloje nustatyta, jog konflikto vietoje buvo tik S. T., Z. K. ir liudytoja O. P., o liudytojas V. R. pasirodė tik tada, kai O. P. paskambino jam ir prašė padėti Z. K.. Liudytojo J. P. parodymai taip pat nepatvirtina apelianto keliamos versijos, kadangi jis betarpiškai nestebėjo viso įvykio aplinkybių, o tik matė S. T. sulaikymą (t. 2, b.l. 147-148). Be to, pats liudytojas pripažino, kad jis yra labai geras pažįstamas su apeliantu, todėl suinteresuotas duoti jam palankius parodymus. Atsižvelgiant į tai, liudytojų L. T. ir J. P. parodymais nėra pagrindo remtis nustatant šiai bylai reikšmingas aplinkybes. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, liudytojas (policijos pareigūnas) P. K. nepatvirtino S. T. nurodomų aplinkybių, kadangi jis, atvykęs į iškvietimo vietą, matė tik besigrumiančius apeliantą, Z. K. ir V. R., tačiau nenurodė, kad kuris nors iš pastarųjų asmenų naudotų fizinį smurtą S. T. atžvilgiu (t. 1, b.l. 41-42, t. 2, b.l. 145).
Taigi, S. T. veiksmai neatitinka būtinosios ginties sąlygų, kadangi byloje nenustatyta, jog apskritai buvo koks nors pavojingas kėsinimasis jo atžvilgiu, dėl ko apeliacinio skundo prašymas nutraukti baudžiamąją bylą konstatavus jo veiksmuose būtinąją gintį (Lietuvos Respublikos BK 28 str.) yra atmetamas.
Nukentėjusiojo Z. K., liudytojų O. P. ir V. R. parodymais taip pat nustatyta, kad S. T. pagrobė iš Z. K. rankinę su joje esančiais daiktais. Apeliantas padarė tai tuo metu, kai nukentėjusysis gulėjo ant žemės. Akivaizdu, kad S. T., paimdamas rankinę tokioje situacijoje, suprato, jog atvirai pagrobia svetimą turtą, ir norėjo to, todėl jo veiksmai tinkamai nurodyti kaip atvira vagystė. Nuteistasis nurodė, kad jis paėmė rankinę iš nukentėjusiojo siekiant apsiginti, tačiau atsižvelgiant į tokią aplinkybę asmens elgesys yra nelogiškas, kai jis nubėga iš konflikto vietos su svetima rankine nuo tariamo užpuolimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamajame akte ir nutartyje perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti į teisiamąjį posėdį tokie S. T. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (t. 2, b.l. 4, 18-20). Skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje taip pat nurodyta, kad S. T. yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., tačiau nuosprendžio aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyje konstatuota, jog apeliantas padarė Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 4 d. numatyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Šiuo atveju nėra gautas prokuroro ar nukentėjusiojo apeliacinis skundas kvalifikuoti S. T. veiksmus iš Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. į 178 str. 2 d., o apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos, kadangi nėra įstatyminės galimybės svarstyti tokį klausimą.
Z. K. parodymai ir apžiūros protokolas patvirtina, kad pagrobtoje rankinėje buvo ir nukentėjusiojo asmens dokumentai bei dvi jo vardu išduotos banko „Swedbank“ mokėjimo kortelės (t. 1, b.l. 21-25).
Viena iš Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų yra neteisėtas vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių įgijimas, o Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė ir už fizinio asmens dokumento pagrobimą. Šiuose straipsniuose įtvirtintos nusikalstamos veikos pagal savo esmę gali būti padaromos tik asmeniui veikiant tiesiogine tyčia, t. y. asmuo, darydamas tokias nusikalstamas veikas, turi suvokti, į kokius baudžiamojo įstatymo saugomus objektus (konkrečiai dalyką) kėsinasi, numatyti, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti atitinkami padariniai, bei norėti tokių padarinių (Lietuvos Respublikos BK 15 str. 2 d. 2 p.). Tokios nuostatos dėl Lietuvos Respublikos BK 214 str. ir Lietuvos Respublikos BK 302 str. taikymo laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-7-554/2005, biuletenis „Teismų praktika“, Nr. 24).
