Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. M. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato 2019 m. kovo 28 d. nutarimo Nr. 72-ANR_N-395-2019.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariatas (toliau – Alytaus apskrities VPK Lazdijų r. PK) 2019 m. kovo 28 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. 72-ANR_N-395-2019 priėmė nutarimą, kuriuo D. M. pagal Lietuvos Respub­li­kos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 484 straipsnio 1 dalį paskyrė 20 Eur baudą už tai, kad jis 2019 m. kovo 28 d., 10.55 val., būdamas neblaivus, nustatytas 1.38 promilių girtumas, viešoje vietoje Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini) namu, šlaistėsi, sunkiai paėjo, tuo savo veiksmais įžeisdamas žmogaus orumą bei visuomeninę dorovę.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. M. savo skunde prašo panaikinti nutarimą, kuriuo jis buvo nubaustas, ir panaikinti jam paskirtą baudą, nes jis niekur nesišlaistė, niekam nedrumstė ramybės, o prie (duomenys neskelbtini) namo jį atsivežė savininkė A. Š. iš jo namų. Skunde nurodoma, kad jis kasė griovį kanalizacijai, griovys yra prie pat namo sienos, kuri ribojasi su šaligatviu, o policininkai sustojo prie jo ir liepė išlipti bei nustatė jam girtumą (b. l. 3-4).

Alytaus AVPK Lazdijų r. PK savo atsiliepime nesutina su administracinėn atsakomybėn traukiamo D. M. skundu ir prašo jo skundo netenkinti. Nurodo, kad D. M. prisipažino, jog policijos pareigūnams įforminant pažeidimą jautėsi neblaivus, kadangi iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus ir jo paprašiusiam darbuose pagelbėti asmeniui prisipažino, kad dėl esamos būklės negalės vaikščioti gatvėmis. Nepaisant to, D. M. buvo įprašytas į darbus ir atsivežtas automobiliu į darbo vietą, kurioje kasė tranšėją šalia gatvės. Institucijos manymu, toks požiūris, kai asmuo įdarbinamas fiziniams darbams ignoruojant jo neblaivumą, tuo labiau kai jis ir pats prisipažįsta, kad jo neblaivumas turės įtakos judėti, prieštarauja elementariems darbų saugos principams. Lietuvos Respublikoje nėra tokių darbų, kuriuose oficialiai būtų leidžiama dirbti esant (jaučiantis) neblaiviam. Priešingai, Lietuvos Respublikos įstatymai ne tik draudžia viešojoje vietoje neblaiviam šlaistytis, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomenės dorovę, bet ir esant tokios būsenos dirbti fizinius darbus, kadangi neblaivaus asmens buvimas darbų vietoje ir jo atliekami veiksmai kelia pavojų sveikatai ir gyvybei ne tik jam pačiam, bet ir aplinkiniams. Tokie D. M. veiksmai, kurie įvardijami jo skunde, nepaneigia jo atsakomybės pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį. Neblaivaus asmens, kai jis akivaizdžiai matosi, kad yra neblaivus (svirduliuoja, praradęs koordinaciją ir pan.), viešojoje vietoje atliekamas fizinis darbas įvairiais įrankiais yra toks pats viešosios tvarkos pažeidimas, tik dar labiau pavojingesnis, kadangi neblaivus asmuo, naudodamas darbo įrankius, gali susižaloti tiek pats save, tiek aplinkinius asmenis (b. l. 16-18).

Teismo posėdyje D. M. paaiškino, kad 2019 m. kovo 28 d. jis buvo prie A. Š. namo adresu (duomenys neskelbtini) ir kasė duobę kanalizacijai įvesti prie namo sienos. Ta duobė yra ant šaligatvio, nes kitaip nėra galimybės prieiti prie namo sienos. Tą dieną buvo išgėręs alaus, tačiau A. Š. pati jį atsivežė iš jo namų. Sustoję prie jo policininkai jį iškėlė iš duobės ir su alkotesteriu nustatė girtumą. Jis nesutinka su paskirta bauda, nes niekur nesišlaistė, su niekuo, išskyrus A. Š., buvusią kitoje sienos pusėje, nesikalbėjo ir niekam netrukdė. Kelis kartus iš duobės buvo išlipęs parūkyti ir rūkydamas vaikštinėjo prie duobės – pora žingsnių pirmyn, pora žingsnių atgal. Matė kaip pro jį rūkantį pravažiavo policijos automobilis, apsisuko ir grįžę sustojo. Tuo metu jis jau dirbo duobėje. Kai rūkydamas vaikštinėjo, jis nesišlaistė ir nesvirdinėjo.

