- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-21
- Bylos Nr.
- A-3737-552/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00510-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Dainius Raižys, Ramūnas Gadliauskas (pran.)
- Atsakovas
- Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos, Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga Lietuvos valstybė, atstovaujama Muitinės departamento
- Pareiškėjas
- Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- V. Č.
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai dėl rašto panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo V. Č.).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga) 2016 m. sausio 27 d. raštu Nr. 1P-136 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Raštas) pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM) Muitinės procedūrų priežiūros skyriaus vyriausiajam inspektoriui V. Č..
Pareiškėjas paaiškino, kad Profesinė sąjunga atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą V. Č., motyvuodama tuo, jog 2016 m. sausio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 7B-67 (toliau – ir Išvada) surašyta nenustačius ir nepatikrinus visų reikšmingų aplinkybių, tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai ir formaliai, o sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą neadekvatus padarytam pažeidimui. Departamento nuomone, toks atsisakymas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikai. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2014 m. spalio 20 d. sudarytos Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinės sutarties Nr. 11B-1000/PV3-33 (toliau – ir Kolektyvinė sutartis) 27.3 papunktis nustato, kad spręsdama ar duoti sutikimą tarnybinei ar drausminei nuobaudai skirti, profesinė sąjunga įvertina nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos profesinėje sąjungoje. Šiuo atveju, Profesinė sąjunga nenurodė nė vienos V. Č. diskriminavimą dėl jo dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje patvirtinančios aplinkybės, todėl nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą.
Atsiliepimas
Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga atsiliepimu prašė Departamento prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (toliau – ir Profesinių sąjungų įstatymas) nuostatomis, Profesinė sąjunga nėra įgaliota spręsti, kokios rūšies tarnybinė nuobauda atitinka padarytą tarnybinį nusižengimą, tačiau jai suteikta teisė atstovauti ir ginti savo narius, teikti pasiūlymus institucijoms. Pareikšdama savo nuomonę dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Profesinė sąjunga vadovavosi Profesinių sąjungų įstatymu ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis. Teigė, jog Išvada surašyta nenustačius ir nepatikrinus visų reikšmingų aplinkybių, nenurodant konkrečiai kuo nusižengė V. Č., Išvadoje nurodytos teisės aktų nuostatos yra blanketinės, nenusakančios konkretaus pareigų neatlikimo. Komisija nepasisakė ir nenagrinėjo, kaip reglamentuotas inventorizavimo komisijos darbas, kokios komisijos pirmininko ir komisijos narių funkcijos, nenustatė kokios funkcijos buvo nustatytos V. Č.. Atsižvelgęs į V. Č. tarnybą muitinėje, darbo rezultatus, teigė, kad sprendimas skirti drausminę nuobaudą už formalų ir mažareikšmį teisės akto pažeidimą neadekvatus padarytam pažeidimui, o šiuo atveju pakako vien drausminės atsakomybės taikymo procedūros. Profesinė sąjunga atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą įvertinusi dvigubus standartus taikomus darbuotojams esantiems Profesinės sąjungos nariais ir jais nesančiais. Pažymėjo, jog darbdavys, gavęs informaciją dėl netinkamo teisės aktų vykdymo, informacijos netikrindavo, tyrimų neatliko, nesiaiškino aplinkybių, savo veiksmais toleravo ir skatino muitinės pareigūnų, esančių Profesinės sąjungos nariais, pažeidžiamumą bei siekė parodyti pareigūnams, kad priklausydamas Profesinei sąjungai pareigūnas tampa nesaugus ir labiau pažeidžiamas kitų pareigūnų atžvilgiu.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 7 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino ir Raštą panaikino.
Teismas nustatė, kad Rašte atsakovo pateiktas vertinimas dėl tarnybiniu nusižengimu įtariamo pareigūno kaltės, inkriminuojamos veikos padarinių ir pobūdžio, tarnybinio patikrinimo procedūros. Atsižvelgęs į tai teismas konstatavo, kad Profesinė sąjunga, spręsdama dėl prašymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, nagrinėjo klausimus, nepriskirtus jos kompetencijai. Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė nevertinti atsakovo argumentų dėl Išvados pagrįstumo, teisėtumo, trečiajam suinteresuotam asmeniui inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo fakto ir tarnybiniu nusižengimu įtariamo pareigūno kaltės.