Nagrinėjamu atveju nors pagrobtoje Z. K. rankinėje kartu su kitais daiktais buvo ir banko mokėjimo kortelės bei asmens dokumentai, tačiau vien šio fakto nepakanka konstatuoti S. T. kaltę pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. Šioje byloje nenustatyta, jog S. T., grobdamas rankinę, suvokė, kad joje buvo ne tik turtas Lietuvos Respublikos BK 178 str. prasme, bet ir banko mokėjimo kortelės bei asmens dokumentai, numatė, kad pagrobdamas rankinę jis pagrobia ne tik turtą, bet ir minėtus daiktus, ir norėjo to. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, apeliantas buvo sulaikytas praėjus neilgam laiko tarpui po Z. K. rankinės pagrobimo. Sulaikant apeliantą, pagrobta rankinė jam iškrito. S. T. proceso metu nenurodė, jog jam buvo žinomas rankinės turinys, t. y. kad joje buvo banko mokėjimo kortelės bei asmens dokumentai. To nepatvirtino nei nukentėjusysis, nei įvykio liudytojai. Įvertinus tokias aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog apeliantas turėjo tyčią pagrobti Z. K. rankinėje esančias banko mokėjimo korteles bei asmens dokumentus. Atsižvelgiant į tai, S. T. išteisintinas pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. jam nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 p.).
Dėl S. T. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. (I. E. epizodas)
Teisiamajame posėdyje nukentėjusiąja apklausta I. E. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ji nurodė, kad S. T. yra tas pats žmogus, kuris padarė plėšimą jos atžvilgiu (t. 2, b.l. 114). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad 2010-11-25, apie 16.30 val., priėjus prie savo daugiabučio namo ir pradėjus rakinti laiptinės duris, jai iš už nugaros, daugiau iš dešinės pusės, pribėgo nepažįstamas vaikinas ir, paimdamas ranka už dešinio peties, atsuko veidu į save, po ko tiesiog visu kūnu užgriuvo ją, taip prispausdamas prie sienos. Jai neskaudėjo, bet jo kūno užgulimas jai nebūtų leidęs pasipriešinti, jei ir būtų norėjusi. Nukentėjusioji sušuko, tuomet vaikinas paleido ją ir pabėgo. Iš karto po įvykio ji pastebėjo, kad iš puspalčio dingo jos odinė piniginė. I. E. apibūdino vaikino požymius, t. y. apie 190 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, lieso pailgo veido, apsirengęs juodos spalvos striuke ant galvos dėvėjo kapišoną, tamsios spalvos kelnėmis (t. 1, b.l. 85-87). Ikiteisminio tyrimo metu atliekant asmens parodymą atpažinti nukentėjusioji atpažino S. T., kaip asmenį, kuris pagrobė iš jos piniginę (t. 1, b.l. 91-93).
Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių nukentėjusioji I. E. būtų suinteresuota duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti S. T., jos parodymai viso proceso metu yra nuoseklūs. Ji vienareikšmiškai atpažino apeliantą, nurodė jo atpažinimo požymius, kurie atitinka S. T. požymius, kas neleidžia abejoti atpažinimo patikimumu. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nustatyta, jog apeliantas buvo sulaikytas policijos pareigūnų pagal I. E. nurodytus požymius įvykio dieną maždaug po 1 valandos nuo nusikaltimo padarymo (t. 1, b.l. 105-106). Iš 2010-11-25 darytų S. T. nuotraukų matyti, kad apeliantas buvo apsirengęs tokia pačia apranga, kurią ir nurodė nukentėjusioji (t. 1, b. l. 108-109). Taigi, byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog S. T. padarė plėšimą I. E. atžvilgiu. Apelianto teiginys, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., atmetamas kaip nepagrįstas.
Nukentėjusioji I. E. parodė, kad jos pagrobtoje piniginėje buvo taip pat asmens tapatybės kortelė ir bankų mokėjimo kortelės (t. 79, 85, 87). Kaip minėta, Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padaromos tiesiogine tyčia.
