Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-11-14 · Byla Nr. Ik-2511-437/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-2511-437/2012Sprendimas · 2012-11-14Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Ik-2511-437/2012Nutartis · 2013-01-03Regionų apygardos administracinis teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2013-07-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-11-14
Bylos Nr.
Ik-2511-437/2012
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00682-2012-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Liuda Arlauskienė, Raimondas Blauzdžius, Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
Z. G.
Trečiasis asmuo
A. K., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Mindaugas Vasiliauskas
Kategorijos
  • 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2511-437/2012Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 11.4.1; 74Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00682-2012-4
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Liudos Arlauskienės, Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjai Z. G., pareiškėjos atstovui advokatui Mindaugui Vasiliauskui, atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Artūrui Burneikai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. G. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. K., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės žemėtvarkos skyriui dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Z. G. 2012-03-05 su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2006-06-01 sprendimą Nr. 2.6.-81-21239 (b.l. 1-4). Paaiškina, kad ji 1992-10-16 pirkimo-pardavimo sutartimi (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę į pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k. 4, (duomenys neskelbtini) sen., Ukmergės rajono savivaldybėje. 1992-10-16 Ukmergės rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaičio potvarkiu Nr. 87-p pareiškėjai buvo išskirtas 0,25 ha dydžio namų valdos žemės sklypas po jos nuosavybės teise priklausančiais pastatais. 2010-06-08 pareiškėja Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą leisti išsipirkti prie esamo gyvenamojo namo namų valdos žemės sklypą. Prašymas atitiko Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies reikalavimus. 2010-06-28 raštu Nr. V5-1405 Ukmergės žemėtvarkos skyrius informavo, kokius dokumentus pareiškėja privalo pateikti žemėtvarkos skyriui dėl namų valdos žemės sklypo išpirkimo. Tvirtina, kad atsakovės darbuotojai klaidino pareiškėją, jog žemės sklypui suformuoti ir jam įsigyti trūksta įvairių dokumentų, nepranešdami, kad po jos nuosavybės teise priklausančiais pastatais yra suformuotas žemės sklypas nuosavybės teisėms atkurti, nors 2010-06-06 pareiškėjos prašyme dėl namų valdos sklypo pirkimo buvo aiškiai suformuluotas prašymas nurodyti visas aplinkybes ir jų pagrindą, kad būtų galima toliau spręsti namų valdos įsigijimo klausimą. Atsižvelgiant į 2011-11-10 žemės sklypo schemą (proj. autorius A. M.) bei apylinkės viršaičio potvarkį Nr.87-p, pareiškėjai numatytos namų valdos dydis sudaro 0,25 ha. Z. G. nuosavybės teise priklausantis statinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) kaime, Ukmergės rajono savivaldybėje, yra inventorizuotas ir buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre nuo 1992 metų. Visą šį laiką pareiškėja ir jos šeimos nariai naudojosi žeme prie nuosavybės teise priklausančio statinio (gyvenamojo namo), augino vaismedžius, vaiskrūmius. Tik 2012-02-15 sudariusi teisinių paslaugų sutartį ir gavusi teisinę pagalbą pareiškėja sužinojo apie 2006-06-01 atsakovės priimtą ginčijamą sprendimą Nr.2.6-81-21239 žemės sklypą po pareiškėjai priklausančiais pastatais įregistruoti A. K. vardu. Su 2012-02-22 prašymu pareiškėja kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Ukmergės žemėtvarkos skyrių dėl duomenų pateikimo apie žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). 2012-02-27 raštu Nr. SD47-(14.47.45.)-510 Ukmergės žemėtvarkos skyrius atsiuntė ginčijamo sprendimo nuorašą, iš kurio pareiškėja sužinojo, kad nuosavybės teisė į žemę, esančią po pareiškėjos pastatais, 2006-06-01 sprendimu Nr. 2.6-81-21239 buvo atkurta A. K.. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pareiškėjos teises pažeidžia atsakovės priimtas administracinis aktas, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę po jai priklausančiais statiniais, nes ji neteko galimybės suformuoti namų valdos žemės sklypą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai šis sužinojo ar turėjo sužinoti kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-301/2006; 2005-03-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A7-100/2005). Pažymi, jog tik iš 2012-02-27 rašto Nr. SD47-(14.47.45)-510 sužinojo apie ginčijamą sprendimą ir susipažino su jo turiniu. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, terminas kreiptis į teismą dėl skundžiamo administracinio akto panaikinimo ir atsakovės įpareigojimo skaičiuotinas nuo ginčijamo sprendimo atkurti nuosavybės teises gavimo ir faktinio sužinojimo apie jo turinį dienos, t.y. nuo 2012-02-27, nes tik gavusi skundžiamo sprendimo nuorašą sužinojo šio akto turinį bei atsirado galimybė įstatymų nustatyta tvarka ginčyti šio administracinio akto teisėtumą.