Teismas pažymėjo, jog nors atsakovas teigia, jog Departamente yra taikomi skirtingi standartai Profesinės sąjungos nariams ir nepriklausantiems šiai organizacijai, nurodydama atvejus kai tarnybiniai patikrinimai nebuvo pradėti asmenų, nesančių Profesinių sąjungos nariais, atžvilgiu, tačiau toks atsakovo argumentas nepatvirtina fakto, kad nagrinėjamu atveju V. Č. tarnybinė nuobauda skiriama dėl jo priklausymo Profesinei sąjungai. Teismas akcentavo, kad dvigubų standartų taikymas Rašte grindžiamas būtent atveju kai nebuvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl G. L. veiksmų, tačiau iš teismui pateikto atsakovo rašto ir atsakymo į jį matyti, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas nebuvo pradėtas nenustačius aplinkybių, kurioms esant gali būti pradėtas tarnybinės veiklos patikrinimas. Teismas pažymėjo, jog pradėti arba nepradėti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus individualias aplinkybes. Vien faktas, kad nebuvo pradėtos tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros asmenų, kurie nėra Profesinės sąjungos nariais, atžvilgiu, neįrodo, jog tokia procedūra buvo nepradėta vien dėl to, jog asmuo nėra Profesinės sąjungos narys.
Teismas konstatavo, kad nesant įrodymų, patvirtinančių, jog nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjas siekia trečiajam suinteresuotam asmeniui paskirti tarnybinę nuobaudą dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje ar jo veiklos renkamame šios Profesinės sąjungos organe, atsakovas atsisakymu nepagrįstai suvaržė pareiškėjo teisę taikyti pareigūnui (trečiajam suinteresuotam asmeniui) tarnybinę nuobaudą už (tariamai padarytą) tarnybinį nusižengimą. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, jog atsakovo atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą V. Č. yra nepagrįstas, priimtas peržengus savo kompetencijos ribas.
III.
Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Departamento prašymą atmesti.
Atsakovas pabrėžia, kad viena iš svarbiausių tarnybinės atsakomybės procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis pareigūno veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati įstaigos vadovo įpareigotos komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Atsakovas pažymi, kad profesinė sąjunga veikia įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius. Tokia teisė numatyta Profesinių sąjungų įstatyme, o pareikšti savo nuomonę dėl atliekamo tarnybinio patikrinimo profesinė sąjunga gali bet kuriuo metu. Atsakovas tvirtina, kad vadovavosi jam teisės aktais suteiktomis teisėmis, t. y. Taisyklių 33 punktu, suteikiančiu teisę pateikti siūlymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Atsakovas taip pat vadovaujasi Taisyklių 26 punktu ir pažymi, kad dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir išvados pagrįstumo sprendžia įstaigos vadovas, vadovaudamasis savo vidiniais įsitikinimais, nes Taisyklėse nėra nustatyti kriterijai, kuriais vadovaujantis gali būti priimtas toks sprendimas.
Atsiliepimas
Atsakovas akcentuoja, jog tiek nesutikime, tiek atsiliepime nurodė faktus ir aplinkybes dėl, jo nuomone, Profesinės sąjungos narių persekiojimo, tačiau į tai teismas nesigilino, bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, nepasisakė dėl darbdavio veiksmų skirtingai vertinant Profesinės sąjungos nario ir ne profesinės sąjungos nario neteisėtus veiksmus.
Atsakovas atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012 ir teigia, kad Departamentas, ginčydamas Profesinės sąjungos nesutikimą ir prašydamas jį panaikinti, turėjo teismui pateikti įrodymus, kad atsisakymas iš esmės pažeidžia jo, kaip darbdavio interesus. Atsakovas pabrėžia, kad Departamentas to nepadarė, o savo prašymą grindė vien įstatymu suteiktų teisių tarnybinės drausmės užtikrinimo srityje deklaravimu.