Nagrinėjamu atveju vien to, kad iš I. E. pagrobtoje piniginėje kartu su kitais daiktais buvo ir banko mokėjimo kortelės bei asmens dokumentas, nepakanka konstatuoti S. T. kaltę pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. Šioje byloje nenustatyta, jog S. T., grobdamas piniginę, suvokė, jog joje buvo ne tik turtas Lietuvos Respublikos BK 178 str. prasme, bet ir banko mokėjimo kortelės bei asmens dokumentas, numatė, kad pagrobdamas piniginę jis pagrobia ne tik turtą, bet ir minėtus daiktus, ir norėjo to. Apeliantas proceso metu apskritai neigė grobęs piniginę iš nukentėjusiosios. Sulaikymo metu pas S. T. nebuvo rastos nukentėjusiosios banko mokėjimo kortelės bei asmens dokumentas. Be to, iš bankų „Swedbank“ ir „DnB Nord“ raštų matyti, kad 2010-11-25 su I. E. banko mokėjimo kortelėmis nebuvo inicijuotos jokios finansinės operacijos (t. 1, b.l. 98, 100). Įvertinus tokias aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog S. T. turėjo tyčią pagrobti I. E. piniginėje esančias banko mokėjimo korteles ir asmens dokumentą. Atsižvelgiant į tai, S. T. išteisintinas pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. jam nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 p.).
Dėl S. T. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir 181 str. 1 d. (G. P. epizodai)
Teisiamajame posėdyje nukentėjusiuoju apklaustas G. P. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jog 2010 m. gruodžio mėnesio viduryje, maždaug per pietus, apie 13 val., prie parduotuvės ,,Maxima“, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jam kažkas paskambino į mobiliojo ryšio telefoną, jis išsitraukė telefoną ir tuo metu S. T. sudavė per ranką, dėl ko telefonas nukrito ant žemės. Apeliantas pakėlė telefoną, išėmė SIM kortelę, kurią atidavė G. P., tačiau telefono negrąžino. S. T. pasakė, kad G. P. duotų 100 Lt ir telefonas bus grąžintas. G. P. nedavė minėtos pinigų sumos, o su pareiškimu kreipėsi į policiją. 2010-12-25, apie 18 val., prie parduotuvės ,,Maxima“, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie G. P. ir jos sugyventinės R. B. priėjo S. T., kuris iš karto pasakė duoti 100 Lt ir jis atiduos telefoną. Nukentėjusiajam pasakius, kad pinigų neduos, S. T. pagrasino nužudyti jį. Išsigandusi grasinimų, R. B. davė nuteistajam 40 Lt. Šis paėmė pinigus ir nuėjo. Maždaug po 5 minučių S. T. vėl priėjo prie jų, ištraukė iš striukės kišenės peilį, kurio geležtę atrėmė į nukentėjusiojo pilvą, ir pasakė, jei kam nors apie tai pasakys ir laiku neatiduos 100 Lt, tai jį nužudys. Apeliantas nurodė, kad G. P. turi atnešti pinigus jam į namus per mėnesį. Bijodamas, kad S. T. susidoros su juo, nukentėjusysis pasakė, kad duos pinigus. Tuomet S. T. paleido nukentėjusįjį (t. 1, b.l. 141-144, t. 2, b.l. 144-145).
Teisiamajame posėdyje nukentėjusiąja apklausta R. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus jos parodymus bei nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes dėl 2010-12-25 įvykio kaip ir nukentėjusysis G. P. (t. 1, b. l. 130-132, t. 2, b.l. 118).
Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių nukentėjusieji G. P. ir R. B. būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti S. T., jų parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštarauja, papildo vieni kitus, todėl jų parodymai laikytini patikimais. Taigi, šiuo atveju yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog S. T. 2010 m. gruodžio mėnesio viduryje, panaudodamas fizinį smurtą G. P. atžvilgiu, pagrobė iš nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną, o 2010-12-25 prievartavo turtą iš G. P., todėl apelianto veiksmai tinkamai kvalifikuoti atitinkamai pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir 181 str. 1 d. S. T. teiginys, kad jis nepadarė inkriminuotų nusikalstamų veikų, atmetamas kaip nepagrįstas, nes jis prieštarauja nukentėjusiųjų G. P. ir R. B. parodymams, kurie, kaip minėta, pripažintini kaip patikimi.
