Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Audronės Jarackaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Egivana“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Teltera“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą, civilinėje byloje Nr. B2-2064-123/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Egivana“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Arbolitas“, tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais uždaroji akcinė bendrovė „Teltera“ ir uždaroji akcinė bendrove „Hilti Complete Systems“, dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Be to, teismuose vyksta ginčai dėl 1 431 674,81 Lt skolų priteisimo. Atsakovas turi 100 328 Lt skolų, susijusių su darbo santykiais, bet ši suma neįtraukta į vykdytinų prievolių kreditoriams sąrašą. Su kai kuriais darbuotojais atsakovas bylinėjasi dėl neteisėto atleidimo iš darbo, darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, išeitinės išmokos priteisimo (t. 2, b. l. 175).

2009 m. pradžioje AB SEB bankas taip pat inicijavo atsakovui bankroto bylą, kuri nebuvo iškelta (t. 2, b. l. 174). Abi civilines bylas dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo nagrinėjo ta pati Klaipėdos apygardos teismo teisėja. Lyginant atsakovo 2009 m. kovo 31 d. ir 2009 m. birželio 30 d. balansus, matyti, jog atsakovo turto vertė tolydžio (daugiau kaip du kartus) mažėja, o skolos tendencingai (beveik dvigubai) – didėja. Iš to darytina išvada, jog atsakovas neatsiskaito su kreditoriais ne dėl trumpalaikių finansinių sunkumų.

Atsakovo 2009 m. birželio 30 d. balansas yra suklastotas, todėl neatspindi realios finansinės įmonės padėties. Atsakovo 2009 m. birželio 30 d. balanse nurodyta, kad įmonė turi 1 058 467 Lt grynųjų pinigų ar jų ekvivalentų. Antstolis K. K. , vykdydamas pirmosios instancijos nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (t. 1, b. l. 68-69), 2009 m. spalio 21 d. sudarė atsakovo turto aprašą ir 1 058 467 Lt grynųjų pinigų ar jų ekvivalentų nerado. Nors 2009 m. birželio 30 d. balanse nurodyta, kad atsakovas turi transporto priemonių už 708 140 Lt, bet vėliau pripažino, kad jos naudojamos lizingo sutarčių pagrindais. Tokiu atveju lizingo objektai neturėjo būti įtraukti į balansą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-534/2009). Iš 3 486 204 Lt atsakovo nuosavo turto atėmus 1 058 467 Lt ir 708 140 Lt, reali jo turimo nuosavo turto vertė lieka apie 1,7 mln. Lt.

Ta aplinkybė, kad atsakovas 2009 m. lapkričio 18 d. pasirašė sutartį dėl statybos darbų su UAB „Varėnos pienelis“, neturi reikšmės vertinant įmonės mokumą. Statybos darbų sutartį su UAB „Varėnos pienelis“ pasirašė ne tik atsakovas, bet ir dar dvi įmonės, kurios sudarė jungtinės veiklos sutartį. Jungtinės veiklos sutartis yra niekinė, nes joje nėra esminių sutarties sąlygų, pvz., kiekvieno dalyvio įnašų, tinkamai nepatvirtinta. Pelnas, gautas iš jungtinės veiklos, paskirstomas partneriams proporcingai jų indėlio į bendrą veiklą vertei (CK 6.976 str. 1 d., Sutarties 14 p.). Nežinant, koks yra kiekvienos jungtinės veiklos sutarties šalies įnašo dydis, neįmanoma nustatyti, kokią sumą gali tikėtis gauti atsakovas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ir trečiojo asmens atskirieji skundai tenkintini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Bankroto bylos yra nagrinėjamos pagal civilinio proceso kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.). Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat visas kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja specialus įstatymas - Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) (lot. lex speciali derogat generali). Įmonės bankroto procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis, reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Dar daugiau, greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas atsirasti teisiniam netikrumui. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, jog bankroto procese prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, rengdamasis nagrinėti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, kaip to reikalauja viešasis interesas. Spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo pridėtais dokumentais, tiek ir ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka teismo iniciatyva gautais duomenimis bei atsižvelgia į įmonės finansinės būklės pasikeitimus per laikotarpį nuo pareiškimo gavimo iki posėdžio, kuriame sprendžiama bankroto bylos iškėlimo klausimas. Viešo intereso bankroto bylose buvimas suponuoja teismui pareigą ex officio rinkti įrodymus, kurių reikia norint nustatyti atsakovo finansinę būklę, bet tai nepaneigia dalyvaujančių byloje asmenų pareigos pagal CPK 178 straipsnį įrodyti tas aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas reikalavimas ar atsikirtimas į jį.

ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalis reglamentuoja bankroto bylos iškėlimo įmonei pagrindus. Apeliantai remiasi ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintais dviem pagrindais: įmonės nemokumu ir vėlavimu mokėti atlyginimą atleistiems darbuotojams.

Įmonės nemokumas - tai tokia įmonės būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų, kt.), o uždelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Taigi siekiant iškelti bankroto bylą, būtinos abi įstatyme išvardintos sąlygos: prievolių nevykdymas nustatytu laiku bei neigiamas atsakovo uždelstų skolų ir į jo balansą įrašyto turto vertės santykis.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą, neturėdamas patikimų duomenų apie jo finansinę būklę. ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad įmonės vadovas pateiktų teismui kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose būtų nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą bei kitus įsipareigojimus. Iš įmonės sandoriais prisiimtų prievolių ir/ar jai pagal įstatymą tenkančių mokestinių prievolių vėliau gali atsirasti skola, jeigu atsakovas tinkamai ir laiku neįvykdys savo pareigų. Taip pat prasiskolinti atsakovui gali ir tretieji asmenys. Taigi siekiant nustatyti atsakovo mokumą reikia turėti ne bet kokio turinio įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, o tokius, kuriuose atsispindėtų įstatymų leidėjo išvardinti kriterijai. Atsakovo vadovas pateikė įmonės kreditorių ir debitorių sąrašus, kuriuose nurodyti kontrahentų pavadinimai, adresai ir skolų sumos – 730 931 Lt (t. 1, b. l. 104, 144), iš jų 165 354 Lt yra neginčijamos skolos (t. 1, b. l. 105, 143), bet nenurodė atsiskaitymo terminų, kas leistų nustatyti, kokio dydžio skolos pradelstos.

Patikrinus informacinę teismų sistemą LITEKO, paaiškėjo, kad atsakovas, nors ir bylinėjosi su sąraše nurodytais kreditoriais, bet daugeliu atvejų bylinėjimasis buvo formalus ta prasme, kad bylos užbaigtos priimant teismo įsakymą, preliminarų sprendimą, sprendimą už akių. Pvz., UAB „Elvaradas“ pareiškimas dėl skolos iš atsakovo priteisimo išnagrinėtas išduodant kreditoriui teismo įsakymą (t. 2, b. l. 194-195), UAB „Profileksas“ ieškinys patenkintas visiškai priimant sprendimą už akių, kuris įsiteisėjo 2009 m. rugpjūčio 25 d. (t. 2, b. l. 183, 186-187), UAB „Litorina“ ieškinys patenkintas visiškai priimant sprendimą už akių, kuris įsiteisėjo 2010 m. sausio 8 d. (t. 2, b. l. 200-201), UAB „SDG“ ieškinys patenkintas visiškai priimant sprendimą, kuris įsiteisėjo 2010 m. sausio 17 d. (t. 2, b. l. 196-197), UAB „Teltera“ ieškinys patenkintas visiškai priimant preliminarų sprendimą, kuris įsiteisėjo 2009 m. spalio 15 d. (t. 1, b. l. 150-151; t. 2, b. l. 183, 188), UAB „Orviga“ ieškinys patenkintas visiškai 2009 m. spalio 27 d. patvirtinus taikos sutartį (t. 2, b. l. 198-199), UAB „Lispimeks dangos“ ieškinys patenkintas visiškai priimant teismo sprendimą, kuris įsiteisėjo 2009 m. gruodžio 4 d. (t. 2, b. l. 192-193), UAB „Erra“ pareiškimas dėl skolos priteisimo išnagrinėtas, 2009 m. vasario 19 d. išduodant kreditoriui teismo įsakymą (t. 2, b. l. 189-190). Išvardintose bylose buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir, užtikrinant kreditorių turtinius interesus, areštuotas atsakovo turtas (t. 2, b. l. 95-130, 159). Kol kas tebenagrinėjamos 4 civilinės bylos, kuriose atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai: su UAB „Hilti complete systems“, UAB „Raivida“, AB SEB banku ir 11 buvusių atsakovo darbuotojų (t. 2, b. l. 183, 191). Oponuodama apeliantams, teisėjų kolegija pažymi, kad kol atskiroje civilinėje byloje tęsiasi buvusių darbuotojų (t. 2, b. l. 175) ir darbdavio (atsakovo) ginčas dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, buvusiam darbdaviui negali būti keliama bankroto byla tuo pagrindu, kad jis vėluoja mokėti atlyginimą (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-300/2010). Be to, pirmosios instancijos teismas nepasidomėjo, ar atsakovas neturi skolų valstybės (savivaldybės), socialinio draudimo fondo biudžetams. LITEKO duomenimis (t. 2, b. l. 183-185), 2009 m. gruodžio 14 d. į Klaipėdos apygardos teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo kreipėsi VSDFV Šilalės skyrius.