Atsiliepimas
Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.
Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją. Pareiškėjas vadovaujasi Kolektyvinės sutarties 27.3 punktu ir pabrėžia, kad, spręsdama, ar duoti sutikimą tarnybinei ar drausminei nuobaudai skirti, profesinė sąjunga įvertina nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos profesinėje sąjungoje. Pareiškėjas pabrėžia, kad Profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą V. Č., nenurodė nė vienos diskriminavimą dėl dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje patvirtinančios aplinkybės ir vertino pačios tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumą ir teisėtumą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos renkamo valdymo organo nariui – Vilniaus TM Muitinės procedūrų priežiūros skyriaus vyriausiajam specialistui V. Č., pagrįstumo ir teisėtumo.
Byloje nustatyta, kad Departamentas 2016 m. sausio 13 d. raštu Nr. (5.34)3B-491 (b. l. 20) kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus TM Muitinės procedūrų priežiūros skyriaus vyriausiajam specialistui V. Č.. Šiame rašte nurodyta, kad tarnybinį patikrinimą atlikusi komisija nustatė, kad V. Č., būdamas Nepanaudotų numeruotų blankų inventorizacijos komisijos nariu, nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų atliko nepanaudotų numeruotų blankų inventorizaciją Vilniaus TM Kenos geležinkelio poste, nes nesuskaičiavo nepanaudotų numeruotų blankų, neįsitikino faktiniu jų buvimu, nesutikrino šių blankų numerių, į inventorizavimo aprašą – sutikrinimo žiniaraštį įrašė tik formalius, tikrovės neatitinančius, duomenis pagal Departamento Finansų skyriaus išduotus inventorizuojamo turto likučius, ir savo parašu patvirtino, kad inventorizavimo apraše – sutikrinimo žiniaraštyje įrašyti duomenys atitinka tikrovę. Už šio pažeidimo padarymą priimtas sprendimas skirti V. Č. tarnybinę nuobaudą – pastabą. Profesinė sąjunga 2016 m. sausio 27 d. raštu Nr. 1P-136 (b. l. 21–22) atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą V. Č.. Atsisakymas motyvuojamas tuo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas neišsamiai ir formaliai, Išvada surašyta nenustačius ir nepatikrinus visų reikšmingų aplinkybių, nenurodyta kuo konkrečiai nusižengė V. Č., Išvadoje nurodytos teisės aktų nuostatos yra blanketinės, nenustatančios konkrečių pareigų, Departamentas taiko skirtingus standartus vertindamas Profesinės sąjungos nario ir ne profesinės sąjungos nario padarytus tarnybinius nusižengimus.
Nesutikdamas su Profesinės sąjungos atsisakymu duoti sutikimą jos nariui skirti tarnybinę nuobaudą, pareiškėjas Departamentas kreipėsi į teismą ir pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tokį prašymą patenkino konstatavęs, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, jog nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjas siekia trečiajam suinteresuotam asmeniui paskirti tarnybinę nuobaudą dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje ar jo veiklos renkamame šios Profesinės sąjungos organe, todėl atsakovas atsisakymu nepagrįstai suvaržė pareiškėjo teisę taikyti pareigūnui (trečiajam suinteresuotam asmeniui) tarnybinę nuobaudą už galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą.
Atsakovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad pagrįstai atsisakė duoti sutikimą V. Č. skirti tarnybinę nuobaudą, nes Profesinė sąjunga bet kuriuo metu turi teisę pareikšti savo nuomonę dėl atliekamo tarnybinio patikrinimo. Apeliaciniame skunde pažymima, kad Departamentas neįrodė, jog ginčijamas atsisakymas pažeidė jo interesus. Atsakovas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl Departamento taikomų dvigubų standartų vertinant Profesinės sąjungos nario ir ne profesinės sąjungos nario padarytus tarnybinius nusižengimus.
Įvertinusi bylos aplinkybes bei taikytinų teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.
Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra Profesinės sąjungos renkamo valdymo organo narys, todėl jam taikoma Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta garantija – prieš skiriant drausminę nuobaudą gauti išankstinį profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statute (toliau – ir Statutas) įtvirtintą teisinį reguliavimą, išaiškino, kad įstatymų leidėjas muitinės įstaigų profesinių sąjungų veiklos ypatumų prasme tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūroje profesinėms sąjungoms suteikė stebėtojo teises, o naudojimasis stebėtojo teisėmis Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies taikymo prasme muitinėje veikiančiai profesinei sąjungai turi sudaryti sąlygas ir prielaidas sprendžiant Departamento vadovo kreipimąsi išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo skirti muitinės pareigūnui, išrinktam į veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą, tarnybinę nuobaudą, priimti objektyvų ir pagrįstą sprendimą neperžengiantį stebėtojo teisių ribų (žr., pvz., 2015 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1892-552/2015).
Taip pat pažymėtina, kad 2014 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinės sutarties Nr. 11B-1000 27.3 punkte (b. l. 26) nustatyta, kad, spręsdama, ar duoti sutikimą tarnybinei ar drausminei nuobaudai skirti, profesinė sąjunga įvertina nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos profesinėje sąjungoje.
Pagal nustatytą teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką, teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus, bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje. Atsižvelgus į tai, reikia įvertinti: pirma, ar pareiškėjas įrodė, jog nesutikimas iš esmės pažeidžia jo interesus ir, antra, ar atsakovas, priimdamas sprendimą nesutikti paskirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, veikė tinkamai ir savo diskrecijos duoti ar ne sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nenaudojo aiškiai klaidingai (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-368/2012).
Apibendrinus nurodytus argumentus, konstatuotina, kad atsakovo pozicija, jog jis turi įstatymo suteiktą teisę neduoti sutikimo skirti profesinės sąjungos nariui tarnybinę nuobaudą, nes Profesinė sąjunga gali bet kuriuo metu turi teisę pareikšti savo nuomonę dėl atliekamo tarnybinio patikrinimo, nepripažintina pagrįsta. Nagrinėjamu atveju yra pagrindo manyti, kad atsakovas peržengė jam suteiktos diskrecijos ribas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo atsisakyme išdėstytos aplinkybės dėl tarnybinio patikrinimo procedūrinių pažeidimų – galės būti nagrinėjamos, jei V. Č. bus paskirta tarnybinė nuobauda, nes tarnybinio patikrinimo išvada yra rekomendacinio pobūdžio – sprendimą skirti ar ne atitinkamą tarnybinę nuobaudą priima pareigūną į pareigas skiriantis vadovas (Statuto 34 str. 2 d.). Įvertinus pareiškėjo pateiktą Tarnybinio patikrinimo išvadą, darytina išvada, jog pareiškėjas įrodė, kad šiuo atveju tarnybinės nuobaudos skyrimas nėra susijęs su V. Č. naryste bei veikla Profesinėje sąjungoje, nes tarnybinę nuobaudą jam norima paskirti už netinkamą pareigų atlikimą.
Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pareiškėjas neįrodė, jog Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą V. Č. pažeidžia jo interesus ir šios aplinkybės nevertino bylą nagrinėjęs teismas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės institucijos interesų esminis pažeidimas yra vertinamoji sąvoka, kuri kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios bylos medžiagą bei faktinę situaciją. Vertinant valstybės institucijos, kaip darbdavio, interesų pažeidimo reikšmingumą gali būti atsižvelgta į institucijos vykdomų funkcijų pobūdį, jų pareigūnų statuso ypatumus, darbdavio interesų pobūdį ir kt. Kalbant apie profesinių sąjungų narius, dėl kurių valstybės institucija, kaip darbdavys, kreipiasi į profesinę sąjungą, reikalaujama, kad valstybės institucija, taikanti drausminę procedūrą, pagrįstų ne bet kokį, o esminį teisėtų interesų pažeidimą, t. y. aiškų ir rimtą atitinkamos valdžios institucijos įstatymais jai priskirtų uždavinių vykdymo sutrikdymą (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-368/2012). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija suformavo minėtas nuostatas, įvertinusi ir atsakovo apeliaciniame skunde nurodomus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012, pateiktus išaiškinimus.
