Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. M. ir suinteresuoto asmens M. I. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“, akcinė bendrovė Swedbank, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, Klaipėdos teritorinė muitinė, Klaipėdos Apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras, uždaroji akcinė bendrovė „Legal balance“, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, J. T., A. Š., M. I., A. B., G. S., antstoliai G. J., L. N., J. P., B. T., A. S., A. R. Ž., V. V., L. P., V. D..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, paskirti bankroto byloje administratorių, patvirtinti lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti, ir patvirtinti lėšų sumą, kuri reikalinga pareiškėjui kiekvieną mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti. Nurodo, kad negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, jo finansinė būklė atitinka sąlygas fizinio asmens bankroto bylai iškelti.

2. Suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė Swedbank pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjo pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pagrįstumą palieka spręsti teismo nuožiūra. Bylą prašo nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

3. Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Legal balance“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjo pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus įrodymus bei paaiškinimus.

4. Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjo pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus įrodymus bei paaiškinimus. Bylą prašo nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui M. M. neprieštaraus, teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai bankroto bylos iškėlimui reikalingų įrodymų. Bylą prašo nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

6. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo spręsti teismo nuožiūra. Bylą prašo nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

7. Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pagrįstumą vertinti teismo nuožiūra. Bylą prašo nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

8. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pagrįstumą vertinti teismo nuožiūra. Bylą prašo nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. kovo 17 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą pareiškėjui, pareiškėjo bankroto administratoriumi paskyrė uždarąją akcinę bendrovę „Usela“, nustatė 30 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratorei savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos, patvirtino bendrą 200 EUR lėšų sumą, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti pareiškėjo bankroto procedūroms atlikti, patvirtino 1844,81 EUR lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti, nustatė keturių mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

10. Teismas dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygų nustatė, kad pareiškėjas nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, santaupų ar kito turto, iš kurio gautų pajamų, šiuo metu neturi. Pareiškėjas neturi grynųjų pinigų, kurių suma viršytų 1 MMA, akcijų ir kitų vertybinių popierių, individualios ir (ar) ūkininko veiklos nevykdo. Pareiškėjas turi tris išlaikomus asmenis nepilnamečius vaikus, mokėti išlaikymą šiems nepilnamečiams vaikams iki jų pilnametystės periodinėmis išmokomis. Iš viso per mėnesį pareiškėjas šių nepilnamečių vaikų išlaikymui turi mokėti apie 700 EUR. Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, nutarė, kad yra pagrindas iškelti bankroto bylą, nes pareiškėjas yra nemokus.

11. Teismas dėl būtinųjų poreikių tenkinimo nustatė, kad pareiškėjas prašydamas iškelti bankrotą nurodė, kad jam kas mėnesį reikalinga 2564,81 EUR suma. Jo vidutinis darbo užmokestis sudarė 2600 EUR - 2700 EUR. Teismas atsižvelgęs į kreditorių nuomones, į pareiškėjo laikiną nedarbingumą, į planuojamas gauti pajamas ir į tai, kad pareiškėjas nepateikė išlaidų pagrindžiančių įrodymų, nutarė būtinųjų išlaidų sumą mažinti iki bendros 1844,81 EUR sumos. Pažymėjo, kad suma nustatoma pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti tik iki mokumo atkūrimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo plano patvirtinimo, o padidėjus pareiškėjo pajamoms, pasikeitus poreikiams, ši suma gali būti peržiūrima ir didinama rengiant mokumo atkūrimo plano projektą.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

12. Atskiruoju skundu pareiškėjas M. M. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį ir patvirtinti 2564,81 EUR sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Apeliantas dėl būtinųjų išlaidų sumos nurodo, kad pirmosios instancijos patvirtina būtinųjų išlaidų suma (1844,81 EUR) yra per maža, neatitinka faktinės situacijos. Teigia, kad apeliantui reikalinga 844,81 EUR suma vaikų išlaikymui, 350 EUR maistui, 70 EUR vaistams, higienos ir kitoms išlaidoms, 100 EUR drabužiams, 1200 EUR būsto nuomai ir komunaliniams mokesčiams sumokėti.

