Šiaulių apygardos teismo nutarimas

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 4 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – Institucija) 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-6626-2018 S. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 484 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2018 m. liepos 5 d. 1.08 val. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, būdamas girtas viešoje vietoje, svirduliavo, sunkiai orientavosi aplinkoje, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, tuo įžeidė žmogaus orumą ir dorovę. Už šį administracinį nusižengimą S. Š. paskirta 20 eurų bauda. (b. l. 4–5)

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas tenkintinas

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju S. Š. nesutinka su teismo išvadomis sprendžiant jo kaltės klausimą, teigia, jog jis nepagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį. S. Š. teigimu, jo skundą nagrinėjęs teismas buvo šališkas.

Dėl teismo (ne)šališkumo

7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad S. Š. skundą išnagrinėjęs teismas buvo šališkas, nes atmetė jo parodymus. Taigi apeliaciniame skunde keliamas klausimas susijęs su viena iš tinkamo proceso garantijų, t. y. užtikrinimu, kad bylą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Ši esminė garantija įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, ANK 576 straipsnyje ir BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-207-699/2017 ir joje nurodyta eismų praktika) Siekiant konstatuoti objektyvųjį šališkumą, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo šališkumo. Nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, kaltininko požiūris, nors ir yra svarbus, bet nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia abejonė gali būti laikoma pagrįsta. (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1993 m. vasario 24 d. sprendimas byloje Fey prieš Austriją, peticijos Nr. 14396/88; 2010 m. sausio 6 d. sprendimas byloje Vera Fern?ndez-Huidobro prieš Ispaniją, peticijos Nr. 74181/01; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-74-976/2017)

7.1. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018, 20 punktas) Taigi bylą nagrinėjanti institucija (nagrinėjamu atveju – teismas) turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasi daryti išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi, todėl proceso dalyvių teismui pateiktų versijų, siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo procesinis sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

7.2. Pastebėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme S. Š. nenurodė jokių aplinkybių dėl jo skundą nagrinėjančios teisėjos šališkumo, neprašė jos nušalinti. Klausimą dėl teisėjos šališkumo iškėlė tik apeliaciniame skunde, tačiau pateikė abstraktaus pobūdžio argumentus ? teismas šališkas, nes jo parodymus vertino kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės, atsisakė jais remtis nagrinėjant bylą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įprasti teisėjo byloje priimami procesiniai sprendimai (kuriuos apeliantas vertina kaip nepalankius) savaime nereiškia teisėjo šališkumo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimą byloje A. K. prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 38191/12, par. 67) Vien tai, kad skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nagrinėjanti teisėja atmetė S. Š. parodymus, tai savaime nerodo teismo šališkumo. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančius duomenis, nenustatė aplinkybių, kurios leistų pagrįstai suabejoti teisėjos nešališkumu ar suinteresuotumu šios bylos baigtimi.

Dėl S. Š. veiksmų kvalifikavimo pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį

8. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

8.1. Kaip minėta 7.1 punkte, įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas. Versijų kėlimas yra įstatymo leidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemonė, kuri turi būti kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo, ištirta ir įvertinta. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, inter alia (iš lot. be kita ko), yra būtina vadovautis ir Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018, 19 punktas)

8.2. ANK 484 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę užtraukia baudą nuo 20 iki 100 eurų. Taigi sprendžiant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės klausimą pagal minėtą straipsnį, būtina nustatyti šių aplinkybių visumą: pirma, atsakomybėn traukiamas asmuo buvo viešoje vietoje, antra, jis buvo neblaivus, trečia, jo elgesys, nulemtas girtumo, įžeidė žmogaus orumą ir dorovę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad girto asmens pasirodymas viešojoje vietoje įžeidžia žmogaus orumą ir dorovę tais atvejais, kai asmuo griuvinėja, šlitinėja, triukšmauja, kabinėjasi prie žmonių, nesiorientuoja aplinkoje, jo išvaizda netvarkinga ir taip toliau (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N756-661/2008, N62-2683/2010, N575-5919/2010, N62-1678/2011). Šiuo atveju S. Š. nubaustas už tai, kad jis būdamas girtas viešoje vietoje svirduliavo, sunkiai orientavosi aplinkoje, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas.

