Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2013-08-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1594-311/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-08-09Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-12-04Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-08-09
Bylos Nr.
1-1594-311/2013
Teisminio proceso Nr.
1-26-1-01461-2012-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Grigas
Nukentėjusysis
M. S.
Kaltinamasis
A. J.
Advokatai
Valerijus Karpovas
Baudžiamoji byla Nr. 1-1594-311/ 2013Proceso Nr. 1-26-1-01461-2012-7Procesinio sprendimo kategorija : (S) 2.1.10.1.; 1.2.27.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013m. rugpjūčio 9 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei, V. S.,dalyvaujant:prokurorui Andrėjui Klimaševskij,gynėjui advokatui Valerijui Karpovui,nukentėjusiajam M. S.,kaltinamajam A. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A.J., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis (pensininkas), neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 str., nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 10 p.

Aprašomoji dalis

n u s ta t ė:

A. J. 2012-11-08 apie 18.32 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino savo pareigas einančiam valstybės tarnautojui nukentėjusiajam-M. S., Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 4-to būrio patruliui, o būtent- policijos pareigūnams sulaikant paieškomą sūnų G. J., nevykdė policijos pareigūnų reikalavimo netrukdyti sūnaus sulaikymui, rankomis stūmė M. S. į šoną, po ko prispaudė rankomis nukentėjusiojo kairę plaštaką prie durų staktos, ją užlaužė, sužalodamas kairės rankos nykštį, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 286 str.

Be to, A. J. 2012-11-08 apie 18.32 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, panaudodamas fizinį smurtą, o būtent- Kauno apskritie VPK Patrulių rinktinės 4-to būrio patruliui, M. S. sulaikant paieškomą sūnų G. J., nevykdė policijos pareigūnų reikalavimo netrukdyti sūnaus sulaikymui, rankomis stūmė M. S. į šoną, po ko prispaudė rankomis nukentėjusiojo kairę plaštaką prie durų staktos, ją užlaužė, sužalodamas kairės rankos nykštį, taip nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusiojo M. S. sveikatą, nes dėl kairės plaštakos 1 piršto raiščio plyšimo nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 10 p.

Kaltinamasis A. J. kaltu pripažino iš dalies ir parodė, kad 2012-11-08 jam būnant namuose, miegojo kambaryje. Nuo sukelto šurmulio ir triukšmo jis pabudo ir išėjo iš kambario. Išėjęs iš kambario jis pamatė stovinčius vyriškius. Kad tai policijos pareigūnai, iš pradžių jis nesuprato, kadangi jie buvo neuniformuoti, tik vėliau jo žmona paaiškino, kad tai policijos pareigūnai, kurie atvažiavo sulaikyti jų sūnaus, kuris slėpėsi bute esančiame sandėliuke. Vėliau kambaryje pasirodė ir vienas uniformuotas pareigūnas. Jie visi pradėjo laužti jo sandėliuko duris, dėl to jis labai supyko, kad jie gadina jo turtą. Ką tiksliai jis sakė pareigūnams neprisimena. Keiktis necenzūriniais žodžiais jis tikrai galėjo, tačiau keiksmažodžiai nebuvo skirti pareigūnams įžeisti. Kada pareigūnai pardėjo laužti duris, bute įvyko susistumdymas, kilo didelis triukšmas, jis priėjęs prie pareigūnų bandė jiems sutrukdyti išlaužti duri. Gal būt susistumdymo metu galėjo pastumti pareigūną, jį priremti prie durų staktos ir taip šis galėjo susižaloti savo ranką, tačiau jeigu taip ir buvo jis tikrai, tai padarė netyčia irnenorėdamas sužeisti pareigūno. Išlaužus duris, pareigūnai sulaikė jo sūnų ir išėjo.