Dėl S. T. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (dėl 2010-02-12 viešosios tvarkos pažeidimo)
Teisiamajame posėdyje nukentėjusiuoju apklaustas R. M. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, jog 2011-02-12, apie 21 val., jo buto, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, duris kažkas stipriai daužė. Pasižiūrėjęs pro durų akutę, nieko koridoriuje nepamatė. Atidaręs buto duris, nukentėjusysis pamatė tarp pirmo ir antro aukšto stovinčius du vaikinus, vienas iš jų buvo S. T., o kito vaikino nepažįsta. Minėtų vaikinų paklausė, kodėl jie daužo bei laužo jo buto duris, o S. T. nusileido laiptais į pirmą aukštą, kur stovėjo nukentėjusysis, bei stipriai sudavė kumščiu jam į veidą praskeldamas dešinį antakį. R. M. pargriuvo nuo minėto smūgio ant laiptų bei trumpam prarado sąmonę. Kai atgavo sąmonę, jis pamatė laiptinėje prie jo buto durų daug kraujo. Jį sumušė S. T.. Netrukus namo grįžo jo dukra M. M., kuri, pamačiusi, kad jis sumuštas, iškvietė policiją, o atvažiavusi policija iš karto iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri nugabeno jį į Lazdynų ligoninę ir ten susiuvo jam dešinį antakį (t. 1, b.l. 168, t. 2, b.l. 116).
Teisiamajame posėdyje liudytoja apklausta M. M. parodė, kad įvykio dieną užėjusi į namo laiptinę, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, visos laiptinės grindys buvo kruvinos. Ji paskambino į duris, kurias atidarė tėvas R. M.. Jo veidas buvo visas kruvinas, antakis praskeltas. Tėvas pasakė, jog kai ji išėjo į parduotuvę, tai jis išėjo į laiptinę ir pamatė, kad S. T. stovi su draugu. Tėvas liepė S. T. išeiti iš laiptinės. Pastarasis nubėgo nuo laiptų prie jos tėvo, kuris stovėjo prie durų, ir trenkė jam į veidą. Nuo to smūgio jos tėvas nugriuvo (t. 2, b. l. 145-146). Ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes (t. 1, b.l. 184).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2011-02-15 specialisto išvadoje Nr. G 446/11 (01) nustatyta, kad R. M. nustatytos muštinės žaizdos dešinio antakio srityje, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimai nosies nugarėlės dešiniame šoniniame paviršiuje. Sužalojimai padaryti paveikus kietu, buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 171-172).
Nukentėjusysis R. M. nurodė, kad jam sudavė į veidą būtent S. T.. Netiesiogiai šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja M. M.. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių nukentėjusysis R. M. ir liudytoja M. M. būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti S. T., jų parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštarauja, papildo vieni kitus, todėl laikytini patikimais. R. M. padaryti sužalojimai užfiksuoti specialisto išvadoje, kuri priimta remiantis medicinos dokumentais, surašytais įvykio dieną (t. 1, b.l. 174), kas neleidžia daryti išvadą, jog nukentėjusiajam sužalojimai galėjo būti padaryti kitu laiku. Šiuo atveju surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog S. T. viešoje vietoje padarė R. M. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokie jo veiksmai laikytini įžūliu elgesiu, nepagarbos aplinkiniams bei aplinkai demonstravimu. Todėl apelianto veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
S. T. teigimu, jis rankomis tik atstūmė R. M., kai šis ramentu pakartotinai taikėsi suduoti jam į galvą, tačiau tokio teiginio nepatvirtina jokie byloje esantys objektyvūs įrodymai. Specialisto išvadoje užfiksuota, kad R. M. buvo padarytos muštinės žaizdos veido srityje. Akivaizdu, kad tokios žaizdos negali atsirasti nuo asmens pastūmimo. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, S. T. nekaltumo neįrodo liudytojų G. S. ir K. T. parodymai. Liudytojos G. S. parodymai, jog R. M. stengėsi suduoti S. T. su ramentu, apeliantas neatliko jokių veiksmų R. M. atžvilgiu (t. 2, b.l. 117), prieštarauja nukentėjusiojo parodymams, kurie, kaip minėta, pripažintini kaip patikimi. Todėl liudytojos G. S. parodymai vertintini kritiškai. Liudytojas K. T. proceso metu nurodė, kad jis apskritai nebuvo įvykio vietoje konflikto tarp R. M. ir S. T. metu (t. 1, b.l. 186, t. 2, b.l. 117-118), taigi, jis nematė įvykio aplinkybių, dėl ko remtis tokio liudytojo parodymais nustatant šiai bylai reikšmingas aplinkybes nėra pagrindo.
