Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Milda Valiulytė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, dalyvaujant ieškovės UAB „Debreceno valda“ atstovui advokatui Remigijui Bukėnui ir atsakovės N. T. atstovams K. T. (K. T.) ir advokatui Žilvinui Brazaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Debreceno valda“ ieškinį atsakovei N. T. dėl skolos ir delspinigių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto aplyinkės teismas 2012-02-08 priėmė preliminarų teismo sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės N. T. 1 705,95 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 705,95 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-01-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 633 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Debreceno valda“.

2012-02-27 teisme gauti atsakovės prieštaravimai dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo. Nurodė, kad prašoma priteisti skola susidarė dėl sienos ties atsakovei priklausančiu butu remonto, viso namo blokų sujungimo siūlių remonto, administravimo ir eksploatavimo išlaidų, tačiau atsakovė nesutinka ieškovei mokėti skolos ir savo nesutikimą grindžia sekančiais motyvais. 2009-03-01 atsakovė užfiksavo pastato pagrindinės konstukcijos mechaninį nepatvarumą, t.y. galinės namo sienos vidinės dalies blokų susujungimo sudrėkimą ir apipelijimą. Ieškovė šį faktą 2009-03-30 aktu Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksavo. Paaiškino, kad ieškovė atliko sienos remonto darbus, tačiau pastato pagrindinės konstrukcijos mechaninio patvarumo neatstatė, todėl laiko, kad neprivalo ieškovei apmokėti šių išlaidų. Pažymėjo, kad ieškovė 2012-01-19 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė išvadą apie sienos sudrėkimo priežastis, nurodydama, kad siena drėksta dėl nepakankamo kambario vėdinimo, kas sąlygoja padidintą santykinį oro drėgnumą ir fizikos dėsnio rasos taško atsiradimą, ko pasėkoje drėgmė kaupiasi įvairiuose paviršiuose - „rasoja“. Pažymėjo, kad tokiai ieškovės išvadai prieštarauja tame pačiame rašte išdėstytos apžiūros metu nustatytos aplinkybės, jog ventiliacijos kanalai yra tvarkingi, neužsikišę, trauka yra. Be to, ieškovė 2012-01-19 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) daro išvadą, kad drėgmės atsiradimo ant (duomenys neskelbtini) buto vakarinės pusės priežastis yra ant tos pačios sienos pakabintas kilimas. Atsakovė paaiškino, kad jokie statybos ar pastatų priežiūros standartai, higienos normos ar kiti teisės aktai nedraudžia kabinti daugiabučio namo gyventojams kilimą ant sienos, tuo tarpu ieškovė nenurodė, kodėl dėl jos išvardintų priežasčių šąla, drėksta ir pelyja tik tam tikra sienos dalis, bet ne visas kilimu uždengtas plotas. Pažymėjo, kad siena šąla, drėksta ir pelyja ir be prieš metus nuimto kilimo. Laiko, kad sienos peršalimą gali įtakoti atsakovės buto kaimynų galinių sienų apšiltinimas iš pastato vidaus, kas neatitinka statybos normų reikalavimų ir apie ką atsakovė kelis kartus informavo ieškovę, atliekant atitinkamų patalpų apžiūras, bet ieškovė jokių veiksmų nesiėmė. Atsakovė taip pat nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2010-02-12 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) įspėjo ieškovę apie administravimo nuostatų reikalavimų nesilaikymą ir informavo administratorių apie įmonės tinkamumo vykdyti daugiabučių namų administravimą klausimo sprendimą pasikartojus panašiems atvejams. Be to, atsakovė nurodė, kad 2012-01-31 buvo atlikti santykinės oro drėgmės, kambario bei įvairių sienos dalių matavimai, kurių metu užfiksuotas santykinės oro drėgmės lygis yra 30-45 procentai, o tai paneigia ieškovės išvadą apie blogą ventiliaciją ir padidintą santykinę oro drėgmę. Tuo tarpu atsakovės 2012-01-31 matavimų metu užfiksuoti sienos dalių paviršiaus temperatūros parodymai byloja apie kitą galimą sienos sudrėkimo priežastį: blokų sujungimo tarpo šiluminės varžos praradimą. Gretimų, iki 0,7 m nutolusių sienos dalių paviršiaus temperatūra skiriasi iki 50 %, nuo +9,5 C blokų sujungimo tarpo zonoje iki +15 C ties vientisu bloku. Matavimų metu nustatyta žemiausia sienos paviršiaus temperatūra +7,9 C, perdangos