- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-26
- Bylos Nr.
- 3K-3-65/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Teodora Staugaitienė, Janina Stripeikienė, Juozas Šerkšnas
- Kategorijos
- 129.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Stripeikienės ir Teodoros Staugaitienės,
rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolės Brigitos Tamkevičienės kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutarties dalies peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos (skolininkės) R. Ž. skundą dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmų, suinteresuotas asmuo (išieškotoja) L. A.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Skolininkė R. Ž. nurodė, kad 2006 m. kovo 11 d. jai įteiktas antstolės Brigitos Tamkevičienės raginimas įvykdyti sprendimą vykdomojoje byloje Nr. 0005/06/00292. Raginime nurodyta, kad ji privalo sumokėti išieškotojai L. A. 52 216,91 Lt, taip pat 611 Lt vykdymo išlaidų ir 109,98 Lt PVM. Skolininkės teigimu, antstolio procesinis veiksmas – raginimas įvykdyti sprendimą ir sumokėti vykdymo išlaidas su PVM - yra neteisėtas, nes prieštarauja įstatymams – teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 29, 38 punktams bei CPK 610 straipsniui. Skolininkė teismo prašė antstolės Brigitos Tamkevičienės 2006 m. kovo 2 d. raginimą įvykdyti sprendimą vykdomojoje byloje Nr. 0005/06/00292 panaikinti ir pripažinti jos veiksmus neteisėtais.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006 m. birželio 8 d. nutartimi skolininkės R. Ž. skundą tenkino. Teismas konstatavo, kad, esant įstatymo pažeidimams, antstolės veiksmai yra neteisėti, raginimas naikintinas. Teismas motyvavo tuo, kad, vadovaujantis CPK 610 straipsniu, visas vykdymo išlaidas apmoka išieškotojas, ir tik po to atliekami vykdymo veiksmai, išskyrus atvejus, kai išieškotojo ir antstolio susitarimu apmokėjimas už vykdymo veiksmų atlikimą atidedamas arba išieškotojas atleidžiamas nuo vykdymo išlaidų sumokėjimo (Sprendimų vykdymo instrukcijos 29 punktas). Teismas taip pat sprendė, kad dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis turi siųsti skolininkui raštišką siūlymą, o ne raginimą pervesti tam tikrą sumą į antstolio depozitinę sąskaitą (CPK 611 straipsnis).
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 8 d. nutartį pakeitė taip: nusprendė antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmus, priimant 2006 m. kovo 2 d. raginimą vykdomojoje byloje Nr. 005/06/00292 įvykdyti sprendimą, pripažinti neteisėtais ir raginimo dalį, kuria pareikalauta sumokėti 611 Lt vykdymo išlaidų ir 109,98 Lt PVM, panaikinti. Kolegija konstatavo, kad teismo išvada panaikinti visą raginimą yra neteisėta ir nepagrįsta, nes reikalavimas sumokėti skolą kreditorei pagal vykdomąjį dokumentą yra teisėtas ir nebuvo skolininkės ginčijamas.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu antstolė Brigita Tamkevičienė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutarties dalį, kuria pakeista Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 8 d. nutartis ir antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmai priimant 2006 m. kovo 2 d. raginimą įvykdyti sprendimą pripažinti neteisėtais, bei panaikinta raginimo dalis, kuria pareikalauta sumokėti vykdymo išlaidas ir PVM. Kasatorė taip pat prašo priimti naują sprendimą – R. Ž. skundą atmesti. Kasatorė nurodo šiuos kasacinio skundo argumentus:
Dėl reikalavimo sumokėti vykdymo išlaidas teisėtumo
1. CPK 609 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdymo išlaidų dydį, jų apmokėjimo ir atleidimo nuo jų tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ 34 punkte nustatytos trys vykdymo išlaidų rūšys: 1) bendrosios vykdymo išlaidos; 2) vykdymo išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu ir 3) atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, ir 51 punkte nustatyta, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą per raginime arba siūlyme nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos bendrosios vykdymo ir atskirų vykdymo veiksmų atlikimo išlaidos, o atlyginimas antstoliui už sprendimo įvykdymą iš skolininko šiuo atveju neimamas. Dėl to reikalavimas skolininkei R. Ž. sumokėti 611 Lt vykdymo išlaidų neprieštarauja Sprendimų vykdymo instrukcijai, reglamentuojančiai vykdymo išlaidų dydį ir jų apmokėjimo tvarką, ir neprieštarauja CPK 656 straipsnio 5 punktui, nes, skolininkui neįvykdžius sprendimo per raginime nustatytą terminą, šis privalės apmokėti atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, t. y. didžiausias vykdymo išlaidas.
