Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2016-09-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-545-953/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-09-14
Bylos Nr.
1-545-953/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-70798-2015-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Martynas Galvičius
Kaltinamasis
I. S.
Nukentėjusysis
V. G., D. B.
Civilinis ieškovas
Šiaulių teritorinės ligonių kasos
Advokatai
Modestas Švažas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-545-953/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-70798-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.7; 1.1.8.7.9; 1.1.10.1; 1.2.26.2.1; 2.3.6.4.5 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 14 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Martynas Galvičius,sekretoriaujant Daivai Jankūnienei, Indrei Kučinskaitei,dalyvaujant prokurorams Gintarui Girgždžiui, Vytautui Budriui,kaltinamajam I. S.,nukentėjusiesiems V. G., D. B., jos atstovui advokatui Modestui Švažui,civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos atstovui nedalyvaujant,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini) “, mokosi (duomenys neskelbtini), gyvenantis sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2 kartus:

1. 2012-03-09 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 str. 1 d., 140 str. 2 d., 284 str. 1 d. - 8 mėn. laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 3 mėn., paskiriant auklėjamojo poveikio priemones;

2. 2013-03-22 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. 214 str. 1 d. - 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimu, subendrinus su 2012-03-09 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta - laisvės atėmimas 2 m. 6 mėn., bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. S. 2015-12-25 apie 23.00 val. Šiaulių mieste, viešojoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) namo esančios biliardinės „(duomenys neskelbtini) “, mažareikšme dingstimi, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: tyčia suduodamas nukentėjusiajam V. G. vieną smūgį rankos kumščiu į veido sritį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas vieningą tyčią, 2015-12-25 apie 23.20 val. Šiaulių mieste, prie (duomenys neskelbtini) namo ir (duomenys neskelbtini) namo antros laiptinės trečio aukšto laiptų aikštelėje, tyčia suduodamas nukentėjusiajai D. B. rankomis ir kojomis ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytą skaičių, tačiau ne mažiau vieno smūgio į dešinę šlaunį, tuo padarydamas nukentėjusiajai D. B. dešinės šlaunies poodinę kraujosruvą, tai yra, padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis I. S. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuotiną kaltinimą kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad pripažįsta, kad trenkė V. G., tačiau D. B. netrenkė. Įvykis įvyko 2015 m. per Kalėdas apie 23.00 val. prie biliardinės „(duomenys neskelbtini) “ (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ten būnant pro šalį ėjo V. G. su nukentėjusiąja D. B. ir dar dviem vyriškiais ir jie prie jų „prisikabino“. Jis tuo metu buvo prie įėjimo į biliardinę „(duomenys neskelbtini) “ kartu su draugais E. K., L. Ž. ir L. A.. V. G. „prisikabino“ prie E. K., pradėjęs šūkauti: „ką jūs žiūrite“ ir pan. ir jie su V. G. apsistumdė, jis jam trenkė, o V. G. jam atgal ir taip viskas pasibaigė. Pirmą smūgį sudavė jis V. G. į žandą, gali būti, kad sudavė du smūgius. Neprisimena, kad nukentėjusysis V. G. nuo smūgio būtų nugriuvęs. Po to, nuėjo į biliardinės vidų, ten buvo, kol atvažiavo policija ir juos tris sulaikė. Juos nurodė nukentėjusioji D. B.. Vienas iš jos draugų pradėjo ant jų šaukti ir juos pulti. Jie buvo sulaikyti. Po smūgio sudavimo V. G. iki policijos atvykimo visi buvo biliardinės „(duomenys neskelbtini) “ viduje. Tą vakarą vilkėjo mėlynomis treningo kelnėmis su mėlynomis juostomis ir juodu treningo megztiniu su geltonomis juostomis bei užrašu ant priekio „50“. Įvykio metu buvo neblaivus, tai turėjo šiek tiek įtakos jo elgesiui, kadangi blaivas būtų nekreipęs dėmesio. Ir nukentėjusiųjų kompanija, ir jų kompanija buvo išgėrę. Biliardinėje „(duomenys neskelbtini) “ daug ten buvusių asmenų pažinojo. Kai jie ėjo į biliardinės vidų, tai iš jos išėjo apie 15 žmonių, iš kurių kai kuriuos pažinojo. Laiptinėje jis nebuvo, D. B. nespardė. Suprato liudytojų parodymus ir kad jie jį atpažino kaip smūgiavusį nukentėjusiajai D. B., tačiau jai nesmūgiavo – gal liudytojai taip sakydami ką nors sumaišė. Su nukentėjusiąja norėjo susitaikyti, kad nereikėtų vaikščioti po teismus, nes planavo išvažiuoti. Dėl šio įvykio netyčia taip gavosi.

Kaltinamasis I. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. 2015-12-25 apie 21.00 val. su draugais: L. A., L. Ž., E. K. atėjo į biliardinę „(duomenys neskelbtini) “. Apie 20.20 val. buvo su draugais prie įėjimo, rūkė. Kartu rūkė apie 15 žmonių. Pro šalį ėjo grupelė vyrų – 3-4 nepažįstami vyriškiai. Vienas iš šių vyriškių prisikabino prie vieno iš jo draugų, prie kurio tiksliai - neprisimena. Iš pateiktų nuotraukų atpažino šį vyriškį ir iš įtarimo žino jo vardą ir pavardę - V. G.. Jis užstojo draugą ir susimušė su vienu iš vyriškių. Sudavė du smūgius vyriškiui – vieną į krūtinę, vieną į veidą. Ar abu smūgiai pataikė, neprisimena. Tuo muštynės pasibaigė ir jie grįžo į biliardinę. Paskui atvyko policijos pareigūnai ir juos sulaikė biliardinėje. Iš dalies prisipažįsta padaręs nusikaltimą, nes mušėsi su vyru, o ne su moterimi - D. B.. Kartu su pareigūnais atvyko tie patys vyriškiai, kurie nurodė į juos. Jokios moters nesumušė ir jokios moters kartu su vyrais nebuvo. Su vyriškiu mušėsi tik dviese. Jokioje laiptinėje nebuvo ir joje moters nemušė. Niekada nepakeltų rankos prieš moterį. Muštynių metu jo draugai buvo šalia ir matė, kad mušėsi su vyru. Įvykio metu vilkėjo juodos spalvos treningu su ryškiai geltonomis juostomis ant rankovių, geltonu užtrauktuku, treningas „Adidas“. Kelnės irgi „Adidas“ mėlynos spalvos. Mūvėjo kedais juodos spalvos su ryškiai oranžiniais intarpais. Po treningu vilkėjo juodos spalvos maikutę, kurios priekyje pavaizduotos dvi besibučiuojančios moterys. Įvykio metu buvo išgėręs alkoholio – 4-5 bokalus po 0,5 l apie 5-6 promilių stiprumo. Girtas nesijautė, alkoholio poveikis neturėjo įtakos jo veiksmams. Bandė susitaikyti su nukentėjusiąja D. B., tačiau nesutarė dėl sumos ir žalos atlyginimo dalimis. Dėl V. G. sumušimo nuoširdžiai gailisi, norėtų jo atsiprašyti ir su juo susitaikyti. Žalos teritorinei ligonių kasai neatlygins, nes D. B. nesumušė (1 t. 170-171, 177-178, 185-186 b. l.).