12.2. Apeliantas dėl faktinių aplinkybių nurodo, kad pareiškėjas pateikė įrodymą, jog būstą nuomojasi (duomenys neskelbtini) ir nuomos mokestis yra apie 1000 EUR per mėnesį. Nurodo, kad būsto nuomos kaina, atsižvelgiant į rinkos situaciją (duomenys neskelbtini) nėra per didelė. Pažymi, kad susimažino būtinuosius poreikius, maistui skiria 350 EUR, drabužiams 100 EUR, vaistams ir kitiems poreikiams 70 EUR, atsižvelgiant į tai, jog maistas ir kitos paslaugos (duomenys neskelbtini) yra brangesni nei Lietuvos Respublikoje.

13. Suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė Swedbank pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo atskirojo skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Suinteresuotas asmuo dėl būtinųjų išlaidų sumos nurodo, kad apeliantas nedirba, nėra aišku iš kokių pajamų jis gyvena. Teigia, kad apeliantas gali pasirinkti pigesnį būstą, nes gyvena vienas, o apelianto mokama nuomos kaina yra prabanga bankrutuojančiam asmeniui.

13.2. Suinteresuotas asmuo dėl faktinių aplinkybių nurodo, kad teismas ir bankrutuojančio asmens kreditoriai neturi duomenų apie pareiškėjo gaunamas pajamas. Byloje nėra faktinių duomenų apie apelianto gaunamas pajamas.

14. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo spręsti teismo savo nuožiūra. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Nurodo, kad skundžiama nutartimi, be kita ko, patvirtinta 1844,81 EUR suma apelianto poreikių tenkinimui. Apeliantas su šia dalimi nesutikdamas nurodo, kad jam reikalinga 2564,81 EUR suma poreikių tenkinimui, atsižvelgiant į pateiktą atskirąjį skundą, suinteresuotas asmuo, jo pagrįstumo klausimą prašo spręsti teismo nuožiūra.

15. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo M. I. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Nurodo, kad pareiškėjas byloje nėra pateikęs įrodymų, kad kiekvieną mėnesį iš tiesų moką 1000 EUR dydžio sumą už nuomą bei papildomai už kitus komunalinius mokesčius, nėra perteikęs duomenų apie visas turimas sąskaitas bei sąskaitose esančias lėšas. Ši informacija yra itin aktuali, kadangi pareiškėjas dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini) todėl ši informacija yra sunkiai patikrinama, kadangi pareiškėjas (duomenys neskelbtini) gali turėti ir kitų sąskaitų bei ten esančių lėšų ar santaupų.

15.2. Nurodo, kad pareiškėjo pareiškime dėl bankroto iškėlimo ir skundžiamoje nutartyje nenurodyta, kuo pareiškėjas užsiėmė 2007 m. – 2019 m. laikotarpiu, nepateikta informacija, ar pareiškėjas dirbo, kokį atlyginimą gavo, kaip vykdė finansinius įsipareigojimus kreditoriams. Teigia, kad pareiškėjui nepateikus visų duomenų apie savo turtą, pajamas, bei duomenis kokių sandorių sudaryme jis dalyvavo, teismas turėjo arba įpareigoti pateikti minėtus duomenis arba atsisakyti iškelti bankroto bylą. Teigia, kad pareiškėjas siekia nesąžiningai bankrutuoti ir gaunamą užmokestį išnaudoti tik savo poreikiams bei skirti tik minimalią sumą kreditorių reikalavimams tenkinti.

16. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo spręsti teismo savo nuožiūra. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Nurodo, kad skundžiama nutartimi buvo iškelta pareiškėjui bankroto byla ir patvirtinta 1844,81 EUR suma apelianto poreikių tenkinimui. Prašo atskirojo skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirieji skundai atmetami.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

18. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundams išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

19. Apeliantas M. M. pateiktu atskiruoju skundu nesutinka su skundžiamos nutartimi dalimi, kuria patvirtinta 1844,81 EUR lėšų suma, reikalinga kiekvieną mėnesį apelianto būtiniesiems poreikiams tenkinti Teigia, kad patvirtinta suma yra per maža, neatitinka faktiškai patiriamų išlaidų, todėl prašo šią nutarties dalį pakeisti. Suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė Swedbank su apeliantu nesutinka, teigia, kad apeliantas nedirba, neaišku iš kokių pajamų gyvena, o apelianto mokamas nuomos mokestis yra prabanga bankrutuojančiam fiziniam asmeniui. Apeliantas M. I. nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės nurodo, kad byloje nepakanka duomenų spręsti dėl bankroto bylos iškėlimo, teigia, kad nėra žinomi visi duomenys apie pareiškėjo turtą. Teigia, kad pareiškėjas siekia nesąžiningai bankrutuoti ir gaunamą užmokestį išnaudoti tik savo poreikiams bei skirti tik minimalią sumą kreditorių reikalavimams tenkinti.

20. Atsižvelgiant į šalių nurodomus argumentus (nutarties 19 punktas) daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi spręsdamas klausimą dėl būtinųjų lėšų nustatymo, tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir nustatė piniginių lėšų sumą, skirtą apelianto poreikiams.

21. Pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 4 punktą nutartyje, kuria iškeliama fiziniam asmeniui bankroto byla, turi būti nurodoma lėšų suma, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti, fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.

22. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, remiantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 736 straipsniu, mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti 1/2 MMA. Ši taisyklė yra paremta tuo, kad asmuo bankroto procedūros metu neturėtų atsidurti prastesnėje finansinėje padėtyje negu laikotarpiu, kai iš jo turto vykdomas priverstinis skolų išieškojimas. Tačiau kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina atsižvelgti ir įvertinti tai, ar nustatyta suma iš tikrųjų patenkina būtiniausius asmens poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra atkreipęs dėmesį į tai, kad įstatyme nenustatyta reikalavimo fizinio asmens poreikių būtinumą patvirtinti rašytiniais ar kitokiais įrodymais. Teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti pareiškėjo pateiktą informaciją ir įrodymus (jeigu jie pateikti), o tuo atveju, kai pagal pateiktus duomenis bylos išnagrinėjimas negalimas, tai yra negalima nuspręsti dėl pagrįsto būtinųjų išlaidų dydžio, turi teisę reikalauti papildomų įrodymų (FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015).

23. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašo patvirtinti 2564,81 EUR sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti. Šias būtinąsias išlaidas sudaro - 844,81 EUR suma vaikų išlaikymui, 350 EUR maistui, 70 EUR vaistams, higienos ir kitoms išlaidoms, 100 EUR drabužiams, 1200 EUR būsto nuomai ir komunaliniams mokesčiams sumokėti. Susipažinus su civilinės bylos medžiaga nustatyta, jog apeliantas teismui nepateikė visų duomenų, pagrindžiančių jo nurodytas būtinąsias išlaidas (drabužiams, vaistams, higienos priemonėms ir pan.) (CPK 12, 178 straipsniai).

24. Byloje nėra ginčo, dėl vaikams būtino 844,81 EUR išlaikymo sumos. Pareiškėjas turi tris išlaikomus asmenis nepilnamečius vaikus - M. M., M. M.. Apeliantas privalo mokėti išlaikymą šiems nepilnamečiams vaikams iki jų pilnametystės periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 350 EUR kiekvienam (Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2SP-6806-965/2020). Iš viso per mėnesį pareiškėjas šių nepilnamečių vaikų išlaikymui turi mokėti apie 700 EUR. Nepilnamečiui vaikui P. M. apeliantas privalo mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 144,81 EUR iki jo pilnametystės (Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas Nr. N2-1112-460). Iš viso 844,81 EUR.

