Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui D. B. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo sutuoktinio kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė R. B. 2018-03-07 kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti jos ir atsakovo D. B. 2017-05-29 Šilutės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuojant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti jos iki santuokos turėtą pavardę – „Š.“, pripažinti ieškinyje nurodytas skolas atsakovo asmeninėmis prievolėmis kreditoriams, priteisti iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą jos naudai bei antrinės teisinės pagalbos ieškovei išlaidas valstybei (b. l. 1-3).Ieškinyje ieškovė nurodė, kad nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio ji su atsakovu gyvena atskirai, kadangi atsakovas dėl fizinio smurto artimoje aplinkoje ir svetimo turto pagrobimo atlieka laisvės atėmimo bausmes įkalinimo įstaigoje. Dėl atsakovo progresuojančios silpnaprotystės ir smurtinio elgesio šeimoje, darančio žalą ieškovei ir jos nepilnamečiams vaikams, šalių tolimesnis gyvenimas santuokoje yra neįmanomas. Atsakovas skambinėja ieškovei telefonu, grasindamas susidoroti, dėl ko ji patiria stresą ir papildomus išgyvenimus. Ieškovė skolų neturi, o atsakovas turi asmeninių įsiskolinimų kreditoriams. Ieškovė iš atsakovo išlaikymo nereikalauja, tačiau dėl atsakovo žiauraus elgesio jos atžvilgiu ir nepasiteisinusių lūkesčių gyventi harmoningoje santuokoje, pablogėjo ieškovės sveikata, išsivystė nemiga, baimė, vengimas aplinkinių, todėl ieškovei priteista 3 000 Eur neturtinė žala.Ieškovė ir jos atstovas advokatas Rimantas Šimkaitis teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Paaiškino, kad ieškovė patyrė nusivylimą, nes atsakovas nepateisino jos lūkesčių gyventi darnioje santuokoje, turėti vaikų, įgyti turto. Atsakovas smurtavo ieškovės atžvilgiu, dėl ko buvo nuteistas, girtuokliavo. Šalių tolimesnis gyvenimas kartu yra neįmanomas.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu iš dalies sutinka, t. y., sutinka, kad santuoka būtų nutraukta, tačiau nesutinka su ieškovės kaltinimais bei reikalavimais dėl neturtinės žalos atlyginimo ir teismo išlaidų atlyginimo (b. l. 27-29, 36-42).Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad santuoka turi būti nutraukta ne dėl jo, o dėl pačios ieškovės kaltės. Ieškovė susirašinėdavo ir susitikinėdavo su kitais vyrai, buvo jam neištikima. Be to, ieškovė šmeižia atsakovą, nurodydama, kad jam yra progresuojanti silpnaprotystė. Nėra nustatyta, kad jis turėtų tokių problemų. Priešingai, ieškovei yra nustatytos didelės psichologinės problemos, dėl ko ji gauna invalidumą. Ieškovė dažnai naudodavo psichologinį smurtą šeimoje, tiek prieš jį, atsakovą, tiek prieš savo vaikus. Ieškovė žino, kur jis atlieka bausmę, vieną kartą buvo aplankyti, siuntė pinigų, sakydavo, kad myli ir, kad lauks, tačiau tuo pat metu būdavo su kitu vyru. Todėl santuoka iširo ne dėl atsakovo, o dėl ieškovės kaltės. Atsakovas ieškovei niekada negrasino, todėl nesutinka atlyginti neturtinę žalą ieškovei. Atsakovas nėra kaltas dėl ieškovės sveikatos būklės.Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad tik vieną kartą panaudojo smurtą prieš ieškovę, dėl ko ir buvo nuteistas. Ieškovė yra jam neištikima, turi kitą vyrą, kurį vedasi į namus. Atsakovas teismo posėdyje prašė skolas kreditoriams padalinti per pusę, tačiau tuo atveju, jei ieškovė atsisakytų 3 000 Eur neturtinės žalos, atsakovas nurodė sutikinantis, kad ieškinyje nurodytos skolos būtų pripažintos jo asmeninėmis prievole kreditoriams. Atsakovas teismo posėdyje taip pat paaiškino, kad santuokos metu jo santykiai su ieškovės vaikais buvo labai geri, jais rūpinosi, vaikus labai mylėjo, parvesdavo iš darželio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės

Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-06 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018 21 punktą).Šalių santuoka sudaryta 2017-05-29 Šilutės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Iškovė R. B. prašė pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas prieš ieškovę vartojo fizinį ir psichologinį smurtą (žiauriai su ja elgėsi), be to, buvo nuteistas už tyčinę nusikalstamą veiką, t. y. ieškovė savo reikalavimą grindė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija. Atsakovas, priešingai, prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, nes, jo teigimu, ieškovė buvo jam neištikima. Byloje nustatyta, kad atsakovas D. B. šalių santuokos sudarymo metu Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-09-04 nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-210-750/2017, buvo nuteistas už tyčinius nusikaltimus, tarp kurių ir tyčinis nusikaltimas artimoje aplinkoje (b. l. 18-20). Teismo posėdžio metu atsakovas neneigė aplinkybių, susijusių su atsakovo kalte, t. y., smurto artimoje aplinkoje panaudojimo ir jo nuteisimo fakto, tačiau teigė, jog pati ieškovė buvo neištikima (iki smurto panaudojimo bendravo el. priemonėmis su kitu vyriškiu, o atsakovui atliekant laisvės atėmimo bausmę pradėjo kartu gyventi su kitu vyru). Tačiau to paties teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis negali teismui pateikti įrodymų, patvirtinančių ieškovės neištikimybę. Todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovės (ne)ištikimybės faktas šios bylos faktinių aplinkybių kontekste nėra reikšmingas, kadangi, viena vertus, atsakovas neneigia aplinkybės, jog smurtavo prieš ieškovę, kita vertus, išskyrus paties atsakovo paaiškinimus, neištikimybės faktui pagrįsti byloje nepateikta jokių duomenų (CPK 12, 178 straipsnis), o nustačius aplinkybę, jog atsakovo atžvilgiu yra priimtas ir įsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis, yra pagrindas pripažinti, jog šalių santuoka iširo pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytą prezumpciją – kai asmuo nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą. Vadinasi šalių santuoka nutrūko būtent dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymu po santuokos nutraukimo jai paliekama jos iki santuokos sudarymo turėta pavardė – „Š.“, o atsakovui atitinkamai jo santuokinė pavardė – „B.“ (CK 3.69 straipsnis).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

Šalys viena iš kitos išlaikymo priteisti neprašo, todėl šis klausimas nespręstinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto registruotino turto ir prievolių kreditoriams po santuokos nutraukimo vykdymo

