- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-07
- Bylos Nr.
- e2S-806-773/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12992-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Šimonis
- Suinteresuotas asmuo
- L. B.
- Pareiškėjas
- V. J.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens L. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. J. prašymą dėl skolininkui priklausančios dalies bendrame su kitais asmenimis turte nustatymo, suinteresuoti asmenys – antstolis Regimantas Budreika, M. B., L. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja V. J. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, kad skolininkei L. B. bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu M. B. priklauso ½ dalis kilnojamojo turto – 100 vienetų UAB „Elmesa“ vardinių paprastųjų akcijų, transporto priemonės MAN 15.224, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), t. y. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato-gyvenamojo namo, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o taip pat ½ dalis sutuoktinio gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų (2 t., e. b. l. 48-51). Nurodė, kad antstolio Regimanto Budreikos kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0085/18/00724 pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 18 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-1390-475/2018, dėl 7 575,40 Eur skolos ir 8 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš L. B. pareiškėjos (išieškotojos) V. J. naudai. Antstolis šioje vykdomojoje byloje 2019 m. birželio 5 d. priimtu patvarkymu areštuoti skolininko sutuoktinio darbo užmokesčio dalį Nr. S19-6279 areštavo skolininkės L. B. sutuoktiniui M. B. priklausančius išmokėti 25 procentus nuo skolininko sutuoktinio darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 10 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, kurį UAB „Elmesa“ privalo ar privalės išmokėti skolininko sutuoktiniui. Taip pat vykdant minėtą vykdomąjį dokumentą 2019 m. birželio 5 d. patikslinančiu turto arešto aktu buvo areštuotas skolininkei bendrai su sutuoktiniu priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), ir kilnojamasis turtas: 100 vienetų UAB „Elmesa“ priklausančių vardinių paprastųjų akcijų, transporto priemonė MAN 15.224, kurios valst. nr. (duomenys neskelbtini) Antstolis pareiškėjai (išieškotojai) pateikė 2019 m. rugpjūčio 5 d. patvarkymą Nr. S19-8680 dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo iki 2019 m. gruodžio 3 d. imtinai. Pažymėjo, kad santuoka tarp skolininkės L. B. ir M. B. sudaryta 2006 m. birželio 3 d. Skolininkės sutuoktinis M. B. dirba ir gauna atlyginimą UAB „Elmesa“, kurios vieninteliu akcininku ir vienasmeniu valdymo organu vadovu jis pats yra. UAB „Elmesa“ įregistruota VĮ „Registrų centras“ 2017 m. gegužės 24 d., t. y. santuokos metu, 2017 m, rugpjūčio 10 d. šios įmonės visas akcijas nupirko ir tapo vieninteliu jos akcininku ir vienasmeniu valdymo organu – vadovu skolininkės sutuoktinis M. B.. Skolininkės santuokos metu įgyta ir jos sutuoktinio M. B. vardu įregistruota transporto priemonė MAN 15.224. Taip pat gyvendama santuokoje 2018 m. balandžio 6 d. skolininkė bendrai su sutuoktiniu nusipirko nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. žemės sklypą, pastatą-gyvenamąjį namą, kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas); pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Šiuo atveju nėra duomenų, kad skolininkės ir jos sutuoktinio santuoka būtų nutraukta, taip pat jų turtas nėra padalintas, nenustatyti ir kiti CK 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai. Taigi turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įskaitant ir pajamas, gautas iš vieno iš sutuoktinių darbinės veiklos, ir į skolininkei priklausančio turto dalį gali būti nukreipiamas išieškojimas.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo L. B. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos prašymą dėl skolininkės turto dalies nustatymo, kuriuo prašė atmesti pareiškėjos prašymą kaip nepagrįstą (2 t., e. b. l. 101-103). Nurodė, kad suinteresuotas asmuo kaip skolininkė nevengia atsakomybės ir bendradarbiauja su išieškojimą vykdančiu antstoliu. Vykdomojoje byloje bendru rašytiniu sutarimu buvo priimtas sprendimas išieškomą sumą mokėti dalimis po 400 Eur ir suinteresuotas asmuo šią pareigą vykdo. Suinteresuotam asmeniui neprieštaraujant, vykdomoje byloje buvo areštuotas bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas turtas – nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kur yra faktinė suinteresuoto asmens šeimos gyvenamoji vieta, transporto priemonė MAN 15.224, 100 vnt. UAB „Elmesa“ vardinių paprastųjų akcijų. Suinteresuotas asmuo 2019 m. kovo 18 d. susirgo, tapo nedarbinga, todėl negalėjo atlikti sutartų mokėjimų visa apimtimi, tačiau pagal išgales juos vykdė, ir pagerėjus finansinei situacijai pervedė 1000 Eur į antstolio depozitinę sąskaitą. Viso suinteresuotas asmuo L. B. yra padengusi 5 710 Eur skolos, o likusi mokėti dalis sudaro 1 847 eur. Nurodė, kad su sutuoktiniu M. B. santuokoje gyvena darniai, turto dalintis nesiruošia. Šiuo metu jų kaip šeimos finansinė būklė nėra gera, dėl to anksčiau teko parduoti turėtą būstą ir persikraustyti į dabartinį prastesnį būstą, į kurį ir siekiama nukreipti išieškojimą. UAB „Emesa“ akcijas sutuoktinis M. B. įsigijo už išeitinę išmoką, gautą iš ankstesnės darbovietės. Esant šioms aplinkybėms pareiškėjos interesais, suinteresuoto asmens ir jos sutuoktinio turtas, esantis bendroji jungtinė nuosavybė, negali būti dalinamas. Be to, išieškojimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto galimas tik po to, kai ieškovo reikalavimams tenkinti nepakanka turto (CK 3.112 straipsnis). Suinteresuotas asmuo kiekvieną mėnesį grąžina skolą ir toliau galės vykdyti šį įsipareigojimą, todėl išieškojimas į turtą, valdomą bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, negali būti nukreiptas. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjos prašomo padalinti turto vertė yra daug didesnė nei reikalinga padengti civilinėje byloje priteistą skolą, dėl to suinteresuotiems asmenims bendrosios junginės nuosavybės teise priklausančio turto padalinimas nėra tikslingas.
3. Suinteresuotas asmuo M. B. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos prašymą dėl skolininkės turto dalies nustatymo, kuriuo prašė atmesti pareiškėjos prašymą kaip nepagrįstą (2 t., e. b. l. 91-93). Nurodė, kad suinteresuoto asmens šeima nevengia atsakomybės ir bendradarbiauja su išieškojimą vykdančiu antstoliu. Šiuo metu išieškotojai mokama suma viršija LR Vyriausybės nustatytą MMA ir šeimos finansinius išteklius. Sprendimo įvykdymui užtikrinti buvo areštuotas bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas turtas – nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kur yra faktinė suinteresuoto asmens šeimos gyvenamoji vieta, transporto priemonė MAN 15.224, 100 vnt. UAB „Elmesa“ vardinių paprastųjų akcijų. Pažymėjo, kad transporto priemonė MAN 15.224 buvo suinteresuoto asmens darbo priemonė, kurią naudojant gaunamos šeimos pajamos – pragyvenimo šaltinis. Suinteresuotas asmuo L. B. net ir tapusi nedarbinga dėl sunkios ligos vykdė įsipareigojimus ir nuolatos pervesdavo skolą dalimis į antstolio depozitinę sąskaitą. Viso suinteresuotas asmuo L. B. yra padengusi 5 710 Eur skolos, o likusi mokėti dalis sudaro 1 847 eur. Nurodė, kad su sutuoktine L. B. santuokoje gyvena darniai, turto dalintis nesiruošia, o išieškojimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto galimas tik po to, kai ieškovo reikalavimams tenkinti nepakanka turto (CK 3.112 straipsnis). Suinteresuoto asmens L. B. gaunamų lėšų pakanka sumokėti priteistą skolą, todėl išieškojimas į turtą, valdomą bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, negali būti nukreiptas. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjos prašomo padalinti turto vertė yra daug didesnė nei reikalinga padengti civilinėje byloje priteistą skolą, dėl to suinteresuotiems asmenims bendrosios junginės nuosavybės teise priklausančio turto padalinimas nėra tikslingas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartimi pareiškėjos V. J. prašymą tenkino ir nustatė, kad skolininkei L. B. bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu M. B. priklauso ½ dalis kilnojamojo turto - 100 vienetų UAB „Elmesa“ vardinių paprastųjų akcijų, transporto priemonės MAN 15.224, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ½ dalis nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), t. y. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato-gyvenamojo namo, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis sutuoktinio M. B. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų (2 t., e. b. l. 142-145).