25. Apeliantas taip pat prašo nustatyti 1200 EUR būsto išlaikymui. Ši suma susideda iš - 1000 EUR nuomos išlaidų, 200 EUR komunalinių mokesčių. Byloje pateikta pažyma patvirtina, kad apeliantas moka apie 1000 EUR (10 000 NOK) nuomos mokestį, neskaitant komunalinių išlaidų, pagal 2020 m. rugpjūčio 19 d. pažymą. Teismas vertinamas šiuos būtinuosius poreikius pažymi, kad apeliantas nepateikė jokių duomenų apie mokamas komunalines išlaidas, aktualių duomenų apie nuomos mokestį, o ir be to, reikšminga atkreipti dėmesį ir į tai, kad pagal pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo 2.1 punktą apeliantas nuo 2020 m. birželio vidurio dėl sveikatos būklės nedirba, nenurodo, iš kokių lėšų liepos, rugpjūčio mėnesiais buvo mokamas nuomos mokestis. Šių faktinių aplinkybių kontekste svarbu ir tai, kad apelianto atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad būste gyvenama kartu su vaikais ir galimai su sutuoktine (pirmosios instancijos teismo posėdžio 2021 m. kovo 10 d. teismo posėdžio garso įrašo 12.20 - 12.45 min.). Apeliantas šiuo atveju nenurodo, kokia dalimi prie mokamo nuomos mokesčio prisideda apelianto sutuoktinė, apeliantui nuo 2020 m. birželio mėnesio negaunant pajamų.

26. Apeliantas taip pat prašo nustatyti 100 EUR išlaidų rūbams, 70 EUR vaistams, 350 EUR maistui. Pažymėtina, kad visos nurodytos išlaidos nėra pagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais. Teismo vertinimu apeliantas, kaip bankrutuojantis asmuo, nepagrindė poreikio kas mėnesį išleisti 100 EUR rūbams įsigyti, išleisti apie 350 EUR (beveik 90 EUR per mėnesį) sumą maistui vieno asmens poreikiams patenkinti. Nors apelianto pateiktas visų sumų apskaičiavimas yra orientuotas į 2564,81 EUR sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį apelianto būtiniesiems poreikiams tenkinti, neteikiant išsamių duomenų, pagrindžiančių tokius poreikius, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad prašoma patvirtinti suma atitinka pačio apelianto gautą darbo užmokestį nurodytą pareiškime. Apeliantas pareiškimo 2.1 punkte nurodė, kad apelianto vidutinis darbo užmokestis iki 2020 m. birželio 1 d. buvo 2600 - 2700 EUR atskaičius privalomąsias įmokas, o kaip matyti, būtiniesiems poreikiams patenkinti prašo patvirtinti 2564,81 EUR sumą, taigi kaip matyti apeliantas savo poreikius sumažino tik apie 50 EUR suma.

27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto M. I. atskirojo skundo argumentus dėl bankroto bylos iškėlimo, ištyręs byloje esančius rašytinius paaiškinimus, nesutinka su apeliantu, jog šiuo atveju byloje nėra pakankamai duomenų spręsti dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygų.

28. Kaip matyti bankrutuojančio M. M. kreditorinių reikalavimų sąrašas yra nurodytas 102 611, 94 EUR sumai, dėl ko akivaizdu, kad pareiškėjo įsipareigojimai viršija įstatyme nustatytą sumą (25 MMA). Vertinant bankrutuojančio fizinio asmens galimybę padengti kreditorinius įsipareigojimus nustatyta, kad jo darbo užmokestis iki nedarbingumo sudarė apie 2600 EUR - 2700 EUR, apeliantas privalo turi teikti išlaikymą trims nepilnamečiams vaikams skiriant 844,81 EUR sumą per mėnesį, apeliantas taip pat gyvena (duomenys neskelbtini), kur tiek nuomos, tiek kitų paslaugos yra gerokai didesnės, be to, kaip matyti bankrutuojantysis M. M. transporto priemonių, nekilnojamojo turto, neturi, o byloje pateikti banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad bankrutuojantysis santaupų patenkinti kreditorinius reikalavimus neturi. Apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje pateiktų kreditorinių reikalavimų santykį su bankrutuojančio fizinio asmens turtu, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad yra pagrindas iškelti pareiškėjui bankroto bylą, nes pareiškėjas yra nemokus ir nenustatyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatyti pagrindai.

29. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas M. I. reikalauja detalių duomenų apie visą valdomą turtą, apie kurį duomenų byloje nepateikta. Pažymėtina, kad sprendžiant fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą iš asmens neturi būti reikalaujama perteklinių arba akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių jo turto, pajamų egzistavimą. Bankroto bylos iškėlimo stadijoje pareiškėjui privaloma pateikti FABĮ 4 straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją, tačiau šios informacijos teisingumas gali būti vertinamas bankroto bylos iškėlimo stadijoje, taip pat jau iškėlus bankroto bylą. O paaiškėjus aplinkybei, kad pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, turimus įsipareigojimus, bankroto byla gali būti nutraukiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

30. Apeliantas M. I. teigia, kad bankrutuojantysis asmuo M. M. yra galimai nesąžiningas, siekia nurašyti kreditorinius įsipareigojimus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABĮ tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą. FABĮ nenustatyta, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.); kad dėl savo neatidaus elgesio nemokus tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Be to, privalo būti konstatuojamas asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti tiesioginę ar netiesioginę įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad tiesioginės ar netiesioginės įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2014).

31. Teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius, nesutinka su apelianto M. I. argumentais, jog bankrutuojantysis M. M. siekia nesąžiningai bankrutuoti ir ar išvengti kreditorinių reikalavimų vykdymo. Pirmiausia, apeliantas šių teiginių nepagrindžia jokiais įrodymais, nenurodo konkrečių bylos aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, jog bankrutuojantysis asmuo yra galimai nesąžiningas (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad civilinė teisė įvirtina sąžiningumo prezumpciją (CK 1.5 straipsnis), todėl šalis, kuri teigia, kad kita šalis yra nesąžininga, privalo tai įrodyti. Antra - byloje esanti teistumo pažyma patvirtina, kad bankrutuojantysis asmuo yra neteistas, priklausomybės ligų centre 5 metų laikotarpyje neregistruotas, nėra registruotas ir apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre, kaip matyti bankrutuojantysis M. M. yra dirbantis asmuo, gaunantis pajamas, išlaikantis nepilnamečius vaikus. Iš pareiškime nurodytų duomenų matyti, kad bankrutuojančio fizinio asmens prastą turtinę padėtį nulėmė 2007-2009 metais sudaryti sandoriai, todėl šiuo atveju pritariama pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra duomenų spręsti, jog bankrutuojantysis M. M. siekia nesąžiningai bankrutuoti, byloje nėra nemokumo ir galimo nesąžiningo elgesio priežastinio ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

32. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta anksčiau (nutarties 19-31 punktai), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytas motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje nepateikti duomenys, pagrindžiantys apelianto prašomą nustatyti 2564,81 EUR piniginių lėšų sumą būtinųjų poreikių tenkinimui, prašoma nustatyti suma iš esmės atitinka visą gaunamą apelianto atlyginimą, todėl atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties. Nagrinėjamu atveju taip pat pritariama pirmosios instancijos teismo išvadai, jog M. M. turtinė padėtis, sudarė pagrindą iškelti jam bankroto bylą, byloje nėra nemokumo ir galimo nesąžiningo elgesio priežastinio ryšio.

33. Kiti apeliantų atskirųjų skundų argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

34. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, atskiruosiuose skunduose išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirieji skundai atmestini (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.