Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-2207-146/2016

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-02-09
Bylos Nr.: A-2207-146/2016
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-04285-2015-0
Bylos rūšis: administracinė byla
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Stasys Gagys (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
Atsakovas: Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos, Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga Lietuvos Respublikos muitinės departamentas
Pareiškėjas: Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo: R. K., A. N.

Kategorijos

16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
16.8pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. A-2207-146/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04285-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 16.4; 16.8 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. K. ir A. N. dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas, pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu (b. l. 1–5) panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga, atsakovas) 2015 m. rugpjūčio 19 d. rašte Nr. 1P-357 išdėstytą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Kauno teritorinės muitinės posto pamainos viršininkui R. K. ir posto inspektoriui A. N.

Šalies argumentai

Pareiškėjas paaiškino, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015 m. birželio 26 d. įsakymu buvo sudaryta komisija (toliau – ir Komisija) ir pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Kauno TM) posto pamainos viršininko R. K. ir posto inspektoriaus A. N. veiksmų. Komisijos 2015 m. liepos 27 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 7B-1596 (toliau – ir TP išvada) nustatyta, kad Kauno TM posto pamainos viršininkas R. K. 2014 m. lapkričio 17 d. ir 2014 m. lapkričio 18 d. Kybartų kelio poste neužtikrino pamainos kompetencijai priskirtų muitinės priežiūros priemonių tinkamo taikymo, t. y. nekontroliavo ir neužtikrino, kad būtų įvykdytas RATIS suformuotame patikrinime Nr.14TKK2000TR2661688, tikrinimo instrukcijoje nurodytas reikalavimas patikrinus, prieš užbaigiant procedūrą paskambinti Muitinės kriminalinės tarnybos Rizikos vertinimo skyriui (toliau – ir MKT RVS); nekontroliavo ir neužtikrino, kad muitinį tikinimą atlikęs ir tikrinimo rezultatus RATIS esančiame patikrinime Nr.14TKK2000TR2661688 fiksavęs posto inspektorius A. N. būtų tinkamai užfiksavęs informaciją apie tai, kad deklaruotos prekės yra sulaikytos ir yra priimtas sprendimas atlikti kitus veiksmus, t. y. neužtikrino, kad posto inspektorius būtų nurodęs tink amą šiam atvejui klasifikuotą muitinio tikrinimo būdą (999) ir muitinio tikrinimo rezultato kodą (V03); nurodė posto inspektoriui A. N. vykdyti teisės aktų reikalavimų neatitinkantį pavedimą - užbaigti muitinio tranzito procedūros (MRN 14LTK500014425779 įforminimą paskirties muitinės įstaigoje NTKS nurodant rezultatą A1(atitinka), kuris pagal Muitinio įforminimo pabaigos klasifikatorių naudojamas tuo atveju, kai prekių/dokumentų tikrinimas atliktas – pažeidimų ir netikslumų nenustatoma, prekės išleidžiamos, nors tuo atveju, kai patikrinus dokumentus ir/arba prekes nustatomi žymūs neatitikimai ir priimamas sprendimas prekių neišleisti, turi būti nurodomas patikrinimo kontrolės rezultatas B1.

TP išvadoje buvo nustatyta, kad Kauno TM posto pamainos viršininkas R. K. dėl aplaidumo pažeidė Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių 9 punkto, Kauno TM Kybartų kelio posto vidaus darbo taisyklių 4.4.6 punkto, valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 7 punkto, Kauno TM posto pamainos viršininko pareigybės aprašymo 7.1, 7.2, 7.3, 7.10, 7.25, 7.33 punktų reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą.

Tarnybinio nusižengimo pasekmė – tranzito procedūra T1 MRN Nr. 14LTK500014425779 NTKS užbaigta netinkamai, nurodant muitinio įforminimo pabaigos kodą A1 „Atlikta“, nors faktiškai minėtoje tranzito deklaracijoje deklaruotos prekės ir jas gabenusi transporto priemonė buvo sulaikytos ir perduotos laikinam saugojimui pamainos viršininkui R. K. Dėl to suklaidintas prekių pateikėjas, kuriam buvo išsiųstas informacinis pranešimas „Prekės išleistos“, reiškiantis, kad prekės, kurios buvo atgabentos į paskirties įstaigą taikant Bendrijos/bendrąją tranzito procedūrą ar TIR operaciją, gali būti išvežtos iš Bendrijos muitų teritorijos į trečiąją šalį. Tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta objektyvių kliūčių, trukdžiusių Kauno TM posto pamainos viršininkui R. K. tinkamai atlikti savo pareigas.

TP išvadoje buvo nustatyta, kad Kauno TM posto inspektorius A. N., 2014 m. lapkričio 17 d. - 2014 m. lapkričio 18 d. dirbęs Kybartų kelio poste ir gavęs pavedimą atlikti į paskirties muitinės įstaigą tranzitu su lydinčiuoju dokumentu MRN 14LTK500014425779 gabentų prekių muitinį tikrinimą ir įforminimą, pagal RATIS suformuotame patikrinime Nr.14TKK2000TR2661688 nurodytus tikrinimo būdų kodus 570 (patikrinti rašytinę muitinės deklaracija arba kita muitinės dokumentą), 705 (patikrinti prekes detaliai) ir tikrinimo instrukcijoje nurodytą neklasifikuotą patikrinimo būdą „patikrinti prekes detaliai; patikrinus prieš užbaigiant procedūrą paskambinti MKT RVS nurodytu telefonu; be MKT žinios prekių neišleisti“; patikrinime Nr.14TKK2000TR2661688 neįrašė tekstinio neklasifikuoto patikrinimo rezultato; prieš užbaigiant tranzito procedūrą nepaskambimo MKT RVS nurodytu telefonu. Kauno TM posto inspektorius A. N. minėta savo veika (neveikimu) pažeidė Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių 9 punkto, Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemos įforminimo dalies trečiojoje versijoje taisyklių 29 punktą bei Kauno TM Kybartų kelio posto inspektoriaus pareigybės aprašymo 34.1 punktų reikalavimus. Dėl A. N. padaryto tarnybinio nusižengimo (prieš užbaigiant procedūrą nepaskambino MKT RVS) pasekmių nekilo.

Įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, nustatytas aplinkybes, tarnybinę veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, buvo nuspręsta pareigūnams skirti tarnybines nuobaudas – pastabas. Atsižvelgdamas į tai, kad R. K. yra Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos renkamojo organo – Socialinių reikalų komiteto – narys, o A. N. Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo renkamojo organo – Švietimo komiteto narys, Muitinės departamentas 2015 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. (5.34)3B-7960 ir 2015 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr.(5.34)3B-7961 kreipėsi į Profesinę sąjungą su prašymu duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą šiems pareigūnams. Profesinė sąjunga 2015 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. 1P-357 atsisakė duoti sutikimą, motyvuodama tuo, kad pareigūnai yra persekiojami už tai, kad yra Profesinės sąjungos nariai.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigė, kad su tokiu atsakovo sprendimu nesutinka, kadangi nesutikimas yra neteisėtas, nepagrįstas įrodymais, jog nuobaudas minėtiems pareigūnams ketinama skirti dėl jų narystės Profesinėje sąjungoje. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiškose bylose, kuriose nurodyta, kad profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, turi patikrinti tik tai, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl pareigūno narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. 2014 m. spalio 20 d. sudarytos Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinės sutarties Nr.11B-1000/PV3-33 (toliau – ir Kolektyvinė sutartis) 27.3 punktas nustato, kad spręsdama, ar duoti sutikimą tarnybinei ar drausminei nuobaudai skirti, profesinė sąjunga įvertina nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos profesinėje sąjungoje. Pareiškėjas akcentavo, kad Profesinė sąjunga nėra įgaliota spręsti, kokios rūšies tarnybinė nuobauda atitinka padarytą tarnybinį nusižengimą, o nesutikdama su darbdavio parinkta tarnybinės nuobaudos rūšimi, negali vien tuo pagrindu atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą. Tarnybinis patikrinimas dėl pareigūnų R. K. ir A. N. veiksmų buvo pradėtas ir atliktas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nustatyta tvarka. Profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybines nuobaudas, nenurodė nė vienos pareigūnus diskriminuojančios aplinkybės dėl jų narystės Profesinėje sąjungoje ir, viršydama savo kompetenciją, viršydama savo kompetenciją, vertino TP išvados pagrįstumą ir teisėtumą. Tai neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai bei Kolektyvinei sutarčiai. Pareiškėjas pabrėžė, kad pareigūnams R. K. ir A. N. siūlomos skirti tarnybinės nuobaudos yra susijusios išimtinai su šių pareigūnų netinkamu pareigų atlikimu, o ne dalyvavimu Profesinės sąjungos veikloje. Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, įgyja nepagrįstą pranašumą prieš Muitinės departamentą, trukdo įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, pažeidžia viešąjį interesą.

Atsiliepimas

Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į prašymą (b. l. 44–47) atsakovas rėmėsi argumentais, kad Profesinė sąjunga įgyvendina Profesinių sąjungų įstatyme jai suteiktą teisę atstovauti ir ginti savo narius, teikti pasiūlymus institucijoms. Pareikšdama savo nuomonę dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Profesinė sąjunga vadovavosi Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymu bei Taisyklių 33 punktu, suteikiančiu teisę teikti siūlymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškė savo nuomonę dėl TP išvados turinio, kurioje nustatyta, kad pareigūnai R. K. ir A. N. padarė tarnybinius nusižengimus. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2014 m. lapkričio 27 d. atliekant krovinio (cigarečių) tikrinimą dalyvavo ir Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus pareigūnai (vyriausieji tyrėjai R. V., A. Č., D. M.). Pagal nurodytus tikrinimo kodus (705, 570) patikrinus prekes ir dokumentus pažeidimų ar neatitikimų nenustatyta. Tačiau jau 2015 m. birželio 15 d. MKT Kauno skyriaus pareigūno R. V. paaiškinime nurodyta, kad Kybartų kelio posto pareigūnams galimai buvo pateikti suklastoti dokumentai. Dėl šio fakto MKT Kauno skyriaus pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr.04-1-00278-14, buvo atlikta įvykio vietos apžiūra, po kurios automobilis ir jame buvusios cigaretės sulaikyti. Šios aplinkybės Komisija netyrė, TP išvadoje nėra duomenų dėl minėto ikiteisminio tyrimo pabaigos, t. y., ar buvo nustatyta, kad Kybartų kelio posto pareigūnams buvo pateikti suklastoti dokumentai. Komisijos išvadoje konstatavo, kad dėl tranzito procedūros T1 MRN 14LTK500014425779 įforminimo užbaigimo buvo konsultuotasi (posto viršininkas R. Š. konsultavosi su Kauno TM Muitinės procedūrų priežiūros skyriaus pareigūne Č.) ir tai pripažinta svarbia aplinkybe. Atsakovo nuomone, TP išvadoje tai kvalifikuota neteisingai, nes šių pareigūnų išaiškinimas lėmė tai, kad posto pareigūnai priėmė klaidingus sprendimus (NCTS nurodytas kodas A1). Pasak atsakovo, pareigūnai tik per skubėjimą neįrašė, kad prekės sulaikytos, nes faktiškai visi MKT pareigūnų nurodymai įvykdyti. Atsakovo nuomone, darbdavys R. K. ir A. N. ketina už neva padarytą tarnybinį nusižengimą skirti tarnybines nuobaudas dėl jų narystės Profesinėje sąjungoje.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 29 d. sprendimu (b. l. 61–66) pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą tenkino – panaikino Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2015 m. rugpjūčio 19 d. raštą Nr. 1P-357 ta apimtimi, kuria atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas Kauno teritorinės muitinės posto pamainos viršininkui R. K. ir posto inspektoriui A. N.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas šioje byloje ginčija Profesinės sąjungos 2015 m. rugpjūčio 19 d. rašte Nr. 1P-357 išdėstyto atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas muitinės pareigūnams R. K. ir A. N., teisėtumą ir pagrįstumą.