Liudytoju apklaustas Alytaus AVPK Lazdijų r. PK vyriausiasis patrulis E. M. parodė, kad administracinio nusižengimo protokolą D. M. surašė dėl to, kad patruliuodamas (duomenys neskelbtini), kur vyko gatvės darbai, pamatė kaip D. M. neblaivus rūkydamas ėjo šaligatviu link duobės. Eidamas D. M. svirduliavo, matėsi, kad jis yra neblaivus. Pagalvojo, kad jis yra įmonės darbuotojas ir neblaivus dirba, todėl nusprendė patikrinti. Negalėjo iš karto sustoti dėl gatvės darbų, todėl toliau pavažiavęs apsisuko ir sugrįžo atgal. Tuo metu D. M. jau kasė duobę. Jis neneigė, kad alkoholį vartojo ir patvirtino, kad jį išgėrusį atsivežė dirbti. Viskas vyko ant šaligatvio, ties (duomenys neskelbtini) namu. Tarnybinio automobilio vaizdo kameros filmuoja visą vaizdą lauke, todėl D. M. svirduliavimas turėjo būti užfiksuotas vaizdo įraše. Kartu patruliavo tyrėjas T. P. ir policijos mokyklos studentas, kurio nepamena. Pažeidimą nustatė patys, niekas iš pašalinių apie jį policijai nepranešė. Toliau nuo šios vietos dirbo ir daugiau žmonių.

Liudytoju apklaustas Alytaus AVPK Lazdijų r. PK tyrėjas T. P. parodė, kad patruliuodamas (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur vyko gatvės darbai, pamatė kaip D. M. neblaivus ėjo šaligatviu. Kad jis neblaivus sprendė iš to, kad eidamas D. M. svirduliavo. Jie stabtelėjo ties juo ir tikėjosi, kad jis pats prieis arčiau, tačiau tai pamatęs D. M. įšoko į duobę. Tada kolega E. M. toliau pavažiavęs apsisuko ir sugrįžęs atgal sustojo prie D. M.. Netoliese dirbo ir daugiau žmonių, tačiau pažeidimą nustatė jie patys, niekas iš pašalinių apie D. M. policijai nepranešė.

Liudytoja apklausta A. Š. parodė, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso jai, o 2019 m. kovo 28 d. D. M. padėjo jai kasti duobę prie sienos, nes jai reikėjo įsivesti kanalizacijos vamzdį. Ji pati atsivežė jį iš jo namų, nes jis sakė buvo iš vakaro išgėręs. Namas yra prie pat šaligatvio, todėl ji kasė prie sienos iš vidaus, o D. M. – iš išorės, nuo gatvės pusės. Duobė yra ant šaligatvio. Jie kalbėjosi per pamato plyšį ir ji pamatė, kad sustojo automobilio ratai, o D. M. išlipo iš duobės. Tada ji nuėjo iš gatvės pusės pažiūrėti ir rado policijos pareigūnus, kurie jau buvo patikrinę D. M. girtumą. Ji paaiškino policininkams, kad D. M. kasė duobę ir niekur nesišlaistė, nešūkavo, su niekuo nebendravo. Dirbant jie kalbėjo tik tarpusavyje per plyšį sienoje, tačiau negarsiai ir policijai negalėjo užkliūti koks nors jų šūkavimas. Policijos pareigūnai nepagrįstai baudžia neįgalų ir psichinę negalią turintį D. M., kuris negali apsiginti ir kuris nieko blogo nepadarė. Jis tiesiog kasė žemę talkoje. Ji savo telefonu padarė vaizdo įrašą kai aiškinosi aplinkybes su policija, kurį pateikia prijungti prie bylos.

