- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-15
- Bylos Nr.
- 2-1-482/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01545-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aksinija Žemantauskienė
- Ieškovas
- E. V.
- Atsakovas
- E. V.
- Advokatai
- Edvardas Vyzas
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Gitanai Būbnienei, dalyvaujant ieškovei E. V., jos atstovui advokato padėjėjui K. Ž., atsakovui E. V., jo atstovui advokatui Edvardui Vyzui, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. B., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovui E. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokinės pavardės palikimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir atsakovo E. V. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo, santuokinės pavardės palikimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp jos ir atsakovo E. V. nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės ir nenustatyti termino susitaikymui, po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų: sūnaus V. V., (a.k. (duomenys neskelbtini) sūnaus Ž. V., (a.k. (duomenys neskelbtini) ir dukters L. V., (a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina, ieškove E. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovo E. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams: sūnui V. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) sūnui Ž. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir dukrai L. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki jų pilnametystės po 200 Lt (du šimtus litų) kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui. Išlaikymo dydį indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskirti nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise motiną, ieškovę E. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą (unikalus Nr.), esantį adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui E. V. keleivinį automobilį FORD ESCORT, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: motociklą MMVZ 3.112.12, valstyb. Nr. VIN kodas: keleivinį automobilį VW GOLF, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, ieškinyje nurodydama, kad ieškovė E. V.. ir atsakovas E. V. susituokė (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokos metu susilaukė 3 vaikų: sūnaus V. V., (a.k. (duomenys neskelbtini) sūnaus Ž. V., (a.k. (duomenys neskelbtini) ir dukters L. V., (a.k. (duomenys neskelbtini) Santuokos pradžioje su atsakovu sutarė neblogai. Tačiau laikui bėgant santykiai šeimoje blogėjo. Išsiskyrė jų požiūriai į šeimą, materialines ir dvasines vertybes. Atsakovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, pasidarė agresyvus, nesukalbamas, prieš ją naudojo fizinį ir psichologinį smurtą. Gyvenant kartu dėl atsakovo netinkamo elgesio šeimoje ne kartą buvo kviesta policija į namus, rašyti pareiškimai policijai. Be to, atsakovas dėl piknaudžiavimo alkoholiu turėjo problemų su darbdaviais, todėl jam dažnai teko keisti darbovietes. Atsakovo pajamos buvo nereguliarios, jis jas naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, o ne vaikų išlaikymui ir šeimos gerovės kūrimui. Į jos raginimus surimtėti, nebegerti, rūpintis šeima, atsakovas nekreipė dėmesio. Prieš 2 metus siekdama pagerinti vaikų ir šeimos finansinę padėtį, išvyko uždarbiauti į užsienį, kur šiuo metu ir gyvena su dukra. Išvykus dirbti į užsienį, metus visi trys jų vaikai liko gyventi Lietuvoje su atsakovu. Grįžus į Lietuvą aplankyti šeimos norėjo visus vaikus pasiimti kartu su savimi į užsienį, dukra L. ir sūnus Ž. norėjo vykti kartu su ja, o sūnus V. buvo neapsisprendęs. Tačiau atsakovas paprieštaravo ir 2010 m. spalio mėn. 03 d. vaikus V. ir Ž. išsivežė jėga, dėl to buvo priversta kreiptis į Vaikų teisių apsaugos skyrių. Po atostogų ji išvyko gyventi ir dirbti į Airiją su dukra L., o sūnūs liko gyventi Lietuvoje su atsakovu. Tuo metu, kai ji gyveno ir dirbo Airijoje, atsakovui ir jų vaikams teikė nuolatinį išlaikymą ir visada rūpinosi šeimos reikalais. Kiek jai yra žinoma, atsakovas niekur nedirba, o jos siunčiamus pinigus naudoja savo asmeninių poreikių tenkinimui. 2011 m. vasarą grįžus į Lietuvą aplankyti šeimos, atsakovas neleido jai bendrauti su sūnumis. Be to, atsakovas stengiasi nuteikti prieš ją abu sūnus. Dėl to buvo priversta dar sykį kreiptis į Vaikų teisių apsaugos skyrių. Jų dukra L. V. matytis su atsakovu nenori, nes bendravimas su tėvu dar labiau padidina jos skaudžius išgyvenimus dėl jos su atsakovu skyrybų. Minėtas atsakovo piktnaudžiavimas alkoholiu, fizinio ir psichologinio smurto naudojimas prieš ją, neprisidėjimas prie vaikų išlaikymo, šeimos finansinės gerovės kūrimo ir viso to neigiamos materialinės ir moralinės pasekmės šeimai - lojalumo pareigos (CK 3.27 str. 1 d.), reiškiančios, kad sutuoktinis visada privalo veikti tiek kito sutuoktinio, tiek šeimos interesais ir negali priešinti savo asmeninių interesų savo sutuoktinio ar šeimos interesams, pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio mėn. 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3k-3-207/2008 (S) konstatuota: „Sudarydami santuoką abu sutuoktiniai turi tam tikrus teisėtus lūkesčius, todėl vienašališkai atsisakyti vykdyti santuokines pareigas, įstatymo nustatyta tvarka nenutraukus santuokos, nė vienas jų neturi teisės“. Remiantis CK 3.26 str., vienas iš pagrindinių sutuoktinių tarpusavio elgesio principų - lygiateisiškumas, reiškiantis, kad sutuoktiniai turi ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas ir atsakomybę už visą šeimą. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26-3.30, 3.35-3.36 ir kt.) - tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo, nes iš esmės pažeidė savo santuokines pareigas. Atsakovas pamynė santuokos šventumą ir seniai visiškai nevykdo sutuoktinio pareigų. Esant išvardytoms aplinkybėms, toliau gyventi kartu ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma, gyvenimas santuokoje nebeturi perspektyvų ir yra netikslingas, todėl santuoką būtina nutraukti, pripažįstant, kad ji iširo dėl atsakovo kaltės. Ieškinyje nurodytus faktus ir aplinkybes apie atsakovo girtavimus, šeimos nerėmimą finansiškai ir morališkai, fizinio ir psichologinio smurto naudojimą prieš ją, nesirūpinimą šeima, nepagarbą jai ir kt. patvirtins byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, nuostatas. Ji gerai prižiūri, auklėja ir lavina nepilnametę dukrą L., kuri gyvena su ja užsienyje, čia lanko mokyklą, yra aprūpinta gyvenamuoju būstu. Jos ir dukters santykiai yra artimi, ji jaučiasi saugi gyvendama su ja. Sūnūs V. ir Ž. gyvena Lietuvoje su atsakovu, tačiau kiek jai yra žinoma atsakovas niekur nedirba, o jos siunčiamus pinigus, naudoja savo asmeninių poreikių tenkinimui. Be to, grįžus atostogų į Lietuvą atsakovas neleidžia jai matytis su sūnumis, taip dar labiau padidindamas sūnų skaudžius išgyvenimus dėl jos su atsakovu skyrybų. Faktiškai ji viena prižiūri ir išlaiko jų nepilnametę dukrą L., o sūnumis stengiasi kiek įmanoma daugiau skirti dėmesio, jiems padėti, teikia jiems nuolatinį išlaikymą. Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes, prašo nepilnamečio sūnaus V. V., sūnaus Ž. V. ir dukters L. V. nuolatinę gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo nustatyti su jų motina E. V.. Šeimos santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Abu tėvai turi būti atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pažymėtina, kad tėvams savo noru neteikiant vaikams protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokį parenka kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaikų interesus bei poreikius. Ji šiuo metu dirba Airijoje ir jos gaunamos pajamos siekia 300 svarų (1.200 Lt) per savaitę. Atsakovas, kiek jai yra žinoma, niekur nedirba, nors yra sveikas ir darbingas vyras. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Ji imasi aktyvių priemonių mūsų vaikų turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtiniais atvejais, nepriklausančiais nuo jų valios, taigi tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoninsai prisiimta nernelvs didele socialine rizika ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 259/2004). Visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Siekiant priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, ji prašo teismo atsižvelgti ir įvertinti šias teisiškai reikšmingas aplinkybes: iki ieškinio pateikimo teismui nepilnamečiui sūnui V. V. skiriamos išlaidos sudarė: namo mokesčių, šildymo mokesčių dalis, tenkanti sūnui - 50 Lt. per mėnesį; maistas - 200Lt; drabužiai - 40 Lt; mokyklos reikmenys - 20Lt; vaistai - 10Lt; higienos prekės - 20Lt; vitaminai - 20Lt; nenumatytos išlaidos - 40Lt. Taigi, nepilnamečio sūnaus V. V. būtiniausiems poreikiams patenkinti reikia ne mažiau kaip 400 Lt per mėnesį. Iki ieškinio pateikimo teismui, nepilnamečiui sūnui Ž. V. skiriamos išlaidos sudarė: namo mokesčių, šildymo mokesčių dalis, tenkanti sūnui - 50 Lt. per mėnesį; maistas - 200Lt; drabužiai - 40 Lt; mokyklos reikmenys - 20Lt; vaistai - 10Lt; higienos prekės - 20Lt; vitaminai - 20Lt; nenumatytos išlaidos - 40Lt. Taigi, nepilnamečio sūnaus Ž. V. būtiniausiems poreikiams patenkinti reikia ne mažiau kaip 400 Lt per mėnesį. Iki ieškinio pateikimo teismui, nepilnametei dukrai L. V. skiriamos išlaidos sudarė: buto mokesčių, šildymo mokesčių dalis, tenkanti dukrai - 50 Lt. per mėnesį; maistas - 200Lt; drabužiai - 40 Lt; mokyklos reikmenys - 20Lt; vaistai - 10Lt; higienos prekės - 20Lt; vitaminai - 20Lt.;nenumatytos išlaidos - 40Lt. Taigi, nepilnametės dukters L. V. būtiniausiems poreikiams patenkinti reikia ne mažiau kaip 400 Lt per mėnesį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad LR CK 3.192 str., reglamentuojančio tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, 2 ir 3 dalyje vartojama sąvoka „turtinė padėtis“ aiškintina ir taikytina atsižvelgiant ne tik į faktines pajamas, bet ir į asmens galimybę užsidirbti, t.y. darbinį potencialą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006, plėtodama šios sąvokos aiškinimą, reikšminga aplinkybe turtiniai padėčiai nustatyti pripažino ne tik asmens turimą turtą ir gaunamas pajamas, bet ir tai, kad asmuo, privalantis teikti išlaikymą, dėl nerūpestingumo nesiima priemonių tam, jog gautu atitinkančias savo amžių, išsilavinimą bei profesini pasirengimą pajamas, iš kuriu būtu teikiamas išlaikymas vaikams, ir konstatavo, kad žemesnių instancijų teismai, nustatydami priteistą išlaikymo dydį, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad išlaikymą privalantis teikti asmuo, būdamas darbingas, turi galimybę rasti geriau apmokamą darbą. Toks LR CK 3.192 str. 2 ir 3 dalių aiškinimas atitinka taip pat ir prioritetinius vaiko interesus bei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus pagrindinius civilinės teisės principus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad tėvo (motinos) gaunamos minimalios pajamos negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigtas tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus imperatyvas; tėvu neatsakingumas vaikų atžvilgiu taip pat pripažintinas priežastimi, nepateisinančia išlaikymo dydžio mažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m, gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790, 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Dėl to, teismui nustatant atsakovo turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis LR CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V.S. v. M.S., bylos Nr. 3K-2-259/2004J. teismo prašau, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, išlaikymo dydžio vertę nustatyti skaičiuojant po 200 Lt (du šimtus litų) periodinių išmokų ir iš atsakovo E. V. nepilnamečių vaikų: V. V., Ž. V. ir L. V. išlaikymui iki jų pilnametystės priteisti kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 200 (du šimtus) kiekvienam vaikui. Išlaikymo dydį indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ją, ieškovę E. V. prašo paskirti vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Mano, kad atsakovo E. V. amžius, sveikatos būklė suteikia galimybę jam teikti tokio dydžio išlaikymą mūsų vaikams. Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus vyras. Vadovaudamasi LR CK 3.170 str. normomis, kurios numato, kad vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena, todėl ji įsipareigoja netrukdyti atsakovui bendrauti su sūnumis V. ir Ž. ir dukra L. pagal jų valią ir dalyvauti jų auklėjime, kiek tai neprieštaraus nepilnamečių vaikų interesams. Abu su atsakovu yra darbingo amžiaus, todėl pretenzijoms dėl vienas kito išlaikymo nėra pagrindo ir išlaikymas vienas kitam yra nepriteisiamas. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas yra nedalintinas, šio turto teisinis režimas po santuokos nutraukimo nesikeičia, todėl tokio turto padalinimo klausimas ieškinyje dėl santuokos nutraukimo nesprendžiamas. Santuokos metu atsakovo E. V. vardu 2004-10-07 Apskrities viršininko sprendimo Nr. 39-14911-15905 ir 2004-11-02 Apskrities viršininko įsakymo Nr. ŽV-597 pagrindu įgytas nekilnojamasis turtas - žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė, nustatyta pagal VĮ „Registrų centras“ viešą vidutinių rinkos verčių paieškos šaltinį http://www.registrucentras.lt/masvert/paieska obj.jsp. atliktą pagal verčių žemėlapius, galiojančius nuo 2011-01-01, yra 1600 Lt (vienas tūkstantis šeši šimtai litų), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti atsakovui E. V.. Ieškovė E. V. nereikalauja piniginės kompensacijos iš atsakovo E. V. už jam paliekamą žemės klypą, nes pripažįsta, kad nekilnojamasis turtas - žemės sklypas buvo įsigytas už jo asmenines lėšas. Santuokos metu atsakovo E. V. vardu įgytos transporto priemonės:keleivinis automobilis FORD ESCORT, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: kurio vidutinė rinkos vertė, nustatyta pagal visuotinai prieinamą ir pripažintą šaltinį www.autogidas.lt ir www.autoplius.lt, yra 1000 Lt (vienas tūkstantis litų), po santuokos nutraukimo prašo asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui E. V., motociklas MMVZ 3.112.12, valstyb. Nr. VIN kodas: kurio vidutinė rinkos vertė, nustatyta pagal visuotinai prieinamą ir pripažintą šaltinį www.autogidas.lt ir www.autoplius.lt. yra 1000 Lt, po santuokos nutraukimo prašo asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui E. V., keleivinis automobilis VW GOLF, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: kurio vidutinė rinkos vertė, nustatyta pagal visuotinai prieinamą ir pripažintą šaltinį www.autogidas.lt ir www.autoplius.lt. yra 700 Lt (septyni šimtai litų), po santuokos nutraukimo prašo asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui E. V.. Ji piniginės kompensacijos už atsakovui atitekusias transporto priemones nereikalauja. Bendrų su atsakovu kreditorių neturi. Ji asmeninių kreditorių neturi. Po santuokos nutraukimo prašo jai, ieškovei, palikti santuokinę pavardę – V., atsakovui – V. ( b.l.3-11, t.1).
Papildomai 2012 m. gegužės 7 d. teismo posėdžio metu ieškovė E. V. paaiškino, kad susituokė (duomenys neskelbtini), santuokoje gimė trys vaikai. Prašo santuoką nutraukti, nes atsakovas nesirūpino šeima, jai nebuvo kitos galimybės tik išvykti į užsienį. Jai nusibodo vis atsakovą raginti eiti dirbti. Gyveno iš pašalpos, laikė karvę, bičių, gyveno iš ūkio ir pašalpų. Būdavo atsakovas padirba mėnesį ar du ir vėl nedirba. Kai dirbdavo, tai atlyginimą parnešdavo.Atsakovui užeidavo pykčio priepuoliai, būdavo, kad mušdavo vaiką, ji užstoja, tada puola ją, smurtavo pries ją. Dėl smurto kreipėsi į policiją vieną kartą, kai grįžo pas vaikus prieš metus laiko. Grįžo pas vaikus, o atsakovas ant durų atsistojo ir klausė, ko jai reikia, puolė ją mušti. Atvyko policija, o atsakovas sėdo į automobilį ir pabėgo. Reikėjo parašyti pareiškimą ir jį kvietė į policiją, ir sudrausmino. Jau du metai negyvena kartu. Išėjau ji, išvyko dirbti į Airiją. Išvyko viena, o po metų išsivežė dukrą. Dukra norėjo važiuoti, o sūnūs nenorėjo. Airijoje dirba C. M. grybų pikiuotoja. Yra išsinuomavusi septynių kambarių ir virtuvės namą. Jame gyvena trise, ji su dukra ir jos draugas. Dukra lanko mokyklą, penktą klasę. Dukra draugų turi, lankė plaukimo būrelį. Jos atlyginimas virš 1000 litų savaitei, per mėnesį virš 4000 litų. Pilnai gali aprūpinti ir išlaikyti vaikus, visus tris vaikus. Šiandien klausė vaikų, sakė, kad nenori važiuoti su ja, o kodėl nesako, trauko pečiais ir nesako. Praeitą kartą, kai buvo grįžus, tai jauniausias sakė, kad nežino, gal ir norėtų važiuoti. Nebuvo jų pasiėmusi pas save, nes atsakovas neduoda. Ieškinyje nurodyta vaikų išlaikymo išlaidos. Išlaidas per mėnesį sudaro maistas, drabužiai. Kiek per mėnesį išleidžia dukros , negali pasakyti, nežino. Jie bendrai maitinasi. Savaitei maistui išleidžia apie 100 eurų, tai būtų 350 litų. Ji sutinku su tuo kas ieškinyje išdėstyta dėl lėšų dydžio.Ji su atsakovu dažnai pykdavosi. Būdavo, kad ji pabėga iš namų, grįžta, kai piktumas būna praėjęs. Atsakovas pries ją smurtą vartojo. Mergaitė Airijoje turi savo kambarį, turi žaidimų kambarį, televizorių, kompiuterį, žaidimų grotuvą Play Station, dviratį. Ji kur mokinasi, tai klasėje yra 25 vaikai, iš jų 6 lietuviai. Ji ten pritapo greitai. Buvo viena mergaitė iš ankstesnės klasės Lietuvoje ir labai padėjo, bendravo. Per mokslo metus ir adaptavosi. Dėl brolių, kai paklausia, tai ji pati nežino, ar jų pasiilgsta. Namuose būtų vietos ir berniukams, turėtų po atskirą kambarį, būtų sąlygos ir finansai jai tai leistų. Jos draugas su dukra bendrauja normaliai, ir pažaidžia, ir nuperka, apiperka. Santuoka iširo, kai tik išvažiavo į užsienį. Bendrai nieko tarp jų nėra gal metai laiko. Dėl išgėrimo, tai gali pasakyti, kad atsakovas retkarčiais išgerdavo. Santuoka iširo dėl smurto, dėl šeimos neišlaikymo. Lietuvoje name langai pakeisti, santechnika pakeista, kol kartu gyveno. Tai padarė bendrai per du metus. Tvenkinys ten buvo anksčiau, o dabar tik išvalytas, už bendrus pinigus. Tai padaryta už bendrus pinigus. Jis tvenkinį valė iš paskutinių pinigų, duonos nebuvo už ką nusipirkti, vaikas batų neturėjo. Ji pripažįsta, kad buvo neištikima, bet ir jis turėjo kitų. Neištikimybė įvyko prieš metus, kai jau buvo išvykusi, o išvykusi du metai. Jau po septynių vedybinių metų ji buvo nusprendusi su juo negyventi, bet gyveno. Kai išvyko iš Lietuvos, tai su mokykla bendravo kas kartą kai grįždavo. Iš pradžių kas trys mėnesiai grįždavo ir nueidavo pas direktorių, auklėtoją. Nuo pirmos klasės žino vaikų elgesį. Kokių priemonių gali imtis, jei atsakovas jos neprileidžia prie vaikų. Sako vaikui, kad būtų geras. Su vaikais kalbėjosi dėl jų elgesio. Ž. buvo nukreiptas pas psichologą, vežė du kartus, o po to kadangi atsakovas psichologais netiki, tai nutarė, kad nereikia ir nevežė.