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto, įskaitant ir prievoles, padalijimo klausimus, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.100 straipsnio 4 punktas).Be to, dalijant santuokoje įgytą turtą, negali būti pažeidžiamos kreditorių teisės (CK 3.126 straipsnis). Sprendžiant dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, turi būtų pateikti duomenys apie sutuoktinių kreditorius, kreditoriams turi būti pranešta apie bylos iškėlimą, nusiunčiant pareiškimo dėl ieškinio kopiją (CK 3.126 straipsnio 2 dalis, CPK 3 straipsnio 6 dalis). Jau minėta, kad šalių santuoka buvo sudaryta 2017-05-29, transporto priemonių ir (ar) kito registruotino turto šalys būdamos santuokoje neįgijo (b. l. 8-11). Tačiau teismui pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų, vykdomų antstolių kontorose priverstine tvarka (b. l. 13-17). Atsakovo kreditoriams pranešta apie santuokos nutraukimo procesą ir tai, kad ieškovė minėtus įsipareigojimus prašo pripažinti atsakovo asmeninėmis prievolėmis, kreditoriai jokių prieštaravimų, jog minėti skoliniai įsipareigojimai pagal po santuokos nutraukimo būtų pripažinti asmeniniais atsakovo, teismui nepareiškė (b. l. 21-22). Pati ieškovė kreditorinį įsipareigojimų, vykdomų priverstine tvarka neturi (b. l. 12). Sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles (CK trečiosios knygos VII skyrius). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu, iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Sutuoktiniai atsako solidariai, kai sandoris yra būtinas išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Įvertinus atsakovo turimų įsipareigojimų pobūdį, yra pagrindas konstatuoti, kad jie nėra susiję su šeimos poreikių tenkinimu, o atsakovo prievolės atsirado dėl jo paties veiksmų, todėl atsakovo D. B. skoliniai įsipareigojimai kreditoriams, įvardintiems ieškinio pareiškime, pripažintini jo asmeninėmis prievolėmis iki jų visiško įvykdymo. Kitų duomenų apie šalių finansinius įsipareigojimus byloje nėra.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Šioje byloje dėl santuokos nutraukimo konstatuota atsakovo kaltė (šio sprendimo 7-11 punktai) bei išdėstytas ieškovės reikalavimas priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Kai santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalies norma suponuoja kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio pareigą žalą atlyginti. Iš esmės tai yra sutartinės atsakomybės rūšis, kai žalos atsiradimas sąlygotas specifinėje srityje – šeimoje, tarp sutuoktinių, nutraukiant santuoką, kuria buvo įformintas savanoriškas jų susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Tam, kad būtų galima šią civilinę atsakomybę įgyvendinti, be žalos elemento, turi būti nustatytos visos kitos bendrosios atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys bei kaltė ( CK 6.245-6.250 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008).Klausimai, susiję su neturtinės žalos atlyginimu, nutraukus santuoką dėl vieno sutuoktinio kaltės, taip pat spręstini pagal bendrąsias žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas. Pažymėtina, kad pareiga įrodyti neturtinės žalos dydį tenka šį reikalavimą reiškiančiam sutuoktiniui ( CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008).Taigi neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti šalis (nagrinėjamos bylos atveju – ieškovė). Teismas pažymi, kad neigiami dvasiniai išgyvenimai, kuriuos sukelia santuokos nutraukimas, yra natūrali dalyvavimo šeimyniniame gyvenime pasekmė, tačiau ne visada nepateisinti šeimyniniai lūkesčiai kartu lemia ir neturtinės žalos padarymą. Nors ieškovė teigė, kad dėl žiauraus atsakovo elgesio liko nepateisinti jos lūkesčiai gyventi harmoningoje santuokoje, dėl ko pablogėjo jos sveikata, išsivystė nemiga, baimė, noras vengti aplinkinių žmonių, tačiau teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad santuokos sudarymo metu ieškovei jau buvo žinoma (ir priimtina) atsakovo asmenybė (atsakovas teismo posėdžio metu akcentavo, jog ieškovei buvo žinoma aplinkybė, kad atsakovas buvo teistas, tame tarpe ir už nusikalstamą veiką, susijusią su žmogaus gyvybės atėmimu), nepaisant to, ieškovė po neilgo laiko tarpo savanoriškai įformino jų susitarimą sukurti šeimą, kurioje faktinis sutuoktinių gyvenimas truko itin trumpą laiką (vos keletą mėnesių), o dėl santuokos nutraukimo ieškovė kreipėsi į teismą nepraėjus nei vieneriems metams po jos sudarymo. Vien tai, kad ieškovė patyrė neigiamų emocijų dėl nutrūkusios santuokos nesudaro pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos dydžiui įrodyti ją patyręs asmuo, be to, toks asmuo turi pateikti teismui svarbesnių kriterijų, reikšmingų nustatant neturtinės žalos patyrimo faktą bei dydį. Tokiais kriterijais, šios konkrečios bylos atveju, teismas, laiko duomenų, pagrindžiančių tokios žalos egzistavimą, nepateikimą (CPK 12, 178 straipsniai), ieškovės nurodytų išgyvenimų pobūdį, santuokos sudarymo aplinkybes ir itin trumpą faktinį sutuoktinių santuokinių gyvenimą kartu. Šioje byloje nustatytos aplinkybės nėra pakankamos faktui, kad ieškovei buvo padaryta neturtinė žala, konstatuoti, todėl teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, neturtinės žalos padarymo fakto ir šio jos reikalavimo netenkina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Priimdamas sprendimą teismas turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.Neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą, kvalifikuojami kaip reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-24 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017 18 punktą). Taigi šioje byloje pareikštas reikalavimas nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės apmokestinamas 100 Eur dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018-02-07 sprendimu dėl antrinės pagalbos teikimo 100 proc. apimtimi buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 4-5). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2018-03-23 teismui pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma antrinės teisinės pagalbos, suteiktos ieškovei, bylinėjimosi išlaidų suma – 477,75 Eur (b. l. 31-32).Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys iš esmės buvo patenkintas iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina žyminio mokesčio, nesumokėto šioje byloje, suma – 100 Eur ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos – 477,75 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai, 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis, 99 straipsnis).Valstybei iš atsakovo nepriteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes šios išlaidos mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali (3 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 259, 260, 263-270 straipsniais, 271 straipsnio 2 dalimi, 275 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 385 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovės R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą 2017 m. gegužės 29 d. Šilutės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo D. B. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei R. B. palikti pavardę – „Š.“, atsakovui D. B. – „B.“.