Liudytojas A. K. parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2019 m. kovo mėnesį prie (duomenys neskelbtini) namo tiesė kanalizacijos vamzdžius ir vandentiekį. Prie to namo šeimininkė su automobiliu parsivežė D. M., kuris kasė duobę prie namo pamato. Duobė buvo prie namo sienos, ant šaligatvio. Jis dirbo maždaug 10-15 metrų atstumu nuo D. M. ir matė kaip prie pastarojo privažiavo policija, liepė lipti iš duobės, davė pūsti į alkotesterį ir surašė jam protokolą. Kodėl policija sustojo prie D. M. jis nesuprato. D. M. dirbo nugara į gatvę, kasė duobę, su niekuo nekalbėjo, nieko nepažeidė ir nieko nepadarė, kad atkreiptų policijos dėmesį. D. M. niekam netrukdė, jokio triukšmo nebuvo. Šaligatviu vaikščiojo ir pėstieji, tačiau jiems D. M. netrukdė. Iš D. M. elgesio jis nesuprato, kad pastarasis būtų išgėręs, jis tik atrodė pasimetęs kai bendravo su policija. Matė D. M. vieną ar du kartus ir rūkantį. Jis rūkydavo išlipęs iš duobės.

Teismo posėdžio metu pateiktas neįgaliojo pažymėjimas patvirtina, kad D. M. nustatytas 30 procentų darbingumas (b. l. 25).

Ištraukos iš viešai prieinamų žemėlapių (www.maps.lt) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) namo siena ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve (b. l. 23-24).

Iš liudytojos A. Š. pateikto vaizdo įrašo matyti, kad duobė, kurią kasė D. M., yra ant šaligatvio, šalia namo sienos. Vaizdo įraše taip pat matyti, kad policijai aiškinantis įvykio aplinkybes D. M. elgiasi adekvačiai, neiššaukiančiai, kalba suprantamai ir rišliai, vaikščioja nesvirduliuodamas, negriuvinėja, orientuojasi situacijoje, o protokolą pasirašo jo neskaitęs, nes apsidžiaugia, kad jam paskirta tik 20 Eur bauda. Įraše matomas policijos automobilio valstybinis numeris – (duomenys neskelbtini) (b. l. 26).

Alytaus AVPK Lazdijų r. PK 2019 m. birželio 7 d. raštas dėl duomenų pateikimo patvirtina, kad policijos tarnybinio automobilio, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2019 m. kovo 28 d. išorinės vaizdo kameros vaizdo įrašų nėra galimybės pateikti teismui, nes įrašai saugomi tik iki dviejų savaičių (b. l. 32).

Iš kartu su Alytaus AVPK Lazdijų r. PK atsiliepimu pateiktos administracinio nusižengimo bylos ROIK 19099184020 matyti, kad su administracinio nusižengimo faktinėmis aplinkybėmis susiję dokumentai yra tik administracinio nusižengimo protokolas ir alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo išrašas, tačiau nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio administracinio nusižengimo protokole nurodytas nusižengimo pasekmes, t. y. žmogaus orumo ir dorovės įžeidimą, pasireiškusį tuo, kad D. M. šlaistėsi ir sunkiai paėjo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas tenkintinas, nes byloje nėra įrodyti visi būtini ANK 484 straipsnio 1 dalyje numatyti administracinio nusižengimo požymiai.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu tik tada, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių visus administracinio nusižengimo požymius.

ANK 484 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę užtraukia baudą nuo 20 iki 100 eurų. Sprendžiant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės klausimą pagal minėtą straipsnį, teismų praktikoje pripažįstama, kad būtina nustatyti šių aplinkybių visumą: pirma, atsakomybėn traukiamas asmuo buvo viešoje vietoje; antra, jis buvo neblaivus; trečia, jo elgesys, nulemtas girtumo, įžeidė žmogaus orumą ir dorovę (Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-186-300/2018). Teismų praktikoje pripažįstama, kad girto asmens pasirodymas viešojoje vietoje įžeidžia žmogaus orumą ir dorovę tais atvejais, kai asmuo griuvinėja, šlitinėja, triukšmauja, kabinėjasi prie žmonių, nesiorientuoja aplinkoje, jo išvaizda netvarkinga ir pan. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N756-661/2008, N62-2683/2010, N575-5919/2010, N62-1678/2011).

Šiuo atveju D. M. nubaustas už tai, kad jis būdamas girtas viešoje vietoje šlaistėsi, sunkiai paėjo ir taip įžeidė žmogaus orumą bei visuomeninę dorovę. Nors nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad D. M. viešoje vietoje - ant šaligatvio prie Vytauto gatvės, buvo neblaivus, tačiau byloje nėra pakankamų objektyvių įrodymų, patvirtinančių tokių veiksmų būtinas pasekmes - žmogaus orumo ir dorovės įžeidimą.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis ir Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018).