2012-05-08 teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad Airijoje ji kreipėsi dėl pašalpų abiem sūnums. Yra Airijoje sudariusi gyvenamojo būsto nuomos sutartį, sutartį buvo pateikusi teismui. Bet ten, kur buvau pateikusi sutartį, jau negyvena, dabar neseniai persikėlė kitur. Ten buvo prastesnės sąlygos, dabar gyvena kitur. Ten kur dabar gyvena, kitų šeimų negyvena. Už nuomą moka 450 eurų per mėnesį. Per tuos du metus kol gyvena Airijoje vyras buvo sūnų atsivežęs pas ją. Tai buvo 2010 metų gruodžio mėnuo. Prieš atvykstant jie įspėjo, vyras jau viską žinojo apie padėtį, ji jam pasakė, kad ji su juo negyvena, kad turi kitą. Bet jis vis tiek atvažiavo ir atsivežė sūnų V.. Sūnus buvo priimtas, vyrą teta neįsileido, susistumdė. Jie atvyko 2010 metų gruodžio mėnesį, prieš pat Kalėdas. Apsistojo tame name, kur šiuo metu ji gyvena, pas kitus žmones. Sūnaus prašė, kad liktų pas ją, bet vyras neleido. Praleido Airijoje jie apie savaitę laiko. Per tą savaitę sūnus ateidavo pas ją, pavalgydavo, ji maistą nupirkdavo. Bendravo, ateidavo su sese žaisdavo ir ji nueidavo pas juos į tuos namus.
2014-04-25 ieškovės atstovas advokato padėjėjas K. Ž. ieškinio reikalavimus palaikė, priešieškinį prašė atmesti, papildomai paaiškino, kad ieškovė nuomoja 4 kambarių namą, yra 20 arų žemės, šiltnamis. Ieškovė gyvena su dukra, sugyventiniu V. ir 10 mėnesių amžiaus naujagimiu. Vaikas yra Airijos pilietis, turi ieškovės draugo pavardę. Ieškovė jau 4 mėnesiai dirba tame pačiame darbe, kas savaitę jai mokamas 350 eurų darbo užmokestis, už vaikus gauna po 130 eurų, viso 260 eurų. Sugyventinis už vaikų priežiūrą gauna 217 eurų kas savaitę. Galimybės gyventi dar dviems vaikams yra. Sugyventinio berniukai gyvena su savo motina. Šio draugo požiūris į ieškovės sūnus yra teigiamas. Buto nuoma per mėnesį yra 450 eurų. Socialiniai darbuotojai nesilanko, nes nėra skundo ar specialaus prašymo. Jei vaikai gyvens su ieškove, ji gaus dar po 130 eurų už vaiką iki vaikams sueis 18 metų.Ieškovė į užsienį išvyko užsidirbti, ji rėmė vaikus, siuntė po 50 eurų kas mėnesį kiekvienam vaikui, būdavo, kad siunčia ir didenes pinigų sumas. Pas atsakovą buvo išjungta elektra, todėl ieškovė atsiuntė 350 eurų savo seserei, kad būtų pasirašyta sutartis su elektros tinklais. Viso ieškovei tai kainavo 450 eurų. Tai buvo pries 1-1,5 metų.Nuo praeitų metų gruodžio mėnesio ieškovė nebendrauja su vaikais, nes jai skambinant jie neatsiliepia, nesusisieka Skypu.
Šalies argumentai
Atsakovas E. V. priešieškiniu prašo sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), santuoką tarp jo ir E. V., nutraukti dėl atsakovės kaltės, nutraukus santuoką, gyvenamąją vietą nepilnamečių vaikų: V. V., Ž. V. ir dukters L. V. nustatyti su juo, priteisti iš E. V. nepilnamečių vaikų V. V., Ž. V. ir L. V. išlaikymui iki jų pilnametystės po 200Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis pinigais, kol jie sueis 18 m. amžiaus, nustatyti uzufrukto teisę ir palikti jį ir nepilnamečius vaikus V. V., Ž. V. ir L. V. iki jų pilnametystės gyventi E. V. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo atsakovei palikti pavardę V., nurodydamas, kad santuoka reikalauja nutraukti dėl ieškovės neištikimybės. 2009-11-09 ieškovė išvyko gyventi ir dirbti į kitą valstybę, ten susirado kitą vyriškį , su juo gyvena vienoje patalpoje, šias aplinkybes teisme įrodinės savo paaiškinimais. Apie tai, kad ieškovė jam neištikima jį nformavo toje valstybėje gyvenantys jo pažįstami. Jam nuvykus į ieškovės gyvenamąją vietą, ieškovę su kitu vyriškiu rado intymioje aplinkoje ir taip ieškovės neištikimybe įsitikino pats. Kad ieškovė turi draugą žinoma ir sūnui V. V., nes jis šį faktą nurodo savo prašyme, rašytame Pajevonio seniūnijai (šis prašymas yra byloje), Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.60 str. 3d. preziumuojama, kad santuoka yra iširusi dėl kito sutuoktinio kaltės , jeigu kitas sutuoktinis yra neištikimas. Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas daryti išvadas, kad santuoka faktiškai iširo dėl atsakovės kaltės, todėl santuoka tarp jo ir ieškovės nutrauktina , nes ieškovė pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, vienas kitą gerbti, nes šeimos santykiai yra grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagarba ir ipinimosi vienas kitu.Vaikų V. V. ir Ž. V. ir L. V. gyvenamoji vieta nustatytina su juo. Jo ir vaikų santykiai yra artimi, jie patys pageidauja gyventi su juo ir nenori išvykti iš Lietuvos. Sūnūs čia lanko mokyklą, gyvenimo sąlygos yra geros, nes gyvena motinai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name. Šiuo metu jis turi darbą, nors darbo sutartis yra terminuota, tačiau mano jos terminas bus pratęstas. Kadangi sūnūs dabar gyvena ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, jų interesais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.71 str. nustatytinas ufruktas jam ir vaikams gyventi tame name , kol vaikai taps pilnamečiai. Abu tėvai t.y. jis ir ieškovė yra atsakingi už vaikų išlaikymą proporcingai turtinei padėčiai ir vaikų interesams , todėl vaikų V. V. ir Ž. V. ir L. V. išlaikymui iš ieškovės priteistina po 200Lt kas mėnesį, nes vaikų būtiniausiems poreikiams patenkinti reikia 400Lt kas mėnesį. Išlaidas būsto šildymui , apšvietimui ir kt. kiekvienam vaikui tenkanti dalis yra 50Lt, maistui išleidžia kiekvienam vaikui 250Lt, rūbams išleidžia po 40Lt, mokyklos reikmėms - po 20Lt kas mėnesį, higienos prekėms 20Lt ugdymui ir nenumatytoms išlaidoms (vaistams ir kt.) po 20Lt kas mėnesį. Mano, kad nustačius vaikų gyvenamąją vietą su juo, ginčų dėl bendravimo su vaikais tarp jo ir ieškovės nekils.Išlaikymas vienas kito nereikalingas, neprašo priteisti. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su ieškove įsigijo transporto priemones, motociklą M01V2 3.112.12, valstybinis Nr. VIN kodas (duomenys neskelbtini) bei keleivinį automobilį VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas. Šios transporto priemonės nors yra registre, tačiau natūroje jų nėra, todėl į dalintino turto balansą netraukia ir neprašo jų dalinti. Automobilio FORD ESCORT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas savininkas yra kitas asmuo, todėl tai nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrų su ieškove kreditorių neturi, jis kreditorių neturi. Po santuokos nutraukimo paliktina pavardė V.( t.1, b.l. 109-111).