Nnukentėjusysis M. S. parodė, kad 2012-11-08, jam dirbant su vyr. patruliu R. Z., apie 18 val. gavo pranešimą iš VPK, kad (duomenys neskelbtini) į butą veržiasi nepažįstami asmenys. Tuo metu jis dirbo su tarnybine uniforma. Atvykus į vietą juos pasitiko trys Kauno apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Asmenų paieškos skyriaus darbuotojai, kurių vienas paaiškino, kad yra gauta informacija jog (duomenys neskelbtini) bute yra paieškomas asmuo G. J., o bute esanti moteris atsisako įleisti juos į butą patikrinti. Po kiek laiko jie per balkoną, kurio duris atidarfė ta moteris, pateko į buto vidų. Bute apžiūrėjus kambarius paieškomo asmens nerado, tačiau vieno kambario bei bute esančio sandėliuko durys buvo užrakintos. Bute viename iš kambarių ant lovos gulėjo neblaivus pagyvenusio amžiaus vyriškis, kaip vėliau sužinojo- A. J.. Paprašius buto šeimininkės, kad ši atrakintų kambario duris, ji tai padaryti atsisakė. Paklausus moters, kurioje patalpoje yra paieškomas asmuo ji atsakė, kad sūnaus namuose nėra ir ji apie jį nieko nežino.Tuo metu atsibudo miegojęs A. J.. Jis buvo akivaizdžiai neblaivus, tai buvo aišku iš nerišlios kalbos, nekoordinuotu judesių, alkoholio kvapo iš burnos. A. J. buvo piktai nusiteikęs. Kai M. S. su kolegomis priėjo prie buto sandėliuko, kur galimai buvo paieškomas asmuo, A. J. pasidarė visiškai nekontroliuojamas, agresyvus, pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, stumdytis, neklausė jų nurodymų. A. J. matė, kad policijos pareigūnų yra trys ir suprato, kad bendrauja su policijos pareigūnais, tačiau vis vien agresyviai juos puolė. M. S. norėjo A. J. patraukti, kad netrukdytų jiems atlikti darbą, paėmė jį už rankos. Tada A. J. pradėjo aktyviai priešintis, staigiai patraukė savo ranka, dėl ko jo ranka įsirėmė į M. S. nykštį, o rankai atsirėmus durų staktą, A. J. ranka užlaužė jo kairės rankos nykštį ir jis pajuto aštrų skausmą. Visi trys su kolegomis A. J. nustūmė į kambarį. Viskas vyko labai greitai, tik nusiraminus ir sulaikius paieškomą asmenį, jis savo kolegom nurodė, kad grumtinių metu patyrė dėj A. J. veiksmų piršto traumą. Dėl traumos kreipėsi į gydymo įstaigą, gavo tapačią dieną nedarbingumo pažymėjimą, ir gydėsi. .

Liudytoja D. S. parodė, kad ji yra kaltinamojo A. J. dukra. 2012 m. lapkričio pradžioje jai į mobilaus ryšio telefoną paskambino jos teta S. B. ir pasakė, kad tėvų namus veržiasi nepažįstami asmenys. Tuomet ji iškarto nuvyko pas savo tėvus į butą. Ji iš karto nuėjo prie buto durų ir ten ją pasitiko trys vyrai, kurie paklausė, kas ji yra. Jai pasakius, kad yra buto savininkų, į kurį jie laužiasi, dukra, pareigūnai jai taip pat prisistatė, pasakė, iš kur yra ir paaiškino, kad nori patikrinti butą ir pasižiūrėti, ar jame nėra paieškomo jos brolio G. J., nes jie vykdo teismo sprendimą. Pareigūnai pasakė, kad jiems niekas neatidaro durų ir jų neįleidžia į butą. Tuomet ji paskambino mamai iš mobilaus ryšio telefono ir paprašė, kad ši juos įleistų, tačiau jai mama

pasakė, kad ji neturi raktų. Tuomet ji paprašė, kad mama atidarytų balkono duris ir juos įleistų

pro jas, kadangi jos tėvai gyvena pirmame aukšte. Atidarius balkono duris, ji įlipo pirma, paskui ją

sulipo kiti pareigūnai. Jos tėtis tuo metu miegojo savo kambaryje, kambario durys buvo uždarytos. Pareigūnai patikrino vieną kambarį, tačiau ten nieko nerado. Tuo metu jos mama piktai rėkė, kad pareigūnai nelaužytų jos turto. Nuo bute esančio triukšmo pabudo jos tėvas, kuris

buvo kitame kambaryje. Tuo metu pareigūnai jau laužė sandėliuko duris. Jos tėvas iš miegų

atsikėlęs nesuprato, kas vyksta, jis net nesuprato, kad tai policijos pareigūnai, kadangi jie buvo

apsirengę kaip civiliai. Tėvas, pamatęs, kad yra laužiamos sandėliuko durys, supyko ant pareigūnų

pradėjo šaukti, keletą kartų nusikeikė, tačiau keiksmažodžiai tikrai nebuvo skirti pareigūnams įžeisti. Išlaužus duris, sandėliuke buvo rastas paieškomas jos brolis. Laužiant sandėliuko duris,