Ištyręs įrodymus teismas nustatė, kad R. K. ir A. N. yra Kauno teritorinės muitinės pareigūnai, Profesinės sąjungos renkamojo organo nariai (b. l. 8). Muitinės departamento generalinis direktorius 2015 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-514 sudarė Komisiją, kuriai pavedė ištirti R. K. ir A. N. galimus tarnybinius pažeidimus (b. l. 6). Komisija 2015 m. liepos 27 d. surašė TP išvadą Nr. 7B-1596, kurioje nustatė, kad tretieji suinteresuoti asmenys padarė tarnybinius pažeidimus, ir pasiūlė R. K. ir A. N. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą (b. l. 17–28). Muitinės departamentas 2015 m. rugpjūčio 5 d. raštais Nr. (5.34)3B-7960 ir Nr. (5.34)3B-7961 kreipėsi į Profesinę sąjungą, prašydamas duoti sutikimą R. K. ir A. N. skirti tarnybines nuobaudas – pastabas (b. l. 12, 13–14). Profesinė sąjunga 2015 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. 1P-357 atsisakė duoti sutikimą tarnybinių nuobaudų skyrimui, nurodydama, kad pareigūnai tik per skubėjimą neįrašė, jog prekės buvo sulaikytos, faktiškai visi Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų nurodymai įvykdyti, tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai, posto pareigūnai žalos nepadarė, kaltinimai paremti tik formaliu pažeidimu, nes jokių teisinių pasekmių nesukėlė, todėl sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą už formalų ir mažareikšmį teisės akto pažeidimą yra neadekvatus padarytam pažeidimui, o pareigūnai yra persekiojami dėl narystės Profesinėje sąjungoje (b. l. 15–16A).

Nagrinėdamas bylą teismas atsižvelgė į ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus – Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutą (toliau – ir Statutas), Profesinių sąjungų įstatymą, Taisykles, taip pat į 2014 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinę sutartį Nr. 11B-1000 (b. l. 29–37). Pagal Statuto 16 straipsnio 3 dalį, muitinės pareigūnai turi teisę dalyvauti profesinių sąjungų veikloje, muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinių nuobaudų skyrimo klausimus, muitinės pareigūnų profesinės sąjungos turi teisę Darbo kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis pasirašyti kolektyvines sutartis, kiek tai neprieštarauja šiam Statutui ir kitiems muitinės pareigūnų teisinį statusą nustatantiems teisės aktams. Pagal Muitinės statuto 42 straipsnį, kai yra duomenų apie muitinės pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas (1 dalis), o tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką nustato finansų ministras (2 dalis). Pagal Taisyklių 33 punktą, pareigūnai – profesinių sąjungų atstovai – turi teisę susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga, teikti siūlymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Muitinės profesinių sąjungų ir jų narių teisės, pareigos ir veiklos garantijos įtvirtintos inter alia Profesinių sąjungų įstatyme, kuriame nustatyta, kad: profesinės sąjungos atstovauja savo nariams (taip pat gali būti darbuotojų kolektyvo atstovais), sudarydamos su darbdaviu kolektyvinę ir kitokias sutartis (11 straipsnis); darbdavys privalo užtikrinti profesinių sąjungų veiklos sąlygas, numatytas kolektyvinėse ir kitose jų tarpusavio sutartyse (13 straipsnio 2 dalis); darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo, šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas (21 straipsnio 1 ir 2 dalys). Papildomos muitinės profesinių sąjungų ir jų narių teisės, pareigos ir veiklos garantijos įtvirtintos Kolektyvinėje sutartyje, pagal kurią: darbdavys apie pradėtą tarnybinį patikrinimą dėl darbuotojo – profesinės sąjungos nario – veiksmų ne vėliau kaip kitą darbo dieną informuoja profesinę sąjungą, kurios narys jis yra (27.1 punktas); atlikus tarnybinį patikrinimą profesinės sąjungos nario atžvilgiu, tarnybinio patikrinimo išvada pateikiama profesinei sąjungai, kuri per 2 darbo dienas turi teisę pateikti savo nuomonę dėl išvados pagrįstumo (27.2 punktas); įstatymų nustatytais atvejais prieš skiriant tarnybinę ar drausminę nuobaudą darbuotojui – profesinės sąjungos nariui, turi būti gautas šios profesinės sąjungos sutikimas, o spręsdama, ar duoti sutikimą tarnybinei ar drausminei nuobaudai skirti, profesinė sąjunga įvertina nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos profesinėje sąjungoje (27.3 punktas).

LVAT, spręsdamas analogiško pobūdžio ginčus bei aiškindamas su jais susijusį teisinį reguliavimą, ne kartą yra konstatavęs, kad: įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas principas, pagal kurį muitinės pareigūnų profesinė sąjunga nėra muitinės pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn proceso dalyvis, t. y. nėra organas, kuriam būtų leista spręsti traukiamo tarnybinėn atsakomybėn pareigūno tariamai padaryto pažeidimo fakto nustatymo bei tarnybinės nuobaudos parinkimo klausimus; Muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus; profesinės sąjungos renkamasis organas, gavęs įstaigos vadovo, priėmusio sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, kreipimąsi dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys, svarstydamas dėl priimamo sprendimo (sutikimo ar nesutikimo), turi išspręsti jo kompetencijai priskirtą klausimą – patikrinti tik tai, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl pareigūno narystės profesinėse sąjungose, dėl jo atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, t. y. profesinė sąjunga neturi teisinio pagrindo (įstatymas nesuteikė kompetencijos) vertinti nusižengimo fakto, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo, pasisakyti iš esmės dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir pareigūno kaltės; profesinės sąjungos renkamasis organas, svarstydamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstytas faktines aplinkybes gali vertinti tik tuo aspektu, ar tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys, procedūra nebuvo pradėta ir tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl su pareigūno tarnybos funkcijų vykdymu nesusijusių priežasčių (žr., pvz., LVAT 2004 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, 2006 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2-748/2006, 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-791/2007, 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-900/2009, 2010 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1370/2009, 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2819/2012 ir kt.). LVAT praktikoje pripažįstama ir tai, kad: reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamame organe (LVAT 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011).