temperatūra +18,4 C, kambario temperatūra +20,1 C, lauko oro temperatūra -16 C, santykinės oro drėgmės lygis 43%. Esant tokiomis sąlygomis, apskaičiuota rasos taško temperatūra sudaro vos +6, l C, o tai yra labai arti žemiausios nustatytos sienos paviršiaus temperatūros +7,9 C ir, įvertinant paklaidas gali paaiškinti drėgmės kondensavimąsi sienos paviršiuje ties blokų sujungimo tarpu. Ieškovė 2012-01-419 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodo, kad negalėjo atlikti termografinės apžiūros, tačiau, atsakovės nuomone, tokia apžiūra buvo atlikta ir gauti panašūs į atsakovės atliktos apžiūros duomenys, tačiau ieškovė šių duomenų neužfiksavo patalpų apžiūros aktuose. Paaiškino, kad ieškovė 2012-01-19 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) atliktos termografinės apžiūros rezultatų neužfiksavo, tačiau ėmėsi veiksmų, nustatytiems trūkumams pašalinti: anksčiau užsandarintos siūlės buvo keliose vietose pragręžtos ir užpiltos, tikėtina, poliuretano putomis, siekiant atstatyti blokų tarpo šiluminę varžą. Atsakovė 2012-01-31 pakartotonai atliko matavimus, kurių rezultatai rodo, kad šie ieškovės veiksmai trūkumų nepašalino, priešingai, yra tikimybė, kad pilant poliuretaną per išgręžtas skyles galėjo būti užpilti blokų vidinės ventiliacijos kanalai, kas galėjo sutrukdyti normalią oro cirkuliaciją ir drėgmės pašalinimui iš sienos vidaus ir taip dar pabloginti situaciją. Pažymėjo, kad nuo pat pastato pagrindinės konstrukcijos mechaninio nepatvarumo užfiksavimo 2009-03-01, ieškovė nepateikė nė vieno atliktų palapos apžiūrų ar tyrimų ir matavimų, konkrečių skaičių, nė vieno dokumento, patvirtinančio ieškovės padarytas išvadas ar pagrindžiančio ieškovės veiksmus arba jų nebuvimą. Pasisakydama dėl skolos dalies už namo blokų sujungimo siūlių remontą, atsakovė nurodo, kad 2009-10-19 ieškovė gavo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) butų savininkų prašymą užsandarinti viso namo blokų sujungimo siūles. Ieškovė atliko darbus ir užsandarino 639 metrus siūlių. Nurodė, kad atsakovė kreipėsi į ieškovę, kad ši pateiktų išsamią informaciją apie atliktus darbus. Atsakydama į šį atsakovės prašymą ieškovė pateikė tik atsakovės prašymą atlikti remonto darbus, kurių apimtis sudaro apie 6 bėginius metrus. Pažymėjo, kad ieškovė nei ankstesniais, nei 2012-01-19 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nepateikė paaiškinimų ir duomenų apie likusių 633 bėginių metrų siūlių blogos būklės nustatymo faktą ir aplinkybes, pagrindžiančias būtent tokios apimties namo siūlių remontą. Atsakovė laiko, kad neprivalo apmokėti už 633 metrų siūlių užsandarinimą, nes tam nedavė sutikimo, o tuo tarpu ieškovė, prieš vykdant namo siūlių sandarinimo remonto darbus, nepranešė apie planuojamus darbus namo antros laiptines gyventojams, ko pasėkoje jie neturėjo galimybės atlikti planuojamų darbų pagrįstumo ir apimties patikros. Pasisakydama dėl skolos dalies už administravimo, eksploatacines ir kitas išlaidas atsakovė nurodo, kad 2009-10-08 raštu kreipėsi į ieškovę, prašydama pateikti paskutinių 3 metų savo vykdomos veiklos (duomenys neskelbtini) namo atžvilgiu ataskaitą, taip pat informavo ieškovę, kad atsisako mokėti administravimo mokestį iki tol, kol nebus atnaujintas administravimo paslaugų tiekimas, patvirtintas atitinkamais įprastos komercines praktikos nustatytais dokumentais, taip pat apie atsisakymą mokėti įnašus į namo kaupiamąjį fondą, nes pinigai surenkami betiksliai, nerengiant bendrojo naudojimo objektų remonto ir kitokio tvarkymo metinių bei ilgalaikių darbų ir lėšų poreikio planų. Pažymėjo, kad iki šios dienos atsakovė negavo iš ieškovės 2009-10-08 raštu bei vėlesniais raštais prašytos pateikti informacijos, objektyviai ir patikimai patvirtinančios administravimo veiklos vykdymą. Paaiškino, kad nuo 2010-11-17 ieškovė nustojo teikti patalpų apžiūros aktų kopijas, kurias anksčiau teikė, motyvuojant, kad tai yra vidiniai ieškovės dokumentai, nors juose fiksuojama informacija apie atsakovei priklausantį turtą. Atsakovė laiko, kad negaudama iš ieškovės kokybiškų namo bendrojo naudojimo patalpų administravimo bei eksploatavimo paslaugų, už tokias paslaugas mokėti neprivalo (b.l. 21-25).

Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad atsakovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkė (b.l. 5). Ieškovė UAB „Debreceno valda“ 2005-04-11 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos įsakymu yra paskirta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi ir šio namo bendraturčiam teikia komunalines, eksploatacines ir administravimo paslaugas (CK 4.84 str.) (b.l. 10-12).

Ieškove pareikšdama ieškinį nurodė, kad atsakovė proporcingai jai priklausančios bendrosios nuosavybės daliai nesumokėjo už namo sienų blokų siūlių hermetizavimą, taip pat nuo 2009 m. laiku ir tinkamai nemoka mokesčių už administravimo paslaugas ir eksploatacines išlaidas, todėl už laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo mėn. susidarė 1 705,95 Lt dydžio įsiskolinimas (b.l. 7-8). Atsakovė nurodo, kad atsisako mokėti skolą, nes ieškovė nepateikė paaiškinimų ir duomenų apie 633 bėginių metrų siūlių blogos būklės nustatymo faktą ir aplinkybes, pagrindžiančias būtent tokios apimties namo siūlių remontą. Atsakovė laiko, kad neprivalo apmokėti už 633 metrų siūlių užsandarinimą, nes tam nedavė sutikimo, o tuo tarpu ieškovė, prieš vykdant namo siūlių sandarinimo remonto darbus, nepranešė apie planuojamus darbus namo antros laiptines gyventojams, ko pasėkoje jie neturėjo galimybės atlikti planuojamų darbų pagrįstumo ir apimties patikros. Atsakovė nurodo, kad atsisako mokėti administravimo mokestį iki tol, kol nebus atnaujintas administravimo paslaugų tiekimas, patvirtintas atitinkamais įprastos komercines praktikos nustatytais dokumentais, taip pat atsisako mokėti įnašus į namo kaupiamąjį fondą, nes pinigai surenkami betiksliai, nerengiant bendrojo naudojimo objektų remonto ir kitokio tvarkymo metinių bei ilgalaikių darbų ir lėšų poreikio planų. Atsakovė laiko, kad negaudama iš ieškovės kokybiškų namo bendrojo naudojimo patalpų administravimo bei eksploatavimo paslaugų, už tokias paslaugas mokėti neprivalo.

CK 4.83 str. 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 str. 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.

CK 4.83 str. 4 dalis nustato šios bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 20009-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, publikuota Teismų praktikoje Nr. 32, 2010 m. Dėl daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės ir pareigos proporcingai apmokėti su bendru turtu susijusias išlaidas). Pagal aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (toliau – Reglamentas) 11 punktą privalomų reikalavimų visumą sudaro: 1) reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo; 2) reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad: patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre; būtų išlaikyta estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos.