Papildomai 2012-05-07 teismo posėdžio metu atsakovas E. V. paaiškino, kad ieškovės kaltė dėl santuokos iširimo buvo neištikimybė. Kai išvyko į užsienį, atsirado pinigų, laisvo laiko, nes vaikai buvo pas jį ir ieškovė susirado kitą.Neištikimybė atsirado, kai ji išvyko. Ji išvyko lapkričio mėnesio 9 dieną ir grįžo po trijų mėnesių, viskas dar buvo gerai. Užsienyje dabar ji pora metų. Prieš jai išvykstant, ryšiai buvo. Per tą laiką iki neištikimybės jie bendravo normaliai. Ir jai išvykus, pradžioje, dar buvo normalu, o po to retėjo viskas, ir skambučiai vaikams. Vaikams tris mėnesius dabar neskambino. Nepripažįstu to, kad neišlaikė šeimos, pripažįsta tai tik iš dalies. Dėl to, kad niekur nepadirba, kad geria ir dėl to atleisdavo nesutinka. Dirbo vienur ir kitur, blogai niekas neatsiliepia apie jį, bet ieškojo, kur geriau, kad uždirbti šeimai pinigų, vertėsi remonto darbais. Į užsienį ji išvyko dėl finansinių problemų, turėjo sunkumų. Buvo skirta bauda, nebuvo pinigų, vertėsi, bet reikėjo daugiau pinigų. Kad jai išvykti, tai buvo jų bendras sprendimas. Vaikai iš pradžių liko su juo. Ji grįždavo namo ir po kokios pusės metų mergaitė norėjo išvažiuoti, gal iš smalsumo. Nedraudė, neprieštaravo, susitarė abu, kad apsižiūrės ir jei patiks, tai liks ten mergaitė. Po to prasidėjo neištikimybė, bet ji tai neigė, o jam žmonės pasakė ir nutarė su vaiku nuvažiuoti pas ieškovę, ir faktas pasitvirtino. Mergaitė tada norėjo grįžti į Lietuvą, bet ieškovė neleido, nedavė paso. Santykiai jo su vaikais geri. Su mergaite telefonu kalbėjosi, o po to nesudarė sąlygų, neduodavo, ieškovė neleisdavo. Neneigia, kad sūnūs praleidinėjo pamokas. Kalba, kad nepraleidinėtų, bet sunku ką pasakyti. Po to kai išsivežė dukrą, tai mažiausias sūnus pasikeitė, sėdi galvą nunarinęs. Šnekėjau su juo, o pas psichologą jis nenorėjo eiti. Kategoriškai buvo prieš jis pats ir jis dalinai buvo prieš. Nebuvo taip, kad jis buvo prieš psichologą. Nuvežė pora kartų, bet po to ta psichologė išėjo kitur dirbti ir nuvažiavę nerado, tai taip ir liko, kad daugiau nevežė. Bet prieš nebuvo. Praleista daug pamokų, bet jis sugeba rūpintis vaikais. Būna, kad dėl ligos praleidžia pamokas, vyresnis turi astminį bronchitą, paserga pora dienų ir pasveiksta. Būna, kad raštelių nepateikia, bet jis juos parašo. Būna, kad pameta raštelį tas mokinys, kuris renka juos, jam taip sakė vaikai. Į mokyklą dažniausiai vaikus išleidžia jis asmeniškai, būna, kad močiutė išleidžia. Išlaikymo vaikams prašo po 200 litų kas mėnesį. Tokią sumą parinko pagal ieškovės ieškinį. Paskutinį kartą atlyginimo gavau 786 litų. Išleidžia vaikams per mėnesį įvairiai, jei reikia rūbų, tai daugiau, bet tiksliai nepasakys. Išeitų, kad vaikams išleidžia 400 litų. Būna, kad ir papildomai padirba, po darbo paremontuoja, ką nors. Atvejis, kurį minėjo ieškovė dėl smurtavimo, bet viskas buvo kitaip, tik apsistumdė. Kai grįžta, tai leidžia ieškovei su vaikais susitikti. Yra problemų mokykloje. Anksčiau vykdavo ten, bet jis iškėlė problemą dėl autobuso, vairuotojas vartojo alkoholį. Buvo paminėta problema ir užsitraukė rūstybę, ir nuo to laiko dingo bendravimas su mokykla. Užsitraukė rūstybę direktoriaus ir socialinės darbuotojos. Dar direktorius ir su vaikais elgėsi netinkamai. Jis nenuteikia vaikų prieš socialinę darbuotoją, pasako, jei neteisi. O dėl autobuso ir kilo viskas, jis buvo prastos būklės, sugrūstus vaikus veždavo. Šiuo metu jis dirba privačiai, remontuoja, teisiškai neįformintas. Atlyginimas nuo padaryto darbo priklauso, paskaičiavus vidurkį per mėnesį išeitų apie 2000 litų. Tuos 700 litų uždirbdavo, kai dirbo valdiškai, o dabar uždirba daugiau. Šiame darbe į užsienį išvykti būtų galimybė. Jis dirba Lietuvoje, nebuvo išvykęs į užsienį. Prašo, kad vaikai liktų gyventi su juo. Prašo uzufrukto teise leisti gyventi ieškovės name. Jis nori, kad vaikų ateitis būtų, jam nereikia ieškovės pinigų ar to namo. Kad leistų jiems visiems ramiai gyventi. Kad vaikam padovanotų, tiek pragyvenus ir įdėjus savo tai jis nenori palikti, dėl vaikų. Būtų galima gražiai išsiskirti, jei leistų vaikams pasirinkti, kad aprašytų vaikams namą. Jam pačiam nereikia. Santykiai su vaikais geri, sutaria, o mokykloje ne kas, bet vaikas vaikui nelygus. Galvoja pakeisti mokyklą dėl blogų santyjkių su direktoriumi. Dėl minėto smurto atvejo jis buvo įspėtas policijoje. Ieškovė neprisiskambino dabar grįžusi, nes pasikeitė vaiko telefono numeris, gali duoti kitą jo numerį. Kada paskutinį kartą bendravo su pedagogais, dabar tiksliai nepasakys, gal praeitais metais, rudenį tikrai buvo nuvažiavęs. Sūnaus elgesys, rašytiniai įrodymai apie jo elgesį jam nėra naujiena. Kol viskas buvo normaliai, kol nusileidi ir teisybės neieškai, tai gerai.
2014-04-25 teismo posėdžio metu atsakovas E. V. paaiškino, kad vaikai patys nenori bendrauti su motina. Anksčiau jis yra gavęs 50 eurų, siųstų ieškovės. Su elektros aplinkybėmis sutinka iš dalies, buvo skola, jis už elektros tiekimą nemokėjo iš principo, norėjo, kad ieškovė prisimintų, kad turi vaikus. Už elektrą jis moka nuo tada, kai ją įjungė 2013 m. vasario mėnesio. Šiuo metu jo mėnesinės pajamas yra 1600-1800 litų. Vaikus skatina mokytis, tačiau jie nenori, nelanko mokyklos, vienas vaikas yra alergiškas. Iš dalies jis sutinka, kad gal vaikams būtų geriau su motina, bet įrodykit, kad ten vaikams bus geriau. Ieškovė į užsienį išvyko 2009-11-09 dėl šeimos materialinės padėties, dėl skolos. Santuoka iširo dėl ieškovės neištikimybės. Šeimoje buvo konfliktų, buvo apsistumdymų.
2012-05-07, 2012-05-08 teismo posėdžių metu VTAS atstovė palaikė ieškovės reikalavimus, paaiškino, kad pasidomėjus ligoninėje, kur dirbo atsakovas, pasakė, kad atsakovas atleistas kovo 1 dieną. Vaikui tikrai reikia psichologo.
2014-04-25 teismo posėdžio metu vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė R. B. papildomai paaiškino, kad ji yra Gerovės komisijos narė. 2014 m. vasario-kovo mėnesiais buvo svarstoma dėl vaikų elgesio. Atvyko tėvas, vaikas neatvyko, tėvas sake, kad vaikas serga. Tačiau dokumentai dėl ligos nebuvo pateikti. Atsakovas kaip tėvas jau nebegali atlikti savo pareigų. Ji su šeima bendrauja nuo 2011 metų. Iš atsakovo kalbų buvo aišku, kad jam rūpi tik turtiniai reikalai, kad jis liktų gyventi ieškovės name.Ieškovė nuo 2012 m. pakankamai aktyviai domisi vaikais. Ji išvadą palaiko, šeimoje situacija prastėja, tėvas praranda valdžią, gal motinai pavyktų pakeisti vaikų elgesį.
Liudytoja D. S. paaiškino, kad pažįsta šalis. Ieškovė yra jos sesers mergaitė, jos krikšto duktė, o atsakovas jos vyras. Piktumų nėra jokių. Ji gali pasakyti, kad ji ieškovę išsivežė į Airiją, kad užsidirbti pinigų, vyras išleido ir normaliai gyveno, labai gražiai gyveno. Gyveno, po to po grįžimo, po trijų mėnesių jis dar leido ieškovei išvykti, o po to, 2010 metų vasarą jos santykiai su vyru pradėjo gesti. Ieškovė išsikėlė kitur gyventi, ten atsikėlė toks vyriškis ir apsigyveno ir matyt patiko, ir pradėjo su vyru nebendrauti, į skambučius neatsiliepti. Jis buvo netinkamas draugas, jis išgeriantis, nedirbo beveik niekur. Po to įvyko konfliktas dėl vaikų. Ieškovė mergaitę atsivežė ir gyveno visi. Po to visi išėjo į kitą butą, o po to tas vyras jos nenorėjo, ir ant E., ir ant vaiko keikė. Jo elgesys buvo negražus, su mergaite nepavydėtinas. Rugsėjo mėnesį išsikėlė gyventi virš baro ir tai buvo netinkama vieta gyventi su vaikais. O dabar balandžio mėnesį persikėlė kitur gyventi. Ji ten, kur dabar gyvena ieškovė, anksčiau buvo gyvenusi. Viršuje yra 4 kambariai, virtuvė, salonas. Dar gyvenant kartu ji bendravo su mergaite. Dvi savaites prižiūrėjo, kai ieškovė buvo išvažiavusi ir palikusi mergaitę, pasitikėjo tuo savo draugu, bet jis per tą laiką, kol ji buvo išvažiavusi, neišsipagiriojo ir mergaitė jam nerūpėjo. O jai reikėjo eiti į darbą, tai su kita moterim susitarė, kad per dieną prižiūrėtų, dieną būdavo pas tą moterį, o vakare grįžus po darbo susiieškodavo mergaitę. Po to vyro netinkamo elgesio ji bendravo su mergaite. Po triukšmo ji sakė, kad tas vyras jai nepatinka. Mama su dukra bendrauja. Kol matė, kaip gyvena. tai mergaitė buvo aprūpinta, o dabar nemato. Ji negyveno su jais ir nežino tų aplinkybių apie atsakovo girtavimą ir smurtą. Atsakovas tikrai negeriantis. Jų santuoka iširo nuo ieškovės išvykimo, kai ji susirado kitą draugą. Ieškovės draugas veda tikrai netinkamą gyvenimo būdą. Ji buvo pas atsakovą namuose, matė, kad namai sutvarkyti.