įvyko susistumdymas, kadangi jos brolis neleido atidaryti jau išlaužtų sandėliuko durų. Tuo metu

buvo šioks toks sustumdymas, šurmulys, bet kad jos tėtis būtų stumdęs pareigūnus ar trukdęs jiems

sulaikyti brolį, ji nematė,

Liudytojas A. Č. parodė, kad Kauno apskrities VPK NTV Asmenų paieškos skyriuje buvo vykdoma nuo 2012-10-10 paieškomo ir nuteisto laisvės atėmimo bausme G. J. paieška. 2012-11-08 buvo gauta informacija, kad paieškomas slepiasi Kaune, (duomenys neskelbtini). Kartu su bendradarbiais L. R. ir N. Č. apie 18 val. jie nuvyko minėtu adresu. Paaiškėjo, kad butas yra pirmame namo aukšte. Dvejuose kambariuose buvo televizoriaus skleista šviesa. Palipus ir pažiūrėjus per vieno buto kambario langą, jie pamatė, kad ant lovos guli ir televizorių žiūri paieškomas G. J.. Pro kito kambario langą pamatė televizorių žiūrinčią pagyvenusią moterį. Išsiaiškinę, kad kitoje namo pusėje minėto buto langas yra grotuotas ir G. J. neturi galimybės pro jį pabėgti, jie paliko tyrėją N. Č. saugoti langą, pro kurį pastebėjo paieškomąjį, o su tyrėju L. R. jis nuėjo prie buto durą ir paskambino skambučiu. Tuo metu į laiptinę įėjęs tyrėjas N. Č. pasakė, kad G. J. kambaryje buvęs įjungtas televizorius užgeso. Buto durų niekas neatidarė. Kelis kartus pakartotinai paskambino skambučiu ir garsiai prisistatė, jog yra policijos pareigūnai ir žino, kad bute yra žmonių, paprašė atidaryti duris, tačiau durų vėl niekas neatidarė. Po daugelio nesėkmingų skambinimu, beldimų į duris ir raginimų atidaryti jas, išgirdo garsiai šaukiančią moterį, kuri, priėjusi prie buto durų, vartodama jų atžvilgiu necenzūrinius žodžius, atsisakė atidaryti duris. Jie vėl paaiškino moteriai, kad yra policijos pareigūnai, kad turi pagrįstų įtarimų, jog minėtame bute slepiamas nusikaltėlis, parodė tarnybinius pažymėjimus. Moteris ir toliau blaškėsi po butą, šaukdama jiems skirtus necenzūrinius žodžius, grasino iškviesti „tikrą" policiją. Po kelių minučių atvyko Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 4-to būrio patruliai M. S. ir R. Z.. Jie paaiškino kolegoms susiklosčiusią situaciją. Pro vis dar užrakintas buto duris vėl pasišaukė moterį, paragino ją žvilgtelėti pro durų „akutę", įsitikinti uniformuotų pareigūnų atvykimu. Patrulis M. S. prisistatė moteriai, patikino ja, kad jie yra policijos pareigūnai, paaiškino jai priežastį, dėl kurios norėjo apžiūrėti butą, kad jų veiksmai teisėti ir kad, jai atsisakius atidaryti duris geruoju, į patalpas bus patektą jėga vykdant nuteistojo nusikaltėlio persekiojimą. Moteris, pažiūrėjusi pro durų „akutę", vartodama keiksmažodžius šaukė, kad jos sūnaus Gintauto nėra namie, kad jis seniai jau bute nebegyvena, kad ji nežinanti sūnaus buvimo vietos, kad net atvykę uniformuoti pareigūnai nėra „tikra" policija, pasakė, kad neturi rakto ir būto durų jiems neatidarė. Jie išgirdo, kad moteris telefonu su kažkuo bendrauja, ragina atvykti. Po keliu minučių į vietą atvyko moteris, kuri paaiškino, kad ji yra bute esančios moters duktė, paieškomojo sesuo. Jie prisistatė moteriai, paaiškino atvykimo tikslą. Moteris paprašė motiną