Šiuo atveju, policijos pareigūnų teigimu, D. M. viešoje vietoje šlaistėsi ir sunkiai paėjo, todėl protokolą surašęs pareigūnas tai traktavo kaip žmogaus orumo ir dorovės įžeidimą. Tačiau tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas D. M., tiek kartu su juo dirbusi liudytoja A. Š., tiek už 10-15 metrų gatvėje dirbęs liudytojas A. K. patvirtino, kad D. M. tik dirbo prie namo sienos, kasdamas duobę, ir savo elgesiu jokių veiksmų, pažeidžiančių dorovę ar įžeidžiančių žmogaus orumą neatliko. Jie visi nurodė, kad D. M. dirbdamas nešūkavo ir iš viso net garsiai nekalbėjo, iš duobės išlipdavo tik parūkyti, tačiau liudytojai nepatvirtino, kad jis būtų šlaistęsis ar sunkiai paėjęs, o priešingai, nurodė, kad nei jiems, nei praeiviams jis niekuo neužkliuvo. Pažymėtina, kad liudytoja A. Š. žinojo, jog D. M. gali būti neblaivus ir būtent todėl ji pati jį atsivežė prie savo namo, kad jam nereikėtų vaikščioti po miestelį, o liudytojas A. K., kuris tik atsitiktinai dirbo savo darbą netoli D. M., net nesuprato, kad pastarasis yra neblaivus, nes jo elgesys niekuo neišsiskyrė ir dorovės normų nepažeidė. Liudytojas patvirtino nesupratęs, kodėl policijos pareigūnai sustojo prie D. M.. Tokius liudytojų parodymus apie D. M. būklę ir apsvaigimo įtaką jo elgesiui patvirtina ir liudytojos A. Š. padarytas vaizdo įrašas, kuriame matomas D. M. tuo metu, kai jam buvo rašomas protokolas. Vaizdo įraše matyti, kad D. M. pripažįsta, kad yra išgėręs, tačiau jis elgiasi visiškai adekvačiai, neiššaukiančiai, atrodo tvarkingai, orientuojasi situacijoje, kalba suprantamai ir rišliai, vaikščioja nesvirduliuodamas, nesiramstydamas ir nesuklupdamas, negriuvinėja. Tuo tarpu policijos pareigūnų nurodyto vaizdo įrašo iš jų tarnybinio automobilio, kuris patvirtintų protokole nurodytą D. M. „šlaistymąsi ir sunkų ėjimą“, tyrimą atlikusi institucija prie bylos medžiagos nepridėjo, o nagrinėjant skundą teisme pateikti negalėjo.

Pažymėtina, kad vertinant neblaivaus asmens elgesio viešoje vietoje pavojingumo laipsnį ir nustatant, ar jis atitinka nusižengimą, numatytą ANK 484 straipsnio 1 dalyje, teismų praktikoje svarbia aplinkybe laikoma tai, ar buvo gauta skundų dėl netinkamo asmens elgesio (Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-12-491/2017; Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-186-300/2018). Nagrinėjamu atveju D. M. buvimas viešoje vietoje jokių neigiamų emocijų ar įspūdžių niekam nesukėlė, jis pats su niekuo nebendravo, niekas dėl jo elgesio policijai nepranešė. Ši aplinkybė taip pat sustiprina abejones skundžiamo nutarimo pagrįstumu, nes byloje nėra vienareikšmių ir pakankamų įrodymų, kad D. M. buvimas viešoje vietoje įžeidė žmogaus orumą ir dorovę. Vien aplinkybė, kad asmuo girtas pasirodo viešoje vietoje, savaime nenulemia pasekmių, numatytų ANK 484 straipsnio 1 dalyje, atsiradimo - žmogaus orumo ir visuomeninės dorovės įžeidimo. Juo labiau kai neblaivus asmuo dirba naudingą darbą ir neatlieka jokių kitų veiksmų, kurie akivaizdžiai įžeistų žmogaus orumą ir dorovę bei trikdytų aplinkinius, tokio elgesio negalima laikyti nusižengimu, numatytu ANK 484 straipsnio 1 dalyje. Galima sutikti su policijos įstaigos atsiliepime nurodytu argumentu, kad neblaivaus asmens darbas nėra skatintinas ir galbūt pažeidžia atitinkamus darbų saugos reikalavimus, tačiau tokie argumentai nesusiję su D. M. veikos kvalifikavimu pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį, nes neįrodyta, kad tokiu darbu jis pažeidė viešąją tvarką, kuri ir yra šio nusižengimo objektas. Tuo tarpu neblaivaus asmens buvimas darbo vietoje yra kitas nusižengimas, numatytas ANK 98 straipsnio 1 dalyje, tačiau policija šio nusižengimo netyrė, apie jį nepranešė kitoms institucijoms, todėl tai nėra šios bylos dalykas. Pats savaime neblaivaus asmens darbas neatitinka ANK 484 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymių, jeigu dirbant jį nėra pažeidžiama viešoji tvarka.

