Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui G. J. G., jo įgaliotai atstovei advokatei Kristinai Mikolaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. J. G. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto L. V. 2016 m. lapkričio 8 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 16059947131.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teisme buvo gautas G. J. G. skundas, kuriuo jis prašo 2016 m. lapkričio 8 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto L. V. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodė, kad nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei skundžiamame nutarime nėra nurodyta, kokius Kelių eismo taisyklių reikalavimus pažeidė, aprašyta tik situacija, kurią, tikėtina, papasakojo automobilio Dacia Logan vairuotojas. Skundą padavęs asmuo taip pat nurodo, kad įvykio metu jis buvo tik pradėjęs važiuoti, nebuvo išvystęs greičio, tinkamai įvertino situaciją ir įsitikino, kad gali atlikti posūkį, savo manevru nesiekė sudaryti ir nesudarė jokių kliūčių kitiems eismo dalyviams, o būtent automobilis Dacia Logan atsirado staiga, nes važiavo dideliu greičiu ir būtent dėl to automobilio Dacia Logan vairuotojas per vėlai pamatė kliūtį ir todėl turėjo staiga stabdyti (b. l. 3-4).

Apklaustas teismo posėdžio metu G. J. G. palaikė skundą, teismui parodė, jis nepadarė jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo. Teismui paaiškino, kad įvykio dieną jo mašina stovėjo Baltų prospekte, Kaune, jis važiavo iš parkavimosi vietos atbuline eiga, įsijungęs avarines šviesas, pavažiavo atbuliniu į antrą eismo juostą, iš antros eismo juostos persirikiavo į trečią eismo juostą. Tuo metu degė raudonas šviesoforo signalas, kitų automobilių nebuvo. Pamatė per veidrodėlį, jog automobilis Dacia atvažiuoja dideliu greičiu, Dacia automobilis pasuko į kairę, užblokavo jam kelią, todėl jis sustojo. Jei jis būtų nesustojęs, Dacia automobilis būtų rėžęsis į jo automobilio priekinę dalį. Automobilis Dacia važiavo trečia eismo juosta, o jis tuo metu jau darė posūkį, automobilio Dacia vairuotojas nesustojo už jo, pavažiavo į kairę pusę ir užblokavo jam pravažiavimą (b. l. 24).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. B. parodė, kad liepos 13 d. važiavo į Šilainius trečia eismo juosta ir prieš jo automobilį išlindo skundą padavusio asmens automobilis, kuris pradėjo važiuoti iš pirmos juostos ir kirto iš dešinės į kairę antra bei trečia eismo juostas. Kadangi pamatė prie pat automobilį, jis metėsi į kairę ir sustojo. Išlipo, norėjo atimti iš G. J. G. raktelius, sakė, kad kvies policijos pareigūnus, juos iškvietė kažkas iš sustojusių automobilių vairuotojų (b. l. 25-26).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. P. parodė, kad tiesiogiai matė eismo įvykį. Eismo įvykio dieną važiavo Baltų prospektu link poliklinikos trečia eismo juosta, užsidegė leistinos spalvos šviesoforo signalas, prieš jį važiavo kitas automobilis,. Staiga iš pirmos juostos išvažiavo mašina, kuri kelią užblokavo skersai, dėl tokio staigaus manevro galėjo susidaužti. Priekyje važiavęs automobilis ir jie sustojo. Įvykį sukėlusį automobilį vairavęs asmuo atrodė keistai, iš pradžių iš automobilio išlipo, vėliau mėgino išvažiuoti, todėl R. B. bandė paimti automobilio raktelius, o jis iškvietė policiją (b. l. 26).