Liudytoja I. A. paaiškino, kad šalis pažįsta, jos draugai. Atsakovas normalus žmogus, bet kartais būdavo agresyvus su vaikais. Prieš pora metų teko matyti, matė, kaip atsakovas vyresniajam vaikui stipriai spyrė, už ką, ji nežino. Šalys kartu negyvena, kiek laiko nežino. Kol jie gyveno kartu, ji nematė, kad šalys pyktųsi. Ieškovė niekada nesiskundė, ji labai rami. E. V. kartais piktokas.
Liudytojas A. T. paaiškino, kad ieškovė jos dukra.Šalių klaida, kad abu neišvažiavo. Kol gyveno kartu, tai bendravo dažnai. Kartu negyveno, bet šeimoje buvo visko. Yra matęs pykčių. Dažnumo kaip buvo nesuskaičiavo, bet pykdavosi, matė. Atsakovas grasindavo. Kai pernai grįžo tai ėjo pas vaikus. E. V. atsakovas mušė jo akivaizdoje, ant jo su plyta šoko, sakė, kad užmuš. Anksčiau duktė jam nesiskundė, bet matyt pykdavosi. Dėl vaikų skundų nebuvo. Dėl ko jie pykdavosi priežasčių daug, visų neišvardinsi. Mano, kad dėl to, kad nebuvo pinigų. Anūkų jis dabar nelanko, nežino, kur jie yra. Nėra tam jokių priežasčių, vaikus mylėjo, anūkus dar labiau, bet taip susidarė tokia padėtis, kad nesusitinka. Gyvena kitur ir nesusitinka. Pinigų šeimoje trūko nes jie abu nedirbo.
Vaikas V. V. paaiškina, kad jam dabar 14 metų. Žino dėl ko vyksta teismas, dėl gyvenamosios vietos nustatymo, su kuo bus. Jis nori gyventi su tėčiu. Pas mamą nenori, nes ten rūko, geria. Tas mamos sugyventinis mamą mušė, geria, sesė pasakojo. Sesė kai buvo grįžusi pasakojo, kad jis geria, mušasi. Mama irgi geria, yra pažįstamų ten ir pasako, yra giminių pažįstamų Airijoje, pats yra ten buvęs. Jis serga astma, užeina priepuoliai, todėl praleidinėja pamokas, dėl ligos. Nebėga iš pamokų, na, gal pora kartų.Nori gyventi su tėčiu. nes čia pripratęs, čia visi draugai, o ten kalba kita, draugų nėra, sunku bus.Čia mokykloje mokosi anglų ir rusų kalbų. Anglų išeina 5, rusų 4. Sesė buvo grįžusi prieš kokius tris mėnesius. Buvo atvažiavusi su mama į namus pas juos. Po to sesė liko pas juos ir bežaidžiant sesė išsitarė, sakė, kad sunku, kad niekur neišleidžia, laiko uždarytą, dar tas draugas girtas grįžta ir kabinėjasi.Tas draugas jų nemėgsta, kai jis buvo Airijoje, tai sakė, kad jis saugiklius išjungė. Buvo nuvykęs pas mamą į Airiją per Kalėdas praeitais metais. Jų pas mamą ten neįsileido. Mama neįsileido, gyveno pas kitus draugus. Važiavo pas mamą, bet neįsileido, pasakė, kad neįsileis ir neįsileido.Jis buvo nuvykęs su tėčiu. Nenori su mama bendrauti nes paliko juos, išvažiavo ir kitą susirado.
Vaikas Ž. V. paaiškino, kad žino, kad teismas vyksta dėl gyvenamosios vietos. Nori gyventi su tėčiu. Draugai visi čia jo. Mušasi, nes mažiukai priekabiauja. Žino, kad taip nereikia daryti. Tėtė sako nesikabinėti, nemušti. Pas mamą nenori. Sesę paskutinį kartą matė prieš kokius tris mėnesius. Ji sakė, kad jai ten nelabai, kalbos nelabai žino, ji jam taip sakė.Nenori pas mamą lankytis, visai mamos nenori. Pyksta, kad paliko. Pinigų gal tris kartus atsiuntė, po to nesiuntė. Nenori su mama jokių ryšių turėti.
2012-05-08 teismo posėdžio metu vaikas L. V. paaiškino, kad Airijoje eina į mokyklą, į 5 klasę. Pamokos vyksta iki 15 valandos. Mokykla netoli, eina pėsčia. Yra mokykloje plaukimo, sporto būreliai, bet ji nelanko.Nežino, ar ten geriau, ar čia. Airijoje gyvena 2 metai. Turi draugių, jos ne lietuvės, susikalba angliškai. Pamokos irgi anglų kalba, nesunku.Nežino, su kuo nori gyventi. Nori gyventi ir su mama, ir su tėčiu. Mamos draugas nakvoja namie pas juos. Kartais bara ją, kartais išgeria. Ar jis dirba, ar eina į darbą nežino.Brolių pasiilgsta. Gyventi nori su abiem tėvais. Nežino, ar nori važiuoti, ar likti. Nori gyventi ir su mama, ir su tėčiu. Jei reikėtų pasirinkti vieną iš tėvų nežino, ką pasirinktų. Airijoje turi savo kambarį, ten yra lova, spinta, televizorius, staliukas, viskas yra.
Dėl santuokos nutraukimo
Iš pateiktų teismui įrodymų seka, jog tarp šalys susituokė (duomenys neskelbtini), santuokos registracijos vieta Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ( b.l.13,t.1).
Motyvuojamoji dalis
CK 3.27 straipsnio 1 dalis numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.
CK 3.60 straipsnio 2 dalyje yra pateikta kaltės, kaip santuokos nutraukimo sąlygos, apibrėžtis. Pagal jį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Iš apibrėžties išplaukia, kad turi būti nustatyti šie faktai ir aplinkybės: 1) sutuoktinio pareigų pažeidimo faktas; 2) negalimas bendras gyvenimas dėl pareigų pažeidimo.
Ieškovė dėl šeismo iširimo kaltino atsakovą, nes jis nesurūpino šeima, jos išlaikymu, prieš ją smurtavo. Atsakovas dėl šeimos iširimo kaltino ieškovę, nurodydamas, kad ši jam buvo neištikima.
Ieškovės nurodytas aplinkybes įrodo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato 2011-08-18 nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, kuri buvo pradėta pagal E. V. pareiškimą dėl to, kad 2011-08-14 apie 12 val. E. V. iškeikė E. V., nenorėjo jos įsileisti į namus, ją apstumdė. Dėl šio elgesio E. V. sutinkamai su Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 19 str. buvo oficialiai įspėtas ( b.l.77-79, t.1).Be to, neleistiną atsakovo elgesį su vaikais įrodo liudytojos I. A. parodymai, liudytoja parodė, kad matė, kaip atsakovas smurtavo vyresniojo sūnaus atžvilgiu.
Ieškovė, norėdama pagerinti šeimos finansinę padėtį, išvyko dirbti į užsienio valstybę, kur dirbo ir kurį laiką siuntė pinigus šeimai išlaikyti. Tačiau gyvendama užsienio valstybėje, ji pradėjo gyventi su kitu vyru, šiuo metu augina jų vaiką. Šios aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, kad dėl santuokos iširimo kalti abudu sutuoktiniai ( CK 3.61 str.2d.). Kadangi sutuoktiniai nepageidauja taikytis, jų šeimos ryšiai nutrūkę, santuoką nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Šioje dalyje tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimai tenkintini iš dalies.
Dėl santuokinės pavardės
Po santuokos nutraukimo paliktina pavardė “V.”, kadangi to prašo ieškovė, atsakovas neprieštarauja ( CK 3.69str.). Šioje dalyje ieškinio ir priešieškinio reikalavimai tenkintini.
Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
Gyvendami santuokoje, šalys nepilnamečių vaikų: sūnaus V. V., gimusio sūnaus Ž. V., gimusio dukters L. V., gimusios ( b.l. 14-16).
Tarp šalių kilo ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.