5. Teismas nustatė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0085/18/00724 antstolis Regimantas Budreika, vykdydamas išieškojimą nustatė, jog skolininkė L. B. 2006 m. birželio 3 d. yra sudariusi santuoką su M. B.. Antstolis 2019 m. birželio 5 d. patvarkymu areštavo skolininkės sutuoktinio darbo užmokesčio dalį, taip pat 2019 m. birželio 5 d. patikslinančiu turto arešto aktu buvo areštuotas skolininkei bendrai su sutuoktiniu priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis(duomenys neskelbtini), ir kilnojamasis turtas: 100 vienetų UAB „Elmesa“ priklausančių vardinių paprastųjų akcijų, transporto priemonė MAN 15.224, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Antstolis 2019 m. birželio 5 d. skolininkei išsiuntė patvarkymą dėl skolininkės informavimo CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau skolininkė nepateikė antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo. Antstolis 2019 rugpjūčio 5 d. patvarkymu pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininkės turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
6. Teismas pažymėjo, kad CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. CPK 667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.
7. Teismas taip pat nustatė, kad skolininkės L. B. ir M. B. santuoka sudaryta 2006 m. birželio 3 d. Byloje duomenų, kad L. B. ir M. B. santuoka nutraukta, nėra. Duomenų apie sudarytą Vedybų sutartį nėra. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis M. B. dirba UAB „Elmesa“, gauna darbo užmokestį. L. B. ir M. B. bendrosios jungtinės nuosavybės priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžineriniai statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys, (duomenys neskelbtini). L. B. ir M. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso M. B. vardu registruoti 100 vienetų UAB „Elmesa“ vardinių paprastųjų akcijų, transporto priemonė MAN 15.224, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
8. Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kas yra pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe, t. y. bendrąja sutuoktinių nuosavybė yra turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas, arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis).
9. Teismas pažymėjo, kad suinteresuoti asmenys L. B. ir M. B. išieškotojos pareiškimą prašo atmesti motyvuodami tuo, kad skola buvo mokama dalimis, skolininkė L. B. sirgo, dėl to jos mokamų įmokų dydis sumažėjo, skolos likutis nedidelis, UAB „Elmesa“ veiklos nevykdo, transporto priemonės MAN 15.224, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismas yra draudžiamas, antstolio areštuotas gyvenamasis namas yra vienintelė šeimos gyvenamoji patalpa, iš jo išieškojimas negali būti vykdomas, nes suinteresuoti asmenys turi nepilnamečių vaikų. Teismo vertinimu šie suinteresuotų asmenų argumentai nesudarė pagrindo atmesti pareiškėjos pareiškimą dėl skolininkės turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Nors skolininkė nurodo, kad skolos likutis nedidelis, tačiau iki šiol jo nėra sumokėjusi. Vien tai, kad UAB „Elmesa“ nevykdo veiklos, o transporto priemonės MAN 15.224 eismas draudžiamas, nereiškia, kad negali būti nustatyta skolininkės turto dalis bendrojoje nuosavybėje. Nors skolininkei su sutuoktiniu priklausantis gyvenamasis namas yra vienintelė šeimos gyvenamoji patalpa, tačiau CPK nenumato apribojimų nustatyti šio turto skolininkės dalį bendrojoje nuosavybėje su sutuoktiniu. Pagal CK 3.117 straipsnį, sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, todėl, atsižvelgiant į tai, kad turtas buvo įgytas po santuokos sudarymo, teismas laikė, jog sutuoktinių teisės į bendrą santuokos metu įgytą turtą yra lygios. Teismas sprendė, kad nustatytina, jog skolininkei L. B. ir jos sutuoktiniui M. B., kiekvienam priklauso po ½ dalis kilnojamojo turto – M. B. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, 100 vienetų UAB „Elmesa“ vardinių paprastųjų akcijų, transporto priemonės MAN 15.224, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis nekilnojamojo turto – žemės sklypo, gyvenamojo namo, kiemo statinių, (duomenys neskelbtini).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo L. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartį (2 t., e. b. l. 151, skundas.docx). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Suinteresuoto asmens vertinimu, jos atžvilgiu pritaikytas turto areštas yra laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, kurių taikymo nepagrindžia byloje esantys duomenys. Vienintelis pirmosios instancijos teismo argumentas buvo, kad likusi skolos dalis iki šiol nesumokėta, nors tai ir nėra didelė suma atsakovei. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą į prašymą ir jame nurodė, jog geranoriškai vykdo teismo sprendimą, t. y. dalimis mokėjo ir moka skolą neatsižvelgdama į savo finansinę būklę, fizinę sveikatą ir į tai, kad suinteresuotas asmuo šiuo metu yra vienintelė šeimos išlaikytoja, nors teismui buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. Suinteresuotas asmuo L. B. yra darbinga, o byloje pateikti duomenys apie gaunamas pajamas patvirtina, kad ji gauna pastovias pajamas ir jos pakankamos galimo teismo sprendimo įvykdymui. Suinteresuoto asmens turtinė padėtis ir geranoriškas elgesys, t.y. bendradarbiavimas su antstoliu, domėjimasis, duomenų pateikimas, kompromisų ieškojimas, patvirtina, kad nėra jokios rizikos, jog priimtas teismo sprendimas nebus vykdomas. Juolab atsakovės atžvilgiu yra pritaikytos visos įmanomos apsaugos priemonės, nekilnojamo, kilnojamo turto areštas, sutuoktiniui priklausančio atlygimo dalies ir t.t. Suinteresuoto asmens nekilnojamojo turto masė iki ieškinio pateikimo teismui dienos ir iki prašymo pateikimo dienos nepasikeitė. Tai, kad nepasikeitė suinteresuotam asmeniui priklausančio nekilnojamojo turto masė, paneigia, jog suinteresuotas asmuo gali imtis priemonių paslėpti savo turtą ar jį perleisti tretiesiems asmenims, juolab kad tai yra vienintelis jos šeimos ir nepilnamečių vaikų būstas. Pareiškėja jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė ketina slėpti ar paslėps atsakovei priklausantį turtą, slėps finansines lėšas, nemoka ar ketina nemokėti įmokų, bei įrodymų apie atsakovės nesąžiningumą nepateikė.
1.2. Aplinkybė, kad dalis atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto priklauso atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise, niekaip neįtakoja galimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo. Be to, aplinkybė, kad dalis turto atsakovei priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, patvirtina, kad nėra jokios grėsmės galimo teismo sprendimo įvykdymui, nes atsakovė prieš realizuodama jai priklausančio nekilnojamojo turto dalį turėtų pirmiausia pasiūlyti turtą įsigyti bendraturčiams, juolab tiek atsakovė, tiek jos sutuoktinis pabrėžia, kad tai yra vienintelis jų ir jų vaikų būstas. Taigi, bendroji dalinė nuosavybė nesukuria grėsmės galimo teismo sprendimo įvykdymui.
1.3. Suinteresuotam asmeniui priklausanti nekilnojamojo turto masė beveik 100 kartų viršija jai pareikšto reikalavimo sumą, todėl sprendimas nukreipti išieškojimą į bendrą turtą yra nelogiškas. Be to, suinteresuoto asmens sutuoktinis M. B. nedirba ir pajamų negauna nuo 2019 m. spalio mėn. ir tai patvirtinantys duomenys buvo pateikti į bylą, tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino šių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai pažeidė teisingumo principą, nes nebuvo išlaikyta pusiausvyra tarp šalių interesų. Teismo nutartis yra nemotyvuota ir vienašališka, nėra atsižvelgiama į atsakovės finansinę būklę bei geranoriškumą vykdyti sprendimą.
1.4. Bylą nagrinėjusi teisėja yra šališka, priešiškai nusistačiusi suinteresuoto asmens atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
12. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta skolininkės L. B. turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiamu klausimu suinteresuoto asmens L. B. atskirajame skunde nurodomi teisiškai reikšmingi argumentai yra dėl areštuoto turto vertės neatitikimo išieškomai sumai ir dėl taikaus susitarimo vykdymo procese. Kiti argumentai dėl suinteresuoto asmens sąžiningumo vykdant teismo sprendimą ir grėsmės teismo sprendimo vykdymui nebuvimo nėra teisiškai reikšmingi. Todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina, nes suinteresuoto asmens atžvilgiu nėra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, kurių paskirtis – užtikrinti ieškinio reikalavimų įvykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir turtas areštuotas CPK 667 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Dėl areštuoto turto vertės neatitikimo išieškomai sumai
14. CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis), tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).
15. Pagal 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Teismas ir notaras, nustatydami skolininkui priklausančią nekilnojamojo daikto dalį, kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, jeigu to prašo išieškotojas, skolininkas ar kitas bendraturtis (CPK 667 straipsnio 3 dalis).
