Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. Č.) dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Departamentas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir atsakovas, Profesinė sąjunga) 2016 m. spalio 20 d. raštu Nr. 1P-2926 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriui A. Č. (toliau – ir Atsisakymas) (b. l. 1–3).

Departamentas paaiškino, kad, atlikus tarnybinį patikrinimą, 2016 m. spalio 3 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 7B-2585 konstatuota, jog Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektorius A. Č., atlikdamas pareigas (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugsėjo 2 d., 11.20–14.00 val., tarnybos metu posto teritorijoje, asmeninėje piniginėje, turėjo 45 Eur, t. y. didesnę pinigų sumą, nei leidžiama teisės aktais. Šia savo veika A. Č. padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo. Įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, pareigūno padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir kitas privalomas atsižvelgti aplinkybes, buvo priimtas sprendimas pareigūnui A. Č. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Kadangi A. Č. yra Profesinės sąjungos renkamo organo narys, Departamentas 2016 m. spalio 6 d. raštu kreipėsi į Profesinę sąjungą su prašymu duoti sutikimą skirti minėtam trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą. Tačiau Profesinė sąjunga atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, motyvuodama tuo, kad priimtas sprendimas skirti A. Č. tarnybinę nuobaudą neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų. Departamentas teigė, kad toks Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas. Šiuo aspektu akcentavo, jog pagal teisės aktų nuostatas ir administracinių teismų praktiką Profesinė sąjunga, spręsdama dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, turi įvertinti tik jos kompetencijai priskirtą klausimą, t. y. patikrinti, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl pareigūno narystės Profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo Profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos Profesinėje sąjungoje. Tačiau Profesinė sąjunga nėra įgaliota vertinti tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumą bei pagrįstumą, o nesutikdama su darbdavio ketinama skirti tarnybine nuobauda, negali vien tuo pagrindu atsisakyti duoti sutikimą. Tuo tarpu ginčijamame Atsisakyme duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą nenurodytos jokios aplinkybės ar motyvai, pagrindžiantys, kad tarnybinė nuobauda A. Č. skiriama dėl jo narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje. Taigi, toks atsakovo sprendimas prieštarauja viešajam interesui ir pažeidžia pareiškėjo teises.

II.

Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, o Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2016 m. spalio 20 d. raštas Nr. 1P-2926, kuriame išreikštas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriui A. Č., naikintinas kaip neteisėtas. Teismas kartu pabrėžė, kad dėl kitų atsakovo išdėstytų argumentų nepasisako, nes jie nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą atleisti iš pareigų Profesinės sąjungos renkamojo organo narį pagrįstumo ir teisėtumo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Departamentas 2016 m. spalio 6 d. raštu Nr. (5.46)3B-10226 (b. l. 9) kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriui A. Č., kuris yra Profesinės sąjungos renkamo organo (Ekonominių reikalų komiteto) narys (b. l. 59). Minėtame rašte Departamentas, be kita ko, nurodė, kad, atlikus tarnybinį patikrinimą dėl Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus A. Č., atliekančio pareigas (duomenys neskelbtini), veiksmų, buvo nustatyta, jog jis padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. 2016 m. rugsėjo 2 d., 11.20–14.00 val., tarnybos metu posto teritorijoje, asmeninėje piniginėje, turėjo 45 Eur, t. y. didesnę pinigų sumą, nei leidžiama teisės aktais. Šiame rašte nurodyta, kokius teisės aktų reikalavimus A. Č. kaltinamas pažeidęs, kur galima susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga, taip pat nurodyta, kad buvo priimtas sprendimas jam skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Šiame kontekste pabrėžtina, kad byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog trečiasis suinteresuotas asmuo A. Č. yra Profesinės sąjungos renkamojo organo (Ekonominių reikalų komiteto) narys. Tuo tarpu, vadovaujantis PSĮ 21 straipsnio 1 dalimi, darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo. Pagal PSĮ 21 straipsnio 2 dalį, šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas. Kaip yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sprendžiant dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo muitinės pareigūnui, kuris yra veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo narys (išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų), taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas (žr., pvz., LVAT 2009 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-386/2009, 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3432/2011 ir kt.). Būtinybė gauti sutikimą yra garantija profesinės sąjungos nariams, kuri būtina, kad būtų išvengta galimybės diskriminuoti pareigūnus dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje, t. y., kad su jais nebūtų susidorota už tokią jų veiklą, taip pat užtikrinant lygias su kitais pareigūnais teises (žr., pvz., LVAT 2011 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2293/2011). Atitinkamai, kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į Profesinę sąjungą su prašymu dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriui A. Č.. Tačiau skundžiamu 2016 m. spalio 20 d. raštu Nr. 1P-2926 (b. l. 10–11) Profesinė sąjunga atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą A. Č..