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta E. P. parodė, kad įvykio dieną važiavo Baltų prospektu, staiga iš pirmos eilės pradėjo važiuoti baltos spalvos mašina, ji važiavo iš pirmos juostos tiesiai į trečią eismo juostą, nerodė posūkio signalo, dėl to prieš ją važiavusi mašina vos spėjo sustoti. Ji paspaudė garsinį signalą ir sustojo. G. J. G. sustojo antroje eilėje skersai gatvės. Iš automobilio, kuris važiavo prieš mus, išlipo vairuotojas ir nuėjęs prie G. J. G. automobilio, atidarė dureles. G. J. G. vos išlipo, galvojo, kad jis neblaivus. G. J. G. sakė, jog nieko neatsitiko, jis toliau norėjo važiuoti, tačiau eismo įvykio vietoje buvę vyrai norėjo jį sustabdyti, paimti automobilio raktelius ir palaukti policijos (b. l. 27).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas L. V. parodė, kad dėl eismo įvykio buvo gautas pareiškimas, jį tirti jam buvo pavesta, taip pat buvo gauti dar du policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai dėl to paties įvykio. Tarnybiniuose pranešimuose buvo nurodyti liudytojai, jie buvo apklausti. Pareiškėjas nebuvo apklaustas, jam pakako pareiškėjo pateiktame pareiškime nurodytų paaiškinimų. Protokolas G. J. G. buvo surašytas dėl pavojingos situacijos sukėlimo pareiškėjo atžvilgiu, kadangi pareiškėjas nurodė, jog G. J. G. pareiškėjui, važiavusiam tiesiai, „užkišo“ sukant į kairę. G. J. G. pripažino, kad suko į kairę pusę iš pirmos eismo juostos (b. l. 36-37).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Ž. K. parodė, kad įvykio dieną dirbo su patruliu N. Z.. Iš Kauno apskrities VPK gavo pranešimą, kad Baltų prospekte neblaivus vairuotojas sukėlė avarinę situaciją. Atvyko į įvykio vietą, pastebėjo G. J. G. ir dar vieną asmenį. Paaiškėjo, kad G. J. G. važiavo atbulas ir sudarė avarinę situaciją. Pastebėjo, kad G. J. G. kraujuoja antakis, todėl iškvietėme greitąją medicinos pagalbą, patikrino abiejų vairuotojų blaivumą ir surašė tarnybinį pranešimą. Įvykio vietoje G. J. G. paaiškino, kad nuo parkavimo vietos norėjo išvažiuoti atbulas ir apsisukti (b. l. 37).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas N. Z. parodė, kad įvykio dieną buvo gautas iškvietimas Šilainiuose dėl avarinės situacijos sukėlimo. Nuvažiavę į įvykio vietą rado du automobilius, tarp jų kontakto nebuvo. G. J. G. kito automobilio vairuotojas kaltino sukėlus avarinę situaciją. G. J. G. buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kadangi jis buvo kruvinu veidu (b. l. 38).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Įsigaliojus nuo 2017 m. sausio 1 d. naujam Administracinių nusižengimų kodeksui (toliau – ANK), kuris pakeičia iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK, spręstina ar nėra pagrindų dėl veikos perkvalifikavimo, kad būtų sušvelninta pažeidėjui atsiradusi atsakomybė. Taigi, įgyvendinant 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naują ANK pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Šiuo metu galiojantis ANK už G. J. G. inkriminuojamą teisės pažeidimą numato vairuotojams baudą nuo 170 Eur iki 230 Eur ir privalomą administracinę poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių (ANK 420 str. 1 d., 5 d.), o ATPK 124¹ straipsnio 1 dalis numatė vairuotojams baudą nuo 115 Eur iki 231 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 6 mėnesių, todėl vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 8 dalies nuostatomis, pagrindų perkvalifikuoti veiką G. J. G. atžvilgiu nėra.

Kadangi protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20P-76986915-16 surašytas iki 2017 m sausio 1 d. ir nebuvo perkvalifikuotas, teisena vyksta pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (Įstatymo 5 str. 4 d.).

Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.).