Dėl prašymo skirti S. T. teismo kompleksinę psichiatrinę-psichologinę ekspertizę
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė skirti teismo kompleksinę psichiatrinę-psichologinę ekspertizę dėl S. T. pakaltinamumo, nes jis daugiau nei 10 metų vartoja narkotines medžiagas ir jam nustatyti psichikos bei elgesio sutrikimai. Su tokiu teiginiu negalima sutikti.
Lietuvos Respublikos BK 80 str. numatyta, kad ekspertizė skiriama tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nusprendžia, jog nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą, kuriam reikalingos mokslo, technikos, meno ar kitos specialios žinios.
Lietuvos Respublikos BK 17 str. 1 d. įtvirtinta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2011-04-19 specialisto išvadoje Nr. 91TPK-PL-179 nurodyta, jog S. T. yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų - opijatų, tačiau nėra duomenų dėl jo lėtinių progresuojančių psichikos sutrikimų, todėl teismo psichiatrijos ekspertizę atlikti nėra tikslinga (t. 1, b.l. 231).
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta ekspertė R. S., kuri surašė minėtą specialisto išvadą, paaiškino, kad S. T. nesigydė psichiatrinėje ligoninėje, jis įrašytas į įskaitą dėl priklausomybės ligų. Nėra duomenų daryti išvadą, jog jo psichika būtų sutrikusi. Įvertinus pateiktą medžiagą, jam teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga atlikti. Pasak ekspertės, jai buvo pateikta reikalinga medžiaga tokiai išvadai padaryti. Tai, kad S. T. sako, jog nieko neprisimena, savaime nieko nereiškia. Be to, ji nurodė, kad kitoje byloje jam dar 2011-10-13 buvo atlikta teismo psichologinė-psichiatrinė ekspertizė. Ištyrus ir įvertinus duomenis apie asmenį, konstatuota, kad S. T. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo psichikos sutrikimu, galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, šiuo metu jis neserga ir gali visiškai suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti.
Taigi, šioje byloje nustatyta, kad S. T. turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms, kita vertus, nėra duomenų, kad dėl to ar dėl kokių nors kitų priežasčių S. T. nusikalstamų veikų padarymo metu sirgo psichikos sutrikimu, dėl kurio jis negalėjo suvokti daromų veikų pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Tai įrodo ir 2011-04-19 specialisto išvada Nr. 91TPK-PL-179. Šį procesinį dokumentą surašiusi ekspertė R. S., apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje, dar kartą patvirtino tokią išvadą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti ekspertės, turinčios 19 metų ekspertinio darbo stažą, padaryta išvada. Byloje taip pat nėra duomenų, kad apeliantas darė nusikalstamas veikas būdamas riboto pakaltinamumo būsenoje.
Atkreiptinas dėmesys, kad S. T. gynėjas teisiamajame posėdyje motyvavo skirti ginamajam tokią ekspertizę remiantis tuo, kad šioje ir kitoje byloje Nr. 1-25-270/2011 surinkti duomenys rodo, jog S. T. buvo ir yra psichikos bei elgesio sutrikimai vartojant opioidus (t. 2, b.l. 138-141). Byloje yra ekspertizės akto Nr. 78TPK-320/2011, priimto byloje Nr. 1-25-270/2011, kopija, iš kurios matyti, jog padarytos išvados, kad S. T. nei nusikalstamų veikų padarymo metu, nei ekspertizės akto surašymo metu nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu ir nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, todėl jis galėjo (gali) suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (t. 2, b.l. 161-166). Taigi, šis ekspertizės aktas taip pat nepatvirtina abejonių dėl S. T. pakaltinamumo.
Įvertinus visus duomenis, nagrinėjamu atveju nėra būtinybės skirti S. T. teismo kompleksinę psichiatrinę-psichologinę ekspertizę, kadangi nekyla jokių abejonių dėl apelianto pakaltinamumo.