8.3. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad S. Š. viešoje vietoje (prie kavinės-baro „(duomenys neskelbtini)“) buvo neblaivus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad alkoholio kiekio matuokliu S. Š. nustatytas 1,94 promilės girtumas, tačiau byloje nėra šią aplinkybę patvirtinančių duomenų. Ne teismo tvarka priimtame nutarime taip pat nėra nurodytas pažeidėjui nustatytas neblaivumo laipsnis. Teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnai negalėjo tiksliai atsiminti įvykio aplinkybių, susijusių su neblaivumo nustatymu. Taigi apeliaciniame skunde S. Š. pareiškus, kad jam negalėjo būti nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, nes bare gėrė tik vyną, o ne stipriuosius alkoholinius gėrimus, teismas neturi galimybės nustatyti šios teisiškai reikšmingos aplinkybės.

8.4. Teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme apklausti policijos pareigūnai K. F. ir V. D. nurodė, kad patruliuojant mieste prie kavinės-baro „(duomenys neskelbtini)“ jie pamatė į sieną atsirėmusį vyrą. Norėdami įsitikinti, ar vyrui reikalingas pagalba, jie sustojo. Pareigūnei išlipus iš tarnybinio automobilio ir einat link minėto vyras, jis ėmė eiti link pareigūnės. Pareigūnų teigimu, eidamas vyras svirduliavo, negriuvinėjo, eidamas nieko neaiškino. Kalbantis su juo pareigūnai juto nuo vyro sklindantį stiprų alkoholio kvapą, jis atsisakė pasakyti savo vardą, pavardę. Policijos pareigūnės K. F. teigimu, vyras sunkiai orientavosi aplinkoje, tačiau kartu su ja patruliavęs pareigūnas V. D. teismo posėdyje nurodė, kad vyras orientavosi aplinkoje, tačiau nesakė savo gyvenamosios vietos adreso. Nors pareigūnai jam paaiškino, kad už girto pasirodymą viešoje vietoje galima administracinė atsakomybė ir siūlė eiti jam namo, šis nėjo, aiškino, kad pažeistos jo teisės, nes bare atsisakė jam parduoti alkoholio. Pristačius vyrą į policijos komisariatą jam buvo nustatytas neblaivumas, surašytas administracinio nusižengimo protokolas bei ne teismo tvarka priimtas nutarimas, kuriuo jam paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį. Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. Š. tvirtino, kad puikiai orientavosi (šią aplinkybę patvirtino kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas V. D.), išėjęs iš baro ruošėsi eiti namo (namai yra už vos 5 minučių kelio), tačiau pamatęs policijos pareigūnus nusprendė prie jų nueiti ir pasiteirauti, kas atsitiko. Netrukus buvo įsodintas į tarnybinį policijos pareigūnų automobilį ir pristatytas į komisariatą. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad važiuodami gatve policijos pareigūnai kažką pastebėję sustojo kelkraštyje, išlipo iš tarnybinio automobilio, kurį laiką su kažkuo kalbėjosi. Galiausiai į tarnybinį automobilį įsodino vyrą, t. y. administracinėn atsakomybėn patrauktą S. Š., kuris ramiai sėdi. Todėl daroma išvada, kad Institucijos pateiktame vaizdo įraše nėra užfiksuota, kodėl pareigūnai sustoja, su kuo ir apie ką kalbasi (iš vaizdo įrašo sunku suprasti, apie ką kalbamasi), kaip elgiasi pašnekovas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareigūnai sustojo ne dėl to, kad buvo gauta skundų dėl netinkamo S. Š. elgesio, o norėdami įsitikinti, ar vyrui reikalinga pagalba. Eidamas link jų S. Š. svirduliavo, bet negriuvinėjo. Policijos pareigūnų parodymai dėl to, ar neblaivus S. Š. orientavosi aplinkoje yra prieštaringi. Visos šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad S. Š. viešoje vietoje būdamas neblaivus aiškiai pažeidė viešąją tvarką, įžeidė žmogaus orumą ir dorovę.

8.5. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju S. Š. veiksmus negalima traktuoti kaip pavojingą veiką, atitinkančią ANK 484 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius. S. Š. veikoje nesant administracinio nusižengimo požymių, pradėtoji administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Esant tokioms aplinkybėms, Institucijos 2018 m. liepos 25 d. nutarimas bei Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis, kuria Institucijos nutarimas paliktas nepakeista, naikintini, o administracinio nusižengimo byla, kurioje S. Š. nubaustas pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2018 m. liepos 5 d. 1.08 val. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, būdamas girtas viešoje vietoje, svirduliavo, sunkiai orientavosi aplinkoje, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, tokiais savo veiksmais įžeidė žmogaus orumą ir dorovę, nutrauktina, neįrodžius, kad S. Š. veikoje yra administracinio nusižengimo požymių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus 2018 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-6626-2018 administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną S. Š. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.