16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nustatytą teisinį reguliavimą, pažymi, kad byloje nėra duomenų, paneigiančių santuokos metu įgyto turto priklausymą suinteresuotiems asmenims bendrosios jungtinės nuosavybės teise ar sutuoktinių turto dalių lygybės prezumpciją. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad suinteresuotam asmeniui skolininkei L. B. priklauso ½ dalis kilnojamojo turto –100 vienetų UAB „Elmesa“ vardinių paprastųjų akcijų, transporto priemonės MAN 15.224, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ½ dalis nekilnojamojo turto – žemės sklypo, gyvenamojo namo, kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini); ½ dalis M. B. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad suinteresuotas asmuo aplinkybių dėl nurodyto turto valdymo bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ar kad sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto dalys nėra lygios, nei atsiliepime į pareiškėjos prašymą, nei atskirajame skunde neginčijo, tokias aplinkybes paneigiančių įrodymų taip pat nepateikė. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad suinteresuoto asmens dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatyta nepagrįstai.
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 667 straipsnyje įtvirtintas teisės normas yra nurodęs, kad nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-684/2018). Taigi, suinteresuoto asmens argumentas dėl to, kad areštuoto turto vertė viršija išieškomą sumą ir dėl to nenustatytina suinteresuoto asmens turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, atmestinas kaip nepagrįstas, nes turtas areštuotas vykdant CPK 667 straipsnio reikalavimus tikslu nustatyti suinteresuoto asmens dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, bet ne pradėti išieškojimo veiksmus.
18. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 675 straipsnio 2 dalis.) Todėl tik įsiteisėjus teismo nutarčiai, nustatančiai suinteresuoto asmens turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, galės būti vertinama, ar areštuoto turto vertė viršija išieškoma sumą ir jai išieškoti patirtas vykdymo išlaidas. Nustačius, jog areštuoto turto vertė viršija išieškomą sumą ir vykdymo išlaidas, suinteresuotas asmuo turės teisę kreiptis į antstolį dėl turto arešto panaikinimo tai turto daliai, kuri viršija išieškomą sumą ir vykdymo išlaidas.
Dėl taikaus susitarimo
19. Apeliacinės instancijos teismas dėl suinteresuoto asmens argumento, kad yra sutarta, jog suinteresuotas asmuo teismo sprendimą vykdo dalimis ir dėl to laikytina, jog jos gaunamo darbo užmokesčio pakanka teismo sprendimui vykdyti, pažymi, kad suinteresuotas asmuo į bylą pateikė tik antstoliui teiktą prašymą dėl sprendimo vykdymo dalimis, bet ne CPK 595 straipsnyje nustatytą tvarka sudarytą taikų susitarimą vykdymo procese. CPK 595 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį. Taikos sutartį šalys sudaro raštu ir pateikia išieškojimą vykdančiam antstoliui. Gavęs taikos sutartį, antstolis vykdomosios bylos vykdymą sustabdo ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šios sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 595 straipsnio 2 dalis). Teisėjas, gavęs pareiškimą patvirtinti taikos sutartį, priima nutartį pagal CPK 140 straipsnio 3 dalyje nurodytas taisykles. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nenustatė, kad teismui buvo pateikta tvirtinti suinteresuoto asmens skolininkės L. B. su pareiškėja V. J. sudaryta taikos sutartis vykdymo procese (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas iš karto (CPK 18 straipsnis). Tuo tarpu šioje civilinėje byloje pradėtas priverstinis išieškojimo procesas reiškia, kad suinteresuotas asmuo teismo sprendimo, jam įsiteisėjus, neįvykdė ir iki šiol nėra įvykdęs. Taigi, akivaizdu, kad suinteresuoto asmens turto, valdomo asmeninės nuosavybės teise, nepakanka teismo sprendimui įvykdyti. Nustačius, kad tarp suinteresuoto asmens skolininkės L. B. ir pareiškėjos V. J. taikos sutartis, leidžianti skolininkei išieškomą sumą grąžinti dalimis, vykdymo procese nėra nudaryta, nėra teisinio pagrindo laikyti, jog išieškojimas negali būti nukreiptas į suinteresuoto asmens turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, konstatuoja, kad skundžiamos Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nutarties, kuria nustatyta suinteresuoto asmens skolininkės L. B. turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, naikinti atskirajame skunde nurodomais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.