Nukentėjusioji D. B. teisme parodė, kad įvykis įvyko 2015 m. per Kalėdas 23 val. (duomenys neskelbtini) kieme. Tuo metu buvo su S. K., V. G. ir G. M.. Ėjo dainuodami iš draugų ir prie biliardinės „(duomenys neskelbtini) “ jaunuolių grupė prie jų „prisikabino“ ir įvyko muštynės. Toje jaunuolių grupėje I. S. buvo pagrindinis asmuo. Jos draugas S. K. susimušė su vienu iš tų asmenų. Po to, V. G. susimušė su I. S.. G. M. apskritai su niekuo nesimušė, nes nešėsi maišelį su alkoholiniais gėrimais. Kokius veiksmus I. S. atliko V. G. atžvilgiu, nematė. Pirmieji fizinį smurtą pradėjo vartoti I. S. draugų kompanija. Kažkaip atsidūrė prie parduotuvės „Maxima“ kiosko, tuomet I. S. jai spyrė, ji nugriuvo. Kai I. S. spyrė, kitų žmonių šalia nebuvo, tik atbėgo jos draugas, kuris viską matė. I. S. vilkėjo treningo rūbus, megztinis buvo su žalios-geltonos spalvos ryškiomis juostomis. Po to, jie ėjo pro biliardinę „(duomenys neskelbtini) “ atgal į tą kiemą namo ir kažkuris iš jų draugų atsisukęs pasakė: „atbėga“. Jie įbėgo į laiptinę, bėgo į viršų, tačiau I. S. kompanija žinojo durų kodą, nes duris jie uždarė. Kaip jie pateko į laiptinę – neaišku. Kai bėgo į viršų, visi kaimynai girdėjo, kad kažkas mušasi, tai trečiajame namo aukšte iš buto išėjo apie 15 asmenų. To buto duris atidarė T., o tuo metu I. S. ją spardė, spyrė į veidą. Tuomet jos draugas iškvietė policiją. Kai I. S. ją suspardė, tai jo draugas ją nutempė laiptais. Tuomet buvo sudaužytas jos telefonas, rūbai buvo kruvini, tačiau nežino, kieno krauju jie buvo ištepti, kadangi jai kraujas nebėgo, o tik buvo sužalota ranka. Kažkas iš I. S. kompanijos ją ir Tomą nutempė į apačią. Tuo metu G. M. buvo buto viduje ir kvietė policiją, o S. K. ir V. G. tarpduryje mušėsi. Kai pasakė, jog yra iškviesta policija, tai I. S. su draugais pabėgo, o ją S. K. vedė į apačią. Lauke ją mušė I. S. draugas, kuris buvo sportinio kūno sudėjimo, o pats I. S. mušėsi su V. G.. Tas I. S. draugas ją stumdė. O už kiosko jai spyrė I. S.. I. S. draugas ją stumdydamas trenkė į veidą. Kai nurodė, jog jai trenkė I. S., tai galvojo, kad jis ją mušė, tačiau kai jį pamatė iš tikrųjų, tai pasakė, kad ją mušė sportinio kūno sudėjimo vaikinas. Tyrėja užrašydama, kad jai viską padarė vienas žmogus, ne taip suprato. Laiptinėje ją mušė I. S., kol jo draugai nenutempė jos į apačią, t. y. I. S. ją nutempė į apačią, o jo draugai ją pasiėmė. Atvykus policijos pareigūnams nuėjo į biliardinę „(duomenys neskelbtini) “ ir ji atpažino I. S. ir du jo draugus, nes jie stovėjo prie durų. Asmenis atpažino iš drabužių. Turtinę žalą sudaro telefonas ir nauja striukė, kuri buvo suplėšyta. Sugadintas telefonas buvo paimtas iš salono, todėl po įvykio jį nunešė ten, tai jai buvo pasakyta, jog to telefono nebeturės, o teismui pateikti dokumentus, nurodančius telefono vertę. Telefono dokumentus turi, gali pateikti teismui. Taip pat turi neseniai pirktos striukės čekį. Kai salone buvo išsimokėtinai pirktas telefonas, o kitas buvo gautas dovanų. Tai už tą telefoną, kuris buvo sudaužytas, buvo mokamos įmokos. Telefonų sutartys buvo sudarytos jos draugo vardu. 2000 eurų sudaro tai, kad neteko darbo, jos skausmas, psichologija, kadangi po įvykio gulėjo psichiatrinėje ligoninėje ir dabar bijo naktį išeiti į lauką. Neteko darbo, kurį dirbo, o dabar turi dirbti kasininke, nes pagal profesiją barmenės-padavėjos dirbti nebegali, kadangi su sužalota ranka nenulaiko daiktų ir tai jai liks visam gyvenimui. Kad po įvykio gydėsi, kad ranka yra silpna, galės pateikti dokumentus. Po įvykio tyrėja davė I. S. telefono numerį ir pasakė, kad arba jis jai paskambins, arba ji turi jam paskambinti. Ji paskambino I. S., jis atvyko su dviem draugais, kurie įvykyje nedalyvavo. I. S. siūlė pinigų, jam pasakė savo sąlygas, su kuriomis iš pradžių sutiko, tačiau po to jis dingo. I. S. siūlė pinigų už tai, kad nebūtų teismo. Jis jos neatsiprašė.

Nukentėjusioji D. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-12-25 apie 23:00 val. einant pro „(duomenys neskelbtini) “ pamatė stovint grupę jaunuolių – apie 10-15. Ėjo su draugais, kadangi buvo Kalėdos, buvo išgėrę alkoholio, dainavo kažkokią dainą. Atsisukusi atgal pamatė, kad nuo grupės jaunuolių atsiskyrė 4-5 jaunuoliai, kurie sekė jiems iš paskos. Kai atsisuko jie buvo nuo jų apie 3 metrų atstumu. Tada jie puolė kartu su ja einančius draugus. Ji buvo vienintelė mergina, su ja ėjo trys vyriškiai. Kilo muštynės, jos draugai apsigynė ir jaunuoliai nubėgo atgal į „(duomenys neskelbtini) “. Ji muštynių metu šaukė: ką čia darot? Ją nepažįstamas jaunuolis sumušė suduodamas rankos kumščiu penkis kartus į veidą. Jaunuolis buvo nedidelio ūgio – apie 168-170 cm, pasportavęs, tamsių trumpai kirptų plaukų, vidutinio sudėjimo, buvo apsirengęs tamsios spalvos storomis treninginėmis kelnėmis, medžiagine „pūsta“ striuke tamsios spalvos. Jis visą laiką stovėjo kovinėje stovėsenoje, susidarė įspūdis, kad jis lanko boksą. Šio jaunuolio tarp policijos pareigūnų sulaikytų jaunuolių nebuvo. Sudavęs smūgius jaunuolis pabėgo. Šio jaunuolio veido bruožų neįsidėmėjo, matė jį labai trumpai, todėl atpažinti negalėtų. Ankstesnėje apklausoje nurodė, kad jai smūgius sudavė aukštas jaunuolis su treningais, tačiau dabar pagalvojo ir atsiminė, kad smūgius sudavė kitas jaunuolis. Nuo smūgių ant žemės nukritusi nebuvo, jai skaudėjo veidą, jaunuolis buvo visiškai nepažįstamas ir prieš suduodant smūgius jis nieko nesakė. Po to, nubėgo su savo draugu S. K. ir atsidūrė prie spaudos kiosko prie parduotuvės „Maxima“ (duomenys neskelbtini) gatvėje, esančio prie to paties namo, kai staiga iš kiosko kampo iššoko jaunuolis su juodos spalvos treningais su ryškiai geltonomis detalėmis ir vieną kartą spyrė kojos pėda į šono-pilvo sritį. Smūgis buvo labai stiprus, jautė fizinį skausmą ir nuo smūgio nukrito ant kairio šono, stipriai susitrenkė ranką ir koją. Jai spyręs jaunuolis iš karto nubėgo. Prie jos pribėgo S. K., kuris bėgo už jos atsilikęs apie 10-15 metrų atstumu. Ją praktiškai nešė, nes labai skaudėjo ranką. Susirinko prie „(duomenys neskelbtini) “ kampo pasižiūrėti ar niekas nenukentėjo ir tada pamatė, kaip nuo „(duomenys neskelbtini) “ link jų ateina dar daugiau jaunuolių – apie 15. Suprato, kad bus blogai ir jie pradėjo bėgti. Su S. K. įbėgo pas juos į laiptinę. Jie gyvena pirmame aukšte, tačiau į aukštą reikia patekti su čipsu, o ji nespėjo jo išsitraukti, o tada išgirdo, kad apačioje atsirakina kodinė durų spyna ir suprato, kad jaunuoliai pateko į laiptinę, todėl su S. K. nubėgo aukštyn tikėdamiesi, kad kaimynai išgirs triukšmą ir juos įleis iš vidaus. Ji nešaukė pagalbos, nes labai skaudėjo sutrenktą ranką ir koją – vos galėjo paeiti laiptais. Tada atsidarė antro aukšto durys ir pasirodė kaimynas T. ir paklausė: kas vyksta? S. K. spėjo prabėgti, o ją už rūbų sugriebė iš apačios atbėgę jaunuoliai, tas pats jaunuolis treningais vieną kartą kojos pėda spyrė į veidą ir už rūbų nutempė į apačią. Nuo smūgio nenukrito, buvo sąmoninga. T. pradėjo šaukti: paleiskit mergą, tačiau keli jaunuoliai ją nutempė į apačią apie 9 laiptus prie posūkio, išsinėrė iš striukės ir ją sumušė. Prie jos stovėjo 2-3 jaunuoliai. Ar tarp jų buvo jaunuolis su treningais, nematė, matė tikrai, kad nebuvo to boksininko, nes matė kaip jis nubėgo ten, kur buvo S. K.. Ji stovėjo, išsitraukė telefoną ir pasakė: aš tuoj jumis nufilmuosiu, tuoj atvažiuos policija. Kažkuris iš jaunuolių sudavė ranka per ranką ir telefonas iškrito iš rankų ant žemės ir sudužo jo ekranas. Pasilenkė jo paimti ir pajuto 4-5 smūgius į galvą. Nuo smūgių apsvaigo, tačiau buvo sąmoninga. Paskui buvo ištinusi galva. Kuris iš jaunuolių sudavė smūgius, nematė. Nei vieno iš jaunuolių išvaizdos neįsidėmėjo, todėl apibūdinti ir atpažinti negalėtų. Kai atsikėlė, jaunuoliai stovėjo šalia jos, tačiau kuris sudavė smūgius – nematė, tačiau turėjo suduoti kažkuris šalia esančių, nes daugiau šalia nieko nebuvo. Kai atsikėlė, nuėjo į koridorių, kur buvo jo draugai, abejomis rankomis įsirėmė į durų staktą ir taip stovėjo, kad jaunuoliai nepatektų į vidų. Ji stovėjo į draugus priekiu, o į jaunuolius nugara. Jautė kaip kažkuris iš jaunuolių, vėliau jai papasakojo S. K., kad tai buvo jaunuolis su treningu, spyrė jai kojos pėda 3-4 smūgius į nugarą-užpakalį, norėdamas ją patraukti iš kelio ir sumušti jos draugus. Po to, muštynės pasibaigė, nes kažkas sušuko: policija ir visi jaunuoliai pabėgo. Po to, kai atvyko policijos pareigūnai, nuėjo kartu su jais į „(duomenys neskelbtini) “ ir ji parodė tarp kitų jaunuolių jaunuolį su treningu, kuris ją sumušė, boksininko jau nebebuvo, bei parodė muštynėse dalyvavusius du jaunuolius, kurie galėjo būti tie du-trys jaunuoliai, kurie stovėjo šalia jos ir sudavė smūgius, kai pasilenkė paimti telefono, tačiau galėjo būti ir ne jie, nes šių jaunuolių neįsidėmėjo. Tačiau, šie jaunuoliai tikrai dalyvavo muštynėse. Nematė, kad jie būtų kam nors iš jos draugų sudavę smūgius, nežino ar jie dalyvavo pirmo užpuolimo metu. Įvykio metu buvo sudaužytas jos telefono ekranas, dėl jo pareikš civilinį ieškinį vėliau, kai jį sutaisys, suplėšyta striukė (1 t. 18, 24-26, 42-43 b. l.).