Pažymi, kad 2011-12-16 Ukmergės žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. SD47-(14.47.45.)-3511 pareiškėja buvo informuota, jog jos nuosavybės teise priklausantys pastatai yra privačios žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog nuo šio fakto sužinojimo yra skaičiuotinas terminas kreiptis į teismą, kadangi minėtame rašte nėra nurodyta, kokių sprendimų pagrindu ir kam priklauso žemė po statiniais, raštas neinformatyvus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-03 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-442-196-08). Atkreipia dėmesį į tai, kad priimant ginčijamą sprendimą ginčo žemės sklype pareiškėja nuosavybės teise valdė statinį, gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl jos pastatu, t. y. gyvenamuoju namu (Nr. (duomenys neskelbtini)), užimta žemė yra valstybės išperkama ir į ją negalėjo būti atkuriamos nuosavybės teisės tretiesiems asmenims. Tvirtina, kad atsakovės sprendimas atkurti nuosavybės teises į sklypą, kuriame yra kitam asmeniui priklausantys namų valdos statiniai, yra neteisėtas iš esmės.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio ir Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 punkto pagrindu atsakovė, prieš priimdama 2006-06-01 sprendimą Nr. 2.6-81-21239 dėl nuosavybės teisių atkūrimo, turėjo suformuoti namų valdos žemės sklypą, kuris turėjo būti priskirtas valstybės išperkamai žemei prie Z. G. nuosavybės teise priklausančių statinių, todėl buvo pažeisti minėtų galiojusių įstatymų reikalavimai. Atsakovė neatsižvelgė į tai, kieno vardu buvo registruoti statiniai Nekilnojamojo turto registre, nors tai jai turėjo būti žinoma (informacija nuo 1992 paskelbta viešame NT registre). Pažymi, kad asmeniui, nuosavybės teise valdančiam statinius, turi būti užtikrinama teisė įsigyti žemės sklypą, kad būtų realizuota galimybė tinkamai eksploatuoti turimus statinius. Nagrinėjamu atveju priimdama 2006-06-01 sprendimą Nr. 2.6-81-21239 atsakovė neatsižvelgė, kad ginčo žemėje esantys statiniai (gyvenamasis namas) (duomenys neskelbtini) kaime priklauso pareiškėjai, tvirtina, kad buvo ignoruojamos Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 Nr. 385 nutarimo „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ 7.1 punktas nustatė, kad, rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus, jų planuose be kitų žemėnaudų privaloma pažymėti kaimo vietovėje esančių namų valdų (sodybų) žemės sklypus, jų plotus ir ribas. Ginčui turi būti taikytinos normos, reguliuojančios nuosavybės teisių atkūrimą į žemę, nes pareiškėja ginčija atsakovo sprendimą, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, taip pat normos, nustatančios namų valdos žemės sklypo pardavimo procedūras (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-2477-11).

Atsakovė ginčijamu sprendimu atkūrė A. K. teisę į 4,0 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Ukmergės rajone (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirta valstybės išperkamai žemei. Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktu nustatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji: kaimo vietovėje ir po 1995-06-01 miestams priskirtoje teritorijoje pagal įstatymus yra užimta namų valdų (sodybų) sklypų. Atkreipia dėmesį į tai, kad priimant ginčijamą sprendimą ginčo žemės sklype pareiškėja nuosavybės teise valdė statinį, gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl juo užimta žemė yra valstybės išperkama ir į ją negalėjo būti atkuriamos nuosavybės teisės tretiesiems asmenims. Panaikinus atsakovo sprendimą neliktų formalių kliūčių pradėti Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio namų valdos žemės sklypo formavimo procedūras. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau - ir Taisyklės) 12 punktu, galiojusiu pareiškėjos 2010-06-08 prašymo atsakovei pateikimo metu, redakcijoje (Lietuvos Respublikos vyriausybės 2004-11-15 nutarimo Nr. 1442 nuo 2004-11-18 redakcija) buvo nustatyta, kad asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti naudojamus žemės sklypus, žemėtvarkos skyriui pagal žemės sklypų buvimo vietą pateikia šiame punkte nurodytus dokumentus. Viena sąlygų buvo ta, kad prašymą teikia asmuo, turintis teisę pirkti naudojamą žemės sklypą. Tik panaikinus sprendimą pareiškėjai atsirastų teisė pirkti namų valdos žemės sklypą po jai priklausančiais statiniais. Todėl naudojamam žemės sklypui pirkti taikytinos šiuo metu galiojančios Taisyklių nustatytos procedūros (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-2477-11).