atidaryti duris, neįžeidinėti pareigūnų, neslėpti nusikaltėlio, tikino ją, kad jie atlieka savo pareigas, dirba savo darbą. Tik po ilgo įkalbinėjimo atvykusiai dukrai pavyko susitarti su savo motina, kad ji atidarytų balkono langą ir įsileistų pro jį įlipti patrulį M. S., jį ir tyrėją L. R.. Bute apžiūrėjus 2 kambarius ir virtuvės patalpas, paieškomojo nerado. Pastebėjo, kad bute yra dar vienas asmuo - pagyvenęs vyras, kuris iš pažiūros buvo stipriai neblaivus (nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai), kuris, kaip vėliau paaiškėjo, yra paieškomojo tėvas. Vyras taip pat puolė vadinti juos necenzūriniais žodžiais, šaukti ant jų. Kambario durys, kuriame buvo pastebėtas G. J., buvo užrakintos. Taip pat buvo užrakintos bute esančio sandėliuko („tamsaus kambarėlio") durys. Jie įtarė, kad vienoje iš minėtų patalpų slepiasi nusikaltėlis, todėl paprašė moters, kad ji atidarytų kambario duris. Iš moters buvo gautas kategoriškas atsakymas, kad tai yra ne jų butas, kad ji net nesiruošia jiems atidaryti užrakintų patalpų durų. Paklausius moters, kurioje patalpoje slepiasi ieškomas sūnus, ji atsakė, kad sūnaus namie nėra ir ji nieko apie jį nežino. Tą patį svirduliuodamas ir keikdamasis kartojo ir pagyvenęs vyras. Po ilgų moters ir vyro įkalbinėjimų buvo priimtas sprendimas į G. J. kambarį patekti jėga. Bandant duris atidaryti jėga, prie jų pribėgusi moteris, keikdama juos, puolė jį, patrulį M. S. ir tyrėją L. R.. Patekus į kambarį ir jį apžiūrėjus, paieškomo asmens nerado. Tada jie nusprendė, kad nuteistasis pasislėpė buto sandėliuke. Vėl prašė moters jį atidaryti, perspėjo, kad priešingu atveju į jį bus patekta jėga. Moteris toliau juos keikė, atsisakė atidaryti sandėliuko duris, bandė jiems suduoti, bet buvo atstumta į šoną. Tuo metu iš kito kambario išėjo jau minėtas iš pažiūros neblaivus G. J. tėvas, kuris, jiems bandant jėga patekti į sandėliuką, pradėjo stumdytis, rėkdamas, kad sandėliuke yra jo medžiokliniai ginklai, kad neatidarys jiems durų, bandė jiems sutrukdyti. Tiek uniformuotas M. S., tiek jis su tyrėju L. R. bandė vyrą nuraminti, paaiškinti, kad jų reikalavimai jam yra teisėti, kad jie privalo patekti į sandėliuką. Tuo metu M. S. patraukus įsismarkavusį pagyvenusį vyrą toliau nuo sandėliuko durų, jie su tyrėju L. R. imdamiesi visų atsargumo priemonių dėl informacijos, kad sandėliuke laikomo šaunamieji ginklai, pateko į sandėliuką, kur buvo rastas paieškomas G. J.. Tuo metu patrulio M. S. laikomas G. J. tėvas, pamatęs, kad jis ir tyrėjas L. R. sulaiko ir ruošiasi uždėti antrankius G. J., stumdydamasis agresyviai puolė prie G. J.. Besiveržiantį prie sūnaus vyrą bandė sutramdyti patrulis, tarp jų įvyko susistumdymas, kurio metu dėl neblaivaus vyro agresyvių veiksmų, kaip vėliau paaiškėjo, buvo stipriai sužalota policijos pareigūno kairės rankos plaštaką. Nuteistąjį paieškomą G. J. jie surakino antrankiais, paprašė moters, kad ji atidarytų įėjimo į butą duris. Moteris atidarė buto duris, Patrulis M. S. nuvyko dėl sužalotos plaštakos į gydymo įstaigą, o jie nuteistąjį G. J. uždarė į Kauno apskrities VPK areštinę.