Nukentėjusysis V. G. teisme parodė, kad įvykis įvyko pernai per Kalėdas. Tuo metu buvo su G. M., S. K. ir D. B.. Ėjo iš jo namų į S. K. namus. Prie boulingo įvyko apsižodžiavimas tarp S. K. ir kitos kompanijos. Po to pamatė, kad 2-3 jaunuoliai pradėjo eiti link jų. Kadangi ėjo paskutinis, tai bandė pasakyti, kad nereikia jokių konfliktų, nes šiandien šventė, o visi yra neblaivūs. Tas kiemas buvo visiškai neapšviestas. Tuo metu gavo smūgį į veidą, pataikė į lūpą, todėl sužalojimas padarytas minimalus. Kas jam sudavė – nematė, smūgį gavo kaip iš pasalų, nes nebuvo nieko pasakyta, nebuvo perspėtas. Po smūgio, vaikinai sparčiu žingsniu, t. y. beveik bėgdami, pasišal.. Jis liko toje pačioje vietoje, o S. K. su D. B. nuėjo už biliardinės kampo ir po 5-10 min. grįžo. Jie pasakojo, jog tarp biliardinės ir parduotuvės „Maxima“, įvyko apsistumdymas, D. B. buvo nuversta, tačiau to jis nematė. D. B. buvo murzina, o sužalojimų nematė. Tuomet visi keturi ėjo į S. K. namus ir, kai buvo prie laiptinės, pamatė sparčiai ateinančią nemažą 7-8 asmenų kompaniją. Kadangi buvo labai tamsu, tai matėsi asmenų šešėliai. Įėjo į laiptinę. Kadangi jis į ją įėjo pirmasis, tai už jo išgirdo kažkokius garsus, klyksmus. Nusileido į apačią ir pamatė, kad ta svetima kompanija yra įėjusi į laiptinę, vyksta apsižodžiavimas ir einama link muštynių. Laiptinėje muštynių tarp vaikinų nevyko. Kadangi D. B. į laiptinę ėjo paskutinė, tai bandė su ta kompanija kažką kalbėti, sakyti, kad nereikia muštynių. Matė, kaip jai buvo spirta į kojas ir į rankas, nes jaunuoliai norėjo pro ją praeiti prie jų. Visa kompanija dalyvavo konflikte, visi bandė suduoti D. B., todėl konkrečiai pasakyti, kas jai įspyrė, negali. Vieną asmenį ikiteisminio tyrimo metu apibūdino: jis buvo aukšto ūgio, vilkėjo ryškios spalvos sportinį treningą. Kaltinamojo asmeniškai nepažįsta, bet pagal veido bruožus ir jo išvaizdą mano, kad įvykyje jis dalyvavo. Jei kaltinamasis prisipažįsta, kad jam sudavė, tai taip gali būti. Pagrindo konfliktui nebuvo, nes jis nei keikėsi, nei įžeidinėjo tos kompanijos. Sužalojimų padaryta jam nebuvo, skausmo taip pat nebuvo sukelta, kadangi buvo tik šiek tiek patinusi lūpa. Po konflikto lauke, D. B. nesiskundė skausmu. Tačiau po įvykio laiptinėje, ligoninėje gydytoja sakė, kad jai buvo daug kartų smūgiuota, buvo sužalota ranka. Kai ėjo į aukšto laiptinę, tai prie durų stovėjo pašalinis vaikinukas, kuris turbūt ten gyveno, tai jis bandė klausti, kas nutiko, tačiau arba jis pats nuėjo, arba jį nusitempė jaunuoliai ir jis buvo spardomas. Taip pat iš buto buvo išėjusi to pašalinio vaikinuko žmona ar sugyventinė, kuri pašaukė, kad grįžtų į namus ir nelįstų ten, kur nereikia.

Nukentėjusysis V. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 metų gruodžio mėnesį per Kalėdas, ėjo kartu su draugais S. K., jo drauge D. B. ir G. M. pro biliardinę „(duomenys neskelbtini) “, prie kurios stovėjo daug žmonių, kurie prie įėjimo rūkė. Jie ėjo į (duomenys neskelbtini) 121 namą pas S. K. į svečius. Arčiau Santarvės mokyklos stovėjo 3-4 jaunuoliai. Eidami dainavo. Kažkuris iš vaikinų pasakė: o žiūrėkit, dainorėliai. Kažkas iš jų kompanijos pasakė: nepatinka, nesiklausykit. Toliau ėjo tokiu pat greičiu. Jis ėjo vienas iš paskutiniųjų ir pamatė kaip 2-3 iš tos jaunuolių grupės, kurie stovėjo prie mokyklos, ėjo link to, kuris pasakė žodžius: nenorit, neklausykit. Jis tai suprato, nes jie norėjo praeiti jam pro šalį, kai jis suprato, kad jie eina muštis ir pasakė: baikit nesąmones, Kalėdos vis dėl to. Tada vienas iš jaunuolių rankos kumščiu jam sudavė į lūpą, kurią prakirto. Tai buvo vienintelis smūgis ir jie toliau nuėjo prie jo draugų, kurie ėjo priekyje apie 5 metrus nuo jo. Jam sudavusio jaunuolio išvaizdos neįsidėmėjo ir atpažinti negalėtų. Priekyje ėję jo draugai pamatę, kad jaunuoliai ateina, apsisuko ir ėjo link jaunuolių. Tai pamatę jaunuoliai apsisuko ir nubėgo. Nebuvo jokių muštynių, jokio žodinio konflikto. Pastebėjo, kad šie jaunuoliai nubėgo link parduotuvės „Maxima“, o ne į (duomenys neskelbtini) . S. K. su D. B. nuėjo pažiūrėti ir pasakė, kad nubėgo tiesiai. Grįžus S. K. papasakojo, kad vienas iš jaunuolių ant žemės parvertė D. B.. Jis matė ją, ant kurios veido ir kūno sužalojimo ir kraujo žymių nepastebėjo. Nuėjo iki laiptinės ir netoli laiptinės pamatė, kad iš tos pusės, kur nubėgo vaikinai, greitu žingsniu link jų ateina 6-7 jaunuoliai. Jie įėjo į laiptinę ir tarp 2 ir 3 aukšto prie įėjimo į buto laiptinę juos pasivijo jaunuoliai. Jaunuoliai eidami ir šaukė: ateikit čia, išdaužysim snukius. D. B. ėjo paskutinė. Kilo triukšmas, išlindo kaimynas. D. B. atsistojo tarpduryje ir neleido praeiti jaunuoliams, o jaunuoliai tyčia sudavė jai 5-6 smūgius kojomis ir rankomis į įvairias kūno vietas. Mušė pasikeisdami. Dauguma smūgių buvo į rankas, kad ji pasileistų ir jie galėtų įeiti iki jų. Tada kažkas pasakė, kad iškvietė policijos pareigūnus ir jaunuoliai pabėgo. Nei vieno iš jaunuolių veido bruožų neįsidėmėjo, nes jie visi buvo vienodi - apytiksliai apie 18-20 metų amžiaus, lieso kūno sudėjimo, vidutinio - aukšto ūgio. Vienas jaunuolis jam įsiminė dėl to, kad jis vilkėjo tamsios spalvos „Adidas“ treningą su geltonomis detalėmis, nes jo buvo pilna visur. Neatsimena, ar jis buvo su tais jaunuoliais, kurie priėjo pirmi ir jam sudavė, tačiau jis tikrai buvo tarp tų 6-7 jaunuolių, kurie laiptinėje mušė D. B.. Matė, kad šis jaunuolis atbėgo pirmas ir jis sudavė pirmus du smūgius rankos kumščiu D. B., pataikė į šoną. Šį jaunuolį įsiminė, nes jis vienintelis buvo su tokiu ryškiu treningu, visi kiti vilkėjo tamsiais rūbais. Šio jaunuolio atpažinti negalėtų kaip ir kitų jaunuolių, nes buvo tamsu, todėl jų veido bruožų neįsidėmėjo. Nemano, kad galėtų atpažinti treningą, kuriuo vilkėjo jaunuolis. Papildomai apklaustas V. G. parodė, kad dėl nepažįstamo jaunuolio jam suduoto rankos kumščiu smūgio į lūpą, juto fizinį skausmą, tačiau jis buvo momentinis, lūpa greitai užgijo, todėl į gydytojus ir teismo med. ekspertus nesikreipė, pareiškimo nerašė ir rašyti nenori. Gali būti, kad jaunuolis jam sudavė daugiau nei vieną smūgį, tačiau pataikė tik vienas, kitų smūgių nepastebėjo, nes viskas įvyko labai greitai. Dėl sumušimo jaučiasi nukentėjęs ir nori būti pripažintas nukentėjusiuoju. Civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos nereikš, pretenzijų jam neturi, sutinka su juo susitaikyti (1 t. 48-49, 51 b. l.).