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų lygybės principą, profesinių sąjungų teisių reglamentavimą Europos teisės aktuose, taip pat į šiuo aspektu aktualią Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, laikosi nuoseklios praktikos, jog teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo diskriminacijos dėl narystės profesinėje sąjungoje. Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos narui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose (žr., pvz., LVAT 2004 m. balandžio 13 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, 2012 m. birželio 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012 ir kt.). Aptartą teismų praktiką atitinkanti nuostata įtvirtinta ir 2014 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinėje sutartyje Nr. 11B-1000 (b. l. 17–25), kurios 27.3 punkte nustatyta, kad, spręsdama, ar duoti sutikimą tarnybinei ar drausminei nuobaudai skirti, profesinė sąjunga įvertina nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos profesinėje sąjungoje.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad draudžiama pirmiau aptartą profesinių sąjungų narių garantijų sistemą įgyvendinti tokiu būdu, kuris, priklausomai nuo aplinkybių, suponuotų piktnaudžiavimą teise ir dėl kurio valstybės institucijos vadovybei kiltų kliūčių įgyvendinti tinkamą valstybės institucijos funkcionavimą. Šiuo klausimu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra nusprendęs, kad profesinės sąjungos savo veikloje gindamos savo narių teises taip pat turi laikytis sąžiningumo principo ir šią veiklą vykdyti rūpestingai, nepiktnaudžiaujant jai suteiktomis teisėmis (žr., pvz., LVAT 2009 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-418/2009, 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012 ir kt.). Atitinkamai, nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2010 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1080/2010, 2012 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2288/2012, 2013 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-535/2013, 2014 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-153/2014, 2015 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3430-520/2015, 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3738-662/2016 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, be kita ko, išaiškino, kad teismas, spręsdamas dėl profesinės sąjungos nesutikimo paskirti tarnybinę nuobaudą atitinkamam pareigūnui, turi užtikrinti viešosios valdžios institucijos, kaip darbdavio, ir jos darbuotojų interesų balansą. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką, teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje.

Teismų praktikoje taip pat ne kartą pabrėžta, kad statutiniams valstybės tarnautojams dėl jiems priskirtų funkcijų pobūdžio, statutinės tarnybos specifikos ypatumų keliami griežti tarnybinės drausmės reikalavimai. Įstatymu numatytas tarnybinės atsakomybės institutas yra priemonė Muitinės departamento vadovui teisės aktų nustatyta tvarka reaguoti, kad muitinės pareigūnai laikytųsi įstatymų reikalavimų ir statutinės tarnybos drausmės. Neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos renkamojo organo narys, trukdo Muitinės departamento vadovui užtikrinti jam įstatymų priskirtų personalo valdymo ir tarnybinės drausmės užtikrinimo funkcijų vykdymą siekiant įstatyme nustatytų tikslų, pažeidžia šios institucijos teisėtą interesą užtikrinti tarnybinę drausmę ir efektyvią muitinės veiklą (viešąjį interesą) (žr., pvz., LVAT 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2483-520/2015).

Taigi, kaip matyti, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką analogiško pobūdžio bylose dėl Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos sutikimo davimo, nuo kurios nukrypti šiuo atveju nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str.).

