Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovei L. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priešieškinys atmestinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2017 m. gegužės 1 d. šalys sudarė pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – sutartis) dėl „Vaikų ir paauglių žaidimų bei laisvalaikio erdvės „Meškėno“ pardavimo (sutarties 1 dalies 1 punktas). Sutartyje nurodė, jog tą pačią dieną, t. y. 2017 m. gegužės 1 d., prekės yra perduodamos ir priimamos adresu: Kaune, Rietavo g. 11 (Sutarties 2 dalies 1 ir 3 punktai). Šalys susitarė, jog prekių kaina yra 6 500 Eur ( Sutarties 3 dalies 1 punktas). Šią sumą atsakovė įsipareigojo sumokėti į ieškovės sąskaitą iki 2017 m. gegužės 31 d.

Atsakovei nemokant 6 500 Eur pagal šalių sudarytą sutartį, ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, tuo tarpu atsakovė teigia, kad prekės („Vaikų ir paauglių žaidimų bei laisvalaikio erdvės „Meškėno“ (įrangos)) pagal šalių sudarytą sutartį nebuvo perduotos, todėl pareiškė priešieškinį dėl šalių sudarytos sutarties panaikinimo.

Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei nuosekliai suformuluotos kasacinio teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138-686/2015; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015).

Iš šalių paaiškinimų ir liudytojų paaiškinimų, nustatyta, kad ieškovė pasijutusi nėščia nusprendė parduoti vykdytą veiklą išreikštą sąvoka „Vaikų ir paauglių žaidimų bei laisvalaikio erdvė „Meškėnas“. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad į šią sąvoką įėjo: virtuvinis komplektas (1 vienetas), stalai, kėdės, sofa (1 200 Eur), LG televizorius su priedais (1 vienetas) 800 Eur, žaidimų įranga (kamuoliukų baseinas, stalo žaidimai) (4 vienetai) 1 600 Eur, kondicionierius (1 vienetas) 900 Eur; medinė pilis ir kt. priedai (1 vienetas) už 2 000 Eur, iš viso: 6 500 Eur. Šias aplinkybes patvirtina ieškovės V. J. 2017 m. gegužės 1 d. išrašyta sąskaita-faktūra serija VJ Nr. 00021 (e. b. l. 11). Ieškovė atsiliepime į priešieškinį ir teismo posėdžio metu nurodė, kad kartu su prekėmis už tą pačią 6 500 Eur sumą perdavė visas jos sukurtas reklamavimo ir informavimo priemones apie veiklą (iškabą, lankstinukus, lipdukus ir kita), kurie, jos teigimu, sąskaitoje faktūroje nurodyti kaip kiti priedai. Nors šalys daiktų perdavimo priėmimo akto nesudarė, tačiau 2017 m. gegužės 1 d. sąskaita-faktūra serija VJ Nr. 00021, kurią pasirašė abi šalys, patvirtina, kad daiktai pagal šalių sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį buvo perduoti. Atsakovė teigia, kad po pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo pradėjo aiškėti trūkumai, tokie kaip dėl prekinio ženklo „Meškėnas“ registravimo, leidimo įrengti išorinę reklamą, LATGA licencija. Ieškovė teigia, kad šalys dėl to papildomai nesitarė. Byloje nesant įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė ir ieškovė tarėsi dėl prekinio ženklo „Meškėnas“ registravimo, leidimo įrengti išorinę reklamą ir LATGA licencijos, atsakovės argumentai dėl pirkimo – pardavimo sutarties dalyko trūkumų vertintini kaip neįrodyti, todėl nepagrįsti. Pažymėtina, jog šalys dar 2017 m. kovo 23 d. sudarė rankpinigių sutartį, pagal kurią atsakovė sumokėjo ieškovei 500 Eur rankpinigių, o 6 500 Eur įsipareigojo sumokėti iki 2017 m. gegužės 1 d. (e. b. l. 7-8). Nors sutartyje nurodyta, kad pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta yra sudaryta, teismo posėdžio metu, abi pripažino, kad tuomet ji dar nebuvo sudaryta.