Liudytojas S. K. teisme parodė, kad įvykis įvyko 2015 m. per Kalėdas. Tuo metu buvo su D. B., V. G. ir G. M.. Ėjo pas jį į namus, dainavo ir prie „(duomenys neskelbtini) “ prie jų „prisikabino“ jaunuoliai. Susimušė, tačiau konkrečiai jam smūgių suduota nebuvo – buvo suduota V. G. į lūpą ir, atrodo, D. B.. Po to vaikinai išsilakstė. Pamatė, kad D. B. nubėgo link parduotuvės „Maxima“ paskui kaltinamąjį, norėdama jį sugauti, tai pradėjo bėgti jai iš paskos. Tuomet kaltinamasis D. B. spyrė koja, ji nugriuvo į balą. Pribėgęs pakėlė ir nuėjo prie „(duomenys neskelbtini) “, kur visi keturi susitiko. Tuomet vėl ėjo link jo namo, kai atsisukę pamatė atbėgančią didelę kompaniją. Bėgo į laiptinę, tačiau ta kompanija pagavo D. B., nors jie galvojo, jog ji spėjo įbėgti. Jie laikė duris, kad vaikinai neįeitų į vidų. Į koridorių išėjo gyventojas, kuris pasakė, kad paleistų merginą, tačiau ir jis buvo sumuštas. Pamatė pareinančią D. B., kuri atsistojo tarp durų ir nieko neįleido, tai kaltinamasis ją pradėjo spardyti. Kaltinamasis vilkėjo ryškios spalvos treningo kostiumą. D. B. buvo sužalota: jai buvo mėlyna ranka, sudaužyta galva. Kaltinamojo vaidmuo buvo pagrindinis iš visos kompanijos. Jam nebuvo padarytas sužalojimas, nesugadinti jo daiktai. Buvo sudaužytas D. B. telefonas. Jį sudaužė tas asmuo, kuris ją mušė. Toks įvykis jam yra „nesveikas“, nepriimtinas. G. M. iškvietė policijos pareigūnus, buvo sulaikyti keturi asmenys. Jis atpažino kaltinamąjį.

Liudytojas S. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-12-25 apie 23.00 val. einant pro „(duomenys neskelbtini) “ kartu su drauge D. B., bei draugais G. M. ir V. G., dainavo kažkokią dainą. Atsisukęs atgal pamatė, kad nuo grupės jaunuolių, stovėjusių prie biliardinės „(duomenys neskelbtini) “, atsiskyrė 4-5 jaunuoliai, kurie sekė jiems iš paskos. Jie pribėgo iš nugaros ir nieko nesakę pradėjo juos mušti. Jie apsigynė ir jie pabėgo atgal į „(duomenys neskelbtini) “. Muštynių metu jis tik gynėsi. Jaunuoliai jam sudavė smūgius, tačiau nei vienas nepataikė – spėjo apsiginti. Iš jaunuolių įsidėmėjo vienintelį jaunuolį – aukšto ūgio, tamsių plaukų, lieso kūno sudėjimo, kuris vilkėjo juodos spalvos treningą ir po įvykio buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Ar jis jam sudavė smūgius, neprisimena, neprisimena ar su juo mušėsi, nematė, kad jis būtų kam nors sudavęs smūgius. Kad kas nors iš jaunuolių būtų sudavęs smūgius D. B. ar jo draugams, nematė. Įvykio metu buvo išgėręs alkoholio, tačiau viską atsimena gerai. Po to, pamatė, kad D. B. bėga už (duomenys neskelbtini) 121 namo ir nubėgo iš paskos. Kur buvo nubėgę jaunuoliai, ar jie pasikvietė draugų – nespėjo pamatyti, nes nusivijo D. B.. Bėgo atsilikęs apie 10 metrų atstumu, vaizdo jam niekas neužstojo, kai pamatė kaip prie kioskelio jaunuolis su treningu vieną kartą kojos pėda spyrė D. B. kažkur į pilvą ar šoną. Ji nukrito ant žemės ir nesikėlė. Jaunuolis po smūgio pabėgo. Jis pakėlė D. B., kuri dejavo iš skausmo ir jie nuėjo namo. Jo draugų nesimatė. Jie prie „(duomenys neskelbtini) “ sutiko savo draugus ir toliau ėjo pas juos į namus, kai V. G. pasakė: žiūrėkit, parbėga ir jis atsisukęs nuo „(duomenys neskelbtini) “ pusės pamatė atbėgančius apie 15 jaunuolių. Jie iš karto pradėjo bėgti, visi subėgo į laiptinę, uždarė kodines duris, nes galvojo, kad nežinos kodo, tačiau išgirdo, kad durys atsirakino, suprato, kad jie įeis į laiptinę. D. B. ėjo jam iš paskos ir manė, kad ji įbėgo kartu. Uždarė duris ir jas laikė, kad jaunuoliai neįeitų. D. B. nematė. Tada į koridorių išėjo pažįstamas T. P., paklausė: kas čia vyksta, priėjęs prie durų, kurios buvo šiek tiek praviros ir pasakė: paleiskit mergą. Jis negalėjo D. B. padėti, nes laikė duris, o T. išėjo pro duris. Į koridorių jaunuoliai nepateko ir jo ir draugų nesumušė. Po to, pasirodė D. B., kurios veidas buvo ištinęs, kaip suprato, ji buvo sumušta, kraujo nesimatė. Ji abejomis rankomis įsirėmė į durų staktą ir taip stovėjo, kad jaunuoliai nepatektų į vidų. D. B. stovėjo į juos priekiu, o į jaunuolius nugara. Matė kaip jaunuolis su treningu spyrė D. B. kojos pėda 3-4 smūgius į nugarą-užpakalį norėdamas ją patraukti iš kelio ir juos sumušti. Kiti jaunuoliai stovėjo šalia, D. B. nemušė. Tada kažkas sušuko: policija ir visi jaunuoliai pabėgo. Atvyko policijos pareigūnai ir jie nuėjo kartu į „(duomenys neskelbtini) “ ir parodė jaunuolį su treningu, kuris sumušė D. B.. Kitų jaunuolių išvaizdos neįsidėmėjo, todėl apibūdinti ir atpažinti negalėtų. Įvykio metu nenukentėjo, muštynių vaizdas jo nesukrėtė, sužalojimų nepatyrė, todėl nenori būti pripažintas nukentėjusiuoju (1 t. 56-58 b. l.).

Liudytojas G. M. teisme parodė, kad įvykis įvyko 2015 m. per Kalėdas apie 23 val. Tuo metu buvo su D. B., S. K. ir V. G.. Jie ėjo link namų, dainavo ir juos užpuolė grupė jaunuolių. Jam smūgiai nebuvo suduoti, o ar jie buvo suduoti jo draugams – nežino, nes nematė. Vienu metu jie buvo išsiskirstę, t. y. D. B. buvo kažkur nuėjusi. Po to jie visi ėjo link laiptinės ir ten atbėgo apie 15 žmonių. Jie pradėjo bėgti laiptais į viršų, nes atbėgę jaunuoliai žinojo laiptinės durų kodą ir įbėgo į laiptinę. Be to, į laiptinę buvo išėjęs kaimynas, kuris taip pat buvo sumuštas, apie tai sužinojo iš draugų. Laiptinėje prasidėjo muštynės, jaunuoliai pradėjo pulti, tai jis įbėgęs į laiptinę kvietė policiją. Laiptinėje jam taip pat nebuvo suduoti smūgiai, o ar kitiems draugams buvo suduota – nematė, nes tuo metu kvietė policiją. Kaltinamasis jam yra matytas, nes jį matė laiptinėje, o lauke nematė. Kaip kaltinamasis buvo apsirengęs – neprisimena. Daugiausia nukentėjo D. B.: jai skaudėjo ranką, buvo suplėšyta striukė, sudaužytas telefonas. Kaltinamąjį atpažino iš ūgio, tačiau nematė, ar jis ką nors darė. Jie (duomenys neskelbtini) gatve ėjo dainuodami ir vaikinai juos užsipuolė. Negali pasakyti, ar buvo iš kompanijos kas nors aktyviausias. Laiptinėje buvo susistumdymas, taip pat buvo sumuštas kaimynas T.. Šis įvykis jam buvo nemalonus, nes buvo užpulti, turėjo bėgti, nors nieko nebuvo padarę.