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl skundžiamo Profesinės sąjungos Atsisakymo nepagrįstumo ir dėl to, kad šis Atsisakymas iš esmės pažeidžia pareiškėjo Departamento interesus. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, priešingai, nei apeliaciniame skunde tvirtina atsakovas, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Tuo tarpu atsakovo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat nenustatė, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

Šiuo aspektu papildomai pabrėžtina, kad iš ginčijamo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2016 m. spalio 20 d. rašto Nr. 1P-2926 (b. l. 10–11) turinio matyti, jog atsakovas savo atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui iš esmės motyvavo tuo, kad Muitinės departamentas kitų muitinės pareigūnų, kurie nepriklauso Profesinei sąjungai, atžvilgiu tarnybinių patikrinimų neatlieka, todėl taiko dvigubus standartus, be to, šiuo atveju atsižvelgtina į trečiojo suinteresuoto asmens A. Č. tarnybą, darbo rezultatus, įvykio aplinkybes. Taigi, šiuo raštu pateiktas Profesinės sąjungos subjektyvus A. Č. asmenybės vertinimas, nenurodant jokių argumentų, susijusių su jo persekiojimu dėl veiklos ar narystės Profesinėje sąjungoje. Tuo tarpu iš 2016 m. spalio 3 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 7B-2585 (b. l. 12–16) matyti, kad veikloje, kurioje pareiškėjas įžvelgia trečiojo suinteresuoto asmens tarnybinį nusižengimą, nėra jokių Profesinės sąjungos veiklos požymių, t. y. ši veikla išskirtinai yra siejama su trečiojo suinteresuoto asmens tarnybinių pareigų atlikimu. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė ir byloje iš esmės nėra jokių faktinių duomenų, patvirtinančių, jog šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas ketina skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui A. Č. tarnybinę nuobaudą būtent dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo Profesinės sąjungos nariams ar dėl kitos veiklos Profesinėje sąjungoje. Tuo tarpu Departamento veiksmai, sprendžiant dėl kitų Profesinės sąjungos narių ir ne jos narių atsakomybės dėl jų galbūt padarytų neteisėtų veiksmų, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepasisakė dėl šių atsakovo teiginių.

Kartu pabrėžtina, kad Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos dalyvavimo tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūroje stebėtojo teisėmis funkcija bei sprendimo duoti ar neduoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą funkcija nėra tapačios. Atlikdama pirmąją funkciją, muitinės profesinė sąjunga gali pareikšti savo nuomonę dėl tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumo, tačiau priimdama sprendimą duoti ar neduoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, Profesinė sąjunga tarnybinės nuobaudos pagrįstumą, kaip minėta, turi įvertinti tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo Profesinės sąjungos nariams arba dėl darbuotojo veiklos Profesinėje sąjungoje. Tai, kad įstatymų leidėjo profesinėms sąjungoms tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūroje suteikta stebėtojo teisė nekeičia ir neišplečia Profesinės sąjungos diskrecijos ribų vykdant PSĮ 21 straipsnio 2 dalyje numatytą išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą funkciją, savo praktikoje nuolat akcentuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2016 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3737-552/2016, 2016 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2207-146/2016 ir kt.).

Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad nagrinėjamu atveju Departamentas byloje neįrodė, jog skundžiamas Profesinės sąjungos Atsisakymas duoti sutikimą skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia jo, kaip darbdavio, interesus, atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas pirmosios instancijos teisme aiškiai išreiškė savo poziciją, kad atsakovo nepagrįstas Atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariui trukdo Muitinės departamentui operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, įgyvendinti visų pareigūnų lygybės principą ir tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją. Pagrįsdamas šiuos savo teiginius, pareiškėjas, priešingai nei atsakovas, pateikė teismui atitinkamus įrodymus, t. y. tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje teisės aktų nustatyta tvarka užfiksuoti trečiajam suinteresuotam asmeniui inkriminuojami tarnybiniai nusižengimai, galintys būti pagrindu skirti muitinės pareigūnui, kurio atžvilgiu buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, tarnybinę nuobaudą, ir skundžiamą atsakovo Atsisakymą, patvirtinantį, kad Profesinė sąjunga neteisėtai sudaro kliūtis pareiškėjui užbaigti įstatyme numatytą tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.