Nustatyta, kad 2009-03-30 UAB „Debreceno valda“ statinio apžiūros aktu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal gyventojo pareiškimą apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) butas ir nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) bute drėgna kambario siena, po tapetais matosi pelėsis, rekomenduota šiltinti galines namo sienas (b. l. 65). 2009-04-22 Statinio apžiūros aktu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota bloga (duomenys neskelbtini) namo sienų blokų sujungimo siūlių būklė, rekomenduota hermetizuoti lauko sienų blokų sujungimo siūles (b.l. 43-44). 2009-04-22 apklausos būdu organizuotas gyvenamojo namo blokų sujungimo siūlių sandarinimo darbų rangovo parinkimas, kurio metu siūlių sandarinimo darbų rangovu parinktas UAB „Rearcus“ (b.l. 45-46). 2009-07-06 buvo atlikta galinių namo, esančio (duomenys neskelbtini) sieninių plokščių apžiūrą, kurios metu nustatyti peršalusių blokų mikro įtrūkimai ir bloko korėjimai. 2009-10-09 daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) butų savininkai pateikė ieškovei, kaip minėto namo bendrojo naudojimo patalpų administratoriui, prašymą užsandarinti viso namo blokų blogos būklės sujungimo siūles (b.l. 36). 2009-10-15 atliktos statinio apžiūros metu buvo pakartotinai konstatuota, kad namui reikalinga hermetizuoti galinės namo sienos blokų sujungimo siūles ir įtrūkimus (b. l. 64). 2009-10-27 ieškovė su rangovu UAB „Rearcus“ pasirašė rangos sutartį dėl sienų plokščių sandūrų ir plokščių įtrūkimo remonto ir hermetizavimo darbų atlikimo iki 2009-11-30 (b. l. 69-75). Sienų sandūrų hermetizavimo ir įtrūkių hidroizoliacijos darbai atlikti 2009 metų lapkričio mėnesį už 22 391,69 Lt, išlaidos paskirstytos bendraturčiams proporcingai jų nuosavybės daliai – atsakovės dalis 934,25 Lt (b. l. 47-49).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad namo blokų sujungimo siūlių remontą atlikti prašė namo gyventojai (b.l. 36). Teismo nuomone, vien ši aplinkybė sudaro pagrindą konstatuoti, jog ieškovės sprendimo užsandarinti namo blokų sujungimo siūles priėmimo metu namo blokų sujungimo siūlės neatitiko privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų – blokų sujungimo elementų sandarumo (šalčio ir vandens izoliacijos), dėl kurių namo gyventojai galėjo patirti turtinės žalos dėl šilumos praradimo ir namo drėkimo. Patiems gyventojams nerūpestingai prižiūrint namo sienos blokų sujungimo siūles, ieškovė pasielgė apdairiai ir protingai imdamasi priemonių su blokų sujungimo siūlių sandarumu susijusių nuostolių atsiradimui užkirsti. Ieškovės atstovas ir liudytojas A. K., dirbęs UAB „Debreceno valda“ ir ginčo laikotarpiu kuravęs bendruosius UAB „Debreceno valda“ veiklos klausimus, nurodė, kad ieškovės ir rangovo UAB „Rearcus“ atstovai apžiūrėjo namo išorines sienas, buvo nustatytos problematinės vietos – horizontalios blokų jungimo siūlės, jas nuspręsta hermetizuoti, buvo paskaičiuotas hermetizuotinas blokų siūlių sujungimo ilgis, sudaryta rangos sutartis ir atlikti darbai, pasirašyti darbų priėmimo-perdavimo aktai. Atsakovė nurodė, kad po namo sienos blokų sujungimo siūlių hermetizavimo jos buto siena tebedrėksta, tačiau nepaneigė aplinkybių, kad dėl namo blokų sujungimo siūlių prastos būklės į namą skverbėsi šaltis ir vanduo bei neįrodinėjo aplinkybių, kad sienų blokų sujungimo siūlių hermetizacija nebuvo būtina ir darbai buvo atlikti netinkamai.