Liudytojas G. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-12-25 apie 23.00 val. einant pro „(duomenys neskelbtini) “ kartu su drauge D. B., bei draugais S. K. ir V. G., dainavo kažkokią dainą. Atsisukęs atgal pamatė, kad nuo grupės jaunuolių, stovėjusių prie biliardinės „(duomenys neskelbtini) “, atsiskyrė 4-5 jaunuoliai, kurie sekė jiems iš paskos. Jie pribėgo iš nugaros ir nieko nesakę pradėjo juos mušti. Jie apsigynė ir jie pabėgo atgal į „(duomenys neskelbtini) “. Muštynių metu tik gynėsi. Jaunuoliai jam sudavė smūgius, tačiau nei vienas nepataikė – spėjo apsiginti. Nei vieno iš jaunuolių išvaizdos neįsidėmėjo, todėl apibūdinti ir atpažinti negalėtų. Kad kas nors iš jaunuolių būtų sudavęs smūgius D. B. ar jo draugams, nematė. Įvykio metu buvo išgėręs alkoholio, tačiau viską atsimena gerai. Po to, pamatė, kad D. B. bėga už (duomenys neskelbtini) 121 namo ir S. K. nubėgo jai iš paskos. Kai jie už kelių minučių grįžo dviese, D. B. pasakė, kad ją sumušė, kad skauda ranką. Kas sumušė – nesakė. Jie visi nuėjo į laiptinę, kai nuo „(duomenys neskelbtini) “ pusės pamatė atbėgančius apie 15 jaunuolių. Jie iš karto pradėjo bėgti, visi subėgo į laiptinę, uždarė kodines duris, nes galvojo, kad nežinos kodo. Tačiau išgirdo, kad durys atsirakino, suprato, kad jie įeis į laiptinę. Pamatė atidarytas koridoriaus duris, prie durų stovėjo kaimynas T.. Pro jas visi įbėgo į vidų. Galvojo, kad D. B. įbėgo taip pat. Jis nuėjo į bendrą virtuvę ir iš savo telefono kvietė policijos pareigūnus. Kai grįžo, jaunuolių prie durų nebebuvo, buvo atvykę policijos pareigūnai, su kuriais jie nuėjo iki „(duomenys neskelbtini) “ ir draugai parodė juos sumušusius asmenis. Jam šie asmenys nebuvo pažįstami, nežino ar jie dalyvavo muštynėse, nes jaunuolių išvaizdos neįsidėmėjo, todėl apibūdinti ir atpažinti negalėtų. Įvykio metu nenukentėjo, muštynių vaizdas jo nesukrėtė, sužalojimų nepatyrė, todėl nenori būti pripažintas nukentėjusiuoju (1 t. 69-70 b. l.).

Liudytojas E. P. teisme parodė, kad yra Šiaulių apskrities VPK patrulių rinktinės 1-osios kuopos mobiliojo būrio vyr. patrulis. Įvykio neprisimena, todėl prašo pagarsinti jo tarnybinį pranešimą. Pagal iškvietimą vyko dėl muštynių ar konflikto, įvykusio (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje. Laiptinėje juos pasitiko du vaikinai ir viena mergina. Buvo du nukentėjusieji, kurie nurodė, kad jiems einant namo, pribėgo asmenų grupė, kurie juos sumušė ir pasišal.. Konfliktas prasidėjo lauke, o paskui jis tęsėsi laiptinėje. Pasitikę asmenys nurodė, kad juos sumušę jaunuoliai gali būti biliardinėje, tai vyko ten jų ieškoti. Biliardinėje nukentėjusieji nurodė du ar tris įtariamuosius, kurie juos sumušė. Tuos asmenis pristatė į policijos įstaigą. Vienas įtariamasis buvo įvardintas kaip aktyviausias. Mergina skundėsi alkūnės ar žasto skausmu. Neprisimena, kaip atrodė tas pats aktyviausias įtariamasis. Taip pat neprisimena, kaip jis buvo apsirengęs.

Liudytojas E. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-12-25 apie 23.25 val. dirbant maršrute su būrio vadu V. L., iš Šiaulių AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas nuvykti adresu (duomenys neskelbtini) prie pirmos laiptinės. Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko moteris prisistačiusi D. B., bei kartu su ja buvę: V. G., S. K., G. M., kurie paaiškino, kad ties (duomenys neskelbtini) 121 namu tarp jų ir apie 15 nepažįstamų jaunuolių įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jie apsistumdė, o jaunuoliai po konflikto nubėgo link biliardinės „(duomenys neskelbtini) “. Ant vyriškių sužalojimo žymių ar kraujo žymių nesimatė, o moteris skundėsi, kad skauda ranką, kuriai buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. D. B. kartu su jais nuėjo į biliardinę ir nurodė tris jaunuolius, kurie dalyvavo konflikte. Minėti jaunuoliai buvo sulaikyti: I. S., L. Ž., L. A.. D. B. nurodė, kad šie jaunuoliai dalyvavo konflikte, ką jie darė muštynių metu, ar kuris nors iš jų ją sužalojo, nenurodė. Ant D. B. kūno jokių sužalojimo ar kraujo žymių nesimatė, ji tik skundėsi dideliu rankos skausmu, manė, kad ji lūžo. Kokiomis aplinkybėmis ji susižalojo ranką, kas ją sužalojo, D. B. nenurodė (1 t. 72-73 b. l.).

Liudytojas L. Ž. teisme parodė, kad iš salėje esančių asmenų pažįsta kaltinamąjį I. S.. Įvykis įvyko Kalėdų dieną prie žaidimų baro „(duomenys neskelbtini) “. Jis, I. S., L. A. ir E. K. išėjo iš to baro į lauką parūkyti. Pro šalį ėjo du vyrai bei viena moteris ir tarp I. S. bei vieno iš tų vyrų kilo konfliktas, jie vienas kitam trenkė. Paskui jie nuėjo atgal į baro vidų. Iki smūgių sudavimo girdėjo šūkavimus. Kas inicijavo tą konfliktą, nežino. Kadangi įvykio vietoje buvo daug žmonių, tai girdėjosi daug balsų. Kas pirmasis sudavė smūgius – nematė, tačiau atrodo, kad buvo suduoti smūgiai į galvos sritį. Po smūgių sudavimo, I. S. kartu su jais ėjo į baro vidų, o tie du vyrai su moterimi nuėjo į kiemą. Jis neatkreipė dėmesio, ar tie asmenys nuėjo visi kartu, ar išsiskirstė. Muštynės nutrūko I. S. ir vyrui išsiskirsčius. Tuo metu lauke buvo daug žmonių, šurmulys. Jie nuėjo paprastai, t. y. nebėgo. Jiems nuėjus į barą „(duomenys neskelbtini) “, po maždaug 10 min. atvyko policijos pareigūnai. Pareigūnai atvyko kartu su mergina, kuri nurodė juos, todėl jis, I. S. ir L. A. buvo išvežti į policijos komisariatą. Negali pasakyti, ar į barą „(duomenys neskelbtini) “ kartu su policijos pareigūnais atvyko ta pati moteris, kuri ėjo pro šalį su dviem vyrais, kai jie rūkė ir įvyko konfliktas. Moteris, kuri atvyko su pareigūnais į barą, šiandien yra salėje kaip nukentėjusioji. Kai po konflikto grįžo į barą „(duomenys neskelbtini) “, tai iki policijos atvykimo bare kartu su jais buvo ir I. S., nors tuo nėra garantuotas. Negali pasakyti, ar jis galėjo nueiti kur nors kitur. Įvykio metu vilkėjo šviesiai mėlynais džinsais ir tamsiai mėlyna striuke. Kaip buvo apsirengę kiti jo draugai – neatsimena. Policijos komisariate sakė, kad I. S. su kitu vyru apsikeitė smūgiais. Sulaikant pareigūnai jiems pasakė, jog yra įtariami kažką padarę, tačiau tuo momentu neaiškino, kuo yra įtariami. Laiptinėje jis nebuvo. Įvykio metu buvo neblaivus, tačiau neprisimena, koks buvo nustatytas girtumas.

Liudytojas L. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-12-25 apie 18.00 val. kartu su pažįstamais I. S., buvusiu klasioku L. A., E. ir dar keliais pažįstamais iš matymo jaunuoliais atėjo į biliardinę „(duomenys neskelbtini) “, kur gėrė alkoholinius gėrimus, žaidė biliardą. Apie 23.00 val. išėjus su I., L. ir E., bei keliais pažįstamais į lauką parūkyti, tarp I. S. ir vyresnio amžiaus vyriškio įvyko konfliktas, kurio metu I. S. sudavė 1-2 smūgius vyriškiui į veido ar kaklo sritį. Vyriškis nuo smūgių nenukrito. Muštynėms neleido kilti buvę žmonės, kurie išskyrė besimušančius. Jis tuo metu kalbėjo su L. ir I. S. po muštynių priėjo prie jų ir visi nuėjo į „(duomenys neskelbtini) “. Jis „(duomenys neskelbtini) “ buvo su L. kol juos abu sulaikė policijos pareigūnai. Kur tuo metu buvo I. S., nežino, tačiau jį sulaikė kartu su jais. Ar jis buvo išėjęs iš „(duomenys neskelbtini) “, nežino. Į „(duomenys neskelbtini) “ kartu su policijos pareigūnais įbėgo nepažįstama mergina, kuri pirštais parodė į jį, I. S. ir L.. Jis suprato, kad ji rodė į juos, kad jie ją sumušė, tačiau jis šios merginos nemušė ir kas ją sumušė nežino. Po I. S. konflikto su vyriškiu, buvo su L. ir iš „(duomenys neskelbtini) “ išėjęs nebuvo (1 t. 77-78 b. l.).