Dėl apeliaciniame skunde nurodytų procesinių pažeidimų
S. T. apeliaciniame skunde deklaratyviai teigia, kad jo kaltė yra grindžiama suinteresuotų nukentėjusiųjų ir jiems palankių liudytojų parodymais, nepateikdamas jokių tokį teiginį pagrindžiančių objektyvių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį apelianto atžvilgiu remdamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatytomis taisyklėmis. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad S. T. nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, savaime nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar Lietuvos Respublikos BPK normų pažeidimu.
Tai, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai atmetė S. T. gynėjo prašymą skirti teismo kompleksinę psichiatrinę-psichologinę ekspertizę dėl apelianto pakaltinamumo, nereiškia, jog buvo pažeistas rungimosi principas. Teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar ekspertizę yra tikslinga skirti byloje. Nepalankus teismo sprendimas dėl prašymo skirti ekspertizę nelaikytinas rungimosi principo pažeidimu. Niekuo nepagrįsti ir apeliacinio skundo bendro pobūdžio teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje buvo šališkas, pažeidė S. T. teisę į gynybą dėl to, kad nebuvo paskirta minėta ekspertizė ar buvo nuteistajam nepalankiai vertinami byloje surinkti įrodymai. Pasak S. T., prokurorė, organizuodama ir kontroliuodama ikiteisminį tyrimą, padarė esminius Lietuvos Respublikos BPK pažeidimus, kurie turėjo įtakos teisingai išnagrinėti baudžiamąją bylą, tačiau tokių pažeidimų nenustatyta. Todėl apeliacinio skundo teiginiai dėl procesinių teisės pažeidimų šioje byloje yra nepagrįsti.
Kadangi S. T. išteisintinas pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. (dėl neteisėto Z. K. elektroninės priemonės įgijimo), pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. (dėl asmens dokumento pagrobimo iš Z. K.), pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. (dėl neteisėto I. E. elektroninės priemonės įgijimo) ir pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. (dėl asmens dokumento pagrobimo iš I. E.), S. T. yra skirtina nauja subendrinta galutinė bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. ir 4 d., S. T. paskirtos bausmės pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (dėl 2010-10-11 viešosios tvarkos pažeidimo), pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (dėl I. E. plėšimo), pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (dėl G. P. plėšimo), pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. ir pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (dėl 2010-02-12 viešosios tvarkos pažeidimo) bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, t. y. už kiekvieną nusikalstamą veiką pridedant po minimalią 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ir S. T. skirtina galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams ir 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BK 326 str. 1 d. 1 p. ir 329 str. 1 p.,
nusprendė:
tenkinti nuteistojo S. T. apeliacinį skundą iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio dalį:
1) kuria S. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. (dėl neteisėto Z. K. elektroninės priemonės įgijimo) ir jį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių;
2) kuria S. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. (dėl asmens dokumento pagrobimo iš Z. K.) ir jį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių;
3) kuria S. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. (dėl neteisėto I. E. elektroninės priemonės įgijimo) ir jį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių;
4) kuria S. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. (dėl asmens dokumento pagrobimo iš I. E.) ir jį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių;
5) kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p., S. T. paskirtos bausmės pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 178 str. 1 d., 214 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. (dėl Z. K. epizodo) subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, bei skirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams ir 4 mėnesiams;
6) kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p., S. T. paskirtos bausmės pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. (dėl I. E. epizodo) subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, bei skirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams ir 4 mėnesiams;
7) kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. ir 4 d., S. T. subendrintos bausmės (dėl Z. K. ir I. E. epizodų) subendrintos su bausmėmis, paskirtomis pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (dėl G. P. plėšimo), 181 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. (dėl 2010 m. vasario 12 d. viešosios tvarkos pažeidimo) iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir S. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. ir 4 d., Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-12-30 nuosprendžiu S. T. paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (dėl 2010 m. spalio 11 d. viešosios tvarkos pažeidimo), pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (dėl I. E. plėšimo), pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (dėl G. P. plėšimo), pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. ir pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (dėl 2010 m. vasario 12 d. viešosios tvarkos pažeidimo) bendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės - 1 metų 6 mėn. laisvės atėmimo ((plėšimas iš G. P.) pridedant dalį švelnesnių bausmių, t. y. už kiekvieną kitą nusikaltimą pridedant po minimalią 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ir S. T. skirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.