Atsakovės argumentai dėl ieškovės atliktų organizacinių – procedūrinių pažeidimų, sprendžiant sienų blokų sujungimo siūlių hermetizavimo klausimus ir jos netenkinantys ieškovo paaiškinimai nagrinėjamu atveju byloje dėl skolos pagal turto administratoriaus ieškinį priteisimo yra teisiškai nereikšmingi, nes bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu arba daugumos sprendimu (CK 4.75 str. 1 d., 4.85 str. 1 d.), todėl sprendžiant dėl bet kokio su bendro naudojimo objektu susijusio klausimo, esminę reikšmę turi bendraturčių valia, o ne preciziškas procedūrų laikymasis. Pati atsakovė iš esmės neginčija, kad atliktų remonto darbų neginčija namo bendraturčių dauguma, ieškovo atstovas nurodė, kad viena atsakovė liko nesumokėjusi už atliktus remonto darbus, t. y. faktiškai visi namo bendraturčiai sandorį patvirtino (CK 1.79 str.), todėl abejonių dėl bendraturčių daugumos valios nekyla. Konkrečiu šioje byloje nagrinėjamu atveju būtų neteisinga, neprotinga ir nesąžininga kitų bendraturčių sąskaita atsakovę atleisti nuo pareigos tinkamai prižiūrėti ir remontuoti bendrąją nuosavybę bei proporcingai prisidėti prie su šiuo susijusių išlaidų atlyginimo, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovė neginčija bendrosios dalinės nuosavybės atliktų remonto darbų fakto ir apimties, darbų kainos pagrįstumo (CK 1.5 str.).

Įstatymų leidėjas ne tik nustatė kiekvienos šalies pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi, bet ir šią pareigą paskirstė, t.y. ieškovas privalo įrodyti ieškinio pagrindą, o atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą – įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai netenkinami. Atsakovė pripažino gavusi iš ieškovės dalį administravimo ir eksploatacinių paslaugų, pripažino, kad remonto darbai buvo atlikti, nors nesutinka už jas atsiskaityti, bet savo atsikirtimų nepagrindė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ir priešpriešinių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.), priešingai, prieštaravimuose dėl pareikšto ieškinio ir priimto preliminaraus sprendimo nurodė, kad pati prašė ieškovę atlikti sienų blokų sujungimo siūlių hermetizavimo darbus ties jos butu, nes į butą skverbiasi drėgmė (b.l. 23). Byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti atsakovės buto sienos drėkimo priežastis ir konstatuoti, kad viso namo blokų sujungimo siūlių remonto darbai buvo atlikti nepagrįstai ar netinkamai. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė neteikia administravimo, eksploatavimo paslaugų ar jas teikia netinkamai.

Bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti – šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Bendrų namo objektų priežiūra ir remontas, taip pat jų išlaikymas yra pagrįstas ne jų faktiniu naudojimu, o bendrąją nuosavybe ir visų bendrasavininkų prievole šią nuosavybę išlaikyti, todėl atsakovė privalo savo lėšomis prisidėti prie namo sienų remonto, jo adminstravimo bei eksploatavimo išlaidų (CK 4.82 str. 1 ir 3 d.).

Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog ieškovės ieškinio reikalavimai dėl 1705,95 Lt skolos, kurią sudaro eksploatacijos mokestis, administravimo mokestis ir mokestis už namo sienos blokų sujungimo siūlų hermetizavimą, yra įrodyti byloje esančia medžiaga, todėl tenkinti pagrįstai (CPK 187, 200 str.).

Ieškovei iš atsakovės priteistinos įstatyme nustatytas 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 705,95 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-01-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Tenkinus ieškinį, ieškovei atlygintinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 28 Lt žyminio mokesčio ir 605 Lt rekomenduojamų dydžių neviršijančių išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1-2 d.).

Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-08 preliminarus sprendimas, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys, yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti remiantis atsakovės argumentais ir pateiktais įrodymais nėra teisinio pagrindo (CPK 185 str., 260 str., 263 str. 1 d., 430 str. 6 d. 1 p.).

Ieškovei galutiniu sprendimu iš atsakovės priteistinos 363 Lt išlaidos atstovo advokato teisinei pagalbai, susijusios su bylos nagrinėjimu po prieštaravimų dėl preliminaraus sprendimo priėmimo – už papildomų įrodymų pateikimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1-2 d.). Pašto išlaidos šioje byloje yra mažesnės, nei nustatytas minimalus išieškotinas dydis, todėl iš atsakovės nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 270 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. preliminarų sprendimą, kuriuo tenkinti ieškinio reikalavimai priteisti iš atsakovės N. T. 1 705,95 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 705,95 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-01-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 633 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Debreceno valda“.

Priteisti iš atsakovės N. T. ieškovei UAB „Debreceno valda“ 363 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.