Nagrinėjamos bylos kontekste sistemiškai įvertinęs nurodytą teisinį reguliavimą ir atsižvelgdamas į ginčui aktualią LVAT praktiką, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvadų, kad, viena vertus, Profesinės sąjungos įgalioti atstovai turėjo teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant jos renkamojo organo narių R. K. ir A. N. tarnybinių nuobaudų skyrimo klausimus, o gavusi išvadą dėl tarnybinio patikrinimo Profesinė sąjunga per 2 darbo dienas turėjo teisę pateikti savo nuomonę dėl TP išvados pagrįstumo. Kita vertus, gavusi Muitinės departamento prašymą duoti sutikimą šiems pareigūnams skirti tarnybinę nuobaudą, Profesinė sąjunga nuobaudos skyrimo pagrįstumą turėjo įvertinti tik tais aspektais, ar nuobauda nurodytiems pareigūnams nėra skiriama dėl jų narystės, veiklos Profesinėje sąjungoje, dėl jų atstovavimo Profesinės sąjungos nariams. Įvertinęs Profesinės sąjungos 2015 m. rugpjūčio 19 d. rašto Nr. 1P-357 (b. l. 15–16A) turinį visų byloje surinktų įrodymų kontekste, teismas konstatavo, kad šiame rašte Profesinė sąjunga išreiškė savo nuomonę dėl jos narių R. K. ir A. N. padarytų veikų ir jų kvalifikavimo, nesutikdama, kad nustatytos veikos gali būti kvalifikuojamos kaip tarnybiniai nusižengimai. Šiame rašte Profesinė sąjunga nepateikė jokių motyvų, duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad minėtiems asmenims tarnybinė nuobauda skiriama dėl jų narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje. Ginčijamame Profesinės sąjungos 2015 m. rugpjūčio 19 d. rašte Nr. 1P-357 nurodyta, kad nesutikimas skirti tarnybines nuobaudas pareikštas todėl, kad tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai, o parinkta nuobaudos rūšis yra formali ir neadekvati padarytiems pažeidimams. Šiuos motyvus teismas vertino kaip Profesinės sąjungos nesutikimą su TP išvadoje pateiktu jos narių R. K. ir A. N. atliktos veikos vertinimu, tačiau tai savaime nereiškia, kad Muitinės departamentas, tirdamas šių pareigūnų galimus tarnybinius pažeidimus, pažeidė jų ar jų atstovaujamos Profesinės sąjungos teises ir (arba) visuomeninį interesą turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją. Argumentų, kaip R. K. ir A. N. planuojamos skirti tarnybinės nuobaudos gali būti susijusios su jų naryste Profesinėje sąjungoje, atsakovas nepateikė ir atsiliepime. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad Profesinė sąjunga 2015 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. 1P-357 nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas muitinės pareigūnams, kurie yra profesinės sąjungos renkamojo organo nariai, ir taip sutrukdė Muitinės departamento vadovui įgyvendinti tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją, pažeidė teisėtą šios institucijos interesą užtikrinti tarnybinę drausmę ir efektyvią muitinės veiklą.

Remdamasis nurodytais motyvais, teismas Muitinės departamento prašymą tenkino ir panaikino Profesinės sąjungos 2015 m. rugpjūčio 19 d. raštą Nr. 1P-357 ta apimtimi, kuria atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas Kauno teritorinės muitinės posto pamainos viršininkui R. K. ir posto inspektoriui A. N.

III.

Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde (b. l. 70–71) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti.

Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas, neišnagrinėjo visų reikšmingų aplinkybių, todėl teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas.

Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad nei Statutas, nei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas nenumato garantijų muitinės pareigūnams – profesinių sąjungų nariams, todėl taikytinos Profesinių sąjungų įstatymo nuostatos. Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje yra nustatytos profesinių sąjungų narių darbo teisių garantijos. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad renkamojo organo nariams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Garantijų sąrašas nėra baigtinis, nes minėto straipsnio 5 dalyje numatyta, jog kitos garantijos darbuotojams, išrinktiems į renkamuosius profesinės sąjungos organus, gali būti nustatytos kolektyvinėse ir kitose sutartyse. Taigi įstatymo lygmeniu yra nustatytas principas, pagal kurį darbdaviui ir darbuotojų atstovams suteikta teisė nustatyti papildomas garantijas, jas įteisinant kolektyviniu susitarimu. Tai neprieštarauja Statuto 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytam įstatymo viršenybės principui, kuriuo grindžiama tarnyba muitinėje. Vadovaujantis Statuto (16 str. 3 d.) suteikta teise sudaryti kolektyvinę sutartį ir Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 5 punktu bei tam tikra diskrecijos teise susitarti dėl sutarties sąlygų, 2008 m. birželio 20 d. buvo pasirašyta su Panevėžio teritorinės muitinės administracija kolektyvinė sutartis. Nuo 2010 m. liepos 1 d. Panevėžio teritorinė muitinė jungimo būdu buvo prijungta prie Kauno teritorinės muitinės, kuriai perėjo visos Panevėžio teritorinės muitinės teisės ir pareigos, taigi, pradėjo galioti kolektyvinės sutarties nuostatos visiems Kauno teritorinės muitinės pareigūnams. Kolektyvinės sutarties 33 punkte numatyta papildoma garantija renkamųjų organų nariams, t. y.: „<...> Prieš skiriant tarnybinę (drausminę) nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui, reikalingas išankstinis Profsąjungos sutikimas dėl pažeidimo fakto nustatymo ir kitų drausminės nuobaudos skyrimo aplinkybių teisėtumo bei objektyvumo parenkant nuobaudos rūšį <...>“. Nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojus Statuto pakeitimams, kurie numatė personalo funkcijų centralizavimą ir perėmimą iš muitinės įstaigų, Muitinės departamento ir muitinės įstaigų pareigūnus priima į pareigas, perkelia į kitas pareigas ir iš pareigų atleidžia, skiria tarnybines nuobaudas Muitinės departamento generalinis direktorius, todėl Kolektyvinės sutarties nuostatų privalu laikytis ir Muitinės departamentui (1 punktas).