Iš 2013-02-06 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad galimai 2012-] 1-08 M. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės plaštakos 1 piršto raiščio plyšimojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. 1. 29).

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimų sudėtys, esančios kaltinamojo A. J. veikose, visiškai įrodytos, jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 286 str., 138 str. 2 d. 10 p., nes kaltinamasis tyčia nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, išvadino juos necenzūriniais žodžiais, panaudojo prieš juos fizinį smurtą.

LR BK 286 str. taikymas glaudžiai susijęs su Policijos veiklos įstatymo straipsnių nuostatomis apie policijos pareigūnų naudojamos prievartos rūšis, jų taikymo pagrindus ir sąlygas. Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui galimas tik tada, kai šie asmenys savo tarnybines pareigas atlieka neperžengdami įstatymo (kompetencijos) ribų, t. y. veikia teisėtai. LR BK 286 str. nustatyto draudimo paskirtis – sudaryti galimybes valstybės tarnautojams ar kietiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims vykdyti savo pareigas ir taip užtikrinti normalią jų veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-05-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205/2008).

Vieni iš policijos uždavinių, numatyti 2000-10-17 LR Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 5 str., yra viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, taip pat nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija.

Policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti (2000-10-17 LR Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 18 str. 2 p.)

Taip pat policijos pareigūnas privalo gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises bei laisves, o gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą...imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui..., sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai (2000-10-17 LR Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 21 str. 2 p.)

Sulaikydamas teisės pažeidimą padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo, policijos pareigūnas turi teisę panaudoti fizinę prievartą (2000-10-17 LR Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 24 str. 2 p.)

Pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 10 p. atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos vykdymo.

Būtent tokiais neteisėtais veiksmais ir pasireiškė A. J. nusikalstamos veikos, nes byloje nustatyta, kad jis, policijos pareigūnams vykdant savo tiesiogines pareigas-vykdant nuteistojo laisvės atėmimu asmens paiešką ir jo sulaikymą, A. J., būdamas neblaivus, aktyviais veiksmais priešinosi policijos pareigūnams, be to, vienam iš jų padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl A. J. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 286 str., 138 str. 2 d. 10 p.

Kaltinamojo A. J. parodymus, kad jis nenorėjo sužaloti policijos pareigūno, jo veiksmuose nebuvo tyčios, teismas vertina kritiškai, kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių.

Kaip matyti ir iš pačio kaltinamojo A. J., ir iš nukentėjusiojo M. S., liudytojų D. S., A. Č. parodymų, kaltinamasis A. J., jam pradėjus kolioti necenzūriniais žodžiais policijos pareigūnus, ne kartą buvo perspėtas to nedaryti, leisti policijos pareigūnams atlikti savo tiesiogines pareigas. Tačiau A. J. teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams ne tik kad nepakluso, bet dar pradėti naudoti fizinį smurtą, dėl tokių A. J. veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo policijos pareigūno M. S. sveikata.

Kaltinamasis A. J. kaltas ir baustinas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. ( LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, akd nusikaltimus padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Lietuvos Respublikos BK 61 str. nurodyta, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Kaltinamajam A. J. skirtinos bausmės-bauda LR BK 286 str. numatytos sankcijos ribose, laisvės atėmimas LR BK 138 str. 2 d. 10 p. numatytos sankcijos ribose.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į A. J. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį (padaryti tyčiniai-vienas nesunkus ir vienas apysunkis nusikaltimai), kaltės formą (nusikaltimus padarė, veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (nusikalstamos veikos baigtos), kaltinamojo atsakomybę lengvinančią atsakomybę ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę (neteistas), yra pensininkas, todėl sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t.y. taikytinas LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtinas.

Nukentėjusiojo M. S. civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas bylos medžiaga ir tenkintinas iš dalies, priteisiant jį iš kaltinamojo A. J..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 5 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d., 308 str., 115 str. 1 d.,

nusprendžia:

A.J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 286 str., 138 str. 2 d. 10 p. ir nuteisti jį:

pagal LR BK 286 str.-5 (penkių) MGL dydžio, t.y. 650 (šešių šimtų penkiasdešimties) Lt bauda;

pagal LR BK 138 str. 2 d. 10 p.-laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams,

Paskirtąsias bausmes, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., subendrinti, taikant bausmių apėmimo principą ir paskirti galutinę bausmę-laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams ir 5 (penkių) MGL dydžio, t.y. 650 (šešių šimtų penkiasdešimties) Lt baudą.

Vadovaujantis LR BK 75 str. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant A. J. neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. J. 500 (penkis šimtus) Lt nukentėjusiojo M. S. naudai.

Įpareigoti nuteistąjį per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paskirtą baudą sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6800, „Swedbank“, AB, kodas 73000, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti nuteistajam, kad sumokėjus baudą nuteistasis privalo pateikti teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Kardomąją priemonę–rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Rimantas Grigas