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 16059947131 esančios medžiagos nustatyta, kad G. J. G. buvo nubaustas už tai, kad jis 2016 m. liepos 13 d., 13 val. 20 min., vairuodamas transporto priemonę Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, pavojingai manevruodamas bei pažeisdamas Kelių eismo taisykles, važiuodamas antrąja eismo juosta ir persirikiuodamas į trečiąją eismo juostą, neįsitikino, jog tai daryti bus saugu ir nesukliudys trečiąją eismo juosta važiuojančioms transporto priemonėms, rikiavosi, tokiais veiksmais nedavė kelio trečiąja eismo juosta, ta pačia kryptimi tiesiai, greta važiavusiam automobiliui Dacia Logan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tokiu būdu priversdamas staigiai stabdyti ir keisti judėjimo kryptį Dacia Logan vairuotoją. Tokiais veiksmais Opel Astra vairuotojas G. J. G. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją ir realią grėsmę eismo saugumui, savo ir automobilio Dacia Logan vairuotojo gyvybei bei sveikatai. 2016 m. lapkričio 8 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas L. V., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, priėmė nutarimą, kuriuo G. J. G. buvo pripažintas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9, 101, 104, 106 punktų reikalavimus ir padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, bei nubaustas 115 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 16059947131 – b. l. 2).

ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat KET pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiolikos iki dviejų šimtų trisdešimt vieno euro su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.“

Kelių eismo taisyklių 4 punktas numato, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Kelių eismo taisyklių 5 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis, o Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Kelių eismo taisyklių 101 punkte numatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Kelių eismo taisyklių 104 punkte numatyta, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei. Kelių eismo taisyklių 106 punkte numatyta, kad prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Kelio ženklai ir (arba) horizontalusis ženklinimas gali šį reikalavimą pakeisti.

Teismo posėdžio metu apklaustas skundą padavęs asmuo G. J. G. nesutiko su jo veiksmų kvalifikavimu pagal ATPK 124¹ straipsnio 1 dalį, teismui parodė, kad ne jis, o automobilio Dacia Logan vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisykles (b. l. 24), tačiau tokia jo pozicija vertintina kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą, ir nelaikoma pagrindžiančia jo nekaltumą, kadangi teisės pažeidėjo skunde išdėstytas aplinkybes paneigia kiti byloje surinkti ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirti įrodymai. Skundą padavusio asmens kaltę patvirtina, visų pirma, teismo posėdžio metu tiesiogiai įvykį mačiusių, liudytojais apklaustų, R. B., R. P. ir E. P. parodymai. Liudytojas R. B. parodė, kad įvykio dieną prieš jo vairuojamą automobilį staiga pasirodė skundą padavusio asmens automobilis, kuris pradėjo važiuoti iš pirmos juostos ir kirto antrą bei trečią eismo juostas, dėl tokių G. J. G. veiksmų, jis turėjo sukti į kairę ir stabdyti (b. l. 25-26). Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas R. P., kuris tiesiogiai matė kaip įvykio dieną iš važiavo Baltų prospektu, iš pirmos juostos staiga išvažiavo mašina, kuri kelią užblokavo kelią skersai prieš jį važiavusiam automobiliui, dėl tokio staigaus manevro automobiliai galėjo susidaužti. Priekyje važiavęs automobilis ir jis sustojo (b. l. 26). Liudytoja E. P. parodė, kad įvykio dieną važiavo Baltų prospektu, staiga iš pirmos eilės pradėjo važiuoti baltos spalvos mašina, ji važiavo iš pirmos juostos tiesiai į trečią eismo juostą, nerodė posūkio signalo, dėl to prieš ją važiavusi mašina vos spėjo sustoti (b. l. 27). Teismas neturi pagrindo abejoti teismo posėdžio metu įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą liudytojų duotais parodymais, kadangi liudytojų parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, atitinkantys pirminius rašytinius paaiškinimus, esančius administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 16059947131 (b. l. 9, 10, 11), be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Šie administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti ir teismo posėdžio metu patikrinti duomenys patvirtina, jog būtent dėl skundą padavusio asmens veiksmų – Kelių eismo taisyklių 101 punkto numatančio, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, Kelių eismo taisyklių 104 punkto, numatančio, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi <...>, Kelių eismo taisyklių 106 punkte numatyta, kad prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto <...> nepaisymo kilo pavojinga situacija, privertusi kitą eismo dalyvį, t. y. važiuojantį pagrindiniu keliu R. B. staigiai stabdyti, būtent G. J. G. veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su kilusiomis, ATPK 124² straipsnio 1 dalies dispozicijoje įvardytomis, pasekmėmis. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Iš šios nuostatos seka, kad grėsmės eismo saugumui ar pavojingos situacijos sudarymo konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti (2015 m. lapkričio 2 d. Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-667-719/2015).