Liudytojas E. K. teisme parodė, kad buvo su I. S., L. Ž. ir L.. Taip pat buvo dar daug pašalinių asmenų. Buvo bare „(duomenys neskelbtini) “. Lauke I. S. apsistumdė su jaunuoliu, kuris buvo su 4-5 asmenų kompanija, kurioje buvo viena moteris. Tuo metu buvo ne su I. S., o prie kitos kompanijos, rūkė cigaretę. Po I. S. apsistumdymo, jis nuėjo į „(duomenys neskelbtini) “, kur pabuvo 20-30 min. ir taksi automobiliu išvažiavo namo. I. S. vilkėjo sportiniais rūbais su ryškiomis detalėmis arba džinsais. Su L. Ž. jis nebendrauja, nežino, kur jis gyvena – jis yra I. S. draugas. Lauke I. S. ir kitas asmuo vienas kitam sudavė smūgius, tačiau nebuvo žiaurių muštynių. I. S. kitam vaikinui sudavė 1-2 smūgius. Tuo metu jie visi buvo pakankamai išgėrę. Kodėl įvyko konfliktas – jis nežino, nežino ir kas prie ko „prisikabino“. Muštynėse jis nedalyvavo, tačiau bandė skirti asmenis, bet niekam smūgių nesudavė, taip pat nebuvo suduota ir jam.

Liudytojas E. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-12-25 apie 18.00 val. kartu su I. S., L., L. ir dar keliolika nepažįstamų jaunuolių atėjo į biliardinę „(duomenys neskelbtini) “. Jų iš viso buvo apie 20, tačiau vieni išeidinėjo, kiti ateidinėjo. „(duomenys neskelbtini) “ gėrė alkoholį, apie 23.00 val. eilinį kartą išėjo parūkyti su minėtais jaunuoliais. Atsimena tikrai, kad buvo I. S., L. ir L.. Rūkant pamatė, kad tarp trijų-keturių nepažįstamų vyresnio amžiaus vyriškių ir vienos nepažįstamos stambesnio sudėjimo merginos kilo ginčas. Iš kur jie atėjo, nematė. Matė, kad susimušė I. S. su vienu stambesnio sudėjimo vyriškiu. Dėl ko jie mušėsi, I. S. sudavė 1-2 smūgius, kur pataikė, nematė. Ar vyriškis sudavė smūgius, nematė, jie daugiau stumdėsi. Kad I. S. būtų mušęs merginą, nematė. Visos šios muštynės vyko namo, kuriame yra „(duomenys neskelbtini) “ kieme. Mušėsi tik I. S., kiti nelindo. Paskui juos labai greitai išskyrė. Vyriškiai ir mergina po muštynių liko kieme, o jis su 4-5 pažįstamais nuėjo į „(duomenys neskelbtini) “. Tarp šių draugų I. S., L., L. nebuvo, jie liko lauke. Jis dar pabuvo apie 15-20 minučių „(duomenys neskelbtini) “ ir nutarė vienas taksi automobiliu vykti į namus. Eidamas lauk iš „(duomenys neskelbtini) “ pamatė L., L. ir I. S., kurie jau buvo „(duomenys neskelbtini) “. Ant jų sužalojimo žymių ar kraujo nepastebėjo. Kai išėjo į lauką, nepažįstamų vyriškių ir merginos nematė. I. S. vilkėjo mėlynos spalvos striukę, tamsios spalvos treningą su geltonais intarpais, labai ryškų. Striukes jie pasikabino atėję į „(duomenys neskelbtini) “ ir rūkyti ėjo be striukių. Jis buvo apsirengęs mėlynos spalvos džinsais, rusvos spalvos margu džemperiu, L. vilkėjo juodos spalvos džinsus ir tamsiu megztiniu arba treningu, L. vilkėjo mėlynos spalvos džinsais ir megztiniu, kokios spalvos - neprisimena (1 t. 80-81 b. l.).

2015-12-26 D. B. protokole-pareiškime užfiksuota, kad be jokios priežasties ją sumušė nepažįstamas asmuo (1 t. 4 b. l.).

2015-12-26 apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini) , Šiauliuose, apžiūra (1 t. 7-10 b. l.).

2016-02-04 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji D. B. atpažino treningą, kuriuo vilkėjo įtariamasis nusikaltimo padarymo metu - įtariamojo I. S. vilkėtą ir iš jo paimtą treningą (1 t. 29-31 b. l.).

2016-02-04 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji D. B. atpažino ją sumušusį asmenį - I. S. (1 t. 32-35 b. l.).

2016-03-18 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas S. K. atpažino nukentėjusiąją D. B. sumušusį asmenį - I. S. (1 t. 61-66 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1883/15(04) užfiksuota, kad nukentėjusiajai D. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t. 86 b. l.).

2016-02-10 daiktų apžiūros protokole užfiksuota pokalbio telefonu, kuriuo pranešta Bendrajam pagalbos centrui apie nusikaltimą, apžiūra (1 t. 103-106 b. l.).

2015-12-26 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad įtariamasis I. S. pateikė treningą, kuriuo vilkėjo įvykio metu (1 t. 107-109 b. l.).

2016-02-03 apžiūros protokole užfiksuota treningo ir telefono apžiūra (1 t. 113-116 b. l.).

2016-03-18 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo bei apžiūros protokoluose užfiksuota nukentėjusiosios D. B. pateiktų daiktų (rūbų) apžiūra (1 t. 119-121, 122-131 b. l.).

Asmens blaivumo teste užfiksuota, kad 2015-12-25 23.54 val. I. S. nustatytas 1.55 prom. girtumas (1 t. 162 b. l.).

Akistatos metu tarp nukentėjusiosios D. B. ir įtariamojo I. S., abu pasiliko prie savo parodymų (1 t. 173-174 b. l.).

Akistatos metu tarp liudytojo S. K. ir įtariamojo I. S., abu pasiliko prie savo parodymų (1 t. 182-184 b. l.).

2016-03-23 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad I. S. atpažino asmenį, kuriam sudavė smūgius - nukentėjusįjį V. G. (1 t. 187-190 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, laisvė, nuosavybė. BK 284 straipsnio 1 dalyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2011). Nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėsi veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-141/2015, 2K-520-303/2015). Veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje, padaroma tiesiogine tyčia. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veika gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas jo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013). Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties požymiai, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015). Kita vertus, nors veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Taigi, sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatyto baudžiamojo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis - tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

Teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu konstatuoja, kad kaltinamojo I. S. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje visiškai įrodyta.

Teismas pripažįsta, kad kaltinamasis I. S. įvykdė jam inkriminuotą nusikaltimą, t. y., kad 2015-12-25 apie 23.00 val. Šiaulių mieste, viešojoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) namo esančios biliardinės „(duomenys neskelbtini) “, mažareikšme dingstimi, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: tyčia suduodamas nukentėjusiajam V. G. vieną smūgį rankos kumščiu į veido sritį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas vieningą tyčią, 2015-12-25 apie 23.20 val. Šiaulių mieste, prie (duomenys neskelbtini) namo ir (duomenys neskelbtini) namo antros laiptinės trečio aukšto laiptų aikštelėje, tyčia suduodamas nukentėjusiajai D. B. rankomis ir kojomis ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytą skaičių, tačiau ne mažiau vieno smūgio į dešinę šlaunį, tuo padarydamas nukentėjusiajai D. B. dešinės šlaunies poodinę kraujosruvą, tai yra, padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis I. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek duodamas parodymus teisme neneigė, kad atliko tyčinius veiksmus nukentėjusiojo V. G. atžvilgiu, tačiau neigė atlikęs kokius nors veiksmus prieš nukentėjusiąją D. B., todėl toliau byloje bus nagrinėjami kaltinamojo I. S. atlikti veiksmai nukentėjusiosios D. B. atžvilgiu.

Teismų praktikoje viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje tokių asmenų buvo, ar ne. Smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-232-396/2016). Atsižvelgiant į teismų praktiką, nagrinėjamoje byloje nekyla abejonių, kad nusikalstama veika buvo padaryta būtent viešoje, kadangi įvykis įvyko mieste, šalia biliardinės bei laiptinėje, kur galėjo būti ir buvo kitų asmenų. Taip pat teismui nekyla abejonių ir dėl kaltinamojo I. S. tyčios, kadangi jis, dėl mažareikšmės dingsties, panaudojo fizinį smurtą abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu, sukeldamas jiems fizinį skausmą bei padarant nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y., toks kaltinamojo elgesys pripažintinas įžūliu elgesiu ir būtent toks jo pasirinktas tyčinis veikimo būdas, kuriuo buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, sukėlė baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius – realų visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą. Pats I. S. duodamas parodymus nurodė, kad nukentėjusysis V. G. „prisikabino“ prie jo draugo E. K., todėl jie apsistumdė ir jis jam trenkė. Tokios aplinkybės parodo, kad įvykęs ginčas jo asmeniškai nelietė, o jis pats įsitraukė į konfliktą ir naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius, esant ir kitiems asmenims, kadangi kartu su nukentėjusiaisiais buvo dar ir kiti draugai, matę įvykį, todėl toks kaltinamojo I. S. tyčinis elgesys laikytinas agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu. Tai, kad dėl I. S. veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, patvirtina ne tik byloje nustatyti faktai, jog prieš nukentėjusiuosius buvo panaudotas fizinis smurtas ir vienas iš jų buvo sužalotas, bet ir tai, jog smurto panaudojimą matė ir kiti asmenys, kartu su nukentėjusiąja buvę jos draugai ir kaimynas T..