Muitinės departamentas dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą A. N. kreipėsi ne į Muitinės darbuotojų profesinę sąjungą, o į Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimą, kurio renkamojo valdymo organo nariu išrinktas minėtas pareigūnas. Apelianto manymu, šioje byloje dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą A. N. panaikinimo atsakovu turėjo būti Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimas, o ne Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga. Teismas šios aplinkybės nesiaiškino.

Apeliantas sutinka, kad Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga įstatymo nėra įgaliota spręsti, kokios rūšies tarnybinė nuobauda atitinka padarytą tarnybinį nusižengimą, tačiau pažymi, kad profesinė sąjunga veikia įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius. Pareikšdama savo nuomonę apie tarnybinės nuobaudos skyrimą, Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga vadovavosi ne tik Kolektyvine sutartimi, bet ir Taisyklių 33 punktu, suteikiančiu teisę pateikti siūlymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nenagrinėjo tos aplinkybės, jog atlikdama tarnybinį patikrinimą Komisija nustatė ir posto viršininko R. Š. nusižengimą, kuris nėra Profesinės sąjungos narys, tačiau pasiūlė skirti nuobaudas tik Profesinės sąjungos narius. Apeliantas tai traktuoja kaip trečiųjų suinteresuotų asmenų persekiojimą dėl jų narystės Profesinėje sąjungoje.

Apeliantas pažymi, kad Muitinės departamentas, ginčydamas Profesinės sąjungos nesutikimą ir prašydamas jį panaikinti, turėjo pateikti teismui įrodymus, kad atsisakymas iš esmės pažeidžia jo, kaip darbdavio, interesus. Teismas šių aplinkybių nenagrinėjo ir dėl to nepasisakė. Apelianto nuomone, teismas tokiu būdu suteikė darbdaviui, kaip stipresnei šaliai, nepagrįstą pranašumą skiriant drausminę nuobaudą ir pavertė įstatymuose įtvirtintą profesinių sąjungų renkamojo organo nario garantiją ir profesinei sąjungai suteiktą teisę duoti arba neduoti sutikimą leisti darbdaviui skirti darbuotojui – įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui – drausminę nuobaudą nieko nelemiančia ir nereikšminga procedūra.

Šalies argumentai

Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nesutinka su atsakovo apeliaciniu skundu, prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 29 d. sprendimą nepakeistą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 75–77) pareiškėjas teigia, kad apeliantas nepagrįstai iškelia klausimą esą šioje byloje dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą A. N. turėtų būti Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimas. Šios aplinkybės Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga nenurodė nei atsisakyme leisti skirti tarnybinę nuobaudą, nei atsiliepime į Muitinės departamento prašymą. A. N. yra Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos narys, deleguotas ir išrinktas Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo valdymo organo nariu. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga 2015 m. rugpjūčio 19 d. raštu išdėstytame atsisakyme leisti skirti tarnybinę nuobaudą atsakė tiek į jai adresuotą 2015 m. rugpjūčio 5 d. Muitinės departamento raštą Nr. (5.34)3B-7960 (dėl R. K.), tiek ir į Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimui siųstą 2015 m. rugpjūčio 5 d. raštą Nr. (5.34)3B-7961 (dėl A. N.).

Dėl apeliacinio skundo argumentų esą Muitinės departamentas nepateikė teismui įrodymų, kad atsisakymas duoti sutikimą skirti pareigūnams R. K. ir A. N. tarnybinę nuobaudą pažeidė jo (darbdavio) interesus, pareiškėjas pažymi, kad pagal LVAT praktiką, statutinių santykių pobūdis lemia ypatingą drausmės ir drausminės atsakomybės reikšmę statutinėse įstaigose, o jų specifika kelia statutiniams pareigūnams didesnius reikalavimus. Tinkamos drausmės užtikrinimas – statutinių įstaigų veiklos efektyvumo užtikrinimo priemonė. Dėl šių aplinkybių tokios įstaigos vadovybė, nepriklausomai nuo pareigūno narystės profesinėje sąjungoje, turi turėti galimybę operatyviai ir tinkamai reaguoti į kiekvieną pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, o tokios galimybės nepagrįstas apribojimas galėtų sutrikdyti tarnybinę drausmę, taip sukeliant pavojų viešajam interesui (žr., pvz., LVAT 2004 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-853/2004, 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012 ir kt.).

Pareiškėjas akcentuoja 2014 m. spalio 20 d. sudarytos Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinės sutarties Nr. 11B-1000/PV3-33 27.3 punkte įtvirtintą susitarimą, pabrėždamas, kad atsakovas, neduodamas sutikimo skirti tarnybines nuobaudas R. K. ir A. N., nenurodė nė vienos pareigūnų diskriminavimą dėl dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje patvirtinančios aplinkybės ir, viršydamas savo kompetenciją, vertino tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumą ir teisėtumą. Teismas sprendime patvirtino, kad nėra duomenų, jog tarnybinę nuobaudą R. K. ir A. N. ketinama skirti dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Pareiškėjas pažymi, kad nepagrįstas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą apriboja jo, darbdavio, teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes muitinės pareigūnams trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, profesinei sąjungai nepriklausančių, muitinės pareigūnų atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl atsisakymo duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą muitinės statutiniams pareigūnams, profesinių sąjungų renkamųjų organų nariams, pagrįstumo bei teisėtumo.

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio nuostatas muitinės pareigūnai yra statutiniai valstybės tarnautojai. Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas nustato muitinės pareigūnų priėmimo į tarnybą Lietuvos Respublikos muitinėje (toliau – muitinė) ir atleidimo iš jos tvarką, muitinės pareigūnų perkėlimą į kitas pareigas, tarnybinės veiklos vertinimą, skatinimą, atsakomybę, socialines garantijas, kitus jų statuso ypatumus.

Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis Įstatymas be išlygų taikomas valstybės tarnautojams, išskyrus statutinius valstybės tarnautojus. Minėtos įstatymo normos 2 dalyje nurodyti Valstybės tarnybos įstatymo straipsniai, kurie kaip išlyga taikomi statutiniams valstybės tarnautojams. Valstybės tarnybose įstatyme įtvirtinta valstybės tarnautojų teisė būti profesinių sąjungų, organizacijų ar susivienijimų nariais (VTĮ 16 str. 1 d. 7 p.), tačiau šiuo įstatymu nėra nustatyta kokios garantijos valstybės tarnautojui – profesinės sąjungos nariui turi būti užtikrintos kai vadovas, turintis teisę skirti į pareigas, sprendžia dėl tokio valstybės tarnautojo tarnybinės atsakomybės.

Statutas nustato, kad Valstybės tarnybos įstatymas muitinės pareigūnams taikomas tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis Statutas (Statuto 1 straipsnio 2 dalis), darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai muitinės pareigūnams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas (Statuto 1 straipsnio 3 dalis). Statuto 16 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad muitinės pareigūnai turi teisę dalyvauti profesinių sąjungų veikloje. Statute nėra normų, kurios reguliuotų muitinės pareigūnų, kurie yra profesinių sąjungų nariai, garantijas dėl jų patraukimo tarnybinėn atsakomybėn. Todėl remiantis Statuto 1 straipsnio 3 dalimi, Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, sprendžiant dėl muitinės pareigūnų, kurie yra profesinių sąjungų nariai, patraukimo tarnybinėn atsakomybėn, be kita ko, turi būti remiamasi ir Profesinių sąjungų įstatymu, kuriame nustatyti profesinių sąjungų veiklos pagrindai, jų teises ir atsakomybė santykiuose su darbdaviais, valstybinės valdžios ir valdymo organais, profesinėms sąjungoms ginant savo narių interesus.

Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (2013 m. birželio 13 d. įstatymo Nr.XII-364 redakcija) 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams, t.y. darbuotojams, išrinktiems į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą, skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas. Profesinių sąjungų įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo taikymo ypatybės krašto apsaugos, policijos, valstybės saugumo ir kitose organizacijose gali būti nustatytos šių organizacijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Taigi bendrajame profesinių sąjungų veiklą reglamentuojančiame įstatyme įtvirtinta nuostata statutinėje valstybės tarnyboje įstatymu nustatyti profesinių sąjungų veiklos ypatumus.

Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statute (bylai aktuali 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr.XII-455 redakcija) profesinių sąjungų veiklos ypatumų prasme įtvirtintos nuostatos, kad muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus. Be to, Statuto 16 straipsnio 3 dalyje numatyta muitinės pareigūnų profesinių sąjungų teisė Darbo kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis pasirašyti kolektyvines sutartis, kiek tai neprieštarauja šiam Statutui ir kitiems muitinės pareigūnų teisinį statusą nustatantiems teisės aktams (Statuto 16 straipsnio 3 dalis). Statuto 5 straipsnyje detaliai aptartos muitinėje veikiančių profesinių sąjungų teisės dalyvaujant Muitinės departamento statutinės komisijos, kuri vertina Muitinės departamento ir muitinės įstaigų pareigūnų tarnybinę veiklą ir teikia siūlymus dėl šių muitinės pareigūnų kvalifikacijos tobulinimo, kvalifikacinių kategorijų suteikimo, pareiginės algos dydžio vienkartinių priedų jiems skyrimo, perkėlimo į aukštesnės arba žemesnės kategorijos pareigas ir atleidimo iš pareigų. Statuto 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Muitinės departamente ir (arba) muitinės įstaigoje veikia profesinė sąjunga, vienas statutinės komisijos narys (iš numatytų penkių) turi būti profesinės sąjungos įgaliotas atstovas. Jeigu profesinė sąjunga (profesinės sąjungos) nepaskiria savo atstovo, profesinių sąjungų atstovas į statutinės komisijos narius neskiriamas. Be to, Statuto 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Muitinės departamento statutinės komisijos posėdžius gali stebėti muitinėje veikiančių profesinių sąjungų, jų susivienijimų įgalioti atstovai, kurie nėra Muitinės departamento statutinės komisijos nariai. Kitų profesinių sąjungų veiklos ypatumų, išskyrus nurodytus Statuto 5 straipsnyje ir 16 straipsnio 3 dalyje, Statutas nenumato.

Iš minėto įstatymų nustatyto teisinio reguliavimo matyti, kad įstatymų leidėjas muitinės profesinių sąjungų veiklos ypatumų prasme tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūroje profesinėms sąjungoms suteikė stebėtojo teisę. Ši teisė nekeičia ir neišplečia profesinės sąjungos diskrecijos ribų vykdant Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatytą išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą funkciją. Apelianto cituojamas centrinio viešojo administravimo subjekto priimto poįstatyminio norminio teisės akto - Taisyklių 33 punktas muitinės Profesinei sąjungai tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūroje nesuteikia ir negali suteikti daugiau teisių nė suteikia aukštesnės teisinės galios teisės aktas - įstatymas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų lygybės principą, profesinių sąjungų teisių reglamentavimą Europos teisės aktuose, taip pat į šiuo aspektu aktualią Lietuvos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, laikosi nuoseklios praktikos (ABTĮ 13 str.1 d., 20 str.3 d.), kad teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo diskriminacijos dėl narystės profesinėje sąjungoje. Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos narui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti Profesinės sąjungos tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr., LVAT 2004 m. balandžio 13 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr.A3-170/2004, Administracinių teismų praktiką Nr.5, p.110-123; 2012 m. birželio 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr.A662-368/2012, Administracinė jurisprudencija, 2012, Nr.23, taip pat LVAT 2010 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A662-1080/2010, 2012 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A520-2288/2012, 2013 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A552-535/2013, 2014 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A143-153/2014, 2015 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3430-520/2015 ir kt.).