Asmuo, naudojantis padidinto pavojaus šaltinį - transporto priemonę, privalo laikytis nustatytų Kelių eismo taisyklių, kurių bendruosiuose nuostatuose nurodyta, kad „Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu“ (Kelių eismo taisyklių 4 p.), taigi, G. J. G. vairuodamas automobilį ir važiuodamas antrąja eismo juosta ir persirikiuodamas į trečiąją eismo juostą, turėjo įsitikinti, kad tai daryti bus saugu ir nesukliudys trečiąją eismo juosta važiuojančioms transporto priemonėms, duoti kelio trečiąja eismo juosta, ta pačia kryptimi tiesiai, greta važiavusiam automobiliui Dacia Logan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tiek tiesiogine tyčia, tiek netiesiogine tyčia ar esant neatsargiai kaltės formai (2016 m. gegužės 3 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-414-594/2016), todėl atmestinas skundą padavusio asmens įgaliotos atstovės argumentas, jog nesant G. J. G. veiksmuose tiesioginės tyčios, administracinio teisės pažeidimo byla turėtų būti nutraukta (b. l. 25). G. J. G., važiuodamas antrąja eismo juosta ir persirikiuodamas į trečiąją eismo juostą, neįsitikinęs, jog tai daryti bus saugu ir nesukliudys trečiąją eismo juosta važiuojančioms transporto priemonėms, nedavė kelio trečiąja eismo juosta, ta pačia kryptimi tiesiai, greta važiavusiam automobiliui Dacia Logan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tokiu būdu priversdamas staigiai stabdyti ir keisti judėjimo kryptį Dacia Logan vairuotoją, elgėsi lengvabūdiškai ir nerūpestingai, ir toks vairavimas kėlė pavojų jo ir kitų žmonių saugumui.

Visi šie duomenys objektyviai pagrindžia G. J. G. kaltę dėl teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 1 dalyje.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

ATPK 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta nuostata, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 straipsniai.

ATPK 30² straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ATPK 30² str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas L. V., priimdamas skundžiamą nutarimą, nustatė dvi skundą padavusio asmens atsakomybę lengvinančias aplinkybės - kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis; teisės pažeidimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba asmuo, sulaukęs 65 metų (ATPK 31 str., 1 d. 1 p., 10 p.), nenustatė jo atsakomybė sunkinančių aplinkybių ir paskyrė sankcijoje numatytą minimalią baudą ir minimalios trukmės specialiosios teisės atėmimą, nepažeisdamas įstatymo reikalavimų.

Atmestinas skundą padavusio asmens prašymas skirti piniginę baudą ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo (b. l. 39), kadangi ATPK 124¹ straipsnyje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nėra alternatyvi nuobauda, tai privaloma šio straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda, kuri skiriama kartu su bauda.

Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog G. J. G. padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 124² straipsnio 1 dalį, kvalifikuotas teisingai, nuobauda paskirta laikantis įstatyme numatytų reikalavimų, todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto L. V. 2016 m. lapkričio 8 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 16059947131 laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, o G. J. G. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 302² straipsniu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto L. V. 2016 m. lapkričio 8 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 16059947131 nepakeistą ir G. J. G. skundo netenkinti.

Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 16059947131, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.