Esant byloje nustatytiems prieštaravimams tarp policijos pareigūnų parodymų ir administracinėn atsakomybėn traukiamo D. M. parodymų, bei juos patvirtinančių liudytojų A. Š. ir A. K. parodymų, ir nesant policijos pareigūnų parodymus patvirtinančių kitų įrodymų, teismas konstatuoja, kad D. M. kaltė pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį nėra įrodyta, nes visas abejones dėl to, ar jo veiksmai buvo tokie, jog įžeidė žmogaus orumą ir dorovę, teismas privalo vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Paties D. M. sutikimas su protokolu negali būti pakankamu pagrindu jo kaltei konstatuoti, nes toks sutikimas neatitinka jo tikrosios valios. Iš minėto vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad jis protokolą pasirašė primygtinai raginamas policijos pareigūno vykdyti jo nurodymą prieiti ir pasirašyti, jo įdėmiai neskaitęs ir tik dėl to, kad apsidžiaugė, jog jam skiriama maža bauda. Be to, jis net neturėjo galimybės pats parašyti pasiaiškinimą tam skirtoje protokolo grafoje, nes žodis „sutinku“ protokole buvo įrašytas kompiuteriu dar prieš jam duodant susipažinti su protokolu, o vaizdo įraše matyti, kad vienas policijos pareigūnas įsakmiai prašo tik pasirašyti protokolą, o po to jį apskųsti, jeigu nesutinka. Tačiau teisės duoti paaiškinimus ir išdėstyti nesutikimo motyvus pačiame protokole D. M. pareigūnai neišaiškino ir jo tikrosios valios dėl sutikimo su nusižengimu nesistengė užfiksuoti. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju vien tik policijos pareigūnų parodymų teisme nepakanka padaryti neabejotinai išvadai, kad D. M. dėl neblaivumo šlaistėsi ir sunkiai paėjo, nes teismas neturi galimybės šių parodymų palyginti ir sugretinti su kokiais nors pirminiais įrodymais, kuriuose būtų užfiksuotos administracinio nusižengimo protokole nurodytos aplinkybės. Kaip minėta, tarnybinio policijos automobilio vaizdo įrašas išsaugotas nebuvo, policijos pareigūnai nesurašė nei vieno tarnybinio pranešimo dėl tų aplinkybių, kurias jie nurodė teismo posėdžio metu, neapklausė nei vieno liudytojo, kurių ne vienas buvo šalia įvykio vietos. Be to, pačių policijos pareigūnų parodymai teisme nebuvo vienodi, nes vyriausias patrulis E. M. nenurodė tokios aplinkybės, kurią nurodė tyrėjas T. P., t. y. kad D. M., pamatęs prie jo stabtelėjusį policijos automobilį, tyčia įšoko į duobę, o ne priėjo prie jų. Todėl teismas negali patikimai nustatyti policijos pareigūnų parodymų nuoseklumo, išsamumo ir patikimumo, lygindamas juos su pirminiais duomenimis apie nusižengimą, ir negali remtis jais, kaip vieninteliais D. M. kaltės įrodymais.

Atsižvelgiant į visas bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nėra pakankamai įrodymų, kurie leistų D. M. veiksmus traktuoti kaip pavojingą veiką, atitinkančią visus ANK 484 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, todėl pradėtoji administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta nesant šio administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas), o skundžiamas nutarimas panaikintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. M. skundą tenkinti.

Panaikinti Alytaus apskrities VPK Lazdijų r. PK 2019 m. kovo 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 72-ANR_N-395-2019 (ROIK 19099184020), kuriuo D. M. nubaustas 20 Eur bauda pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.