Pareiškėja ir jos atstovas teismo posėdyje skundą palaikė, remdamiesi jame išdėstytais motyvais.

Atsiliepimas

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės žemėtvarkos skyrius atsiliepime pareiškėjos skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 32-36). Paaiškina, kad 2000-10-04 projekto autorius J. N. parengė išvadą Nr. 4430 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn”, pagal kurią 2006-06-01 Vilniaus apskrities viršininkas priėmė sprendimą Nr. 2.6-81-21239 atkurti A. K. nuosavybės teisės į 4,0 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Ukmergės rajone. Pareiškėjos keliamam ginčui aktualiu laikotarpiu žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo tvarką reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimu Nr.385 patvirtinta Žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje tvarka (toliau - Žemės reformos vykdymo tvarka), Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr.207 patvirtina Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo ir įgyvendinimo metodika (toliau -Projektų rengimo metodika). LR žemės reformos įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje reglamentuojami žemės įsigijimo nuosavybėn būdai: 1) nuosavybės teisių į žemę atkūrimas grąžinant ją natūra arba perduodant ar suteikiant žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą; 2) valstybinės žemės suteikimas nuosavybėn neatlygintinai; 3) valstybinės žemės pardavimas; 4) civiliniai sandoriai dėl žemės. Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ją grąžinant, perduodant ar suteikiant nuosavybėn neatlygintinai bei išperkant kaimo vietovėse ir miestuose tvarką bei sąlygas nustato Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Atkūrimo įstatymo 6 str. 5 d. nustatyta, kad piliečių nuosavybės teisės į mišką ir vandens telkinius atkuriamos pagal Vyriausybės nustatyta tvarka sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projekto autoriui A. M. ir Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriui nebuvo žinoma, kad pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. 4, (duomenys neskelbtini) sen., Ukmergės raj. Pažymi, kad pastato duomenys buvo 2010-08-03 patikslinti ir tik tada buvo nustatytos pastato - gyvenamojo namo - koordinatės valstybės įmonėje Registrų centre. 2010-08-03 atlikus patikslinimą tapo žinoma, kurioje vietoje, t.y. ant kurio žemės sklypo, buvo (yra) pastatas, t. y. gyvenamasis namas. Gyvenamojo namo baigtumas yra tik 9 procentai, o pateiktose nuotraukose matosi pastato - gyvenamojo namo - pamatų liekanos. Daro išvadą, kad skundžiamas aktas priimtas nepažeidžiant reikalavimų. Pažymi, kad M. M. šis gyvenamasis namas, esantis Ukmergės rajone (duomenys neskelbtini) apylinkėje (duomenys neskelbtini) kaime, priklauso tik nuo 1992-10-16. Iš gyvenamojo namo techninio paso (sudaryto 1992-10-10) kopijos matyti, kad M. M. pastatą valdo pagal 1992-10-12 (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaičio pažymą (duomenys neskelbtini). Tačiau ši pažyma, kaip pastato valdymo pagrindas, nėra nurodyta 1992-10-16 sutartyje. Gyvenamojo namo techniniame pase nurodoma žemės sklypo eksplikacija - naudojama žemė - 1540, užstatyta - 33, kitos žemės - 1507. Tačiau pareiškėja pateikė ir 1992-10-16 (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaičio A. R. potvarkį Nr. 87-p „Dėl sodybinio žemės sklypo skyrimo“, kuriame Z. G. paliekama teisė naudotis 0,25 ha žemės sklypu. Todėl iš pateiktų dokumentų nėra aišku, kiek žemės buvo skirta prie gyvenamojo namo, šiuo metu priklausančio pareiškėjai. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaičio 1992-10-16 potvarkis Nr. 87-p negali būti pagrindas pareiškėjai įsigyti 0,25 ha žemės sklypą, nes šis potvarkis buvo priimtas pažeidžiant Vietos savivaldos įstatymų pagrindų 12 straipsnį, t. y. viršijant viršaičio suteiktą kompetenciją. Paaiškina, kad 1992-10-16 statinio pirkimo – pardavimo sutartį patvirtino Ukmergės rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaičio pavaduotoja Z. P.. Tuo laikotarpiu galiojusio 1974-06-26 Lietuvos TSR valstybinio notariato įstatymo 14 straipsnyje nurodoma, kad gyvenamosiose vietovėse, kur nėra valstybinių notarinių kontorų, miestų, gyvenviečių, apylinkių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai atlieka šiuos notarinius veiksmus: 