Taigi sudarius 2017 m. gegužės 1 d. pirkimo - pardavimo sutartį, atsakovė, ieškovei nutraukus, sudarė negyvenamųjų patalpų, kuriose buvo vykdoma žaidimų kambario veikla, nuomos sutartį Nr. BRŽ/2017 (e. b. l. 56-59). Liudytojos J. P. (nuomojamų negyvenamųjų patalpų savininkės) teigimu, žaidimų kambario veiklą toliau tęsė atsakovė, žaidimų kambaryje įvyko keli renginiai. Liudytojas D. S. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad jis kartu seserimi rengė vaikų gimtadienio šventę minėtame žaidimų kambaryje, ir kad ją organizavo atsakovė. Šių liudytojų parodymais teismas netikėti neturi pagrindo, jie yra nuoseklūs ir neprieštarauja kietiems byloje esantiems įrodymams.

Teismo vertinimu, šalys sudarant sutartį aiškiai išreiškė valią – ieškovė parduoti, o nupirkti žaidimų kambario įrangą, ir nors sutartyje aiškiai nenurodyta, kas apima sąvoką „Vaikų ir paauglių žaidimų bei laisvalaikio „Meškėna“ erdvė, tačiau šalys šią sąvoką detalizavo 2017 m. gegužės 1 d. sąskaitoje-faktūroje serija VJ Nr. 00021. Tolimesnis šalių elgesys (negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimas ir jos pasirašymas, nuomos mokesčio už negyvenamąsias patalpas mokėjimas (e. b. l. 125), atsakovės veiklos vykdymas) tik patvirtina šalių valią sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį dėl „Vaikų ir paauglių žaidimų bei laisvalaikio „Meškėnas“ erdvės pirkimo. Pažymėtina, jog sutarčių sudarymo iniciatore buvo pati atsakovė, ji pateikė jų formas. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad turi teisinį išsilavinimą. Atsakovė siekdama vykdyti individualią veiklą, įsigijusi „Vaikų ir paauglių žaidimų bei laisvalaikio „Meškėnas“ erdvę prisiėmė tam tikrą verslo sėkmės riziką, ir nesėkmės atveju įstatymas neatleidžia nuo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis).

Esant nurodytoms aplinkybėms ir teismui pateiktiems įrodymams ieškovės reikalavimas laikytinas pagrįstu, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 6 500 Eur dydžio skola (CK 6.2 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.198 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.311 straipsnis, 6.101–6.109 straipsniai, 6.344-6.348 straipsniai).

Pagal CK 6.314 straipsnio 5 dalį kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas. CK 6.344 straipsnis taip pat reglamentuoja, jog pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje. Už pavėlavimą sumokėti kainą pirkėjas privalo mokėti palūkanas, kurios pradedamos skaičiuoti nuo daikto perdavimo ar šalių sutarto termino, jeigu sutartis ar įstatymai nenumato ko kita (1 ir 2 dalys). Atsakovei nevykdant piniginės prievolės atsiskaityti, iš jos ieškovei naudai priteistinos įstatymų numatytos palūkanos, pradedamos skaičiuoti nuo termino atsiskaityti pasibaigimo. Atsižvelgiant į tai, kad abi sutarties šalys sandorį sudarė verslo tikslais, palūkanų dydis nustatytinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu (toliau – Prevencijos įstatymas). Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 5 dalį pavėluoto mokėjimo palūkanų norma — 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma. Europos centrinio banko internetiniame tinklapyje nurodoma refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma yra 0,00 procentų. Todėl pagal šį įstatymą taikytinas palūkanų dydis yra 8,00 procentai per metus. Todėl iš atsakovės L. B. priteistina 28,40 Eur palūkanų (6 500 Eur x 8 proc. = 520 Eur / 365 dienos = 1,42 Eur per dieną x 20 dienų).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad abi sutarties šalys sandorį sudarė verslo tikslais, mokėtinų procesinių palūkanų dydis nustatytinas taip pat vadovaujantis Prevencijos įstatymu. Kadangi atsakovė prievolių tinkamai nevykdė, iš jos ieškovei priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (6 528,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. birželio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, Prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis).

Dėl priešieškinio

Atsakovė reikšdama priešieškinį nurodė, jog priešieškinys reiškiamas dėl pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo, tačiau formuluodama priešieškinio reikalavimą, teismo prašo panaikinti šalių sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį, teigdama, kad prekes pagal sudaryta pirkimo – pardavimo sutartį jai nebuvo perduotos, be to, sutarties sąlyga dėl sutarties dalyko – „Vaikų ir paauglių žaidimų bei laisvalaikio „Meškėna“ erdvė“ nebuvo suderinta.