Vertinant, ar pareiškėjo interesas pažeistas iš esmės, visų pirma pažymėtina, jog trečiasis suinteresuotas asmuo V. Č. yra statutinis valstybės tarnautojas.
Statutiniams tarnautojams dėl jiems priskirtų funkcijų pobūdžio, statutinės tarnybos specifikos ypatumų keliami griežti tarnybinės drausmės reikalavimai. Priimant į muitinės tarnybą, keliamas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas (Statuto 6 str. 1 d. 5 p.), taip pat su tuo susiję priėmimo į vidaus tarnybą apribojimai (Statuto 11 str.), muitinės pareigūnas prisiekia Lietuvos Respublikai (Statuto 17 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog statutinių valstybės institucijų pareigūnai atlieka statutinę valstybės tarnybą, kuri yra specifinė valstybės tarnybos rūšis, besiskirianti nuo kitokios (civilinės) valstybės tarnybos ir karo tarnybos. Iš statutinės valstybės tarnybos sampratos kyla inter alia šie jai būdingi bruožai: griežto hierarchinio pavaldumo statutiniai santykiai, specialūs reikalavimai statutinių valstybės institucijų pareigūnams, specifiniai šių pareigūnų įgaliojimai, specialios socialinės ir kitos garantijos (2012 m. vasario 27 d. nutarimas). Statuto 35 straipsnio nuostatos įpareigoja muitinės pareigūno tiesioginį vadovą arba pareigūną į pareigas priėmusį asmenį gavus informaciją apie pareigūno įtariamą padarytą tarnybinį nusižengimą, pradėti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą, t. y. imtis įstatyme numatytų priemonių ir operatyviai bei veiksmingai reaguoti į kiekvieną tarnybos pareigūnų tarnybinį nusižengimą.
Atsižvelgus į tai, Profesinės sąjungos renkamojo organo nepagrįstas ir neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti muitinės tarnybos pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos renkamojo organo narys, tarnybinę nuobaudą trukdo Departamento vadovui vykdyti savo funkcijas personalo valdymo ir tarnybinės drausmės užtikrinimo srityje, pažeidžia teisėtą interesą užtikrinti tarnybinę drausmę ir efektyvią muitinės veiklą pagal įstatymų leidėjo pavestus uždavinius (viešąjį interesą).
Apeliacinis skundas grindžiamas ir aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl Departamento taikomų dvigubų standartų vertinant Profesinės sąjungos nario ir ne profesinės sąjungos nario padarytus tarnybinius nusižengimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas šį argumentą vertino ir dėl jo pasisakė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad toks atsakovo argumentas nepatvirtina fakto, jog nagrinėjamu atveju V. Č. tarnybinė nuobauda skiriama dėl jo priklausymo Profesinei sąjungai ir kad vien faktas, jog nebuvo pradėtos tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros asmenų, kurie nėra Profesinės sąjungos nariais, atžvilgiu, neįrodo, jog tokia procedūra buvo nepradėta vien dėl to, jog asmuo nėra Profesinės sąjungos narys. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria tokiems pirmosios instancijos teismo motyvams, kuriais buvo atmestas aptariamas atsakovo argumentas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis (b. l. 47–48, 50), papildomai pažymi, kad Rašte nurodytos pareigūnės galbūt padarytas tarnybinis nusižengimas nėra tapatus tarnybiniam nusižengimui, už kurį siekiama paskirti tarnybinę nuobaudą V. Č., todėl nagrinėjamu atveju argumentas dėl Profesinei sąjungai priklausančių pareigūnų diskriminavimo negali būti laikomas teisėtu pagrindu atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nustatyti pagrindai, kuriems esant teismas turi teisę panaikinti Profesinės sąjungos nesutikimą skirti profesinės sąjungos nariui tarnybinę nuobaudą, ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsižvelgus į tai, tenkinti atsakovo Profesinės sąjungos apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais motyvais, nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 7 d sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.