Minėtą teismų praktiką atitinkanti nuostata įtvirtinta 2014 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinėje sutartyje Nr. 11B-1000/PV3-33. Kolektyvinės sutarties 27.3 punkte nustatyta, kad spręsdama, ar duoti sutikimą tarnybinei ar drausminei nuobaudai skirti, profesinė sąjunga įvertina nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos profesinėje sąjungoje. Apeliantas, nurodydamas 2008 metų kolektyvinę sutartį, kuria nesirėmė nei 2015 m. rugpjūčio 19 d. atsisakyme Nr. 1P-357 duoti sutikimą, nei atsiliepime į pareiškėjo prašymą, ir teigdamas, esą Muitinės departamentas turi laikytis šios sutarties, nutyli apie 2014 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinę sutartį Nr. 11B-1000/PV3-33, į kurią ginčui aktualiu aspektu pagrįstai atsižvelgė pirmosios instancijos teismas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A662-368/2012 (Administracinė jurisprudencija, 2012, Nr. 23), be kita ko, išaiškino, kad teismas, spręsdamas dėl profesinės sąjungos nesutikimo paskirti tarnybinę nuobaudą atitinkamam pareigūnui, turi užtikrinti viešosios valdžios institucijos, kaip darbdavio, ir jos darbuotojų interesų balansą. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką, teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ginčui aktualų įstatymų nustatytą teisinį reguliavimą ir ginčui reikšmingą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, priešingai nė teigia apeliantas, pagrįstai nerevizavo numatytos skirti tretiesiems suinteresuotiems asmenims tarnybinės nuobaudos pagrįstumo klausimų kitais aspektais, išskyrus ginčui aktualų aspektą, ar atsakovas, atsisakydamas duoti sutikimą skirti tretiesiems suinteresuotiems asmenims tarnybines nuobaudas, nustatė, kad pareiškėjas ketina skirti tarnybines nuobaudas dėl jų narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje, ar atstovavimo Profesinės sąjungos nariams. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje numatyta apimtimi, nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo ištyrus ir įvertinus įrodymų visumą nustatytomis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis, kad atsakovas 2015 m. rugpjūčio 19 d. atsisakyme Nr. 1P-357 duoti sutikimą Muitinės departamento vadovui skirti tretiesiems suinteresuotiems asmenims tarnybinę nuobaudą nepateikė jokių duomenų ir motyvų, jog Muitinės departamento vadovas ketina skirti pareigūnams R. K. ir A. N. tarnybines nuobaudas dėl jų narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje.

Muitinės departamento vadovo 2015 m. birželio 26 d. įsakyme Nr.1B-514 sudaryti komisiją tarnybiniam patikrinimui atlikti ir šios Komisijos TP išvadoje aiškiai nurodyta, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas Muitinės departamento vadovui gavus Imuniteto tarnybos 2015 m. birželio 22 d. tarnybinį pranešimą apie KTM posto pamainos viršininko R. K. ir posto inspektoriaus A. N. veiksmus, kuriais galimai buvo pažeistos teisės aktų normos.

Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 35 straipsnio 1 dalis nustato, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra pradedama muitinės pareigūno tiesioginio vadovo arba pareigūną į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba kai jie gauna informaciją apie muitinės pareigūno tarnybinį nusižengimą. Statuto 42 straipsnyje nurodyta, kad kai yra duomenų apie muitinės pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką nustato finansų ministras. Minėtą įstatymo normą įgyvendinantis poįstatyminis norminis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintos Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklės. Pagal aptariamų Taisyklių 6 punktą Muitinės departamento vadovas, gavęs informaciją apie muitinės pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną paveda tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui, ar kitam pareigūnui (prireikus, gali būti sudaroma komisija) atlikti tarnybinį patikrinimą. Pagal Taisyklių 7 punktą, esant pagrindui manyti, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį gali būti paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, komisiją sudaryti būtina. Komisija iš ne mažiau kaip 3 asmenų sudaroma ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po to, kai įstaigos vadovas gauna oficialią informaciją apie pareigūno tarnybinį nusižengimą. Komisija sudaroma įstaigos vadovo įsakymu.

Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, gavusiam informaciją apie tai, kad muitinės pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nesuteikia teisės nepavesti atlikti tarnybinį patikrinimą, išskyrus Taisyklių 6 punkte numatytą atvejį, kai tarnybinis nusižengimas yra akivaizdus, taip pat Taisyklių 9-10 punkte nurodytus atvejus (tarnybinis patikrinimas jau buvo atliktas ir priimtas atitinkamas sprendimas; pareigūno veika buvo įvertinta ikiteisminio tyrimo institucijos sprendimu, teismo sprendimu ar nuosprendžiu ir kt.). Priešingai, Statutas nustato, kad gavus duomenų apie muitinės pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas, o Statuto 42 straipsnio taikymo tvarką nustatančiose Taisyklėse yra nurodyti konkretūs terminai per kuriuos vadovas turi pavesti pradėti tarnybinį patikrinimą. Muitinės departamento vadovo 2015 m. birželio 26 d. įsakyme Nr.1B-514 sudaryti Komisiją nurodyta, kad šis administracinis aktas buvo priimtas vadovaujantis Statuto 42 straipsniu ir Taisyklių 6 bei 7 straipsniais, atsižvelgiant į Muitinės departamento Imuniteto tarnybos 2015 m. birželio 22 d. tarnybinį pranešimą. Šiuo pagrindu Taisyklėse nustatyta tvarka buvo pradėtas ir atliktas tarnybinis patikrinimas, kurį atlikusi Komisija TP išvadoje nustatė, jog muitinės pareigūnai R. K. ir A. N. padarė tarnybinius nusižengimus.