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad visuomenės tvarkos sutrikdymo negali nulemti ta aplinkybė – matė ar nematė konfliktą pašaliniai asmenys. Svarbią reikšmę turi kaltininko tyčios kryptingumas. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis būdamas neblaivus (nustatytas 1.55 prom. girtumas), nakties metu viešoje vietoje susiginčijo su pro šalį ėjusiais jam nepažįstamais žmonėmis – nukentėjusiaisiais ir jų draugais ir prieš juos panaudojo fizinį smurtą. Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis būtų turėjęs kokių nors asmeninių paskatų, todėl tokiais veiksmais aiškiai pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką, kadangi kaltininko tyčios turinį apsprendžia jo atlikti veiksmai. Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126/2006).

Atsižvelgiant į išdėstytą, byloje nekyla abejonių, kad I. S. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, pats kaltinamasis neginčija to, tačiau neigia atlikęs kokius nors veiksmus nukentėjusiosios D. B. atžvilgiu. Kaip matyti iš byloje esančių kaltinamojo parodymų, teisme I. S. parodė, kad laiptinėje jis nebuvo, D. B. nespardė. Su nukentėjusiąja norėjo susitaikyti, kad nereikėtų vaikščioti po teismus, nes planavo išvažiuoti. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jokios moters nesumušė ir jokios moters kartu su vyrais nebuvo. Jokioje laiptinėje nebuvo ir joje moters nemušė. Niekada nepakeltų rankos prieš moterį. Bandė susitaikyti su nukentėjusiąja D. B., tačiau nesutarė dėl sumos ir žalos atlyginimo dalimis. Nagrinėjant kaltinamojo parodymus aiškiai matyti I. S. gynybinė pozicija ir siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus išvis neigė, kad konflikte dalyvavo moteris, tuo tarpu duodamas parodymus teisme, jau pripažino, kad kartu su kitais asmenimis, t. y., nukentėjusiuoju V. G. ir liudytojais buvo ir D. B.. Dar daugiau, nagrinėjant paties kaltinamojo subjektyvųjį suvokimą dėl padarytos veikos, atkreiptinas dėmesys į tai, kad jis bandė tartis su nukentėjusiąja D. B. dėl žalos atlyginimo, tačiau susitarti nepavyko. Pastebėtina aplinkybė, kad jei kaltinamasis I. S. nebūtų niekaip susijęs su nusikalstamais veiksmais prieš nukentėjusiąją, jis nebūtų turėjęs pagrindo tartis su pastarąja dėl žalos atlyginimo ir jo paaiškinimas, kad tarėsi, nes norėjo išvykti, nėra niekaip pagrįstas tai patvirtinančiais duomenimis ar dokumentais. Teismas tokią kaltinamojo iškeltą versiją vertina kaip jo gynybinę versiją, kuria siekia išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis nėra nuoširdus ir jo nurodytos aplinkybės iš dalies skiriasi nuo byloje nustatytų aplinkybių. Tuo tarpu nagrinėjant D. B. parodymus matyti, kad nukentėjusioji parodė, kad prie parduotuvės „Maxima“ kiosko, I. S. jai spyrė, ji nugriuvo. Po to, jie įbėgo į laiptinę, bėgo į viršų, tačiau I. S. kompanija žinojo durų kodą, nes duris jie uždarė. Kai bėgo į viršų, visi kaimynai girdėjo, kad kažkas mušasi, tai trečiajame namo aukšte iš buto išėjo apie 15 asmenų. To buto duris atidarė T., o tuo metu I. S. ją spardė, spyrė į veidą. Kai I. S. ją suspardė, tai jo draugas ją nutempė laiptais. I. S. siūlė pinigų už tai, kad nebūtų teismo. Tai, kad būtent I. S. smurtavo prieš nukentėjusiąją patvirtino nukentėjusysis V. G., kuris parodė, kad matė, kaip buvo spirta nukentėjusiajai į kojas ir į rankas, nes jaunuoliai norėjo pro ją praeiti prie jų. Ir byloje liudytojais apklausti S. K., kuris parodė, kad kaltinamasis I. S. D. B. spyrė koja ir ji nugriuvo į balą, bei tai, kad kaltinamasis ją spardė tarpduryje, kai ji nieko neįleido; ir G. M. kuris parodė, kad kaltinamasis buvo laiptinėje. Dar daugiau, tai, kad būtent kaltinamasis I. S. atliko tyčinius neteisėtus veiksmus prieš nukentėjusiąją patvirtina ir tai, kad nukentėjusioji atpažino kaltinamąjį ir iš jo aprangos, nurodydama, kad I. S. vilkėjo treningo rūbus, megztinį su žalios-geltonos spalvos ryškiomis juostomis. Jos parodymų teisingumą patvirtina 2016-02-04 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolas, kuriame užfiksuota, kad ji atpažino treningą, kuriuo vilkėjo įtariamasis nusikaltimo padarymo metu - įtariamojo I. S. vilkėtą ir iš jo paimtą treningą (1 t. 29-31 b. l.). Pats kaltinamasis I. S. duodamas parodymus patvirtino, kad tą vakarą vilkėjo mėlynomis treningo kelnėmis su mėlynomis juostomis ir juodu treningo megztiniu su geltonomis juostomis bei užrašu ant priekio „50“. Tai, kad būtent I. S. buvo tas asmuo, kuris smurtavo prieš nukentėjusiuosius patvirtina nukentėjusysis V. G. ir liudytojas S. K., kurie taip pat nurodė I. S. vilkėtą aprangą. Atkreiptinas dėmesys į kaltinamojo I. S. nurodytą aplinkybę, kad po smūgių sudavimo V. G., nuėjo į biliardinės vidų ir ten buvo, kol atvažiavo policija ir juos tris sulaikė, kuriuos iš dalies paneigia su juo kartu buvusio draugo - liudytojo L. Ž. parodymai, kuris duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad „(duomenys neskelbtini) “ buvo su L. kol juos abu sulaikė policijos pareigūnai. Kur tuo metu buvo I. S., nežino, tačiau jį sulaikė kartu su jais. Tuo tarpu teisme duodamas parodymus taip pat negalėjo patvirtinti aplinkybės, kad I. S. po smurtavimo prieš nukentėjusįjį V. G. iki atvykstant policijai buvo su jais. Kaip matyti iš byloje esančių asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų, tiek nukentėjusioji D. B. tiek liudytojas S. K., atpažino juos sumušusį asmenį - I. S. (1 t. 32-35, 61-66 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiųjų D. B. ir V. G., liudytojų S. K. ir G. M. parodymai buvo nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo, papildo vieni kitus ir reikšmingas bylai aplinkybes, todėl nėra pagrindo jais nesiremti, konstatuojant kaltinamojo I. S. kaltę. Įvertinus minėtų asmenų parodymų visumą, daroma išvada, kad nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymuose esantys neesminiai neatitikimai dėl jų atžvilgių pasireiškusio smurtavimo, nėra reikšmingi kaltinamojo veikos kvalifikacijai, kadangi neginčytinais įrodymais (specialisto išvada) buvo konstatuotas nukentėjusiajai padaryti sužalojimai ir neginčytinai nustatytas kaltinamojo dalyvavimas šiuos sužalojimus padarant. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti bent prielaidą, kad nukentėjusieji buvo sužaloti kitomis aplinkybėmis ar kitų asmenų. Be to, pažymėtina, kad su I. S. buvusių draugų – liudytojų L. Ž. ir E. K. parodymai nėra informatyvūs, nei detalūs, tačiau jie patvirtino faktą apie konfliktą, kilusį tarp nukentėjusiųjų ir kaltinamojo I. S., kurio metu kilo muštynės, buvo smurtaujama. Nagrinėjamu atveju, esminę reikšmę turi tai, kokius veiksmus atliko kiekvienas iš konflikto dalyvių ir kokias pasekmes jie sukėlė. Teismo nuomone, šioje byloje neginčytinai nustatyta, kad I. S. viešoje vietoje tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, menkavertės dingsties smurtavo prieš nukentėjusiuosius, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, pažeista viešoji tvarka, todėl I. S. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo I. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nors dėl padaryto nusikaltimo gailisi, tačiau asmuo kaltę pripažino iš dalies. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo veiksmams. Nors kaltinamasis I. S. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 2 kartus teistas, abu nurodyti teistumai yra už padarytas nusikalstamas veikas asmeniui būnant nepilnamečiu, o pagal LR BK 27 str. 1 d. nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, todėl I. S. nusikalstamos veikos padarymo metu turimi 2 teistumai nelaikytini kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Kaltinamasis I. S. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), veika baigta, padaryta tyčiniais veiksmais. Nusikalto būdamas 2 kartus teistas (1 t. 139-143 b. l.), nusikaltimą, už kurį teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarė teistumui neišnykus, praeityje baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t. 155-159 b. l.), yra dirbantis, dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ nuo 2016-06-20 (2 t., b.l. 198), yra psichikos ir priklausomybės ligų pacientų registre (1 t. 137, 138 b. l.). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus I. S. už tyčinio nusikaltimo padarymą straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Tokia bausmės rūšis, teismo nuomone, turi priversti jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Bausmės trukmė nustatytina mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BPK 140 str. I. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2015-12-25 23.30 val. iki 2015-12-26 15.54 (1 t. 164, 165 b. l.).