Nors AB bankas SNORAS 2009 m. lapkričio 16 d. rašte Nr. C-05-14711/09 (t. 2, b. l. 65) nurodė, jog jis su atsakovu baigia derinti taikos sutarties sąlygas dėl 429 024,79 Lt skolos grąžinimo dalimis, o antstolė A. P. 2009 m. lapkričio 19 d. patvarkymu Nr. 0124/09/01272 (t. 2, b. l. 138) pagal išieškotojo nurodymą sustabdė įkeisto turto pardavimą iš varžytinių (t. 2, b. l. 50-53, 66-67, 83-88), bet nei tada, nei dabar byloje nėra atsakovo su banku sudarytos taikos sutarties.

Anot atsakovo vadovo (t. 2, b. l. 55), įmonė 2009 m. rudenį turėjo per 2 mln. Lt. Iš antstolio K. K. 2009 m. spalio 22 d. rašto matyti, kad pinigų ar jų ekvivalentų įmonės kasoje, sąskaitose nėra ir atsakovo buhalterė negali paaiškinti, kur jie fiziškai yra (t. 1, b. l. 194, 198-199). Byloje taip pat yra antstolio K. K. 2009 m. spalio 21 d. sudarytas turto aprašas, į kurį įtraukta 13 transporto priemonių (t. 1, b. l. 195-196). Apeliantų tvirtinimu, atsakovas naudojasi transporto priemonėmis, bet nuosavybės teise jos jam nepriklauso. Pirmosios instancijos teismas neužklausė VĮ „Regitra“ apie atsakovo vardu registruotas transporto priemones ir šios svarbios nustatant atsakovo nuosavo turto sumą aplinkybės (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kseda v. UAB „Bleiras“, bylos Nr. 2-1477/2009) neišsiaiškino.

Kalbant apie atsakovo įplaukas, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš 208 940 Lt skolų, kuriuos atsakovui yra skolingi debitoriai, kone pusė (98 540 Lt) skolingas UAB „Medvėgalis“, kuriam taip pat iškelta bankroto byla (t. 2, b. l. 202-203). Atsakovas tikina (t. 2, b. l. 71) gausiąs lėšų atsiskaityti su kreditoriais įvykdęs statybos darbų pirkimo sutartį. Atsakovas, susikooperavęs su dar dviem partneriais, 2009 m. rugsėjo 16 d. pasirašė jungtinės veiklos sutartį dalyvauti konkurse dėl statybos ir rekonstrukcijos darbų pirkimo (t. 2, b. l. 139-140). Atsakovas su partneriais konkursą laimėjo bei 2009 m. lapkričio 18 d. pasirašė statybos darbų pirkimo sutartį Nr. 1 už 1 652 176,35 Lt (su PVM) (t. 2, b. l. 141-153). Tačiau, kaip teisingai pastebėjo apeliantai, neįmanoma nustatyti, kiek atsakovas uždirbs pelno iš rangos darbų sutarties, nes nė vienoje iš minėtų sutarčių nėra nurodyta, koks bus kiekvieno iš partnerių indėlis į bendrą veiklą, nuo kurio priklauso iš jungtinės veiklos gauto pelno paskirstymas tarp partnerių.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ydingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bankroto bylos iškėlimo pagrindus, neišsiaiškino realios atsakovo finansinės padėties, todėl skundžiama nutartis naikinama kaip de jure ir de facto nepagrįsta, o klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Iš naujo nagrinėdamas su atsakovo mokumu susijusius klausimus pirmosios instancijos teismas inter alia turi aiškintis, ar į įmonės balansą įrašytas turtas yra atsakovo valdomas nuosavybės teisėmis; pareikalauti įrodymų, ar tam tikras turtas iš tikrųjų egzistuoja; kaip įmanoma tiksliau nustatyti atsakovo kreditorių, debitorių sąrašus, skolų mokėjimo terminus, kad būtų galima sužinoti, kiek atsakovas turi uždelstų vykdyti skolų kreditoriams ir, atvirkščiai, kiek atsakovui yra skolingi debitoriai; aiškintis atsakovo debitorių galimybes grąžinti atsakovui skolas; pareikalauti iš atsakovo einamųjų metų finansinės atskaitomybės dokumentų ir stebėti bendrus jo finansinės būklės pokyčius, kaip kinta atsakovo skolos kreditoriams, debitorių skolos atsakovui, nuo ko priklauso atsakovo nuosavo kapitalo bei jo pradelstų vykdyti skolų santykis. Be to, svarstytinas klausimas dėl šios bylos ir civilinės bylos pagal VSDFV Šilalės skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Arbolitas“ sujungimo (CPK 136 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti bankroto bylos atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Arbolitas“ iškėlimo klausimą.