Ieškovė su dukra L. V. gyvena užsienio valstybėje, sūnūs V. V. ir Ž. V. likę gyventi su atsakovu ieškovei nuosavybės teise priklausančiame name ( b.l.18-22, t.1). Ieškovė dirba ( b.l.38-41, t.1), gauna darbo užmokestį 425,39 eurai per savaitę ( b.l.43-53, t.1). 2011-09-05 Gilson valstybinės mokyklos išduota informacija patvirtina, kad L. V. mokosi „Gilson N.S.“ 5 klasėje ( b.l.57, t.1). Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2011-09-20 informacijoje nurodė, kad vaiko teisių apsaugos skyriuje nepavyko taikiai išspręsti šalių ginčo dėl bendravimo su vaikais, pasiūlyta šalims kreiptis į Vilkaviškio rajono apylinkės teismą ( b.l.73, t.1). Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2011-08-18 informacijoje nurodė, kad šiuo metu vaikai yra labai prisirišę prie tėvo, juos sieja stiprus emocinis ryšys. Vaikai skaudžiai išgyvena tėvų neištikimybę, dėl šeimos iširimo kaltina ieškovę ( b.l.75, t.1). Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2011-12-14 išvadoje dėl nepilnamečių gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo nurodė, kad ieškovės buities sąkygas ir materialinę padėtį skyrius negalėjo įvertinti, kadangi ieškovė su dukra gyvena Airijoje. Skyriaus specialistams atsakovo buities sąlygas ir materialinę padėtį nepavyko nustatyti, kadangi atsakovas skyriaus specialistų į namus neįsileido, į telefoninius skambučius neatsiliepia. Vaiko teisių apsaugos specialistai M. K. ir L. R. su nepilnamečiais V. V. ir Ž. V. bendravo (duomenys neskelbtini) mokykloje. V. V. skyriui pateikė prašymą, kuriame išreiškė norą, kad jo gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu jo gyvenamojoje vietoje, motyvuodamas tuo, kad čia gyvena visi jo draugai ir prie šios aplinkos jis pripratęs. Nenori gyventi su motina, kadangi nepatinka motinos draugas, gyvenantis su ja. Ž. V. žodžiu pareiškė, kad nori gyventi su tėvu. Motyvo, kodėl norėtų gyventi su tėvu ir kodėl nenorėtų gyventi su motina, skyriaus specialistams nepateikė. Nepilnametis V. V. skyriaus specialistams sakė, kad jie su atsakovu gyvena kambarių name, kuriame jis su broliu turi atskirą kambarį. Namuose yra tualetas, vonia, namas apšildomas krosnimis. Taip pat V. V. sakė, kad atsakovas jais rūpinasi: gamina valgyti, skalbia drabužius, susirgus veža pas gydytojus. V. V. sakė, kad jis su broliu Ž. po pamokų užeina pas močiutę M. V. (atsakovo motiną), kuri gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. Tėvas E. V., grįždamas iš darbo, vaikus parsiveža į namus. Skyriaus specialistai bendravo su atsakovo motina M. V., kuri nurodė, kad anūkai dažnai po pamokų užeina, būna, kad nakvoja jos namuose, tačiau savaitgaliais visada būna savo namuose su atsakovu. (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos direktorius 2010-04-30 raštu Nr. 7-SD-78 „Dėl Ž. V. elgesio“ kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių pagalbos, sprendžiant Ž. V. elgesio problemas ir mokinių saugumo užtikrinimo klausimą. Mokykloje 2010-05-05 šio posėdžio metu, kuriame dalyvavo Švietimo bei Vaiko teisių apsaugos skyrių specialistai, mokyklos pedagogai bei atsakovas, E. V. buvo įpareigotas tinkamai panaudoti tėvo valdžią savo sūnaus Ž. atžvilgiu: daugiau laiko praleisti su sūnumi, dalyvauti ir stebėti sūnaus į pamokų metu, užtikrinti, kad sūnus lankytų prailgintą dienos grupę, kur pedagogai padėtų paruošti pamokas. Mokyklos direktorius P. D. 2011-02-15 raštu Nr. 7-SD-60 „Dėl nutrūkusių ryšių su V. ir Ž. V. tėvais“ informavo Vaiko teisių apsaugos skyrių, kad nepilnamečių motinai išvykus dirbti į užsienį, tėvas E. V. atsisako bendrauti ir bendradarbiauti su mokykla, nesilaiko mokyklos ir vaikų interesams atstovaujančios E. V. pasirašytos sutarties, todėl mokykla sieks sutartį vienašališkai nutraukti. Vaiko teisių apsaugos specialistai su Vilkaviškio pedagoginės psichologinės tarnybos specialiste D. L. bei Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono įjos komisariato Viešosios policijos skyriaus pareigūne R. K. ne kartą tarpininkavo, kad E. V. bendradarbiautų su mokykla ir siektų šalinti problemas, kurios kyla dėl jo sūnaus Ž. netinkamo elgesio mokykloje. Geranoriško E. V. bendradarbiavimo su vaikų klasės auklėtojais ir kitais pedagogais ir toliau nebuvo. Skyriui pateiktame (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 2011-12-09 rašte Nr. 7-SD-54 „Dėl E. ir E. V. bendravimo su mokykla“ rašoma, kad E. V. ne tik nė karto nesidomėjo, kaip jo sūnums sekasi mokykloje, bet stengiasi išvengti bendravimo su mokykla: neatvyksta kviečiamas į mokyklą, ignoruoja socialinę pedagogę ir sūnus nuteikia prieš ją, nesilanko tėvų susirinkimuose. V. V. ir Ž. V. praleidžia daug pamokų, pateisinančius raštelius pasirašo atsakovas. Sūnus Ž. bėga iš pamokų. Mokyklos pedagogų nuomone, Ž. reikalinga logopedo ir kitų specialistų pagalba, o tam reikalingas tėvų sutikimas. Tėvai sutikimo nėra davę. Skyriaus specialistei kalbantis su atsakovu dėl jo nebendravimo su mokykla ir nesugebėjimu susitvarkyti su vaikų problemomis, atsakovas ne kartą yra pareiškęs priekaištus, kad vaikų motina E. V. turėtų aktyviau dalyvauti vaikų auklėjime, jam vienam per sunku auklėti vaikus. Sprendžiant ginčą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikai gyvena sprendimo priėmimo metu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. L. V. nuo 2010 metų lapkričio mėnesio gyvena Airijoje su motina E. V., tai yra daugiau kaip metai laiko. Airijos Respublikoje ji lanko mokyklą. Jos dabartinės gyvenamosios vietos keitimas būtų netikslingas, kadangi siekiant užtikrinti vaiko teises į saugią aplinką kuri sudarytų galimybes visapusiškai vystytis, atsižvelgtina į objektyvias gyvenimo sąlygas, kurias gali suteikti kiekvienas iš skyrium gyvenančių tėvų. E. V. dukrai galėtų suteikti geresnes materialines sąlygas, kadangi turi geriau apmokamą darbą be to, artėjant L. V. paauglystės ir brendimo laikotarpiui motinos vaidmuo jos gyvenime reikšmingas ir reikalingas. Bet kadangi pateiktuose procesiniuose dokumentuose nėra E. V. gyvenimo bei buities patikrinimo akto ir išvados, kad vaikui gyventi toje aplinkoje saugu, Vaiko teisių apsaugos skyrius negali pateikti išvados dėl L. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo su kuriuo nors iš tėvų. V. V. ir Ž. V. gyvena su atsakovu E. V., E. V. turi problemą susijusių su savo sūnų priežiūra bei auklėjimu:
mokykloje daug problemų kyla dėl Ž. V. elgesio, nes nepilnametis smurtauja prieš kitus vaikus, per pamokas trukdo dirbti klasės mokiniams, ateina neparuošęs namų darbų, bėga iš pamokų, bet E. V. vengia bendravimo su mokykla, todėl problemos lieka neišspręstos. Ž. V. (mokyklos 2011-12-09 rašte Nr. 7-SD-54) neatsineša reikalingiausių mokymosi priemonių, ateina neparuošęs namų darbų, todėl darytina išvada, kad E. V. nepakankamai skiria dėmesio vaikų ugdymo reikalams, nepakankamai rūpinai jų ateitimi. Ž. V. šiais mokslo metais praleido 68 pamokas. Atsakovo pateikiamuose rašteliuose nurodoma priežastis „dėl ligos“, tačiau nėra nė vienos pažymos iš gydytojų. V. V. praleido 150 pamoką iš gydytojo pažyma yra tik už rugsėjo 26-30 dienas. Darytina švada, kad atsakovas per mažai skiria dėmesio sūnų sveikatos problemoms, vaikai gydomi namuose, nesikreipiant kvalifikuotos pagalbos į gydymo įstaigas. mokyklos 2011-12-09 rašte Nr. 7-SD-54 nurodoma, kad sūnui Ž. V. reikalinga logopedo pagalba, tačiau tam reikalingas tėvų sutikimas, o sutikimo E. V. tėra parašęs. Dėl to Ž. V. neteikiama taip reikalinga mokykloje dirbančio logopedo iagalba. Kaip teigia mokyklos pedagogai, Ž. V. reikalinga ir psichologo pagalba.
Remiantis (duomenys neskelbtini) mokyklos pateikta informacija, Vaiko teisių apsaugos skyriaus pecialistų pokalbiais su E. V. bei jam siūlytomis rekomendacijomis, darytina išvada, kad E. V. nepakankamai atsakingai atlieka tėvo pareigas. Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, E. V. noras, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, susijęs ir su gyvenamuoju būstu, nuosavybės teise priklausančiu E. V.: E. V. skyriaus specialistų klausė, ar galės gyventi šiame būste, jei vaikai su juo kartu legyvens. Be to, E. V. skyriaus specialistams ne kartą yra pareiškęs, kad E. V., dirbanti užsienyje, privalo visą šeimą (tame tarpe ir jį) išlaikyti materialiai ir siųsti jam kur kas daugiau pinigų. E. ir E. V. vaikai: V. V., Ž. V. ir L. V. pareiškė norą gyventi su atsakovu. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, svarbiausia vaiko interesai. Tokia pat nuostata išdėstyta ir Vaiko teisių asaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 1 punkte. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog ginčą teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. V. V., Ž. V. ir L. V. pareikštas noras gyventi kartu su tėvu atitinka jų interesus dėl gyvenimo pažįstamoje, jiems įprastoje aplinkoje, bet prieštarauja jų interesams dėl nepakankamo E. V. pasirengimo tinkamai dalyvauti vaikų auklėjime bei tinkamai spręsti iškilusias su vaikų auklėjimu ir priežiūra problemas. Vaiko teisių apsaugos skyrius negalėjo įvertinti ieškovės E. V. ir atsakovo E. V. buities bei gyvenimo sąlygas, procesiniuose dokumentuose nėra pateikta charakteristikų apie ieškovės ir atsakovo asmenines moralines ir dorovines savybes, nėra E. V. pažymų apie jo darbines pajamas, taip pat skyrius nežino atsakovo E. V. nuomonės dėl pareikštų ieškinyje reikalavimų bei nežino ieškovės sugyventinio nuomonės, ar jis sutinka, kad V. V., Ž. V. ir L. V. gyventų jų namuose, todėl pateikti išvadą, su kuriuo iš tėvų L. V., Ž. V. bei V. V. būtų gyventi saugiau bei su kuriuo iš tėvų būtų geriau tenkinami jų poreikiai bei ginami jų interesai, negali ( b.l.91-94, 95,96-99, t.1).
Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2013-02-08 išvadoje dėl buities ir gyvenimo sąlygų nurodė, kad 2013-02-07 lankantis E. V. šeimoje, namuose buvo šilta, šeima turėjo įvairaus maisto. Lankantis (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, vaikai V. V. ir Ž. V. buvo apsirengę tvarkingais ir švariais drabužiais, nepilnamečiai pareiškė norą gyventi su tėvu E. V. ( b.l.60,61-62, t.2).