Baudžiamajame įstatyme nustatytos sąlygos, kurioms esant bausmės vykdymo atidėjimas yra galimas, t. y. 1) asmens pripažinimas kaltu ir nuteisimas už atitinkamo sunkumo nusikaltimą – padaryti nusikaltimai nėra priskiriami labai sunkių nusikaltimų kategorijai; 2) asmuo turi būti nuteistas atitinkamos trukmės laisvės atėmimo bausme – ne daugiau kaip šešeriems metams už neatsargius nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus); 3) teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir atidėjus nuteistajam paskirto laisvės atėmimo vykdymą, bus įgyvendinti bausmės tikslai. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis) (kasacinė byla Nr. 2K-404/2007).

Vertinant BK 75 straipsnio taikymo I. S. galimybes, pažymėtina, kad I. S. kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino iš dalies, kaltinamasis nors nusikalstamą veiką padarė būdamas 2 kartus teistas ir neišnykus teistumui, tačiau asmuo nelaikomas recidyvistu, nes abu nurodyti teistumai yra už padarytas nusikalstamas veikas asmeniui būnant nepilnamečiu, o pagal LR BK 27 str. 1 d. nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis. Nors kaltinamasis I. S. nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo ir darbo biržoje buvo neregistruotas, tačiau nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, kaltinamasis I. S. susirado darbą ir nuo 2016-06-20 dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini) “, kas asmenį teigiamai apibūdina, todėl šios išvardintos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis vertina savo veiksmų neigiamas pasekmes, supranta savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, nesistengia išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekia įrodyti, kad ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, susirado darbą, gauna atlyginimą kas palengvins nukentėjusiajai išsiieškoti patirtus nuostolius, kas būtų apsunkinta asmeniui atliekant realią laisvės atėmimo bausmę.

Atsižvelgus į visas anksčiau paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad visuma duomenų, t. y. padaryto nusikaltimo pavojingumas ir kaltininko asmenybė, leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti I. S. taikant BK 75 straipsnį (įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, įsigaliojusi 2015 m. gruodžio 24 d.) ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, paskiriant jam BK 75 straipsnyje numatytus įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemonę.

I. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina (1 t. 191-193 b. l.).

Civiliniai ieškiniai

Kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t.y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padaryto aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 2K-8/2013 ir kt.), neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne bausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 str. 2 d. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Nukentėjusioji D. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl patirtos 100 eurų turtinės ir 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (2 t. 27 b. l.).

Ieškinyje nurodė, kad turtinę žalą sudaro – sugadinta striukė ir mobilaus ryšio telefonas „Coolpad“. D. B. nurodytos išlaidos pagrįstos bylos medžiaga ir pripažįstamos prie atlygintinų išlaidų, patirtų dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, todėl atsižvelgiant į tai, kad D. B. patyrė išlaidas dėl kaltinamojo kaltų tyčinių veiksmų, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, priteisiant nukentėjusiajai D. B. iš kaltinamojo I. S. 100 eurų turtinės žalos atlyginimui.

Neturtinę žalą nukentėjusioji įvardina kaip: iki šiol yra sukrėsta dėl įvykusių įvykių, įvykio pasekmės negrįžtamai pažeidė jos dvasinę pusiausvyrą, patirti išgyvenimai bei patirtas dvasinis skausmas neigiamai paveikė jos sveikatą, išgyvenimai iki šiol jaučiami. Kaltininkas jos neatsiprašė, neatlygino nei turtinės nei neturtinės žalos. Iki šiol nėra psichologiškai atsigavusi nuo patirto sukrėtimo, fizinio skausmo bei nepatogumų. Teisme papildė, kad po įvykio gulėjo psichiatrinėje ligoninėje ir dabar bijo naktį išeiti į lauką, neteko darbo, kurį dirbo, o dabar turi dirbti kasininke, nes pagal profesiją barmenės-padavėjos dirbti nebegali, kadangi su sužalota ranka nenulaiko daiktų ir tai jai liks visam gyvenimui. Iš specialisto išvados matyti, kad D. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Teismas mano, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų patyrė fizinį skausmą, išgąstį, baimę ir nesaugumo jausmą, t. y. jai buvo sukeltos pasekmės, kurios yra laikytinos neturtine žala, tačiau objektyvių įrodymų, kad padaryti sužalojimai sukėlė nukentėjusiosios fizinei ir psichinei sveikatai ilgalaikių ir negrįžtamų pakitimų, pakenkė jos reputacijai, sumažino darbo galimybes, nukentėjusioji nepateikė. Padarytas sužalojimas neriboja negrįžtamai jos įprasto gyvenimo būdo, nėra kliūtis gyventi įprastu gyvenimo ritmu. Byloje taip pat nėra duomenų, kad nustatyta sveikatos sutrikdymo progresavimo tikimybė, ar kad sužalojimai trukdo jai gyventi visavertį gyvenimą (sumažėjo darbingumas, bendravimo galimybės ir pan.). Todėl atsižvelgiant į teismų praktiką bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-537/2008, 2K-447/2010, 2K-605/2011), taip pat į visas ankščiau nurodytas aplinkybes, teismas mano, jog nukentėjusiosios D. B. reikalavimas dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, tačiau mažintinas ir tenkintinas iš dalies, priteisiant nukentėjusiajai iš kaltinamojo I. S. 700,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas – Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 109,90 eurų civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (1 t. 91-93 b. l.). Bylos duomenys liudija, kad prašoma suma pagrįsta, todėl ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis I. S. savo tyčiniais kaltais veiksmais tiesioginę žalą padarė nukentėjusiosios D. B. sveikatai, o ligonių kasa apmokėjo nukentėjusiosios gydymosi išlaidas, t. y. kaltinamasis I. S. ligonių kasai tiesioginės žalos nusikalstamais veiksmais nepadarė, o ji atsirado suteikiant nukentėjusiajai sveikatos priežiūros paslaugas. Atsižvelgiant kas paminėta, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma – 109,90 Eur – priteistina iš kaltinamojo I. S..

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kaltinamąjį pripažinus kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajai D. B. vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2016-02-10 sprendimu Nr. NTP-7-6323 buvo paskirta antrinė teisinė pagalba, pavedant ją atlikti advokatui Modestui Švažui. 2016-06-02, 2016-06-13, 2016-08-01 ir 2016-08-31 byloje gautos pažymos, kuriose nurodoma, kad už D. B. suteiktą teisinę pagalbą teisme antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 169,88 Eur. Esant šioms aplinkybėms, reikalavimas priteisti patirtas išlaidas už nukentėjusiajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra pagrįstas, todėl laikytina, kad jis yra įrodytas ir tenkintinas, priteisiant 169,88 Eur iš kaltinamojo I. S..

Daiktiniai įrodymai nuosprendžiui įsiteisėjus: 1. I. S. treningas, grąžintinas I. S. (1 t. 107-109 b. l.); 2. mobilaus ryšio telefonas „Coolpad“, palaidinė, džinsinės kelnės ir striukė, grąžinti nukentėjusiajai D. B., paliktini neribotai jos nuosavybei (1 t. 110-112, 117-118, 119-121, 132-133 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

I. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais į paskirtą bausmę I. S. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2015-12-25 23.30 val. iki 2015-12-26 15.54 (vieną parą).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 6 p., 8 p., 10 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

dirbti arba būti registruotam darbo biržoje; per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 5 p., 70 str., 75 str. 2 d. I. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos atliekant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos

I. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios D. B. civilinį ieškinį dėl 100 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš I. S. D. B. priteisti 100 Eur (vieną šimtą eurų) turtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusiosios D. B. civilinį ieškinį dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš I. S. D. B. priteisti 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimui.

Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir iš I. S. priteisti 109,90 Eur (vieną šimtą devynis eurus 90 euro centų) civilinio ieškovo naudai.

Priteisti iš I. S. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai už D. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą 169,88 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt devynis eurus 88 euro centus).

Daiktiniai įrodymai nuosprendžiui įsiteisėjus:

1. I. S. treningą grąžinti I. S.;

2. mobilaus ryšio telefoną „Coolpad“, palaidinę, džinsines kelnes, striukę, grąžintus nukentėjusiajai D. B., palikti neribotai jos nuosavybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Martynas Galvičius