Atsakovo 2015 m. rugpjūčio 19 d. atsisakymas Nr. 1P-357 duoti Muitinės departamento vadovui išankstinį sutikimą skirti tretiesiems suinteresuotiems asmenims tarnybinę nuobaudą pareiškiant nuomonę esą šie pareigūnai yra persekiojami dėl narystės profesinėje sąjungoje nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, susijusiais su šių pareigūnų naryste ir /ar konkrečia veikla Profesinėje sąjungoje. Atsakovas 2015 m. rugpjūčio 19 d. atsisakyme Nr. 1P-357 duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų veiklos Profesinėje sąjungoje nenagrinėjo ir dėl jos nepasisakė. Minėtame atsakovo atsisakyme nėra duomenų apie tai, ar tretieji suinteresuoti asmenys yra aktyvūs muitinės Profesinės sąjungos veikloje, ar jų ryšys su Profesine sąjunga apsiriboja pasyvia naryste. Atsakovo argumentai, siejami su TP išvados turinio analize ir jos vertinimu neturi jokio ryšio su trečiųjų suinteresuotų asmenų naryste ir/ar veikla Profesinėje sąjungoje. Pabrėžtina kad profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo atsisakyme duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą nepakanka pareikšti nuomonę, kad pareigūnas yra persekiojamas dėl narystės profesinėje sąjungoje. Atsisakymas duoti tokį sutikimą turi būti pagrįstas konkrečiais argumentais ir įrodymais, siejamais su darbuotojo, kuriam darbdavys ketina skirti tarnybinę nuobaudą ir prašo Profesinės sąjungos išankstinio sutikimo, naryste ir veikla profesinėje sąjungoje, atstovavimu atstovavimo profesinių sąjungų nariams. Vien tik deklaratyvūs, bendro pobūdžio teiginiai esą darbdavys ketina skirti tarnybinę nuobaudą darbuotojui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje teismui paprastai yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad profesinės sąjungos atstovaujamasis ir (arba) valdymo organas savo diskreciją duoti ar ne išankstinį sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo naudojo aiškiai klaidingai.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Statuto nuostatas, Kolektyvinės sutarties 27.1-27.3 punktus, sprendime pagrįstai atribojo muitinės profesinės sąjungos dalyvavimo tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūroje stebėtojo teisėmis funkciją nuo sprendimo duoti ar neduoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą funkcijos, nes šios funkcijos nėra tapačios. Atlikdama pirmąją funkciją muitinės Profesinė sąjunga gali pareikšti savo nuomonę dėl TP išvados pagrįstumo, tačiau priimdama sprendimą duoti ar neduoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, Profesinė sąjunga tarnybinės nuobaudos pagrįstumą turi įvertinti tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos profesinėje sąjungoje.

Nėra pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad pareiškėjas byloje neįrodė, jog Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tretiesiems suinteresuotiems asmenims tarnybinę nuobaudą, iš esmės pažeidžia darbdavio (Muitinės departamento interesus). Pareiškėjas pirmosios instancijos teisme aiškiai išreiškė savo poziciją, kad atsakovo nepagrįstas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariams, trukdo Muitinės departamentui įgyvendinti visų pareigūnų lygybės principą ir tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją. Šių savo teiginių pagrindimui, priešingai nė teigia apeliantas, pareiškėjas pateikė teismui įrodymus, t. y. TP išvadą, kurioje teisės aktų nustatyta tvarka nustatyti tarnybiniai nusižengimai, suteikiantys pagrindą skirti muitinės pareigūnams, kurių atžvilgiu buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, tarnybinę nuobaudą, ir atsakovo 2015 m. rugpjūčio 19 d. raštą Nr. 1P-357, kad atsakovas neteisėtai jam sudaro kliūtis užbaigti įstatyme numatytą tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą.

Statuto 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad muitinės pareigūnai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Statuto 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra pradedama muitinės pareigūno tiesioginio vadovo arba pareigūną į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba kai jie gauna informaciją apie muitinės pareigūno tarnybinį nusižengimą. Ši Statuto nuostata imperatyvi, įpareigojanti muitinės įstaigų kompetentingus vadovus gavus informaciją apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, pradėti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą, t.y. imtis įstatymu numatytų priemonių ir operatyviai bei veiksmingai reaguoti į kiekvieną muitinės pareigūno, nepriklausomai nuo jo užimamų pareigų, ar kitų aplinkybių, tarp jų narystės profesinėje sąjungoje, ar išrinkimo į muitinėje veikiančios profesinės sąjungos renkamuosius organus, galimai padarytą tarnybinį nusižengimą. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad statutiniams valstybės tarnautojams dėl jiems priskirtų funkcijų pobūdžio, statutinės tarnybos specifikos ypatumų keliami griežti tarnybinės drausmės reikalavimai. Įstatymu numatytas tarnybinės atsakomybės institutas yra priemonė Muitinės departamento vadovui teisės aktų nustatyta tvarka reaguoti (Statuto 34 straipsnio 2 dalis), kad muitinės pareigūnai laikytųsi įstatymų reikalavimų ir statutinės tarnybos drausmės. Neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos renkamojo organo narys, trukdo Muitinės departamento vadovui užtikrinti jam įstatymų priskirtų personalo valdymo ir tarnybinės drausmės užtikrinimo funkcijų vykdymą siekiant įstatyme nustatytų tikslų, pažeidžia šios institucijos teisėtą interesą užtikrinti tarnybinę drausmę ir efektyvią muitinės veiklą (viešąjį interesą).

Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką ir nagrinėjamoje byloje nėra faktinio bei teisinio pagrindo kurti naują precedentą.

Atsakovas, kuris 2015 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. 1P-357 atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. K. ir A. N. ir 2015 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr.1P-436 (b.l.48) Vilniaus apygardos administraciniam teismui patvirtino minėtų pareigūnų narystę Muitinės darbuotojų profesinė sąjungoje, pažymėdamas, kad ji jungia muitinės įstaigų ir organizacijų pareigūnus ir darbuotojus, taip pat dalyvaudamas pirmosios instancijos teismo posėdyje nesuteikė pirmosios instancijos teismui jokio pagrindo svarstyti klausimą dėl kito (antrojo) atsakovo įtraukimo.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Atsižvelgus į tai, tenkinti atsakovo apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėStasys GagysVaida Urmonaitė-Maculevičienė