2. Vykdymo išlaidų nurodymas raginime įvykdyti sprendimą neprieštarauja CPK 611 straipsniui, nes skolininkė R. Ž., nesutikdama su siūlomomis sumokėti vykdymo išlaidomis, turėjo teisę sumokėti išieškotojai L. A. tik vykdomajame dokumente nurodytą skolą, ir tokiu atveju dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis turėtų teisę kreiptis į teismą. Be to, apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl vykdymo išlaidų priimta nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos CPK 611 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktikos analogiškose bylose, kada antstolis, atlikdamas kitus vykdymo veiksmus, be atskiro teismo sprendimo reikalavo vykdymo išlaidų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. lapkričio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje D. K. v. antstolė Marytė Trijonienė, bylos Nr. 3K-3-531/2005, konstatavo, kad patvarkymo dėl sąskaitų arešto dalis dėl vykdymo išlaidų yra teisėta, nes tam tikros pinigų sumos, būtinos vykdymo išlaidoms atlyginti, areštas iki antstolio reikalavimo dėl vykdymo išlaidų iš skolininko išieškojimo CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka iš esmės neprieštarauja CPK nustatytam reglamentavimui, nepažeidžia skolininko teisių (CPK 7 straipsnio 2 dalis).
Dėl reikalavimo sumokėti PVM už vykdymo išlaidas teisėtumo
1. Anstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstoliai privalo vadovautis ne tik antstolių įstatymu, CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcija, bet ir kitais teisės aktais. Asmenų apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu reglamentuoja specialusis Pridėtinės vertės mokesčio - įstatymas, kurio normos yra suderintos su apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu Europos Sąjungos mastu reglamentuojančios Šeštosios Tarybos direktyvos (77/388/EEB) nuostatomis. PVM įstatymo 3 straipsnio nuostatos atitinka Direktyvos 2 ir 4 straipsnių nuostatas. Europos Teisingumo Teismas nagrinėdamas Europos Sąjungos Komisijos bylą prieš Nyderlandų Karalystę (bylos Nr. C-235/85) – neprisijungimo prie PVM sistemos dėl paslaugų, teikiamų notarų bei antstolių, nutarė, kad Nyderlandai, nepriskirdami antstolių teikiamų paslaugų PVM apmokestinamų paslaugų sąrašui, pažeidė Šeštosios Tarybos direktyvos 2 ir 4 straipsnių nuostatas. Europos Teisingumo Teismas pabrėžė, kad, atsižvelgiant į „ekonominės veiklos“ sąvokos interpretavimą, įtraukiant į ją visas profesines veiklas be jokių išlygų atskiroms profesijoms, nurodytoms įstatyme, antstoliai Nyderlanduose teikdami paslaugas privatiems asmenims atlygintinai ir nuolat, vykdo ekonominę veiklą Šeštosios direktyvos prasme. Teismas taip pat išaiškino, kad antstolių skyrimo tvarka, jų veiklos kontrolė ir reguliavimas įstatymu bei sąsaja su viešąja teise ir viešuoju interesu nesuteikia pagrindo pripažinti, kad antstolio veikla yra ne pridėtinės vertės mokesčio objektas. Tokią poziciją Europos Teisingumo Teismas pakartojo ir nagrinėdamas Europos Sąjungos Komisijos bylą prieš Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę (bylos Nr. C-359/97). Nyderlandų antstolių veiklos pagrindai beveik tokie patys kaip Lietuvoje ir Europos Teisingumo Teismo išaiškinimai atitinka šios bylos nagrinėjimo dalyką.
2. Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ 38 punkto 2 dalyje nurodyta, kad vykdymo išlaidų dydžiai nurodyti įskaitant visus valstybėje privalomus mokesčius. Tačiau Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atitinkamas mokestis, kurio nustatymas priklauso Lietuvos Respublikos kompetencijai, gali būti nustatomas tik įstatymu, o 11 straipsnyje įtvirtinta, kad mokesčių įstatymus įgyvendinančius lydimuosius teisės aktus leidžia Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o kai yra jos pavedimas, – Finansų ministerija. Teisingumo ministras nėra priskiriamas prie subjektų, turinčių teisę reglamentuoti apmokestinimo klausimus. Teismai, spręsdami antstolių apmokestinimo klausimus, Sprendimų vykdymo instrukcija negali vadovautis.
Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės
Pareiškėja (skolininkė) prašo pripažinti antstolės veiksmus neteisėtais priimant vykdyti išieškotojos prašymą dėl skolos išieškojimo, nes išieškotoja nebuvo sumokėjusi vykdymo išlaidų, o antstolės pateiktas raginimas sumokėti ne tik skolą, bet ir vykdymo išlaidas kartu su PVM, yra neteisėtas, nes prieštarauja įstatymui.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo tada, kai antstolis procesiniu veiksmu – raginimu įvykdyti sprendimą - pareikalavo iš skolininkės sumokėti vykdymo išlaidas su Pridėtinės vertės mokesčiu.
Kasatorė teigia, kad teismai, spręsdami antstolių apmokestinimo klausimus, Sprendimų vykdymo instrukcija negali vadovautis. Jos teigimu, asmenų apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu reglamentuoja specialusis Pridėtinės vertės mokesčio - įstatymas, kurio normos yra suderintos su apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu Europos Sąjungos mastu reglamentuojančios Šeštosios Tarybos direktyvos (77/388/EEB) nuostatomis. Su šiuo kasacinio skundo argumentu negalima sutikti.
Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad antstolio veikla laikytina ekonomine veikla, o jo teikiamos paslaugos yra PVM objektas. Tai patvirtina ir Europos Teisingumo Teismo praktika (pvz., 1987 m. kovo 26 d. ETT sprendimas Europos Komisija prieš Nyderlandų Karalystę, C-235/85, paras 6-10). Tačiau Europos Bendrijos teisė nereglamentuoja, kaip turėtų būti nurodomi mokėjimo dydžiai už suteiktas paslaugas, šiuos klausimus reglamentuoja nacionalinė teisė. Pagal Antstolių įstatymo 21 straipsnio 4 dalį atlyginimo antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą tvarką ir dydžius nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, t. y. valstybė. CPK 609 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdymo išlaidų dydį, apmokėjimo ir atleidimo nuo jų tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 816 1.3 punkte įgaliojo Teisingumo ministeriją parengti ir patvirtinti Sprendimų vykdymo instrukciją, Teisingumo ministerija parengė tokią instrukciją, o teisingumo ministras 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432 ją patvirtino, vėliau, 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. R-352, šią patikslino. Minėtoji Sprendimų vykdymo instrukcija 2005 m. spalio 27 d. suderinta su finansų ministru, todėl nepagrįstas yra kasacinio skundo argumentas, kad ji prieštarauja Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 daliai ir 11 straipsniui, kuriame nustatyta, kad mokesčių įstatymus įgyvendinančius lydimuosius teisės aktus leidžia Vyriausybė, o kai yra jos pavedimas – Finansų ministerija. Nors teisingumo ministras nėra priskiriamas prie subjektų, turinčių teisę reglamentuoti apmokestinimo klausimus, tačiau jo patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija yra suderinta su finansų ministru, todėl negalima teigti, kad ji priimta subjektų neturinčių teisės reglamentuoti apmokestinimo klausimus. Instrukcijoje įtvirtinti reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (CPK 583 straipsnio 2 dalis).
Sprendimų vykdymo instrukcijoje, patvirtintoje (nagrinėjamu atveju) teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, 38 punkto 2 dalyje nurodyta, kad lentelės nustatyti vykdymo išlaidų dydžiai nurodyti įskaitant visus privalomus mokesčius, taip pat ir pridėtinės vertės mokestį, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepagrįstas yra kasatorės argumentas dėl PVM mokėjimo skolininkui atskirai, nes šis mokestis jau yra įskaičiuotas į Sprendimų vykdymo instrukcijos 1-3 lentelėse nurodytas vykdymo išlaidų sumas, taigi antrą kartą šis mokestis negali būti skaičiuojamas ir priteisiamas iš skolininko. Analogiškai yra išaiškinusi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. vasario 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gruodžio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2006.
Kasacinis skundas taip pat yra grindžiamas netinkamu Sprendimo vykdymų instrukcijos punktų, reglamentuojančių vykdymo išlaidų apmokėjimą ir išieškojimą iš skolininko, aiškinimu ir taikymu. Kasatorė teigia, kad reikalavimas skolininkei sumokėti 611 Lt vykdymo išlaidų neprieštarauja Sprendimų vykdymo instrukcijai. Su šiuo kasacinio skundo argumentu negalima sutikti. Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 punkte nustatyta, kokios išlaidos priskiriamos prie vykdymo išlaidų. Tai: a) bendrosios vykdymo išlaidos; b) vykdymo išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu; c) atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą. Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 straipsnyje nustatyta, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą per raginime arba siūlyme nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos bendrosios vykdymo išlaidos ir atskirų vykdymo veiksmų atlikimo išlaidos, o atlyginimas antstoliui už sprendimo įvykdymą iš skolininko šiuo atveju neimamas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, sistemiškai aiškinant Sprendimų vykdymo instrukciją, vykdymo išlaidas šių punktų pagrindu iš skolininko galima išieškoti tik tada, kai vykdomoji byla yra užbaigta. Pagal CPK 632 straipsnį vykdomoji byla laikoma baigta: a) visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą; b) CPK 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui; c) nutraukus vykdomąją bylą; d) persiuntus vykdomąjį dokumentą vykdyti kitam antstoliui; e) vykdomąjį dokumentą išsiuntus išskaitoms padaryti į skolininko darbovietę, mokymo įstaigą, socialinio draudimo įstaigą ir kt.; f) persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Byloje nėra duomenų, kad įstatyme nustatytais būdais vykdomoji byla būtų užbaigta. Kasatorė nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2005, nes jos faktinės aplinkybės (ratio decidendi) nesutampa.
Nors bylą nagrinėję teismai tenkindami skolininkės skundo dalį motyvavo kitais argumentais, tačiau iš esmės priėmė teisingus procesinius sprendimus, kurie yra paliktini nepakeisti (CPK 359 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.