Kaip išdėstyta aukščiau, teismas nustatė, kad šalių valia sudaryti sutartį buvo aiškiai išreikšta, sutarties sąlyga dėl sutarties dalyko – „Vaikų ir paauglių žaidimų bei laisvalaikio „Meškėna“ erdvė“ aparta ir išsamiau nurodyta šalių pasirašytoje PVM sąskaitoje – faktūroje. Esant tokiai byloje nustatytų aplinkybių visumai, teismas atsakovės išreikštą norą nutraukti arba panaikinti 2017 m. gegužės 1 d. pirkimo-pardavimo sutartį, vertina kaip atsakovės norą atsisakyti su ieškove siejančių sutartinių įsipareigojimų, nenorą priimtus įsipareigojimus vykdyti. Atsakovė reikšdama priešieškinį tik ginasi nuo ieškovės ieškinio. Pažymėtina, kad atsakovė pirkimo-pardavimo sutartį ginčyti pradėjo tik tada, kai ieškovė teisėtai pareikalavo vykdyti atsakovės prisiimtus įsipareigojimus, o iki to laiko elgėsi kaip asmuo, ketinantis vykdyti sutartį ir sudarydama prielaidas ieškovei to tikėtis. Tokį ieškovės elgesį teismas pripažįsta nesąžiningu. Teismui nustačius, kad šalys aiškiai išreiškė valią dėl sutarties sudarymo, aptarė ir nurodė sutarties dalyko apimtis, pirkimo – pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia (ieškovė formuluoja reikalavimą „panaikinti“) nėra teisinio pagrindo, todėl priešieškiniu reiškiami reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti.

Pagal CK 6.261 straipsnį, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Terminą įvykdyti praleidęs skolininkas fizinis asmuo moka penkių procentų dydžio metines palūkanas, todėl iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl ikiteisminio išieškojimo išlaidų priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės L. B. 150 eurų išlaidų skolos išieškojimui ne teismo tvarka. Ieškovė nurodo, kad dėl atsakovės vengimo atsiskaityti už įrangą ieškovė patyrė ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų. Išieškojimo išlaidos sudaro ieškovės nuostolius, kuriuos atsakovė privalo atlyginti.

CK 6.63 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad nuo to momento, kai skolininkas yra laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas yra atleidžiamas nuo prievolės vykdymo. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimo ne teismo tvarka. Taigi atsakovei nevykdant prievolės atsiskaityti, ieškovė kreipėsi į advokatę M. S. dėl teisinės pagalbos ir dėl to patyrė papildomų išlaidų, tai yra sumokėjo advokatei M. S. už suteiktą teisinę pagalbą. Su ieškiniu pateikiama mokėjimo kvito skaitmeninė kopija dėl 150 Eur išlaidų skolos išieškojimui ne teismo tvarka. Teismo vertinimo ieškovės reikalavimas dėl 150 Eur išlaidų skolos išieškojimui ne teismo tvarka pagrįstas ir įrodytas, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 150 Eur išlaidų skolos išieškojimui ne teismo tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovei iš atsakovės priteistina 897 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 147,00 Eur žyminio mokesčio, 250,00 Eur už ieškinio parengimą (e., b. l. 19), 200,00 Eur už atsiliepimo į priešieškinį parengimą (e. b. l. 49, 50, 51), 300,00 Eur už pasirengimą atstovavimui parengiamuosiuose teismo posėdžiuose ir atstovavimą juose2017 m. rugsėjo 27 d., 2017 m. lapkričio 9 d. ir 2018 m. sausio 23 d. teismo posėdyje (e. b. l. 90, 92, 97, 98, 129, 131).

Iš atsakovės valstybei priteistina Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartimi atidėta 145 Eur žyminio mokesčio dalis ir 8,10 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (b. l. 2) (CPK 88 straipsnis, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 - 267 straipsniais, 270 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 6 500,00 Eur (šešis tūkstančius penkis šimtus eurų) skolos, 28,40 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 40 ct) palūkanų, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 528,40 Eur) nuo ieškinio priėmimo (2017 m. birželio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų) išlaidų skolos išieškojimui ne teismo tvarka ir 897 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovės L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 153,10 Eur (šimtą penkiasdešimt tris eurus 10 ct) valstybei teismo turėtas išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu ir žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.