Po santuokos asmeninėmis atsakovo D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolėmis iki jų visiško įvykdymo pripažinti įsipareigojimus tokiems kreditoriams:

- 50 Eur (penkiasdešimties eurų) skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, išieškomą antstolės Astos Pliuškevičienės vykdomojoje byloje Nr. 0124/17/00838;

- 180,52 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimties eurų 52 ct) skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, išieškomą antstolės Santos Selezniovienės vykdomojoje byloje Nr. 0184/17/00673;

- 43,92 Eur (keturiasdešimt trijų eurų 92 ct) skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, išieškomą antstolės Santos Selezniovienės vykdomojoje byloje Nr. 0184/17/00672;

- 5 965,44 Eur (penkių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt penkių eurų 44 ct) skolą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, įmonės kodas 188604955, išieškomą antstolio Kęstučio Košio vykdomojoje byloje Nr. 0118/13/01176;

- 180,52 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimties eurų 52 ct) skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, išieškomą antstolės A. L. vykdomojoje byloje Nr. 0140/12/02043;

- 43,92 Eur (keturiasdešimt trijų eurų 92 ct) skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, išieškomą antstolės A. L., vykdomojoje byloje Nr. 0140/11/00850;

- 4 500 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų) skolą išieškotojai O. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išieškomą antstolės Astos Pliuškevičienės vykdomojoje byloje Nr. 0124/11/00280;

- 179,40 Eur (vieno šimto septyniasdešimt devynių eurų 40 ct) skolą uždarajai akcinei bendrovei „Bitė Lietuva“, įmonės kodas 110688998, išieškomą antstolio Kęstučio Košio vykdomojoje byloje Nr. 0118/09/00505;

- 1,42 Eur (vieno euro 42 ct) skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, išieškomą antstolės Andželos Tamašauskienės vykdomojoje byloje Nr. 0153/08/01769;

- 978,34 Eur (devynių šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų 34 ct) skolą Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, išieškomą antstolės Astos Pliuškevičienės vykdomojoje byloje Nr. 0124/07/01617;

- 28,93 Eur (dvidešimt aštuonių eurų 93 ct) skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, išieškomą antstolio Kęstučio Košio vykdomojoje byloje Nr. 0118/07/01285;

- 9,54 Eur (devynių eurų 54 ct) skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, išieškomą antstolės Astos Pliuškevičienės vykdomojoje byloje Nr. 0124/07/00224;

- 57,32 Eur (penkiasdešimt septynių eurų 32 ct) skolą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, įmonės kodas 190742333, išieškomą antstolės Andželos Tamašauskienės vykdomojoje byloje Nr. 0153/07/00176;

- 14,93 Eur (keturiolikos eurų 93 ct) skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, išieškomą antstolės Andželos Tamašauskienės vykdomojoje byloje Nr. 0153/06/02121;

- 70,19 Eur (septyniasdešimties eurų 19 ct) skolą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, įmonės kodas 190742333, išieškomą antstolės Andželos Tamašauskienės vykdomojoje byloje Nr. 0163/06/01844;

- 0,45 Eur (0 eurų 45 ct) skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, išieškomą antstolės Andželos Tamašauskienės vykdomojoje byloje Nr. 0153/06/01608;

- 344,43 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt keturių eurų 43 ct) skolą Lindorff OY, įmonės kodas 111882842, išieškomą antstolės Astos Pliuškevičienės vykdomojoje byloje Nr.0124/06/00875;

- 202,73 Eur (dviejų šimtų dviejų eurų 73 ct) skolą Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai, įmonės kodas 190712333, išieškomą antstolio Kęstučio Košio vykdomojoje byloje Nr. 0118/03/01257;

-130,33 Eur (vieno šimto trisdešimties eurų 33 ct) skolą Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai, įmonės kodas 190712333, išieškomą antstolio Kęstučio Košio vykdomojoje byloje Nr. 0118/06/01111.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą ir 477,75 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 75 ct) valstybės garantuojamai teisinei pagalbai apmokėti, nurodytą 477,75 Eur sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT247300010112394300, „Swedbank“, AB, Nr. 787290000000130151, AB „Citadele“ bankas, Nr. LT744010051001324763, AB DNB bankas, Nr. LT057044060007887175, AB SEB bankas, Nr. LT327180000000141038 Akcinė bendrovė Šiaulių bankas, Nr. LT747400000008723870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr. LT122140030002680220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, Nr. LT427230000000120025, Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas, juridinio asmens kodas 18659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis Šilutės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.