2011-01-17 sudaryta terminuota darbo sutartis tarp (duomenys neskelbtini) ir E. V., kuria jis priimtas dirbti statybininko pareigose ( b.l.112, t.1). 2012-02-29 charakteristikoje nurodyta, kad pavestą darbą E. V. atlieka gerai, drausminių nuobaudų neturėjo ( b.l.4, t.2). Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija 2012-03-05 charakteristikoje nurodė, kad E. V. niekur nedirba, registruotas darbo biržoje, seniūnija dėl E. V. gyvenimo būdo ar elgesio nusiskundimų negavusi ( b.l.5, t.2). Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012-11-14 nutarimu E. V. dėl vaikų nepriežiūros pagal (duomenys neskelbtini) str. 1d. skirta nuobauda įspėjimas ( b.l.42, t.2). LITEKO duomenimis : Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012-09-26 nutarimu E. V. dėl netinkamo vaikų auklėjimo skirta pagal (duomenys neskelbtini) str.1d. administracinė nuobauda-įspėjimas.
(duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 2012-02-27 informacijoje nurodyta, kad nuo 2011-12-09 E. V. į organizuojamus tėvų susirinkimus neatėjo. V. Ž. praleidžia pamokas, ,atematikos, informacinių technologijų, geografijos įvertinimai nepatenkinami. Ž. V. pirmąjį pusmetį baigė su vienu nepatenkinamu pažymiu iš gamtos ir žmogaus, buvo neatestuotas iš muzikos, kaip nelankęs daugiau kaip pusę šio dalyjko pamokų. E. V. kartą lankėsi mokykloje ir domėjosi savo vaikų mokymusi ir elgesiu ( b.l.131, t.1). 2012-05-04 informacijoje nurodė, kad Ž. V. 2012-05-03 grasino 2 klasės mokiniui, prieš jį smurtavo, 2012-04-27, 2012-05-04 Ž. V. smurtavo kitų mokinių atžvilgiu, tėvas nebendrauja su mokytojais, paskutiniu metu Ž. dažnai bėga iš pamokų, jo elgesys kelia labai daug problemų mokyklai ir čia besimokantiems žemesnių klasių mokiniams. E. V. nuostata nebendrauti su mokykla, joje dirbančiais mokytojais užkerta kelią suteikti psichologo ar kitų specialistų pagalbą sūnui ( b.l.16, t.2). 2012-10-22 informacijoje nurodė Ž. V. mokinio taisyklių nusižengimus, padarytus nuo 2012-09-01 iki 2012-10-19. Ž. V. praleistos pamokos nėra raštu pateisintos, E. V. nepriima mokyklos siųstų jam laiškų, telefonu tėvas nekalba, tėvų susirinkimuose nesilanko, neatvyksta pokalbiui. V. Ž. yra praleidęs 12 pamokų dėl ligos ( gydytojų pažyma), jo elgesys problemų nekelia. Ž. ir V. yra vieninteliai mokiniai mokykloje šiais metais nepasitikrinę sveikatos ir vieninteliai vaikai, kuriems tėvai neparinko dorinio ugdymo dalyko ( b.l.50-51, t.2). 2013-02-19 informacijoje nurodė, kad Ž. V. mokosi 6 klasėje, pirmą pusmetį baigė su penkiais nepatenkinamais pažymiais, neatestuotas iš muzikos ir rusų kalbos, nes praleido daugiau kaip pusę šių dalykų pamokų, iš viso pirmą pusmetį praleido 213 pamokų. Praleistos pamokos nepateisintos. Namų darbų neatlieka, nuo jo kenčia žemesnių klasių mokiniai, per paskutinius pora mėnesių Ž. elgesys šiek tiek pagerėjo. V. V. pirmą pusmetį praleido 315 pamokų, iš jų 20 dėl ligos. Tik dailės ir muzikos įvertinimai teigiami, visų kitų dalykų neatestuotas dėl nelankymo. Elgesys problemų nekelia. Vaikų tėvas jokių ryšių su mokykla nepalaiko. Mama iš Airijos skambino ir domėjosi Ž. 2012 m. birželio mėnesį ir 2013-01-31. V. klasės vadovė nuo penktos klasės iki dabar nėra bendravusi su jo motina ( b.l.63, t.2).2014-02-06 Navan apylinkės teisme apklausta E. V. paaiškino, kad ji gyvena Airijoje su tėvais, naujagimiu sūnumi ir dukra, name du miegamieji, svetainė, virtuvė, vonia. Jei du sūnūs atvyks iš Lietuvos, išnuomos didesnį namą, atlyginimas 400-300 eurų per savaitę, naujas partneris lietuvis ir turi du berniukus ( b.l.139, t.2).
Vaiko ir šeimos reikalų komisija prie Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2012-06-27 pranešime dėl E. V. netinkamo elgesio Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono policijos komisariato viršininkui pranešė, kad 2012-06-26 14.00 val. vyko Vaiko ir šeimos reikalų komisijos posėdis dėl auklėjamojo poveikio ( drausminimo) priemonės paskyrimo nepilnamečiui Ž. V.. Posėdžio metu vaiko tėvas E. V. pradėjo šaukti, rėkauti, daužyti kumščiu į stalą, neleido kalbėti komisijos nariams, vartojo necenzūrinius žodžius nepilnamečių akivaizdoje, trenkė durimis ir su sūnumi išėjo ( b.l.52, t.2). Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono policijos komisariato 2012-05-29 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl L. M. sužalojimo, kadangi Ž. V. ir M. V. neturi tokio amžiaus, nuo kurio jie atsako pagal baudžiamuosius įstatymus ( b.l.53-54, t.2).
Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė 2012-03-07 papildytą išvadą dėl buities ir gyvenimo sąlygų, kurioje nurodė, kad patikrinus atsakovo buities sąlygas, nustatyta, kad jis gyvena ieškovei E. V. nuosavybės teise priklausančiame name. Sūnus V. miega vaikų kambaryje, sūnūs Ž. – su tėvu miegamajame, atskiroje lovoje. Name įvestas šaltas vanduo, kanalizacija, vanduo šildomas elektriniu vandens šildytuvu. Kambariuose yra asmenims reikalingi baldai, tvarkinga ir švaru. E. V. šeima prtagyvena iš jo darbo užmokesčio 880 litų, E. V. teigimu, nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype augina daržoves, yra šiltnamis, tvenkinys, kuriame auginamos žuvys. E. V. salė, kad jam padeda motina M. V. ( b.l.144, t.1). Gildon valstybinės mokyklos 2012-03-08 informacijoje nurodyta, kad L. V. mokyklą lanko nuo 2010-11-27, ji yra penktos klasės mokinė, pagal savo gebėjimus yra viena iš gabiausių mokinių, dėl jos elgesio neturi jokių rūpesčių, ji gerai atstovauja mokyklą ir visada su savimi turi priešpiečius ( b.l.147, t.1). Darbdavio informacijoje nurodyta, kad E. V. K. M. fermoje dirba nuo 2009-11-12, ji patikima darbuiotoja ir gera darbininkė ( b.l.141, t.1). 2012-03-05 plieno gamybos akcinės bendrovės informacijoje nurodyta, kad v. v. dirba nuo 2012-02-20, anksčiau dirbo nuo 2011-08-25 iki 2011-12-20 ( b.l.151, t.1), jam mokamas 429 eurų savaitinis darbo užmokestis ( b.l.153, t.1). V. V. rašte nurodė, kad jis sutinkantis, kad visi trys vaikai gyventų su mama ( b.l.154, t.1). L. V. rašte nurodė, kad lanko mokyklą, turi dvi drauges, šuniuką, turi du kambarius, žaislų, su v. sutaria paprastai ( b.l.155, t.1). 2012-03-09 rašte E. G. nurodė, kad ji moko L. V. lietuvių kalbos mergaitės namuose. Mergaitė aprengta, prižiūrėta, mama rūpinasi savo dukra ( b.l.156, t.1). 2012-05-31 Naper apylinkės viešbučio informacijoje nurodyta, kad nuomoja saugias patalpas šeimai ir vaikams Millbrook Rd. Gatvėje Ann ( b.l.43, t.2). 2012-08-12 aukštesniojo ranko policijos įstaigos informacijoje nurodyta, kad E. V. gyvena išnuomotame būste Dunbar, Millbrook Rd, pastaruosius 6 mėnesius su dukra l., gim. (duomenys neskelbtini), E. V. dirba (duomenys neskelbtini) grybų bendrovėje, duktė yra Gilson valstybinės mokyklos mokinė. Ištirtos jos nuomojamos gyvenamosios patalpos ir patvirtina, kad jos yra tikros ( b.l.45, t.2).
Vaikai Ž. V., V. V. išreiškė norą gyventi su tėvu, kadangi čia jiems įprasta aplinka, draugai, L. V. nurodė, kad nežino, su kuo norėtų gyventi, norėtų gyventi su abiem tėvais. Įstaymas numato, kad į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. T. v. D. I., bylos Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. G. v. . Navickaitė, bylos Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai. Atsižvelgiant į pateiktus rašytinius įrodymus iš vaiko teisių apsaugos skyriaus, (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos, akivaizdu, kad atsakovas nesugeba užtikrinti vaikams Ž. V. ir V. V. ne tik kad saugios aplinkos, bet ir normalių gyvenimo sąlygų, atsakovas nesirūpina vaikų svaikata : (duomenys neskelbtini) vidurtinės mokyklos informacijoje nurodyta, kad Ž. ir V. yra vieninteliai mokiniai mokykloje šiais metais nepasitikrinę sveikatos. Atsakovas nesumokėjo mokesčių už elektrosn tiekimą, dėl ko į jo ir vaikų gyvenamąjąį namą nebuvo tiekiama elektros energija. Vien tos aplinkybės, kad namai, kuriuose vaikai gyvena, yra švarūs ir k ad vaikų drabužiai švarūs, nepakanka konstatuoti, kad atsakovas kaip tėvas tinkamai rūpinasi savo vaikais. Taip pat aplinkybė, kad atsakovas netinkamai naudoja tėvo valdžią įrodo ir anksčiau paminėtas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarimas, kuriuo atsakovui skirta administracinė nuobauda. Atsakovas nebendrauja su mokytojais, socialiniais darbuotojais, vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais, abu vaikai nelanko mokyklos, Ž. V. smurtauja mažesnių vaikų atžvilgiu, todėl atsižvelgiant į pateiktus ieškovės rašytinius įrodymus dėl jos buities ir materialinių sąlygų, vaikų Ž. V., V. V. nustatytina gyvenamoji vieta su jų motina ieškove E. V..
Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Keičiant vaiko gyvenamąją vietą reikia turėti omenyje tai, kad aplinkos keitimas vaikui padaro socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Tarptautinėje ir Lietuvos teismų praktikoje akcentuojamas ilgesnis nei vienerių metų gyvenimo vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje terminas. Todėl šiuo metu nustačius vaiko L. V. gyvenamąją vietą su tėvu, bus akivaizdžiai pažeisti vaiko interesai, vaikas bus vėl perkeltas į kitą jam svetimą vietą, vaikui reikės iš naujo pratintis prie kitų gyvenimo sąlygų, aplinkos keitimas vaikui gali padaryti socialinę, psichologinę žalą, sukelti emocinių išgyvenimų. Kadangi šalių dukra L. V. nuo 2010 m. lapkričio mėnesio gyvena ir mokosi užsienio valstybėje, ją tinkamai prižiūri jos motina ( priešingų aplinkybių nėra), mergaitės gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina ieškove E. V..
Išvykimas gyventi į užsienio valstybę savaime nereiškia, kad bus pažeista vaikų teisė į identiškumo išsaugojimą, tačiau nustačius, kad vaikai bus auklėjamas tik kitos tautybės, nei yra vaikai, kultūroje, kad vaikams kitaip nei dėl objektyvių priežasčių bus ribojama galimybė palaikyti ryšius su likusiu Lietuvoje tėvu ( motina), teismas gali pripažinti, kad tėvas ( motina) negali sudaryti sąlygų užtikrinti šios vaikų teisės įgyvendinimą. Teismo proceso metu rašytiniais įrodymais, ieškovės aiškinimu, nustatyta, kad pas motiną užsienio valstybėje vaikams gyventi sudarytos tinkamos sąlygos. Šioje ieškinio dalyje ieškinio reikalavimas tenkintinas, priešieškinio atmestinas.
Dėl išlaikymo vaikams priteisimo
Atsakovas E. V. yra V. V., gimusio, sūnaus Ž. V., gimusio, dukters L. V., gimusios tėvas ( b.l. 14-16).
Vaiko teisių apsdaugos skyrius išvadoje nurodė, kad LR CK 3.192 str. įtvirtinta abiejų tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus,teikiamo vaikui išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir turi būti pakankamas užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, t. y. patenkinti nepilnamečių poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, ugdymui, poilsiui.Teismui priėmus sprendimą dėl santuokos nutraukimo ir patenkinus E. V. ieškinio reikalavimus, išlieka tėvų pareiga rūpintis nepilnamečiais vaikais, juos auklėti, materialiai išlaikyti, taip pat išlieka vaikų teisė bendrauti su tėvu, jei tai nekenks jų interesams.Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų nuomone, ieškovės E. V. vaikų išlaikymui prašoma 200 Lt suma kas mėnesį kiekvienam vaikui šiuo metu atitinka nepilnamečių poreikius ir teisėtus interesus, todėl skyrius palaiko ieškovės prašymą dėl išlaikymo priteisimo ( b.l.94, t.1).
Kadangi vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su jų motina, išlaikymo priteisimo klausimas spręstinas iš atsakovo.
Kasacinio teismo praktikoje akcentuojamas orientacinis kriterijus nustatant priteistino išlaikymo dydį, t. y. CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuris gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004). Byloje nėra pateikta įrodymų, kad vaikai turėtų specialių poreikių. Ieškovė pateikė kasdieninių vaikų poreikių išlaidų skaičiuotę.
Priteisiant vaikams išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymas. Tuo atveju, kai vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teismas gali nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesio alga išlaikymą, tačiau išlaikymo dydis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį. Byloje nustatyta, kad atsakovas yra darbingas, bylos nagrinėjimo metu dirbo. Todėl atsižvelgiant į ieškovės nurodytą vaikų poreikių skaičiuotę, kuri nėra per didelė, be to, ieškovė šiuo metu suteikia vienam vaikui gyvenamąją vietą, ateityje suteiks ir kitiems dviems, į abiejų tėvų turtinę padėtį, teismas nustato išlaikymo dydį po 200 Lt periodiniais mokėjimais kas mėnesį nuo bylos iškėlimo dienos 2011-11-29. Priteisto išlaikymo dydis suinteresuotų asmenų prašymu gali būti padidintas ar sumažintas, iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai arba išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomiems vaiko priežiūros išlaidoms ( vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Priteikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas ( CK 3.201str.1 ir 2d.). Šioje ieškinio dalyje ieškinio reikalavimas tenkintinas, priešieškinio atmestinas.
Dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo
Santuokos metu atsakovas E. V. įgijo nuosavybės teise 2004-10-07 Apskrities viršininko sprendimo Nr. 39-14911-15905 ir 2004-11-02 Apskrities viršininko įsakymo Nr. ŽV-597 pagrindu žemės sklypą, kurio unikalus Nr., esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 1600 Lt, taip pat atsakovo vardu įgytos transporto priemonės: keleivinis automobilis FORD ESCORT, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: kurio vidutinė rinkos vertė yra 1000 Lt, motociklas MMVZ 3.112.12, valstyb. Nr., VIN kodas: kurio vidutinė rinkos vertė yra 1000 Lt, keleivinis automobilis VW GOLF, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: kurio vidutinė rinkos vertė yra 700 Lt. Ieškovė prašo šį turtą po santuokos nutraukimo pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe, kadangi žemės sklypas įgytas už atsakovo asmenines lėšas, kompensacijos už transporto priemones ji nereikalauja. Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, kad dvi transporto priemonės negali būti dalintino turto balanse, kadangi jos parduotos. Atsakovas pateikė 2012-01-23 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopiją, iš kurios seka, kad E. V. pardavė E. K. automobilį VW Golf valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) b.l.113, t.1), transporto priemonės registracijos liudijimo kopiją, iš kurios seka, kad automobilis FORD ESCORT, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui ( b.l.114, t.1). Ji piniginės kompensacijos už atsakovui atitekusias transporto priemones nereikalauja. Kadangi kitų prieštaravimų dėl turto padalinimo būdo ar vertės negauta, teismas transporto priemones motociklą MMVZ 3.112.12, valstyb. Nr. 812AA, automobilį VW GOLF, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, kurio unikalus Nr. esantis adresu Vilkaviškio r. sav., Vištyčio sen. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteisia atsakovui. 2012-01-23 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopiją teismas nelaiko tinkamu rašytiniu įrodymu. Be to, ši transporto priemonė tebėra registruota atsakovo vardu ( b.l.32, t.1).
Dėl priešieškinio reikalavimo nustatyti uzufrukto teisę ir palikti atsakovą ir nepilnamečius vaikus V. V., Ž. V. ir L. V. iki jų pilnametystės gyventi E. V. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, unikalus Nr. esančiame (duomenys neskelbtini), teismas netenkina, kadangi vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina ieškove E. V..
Esant tokioms aplinkybėms ieškinys, priešieškinis pagrįstas šalių aiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais ir tenkintini dalinai.
Ieškovė turėjo bylinėjimosi išlaidų : 139 Lt žyminis mokestis ( b.l.12, t.1), 680 Lt ( b.l.1, t.2), 611 Lt ( b.l.2, t.2), 100 litų vertimo paslaugos ( b.l.3, t.2), 709 Lt ( b.l.19,t.2).
Atsakovas turėjo bylinėjimosi išlaidų : sumokėjo 139 litų žyminį mokestį ( b.l.115, t.1), 400 Lt ( b.l.20, t.2).
Kadangi teismas konstatavo, jog santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nė vienas sutuoktinis neturi teisės į žalos atlyginimą, todėl ir bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis, advokato pagalbai skirtos lėšos, vertimo paslaugos ( CK 3.70 str.2d.).
Iš šalių priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu proporcingai teismo patenkinamų reikalavimų daliai, pašto išlaidas sudaro 112,36 litų, todėl iš ieškovės priteistina 37,45 litai, iš atsakovo- 74,91 litai ( CPK 93str.2d., b.l.2, t.1).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259str., 260 str.,263-268 str., 270str., 279str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį ir priešieškinį tenkinti dalinai.
Santuoką tarp ieškovės E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo palikti pavardę V..
Po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina, ieškove E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams: V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011-11-29 iki vaikų pilnametystės po 200 Lt (du šimtus litų) kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui. Išlaikymo dydį indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise motiną, ieškovę E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Sprendimas šioje dalyje vykdytinas skubiai.
Po santuokos nutraukimo pripažinti atsakovo E. V. asmenine nuosavybe žemės sklypą, kurio unikalus Nr., esantį adresu (duomenys neskelbtini), motociklą MMVZ 3.112.12, valstyb. Nr, VIN kodas:, automobilį VW GOLF, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas:.
Priešieškinio reikalavimus dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, uzufrukto teisės į gyvenamą namą nustatymo atmesti.
Priteisti iš ieškovės E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 37,45 litus bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Priteisti iš atsakovo E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 74,91 litus bylinėjimosi išlaidų valstybei
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Vilkaviškio rajono apylinkės teismui.