1) tvirtina testamentus; 2) tvirtina kitokius sandorius (sutartis, įgaliojimus ir kt.), išskyrus sutartis dėl žemės sklypų skyrimo neterminuotam naudojimui individualių gyvenamųjų namų statybai ir sandorius, susijusius su turtu, esančiu užsienyje, arba teises, kurios turi būti įgyvendintos užsienyje; 3) imasi priemonių paveldimam turtui apsaugoti; 4) liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą; 5) liudija parašo dokumentuose tikrumą; 6) perduoda piliečių, valstybės įstaigų, įmonių ir organizacijų, kolūkių, kitokių kooperatinių ir kitų visuomeninių organizacijų pareiškimus kitiems piliečiams, valstybės įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, kolūkiams, kitokioms kooperatinėms ir kitoms visuomeninėms organizacijoms; 7) uždeda draudimus perleisti gyvenamąjį namą. Pažymi, kad nuo 1990-03-11 prasidėjus savivaldos reformai, vykdomųjų komitetų nebeliko, nes pakito vietos savivaldos sistema. Sutarties sudarymo ir tvirtinimo metu žemesniosios pakopos savivaldybės valdymo organas (institucija) buvo apylinkės gyvenvietės (valsčiaus) viršaitis (1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymas). 1992 metais apylinkės gyvenvietės (valsčiaus) viršaitis atitiko 1974 m. Notariato įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatytą liaudies deputatų tarybų vykdomąjį komitetą - savivaldybės instituciją, turinčią įstatyme nustatytą teisę atlikti notarinius veiksmus. Viršaitis notarinius veiksmus turėjo teisę atlikti pagal įstatymą, o viršaičio pavaduotoja - pagal viršaičio pavedimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2006-11-07 civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2006). Daro išvadą, kad tokio pavedimo viršaičio pavaduotoja neturėjo, nes jis nėra nurodytas 1992-10-16 sutartyje, o be šio pavedimo viršaičio pavaduotoja Z. P. neturėjo teisės tvirtinti sutarties ir tokia sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia.

Atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje pareiškėjos skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą remdamasis atsakovės atsiliepime į skundą išdėstytais motyvais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepime pareiškėjos skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 46-48). Paaiškino, kad jos motinai B. Ž. (M.) bei A. K. pateikus prašymus atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. M. iki nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Ukmergės rajone, jokios sodybos pastatų atkurtame sklype nebuvo. Formuojant žemės sklypą 2005-2006 metais dėl nuosavybės teisių atkūrimo Ukmergės rajone žemėtvarkos skyriaus specialistai, matininkai, rengę žemėtvarkos projektą, nesurado jokios sodybos nei naudojamo namų valdos žemės sklypo, nes pareiškėja Z. G. iki to laiko nesikreipė dėl žemės sklypo įteisinimo. Pastato - gyvenamojo namo, kurio pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2012-02-17 išrašą baigtumas 9 %, koordinates Z. G. nusistatė tik 2010 metais. Iki 1990-01-31 šiame name gyveno J. M., kuris buvo paskutinis kolūkinio kiemo narys, nes gyveno vienas ir jokių paveldėtojų neturėjo. Pažymi, kad neaišku, kokiu teisiniu pagrindu namą įsigijo M. M.. Pastaroji 1992-10-16 pirkimo-pardavimo sutarties, kurią patvirtino Ukmergės rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaičio pavaduotoja, pagrindu perleido pareiškėjai medinį gyvenamąjį namą, kurio bendras naudingas plotas 25,60 kv. m. M. M. buvo J. M. pusseserė, gyveno savo tėvų žemėje ir jos tėvui V. M. priklausiusiame name (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime. Pati M. M. gyveno savo name ir J. M. name niekada negyveno. Mano, kad Ukmergės rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės savivaldybė be teisinio pagrindo išdavė M. M. pažymą Nr.205, kad jai priklauso gyvenamasis namas, kurį ji tą pačią dieną 1992-10-16 pardavė Z. G.. Žemės sklype, į kurį atkurtos nuosavybės teisės, matavimo dieną jokio pastato nebuvo, yra likę tik akmenys, ir nuo 2000 metų niekas iš aplinkinių gyventojų neatsimena ten egzistavusio statinio. Tvarkant nuosavybės atkūrimo dokumentus A. K. pati buvo suinteresuota ant esamų akmenų atkurti gyvenamąjį namą, kuris priklauso A. M., tačiau (duomenys neskelbtini) apylinkės žemėtvarkos skyriuje buvo paaiškinta, kad ten esamų akmenų nėra užregistruota ir nėra duomenų, jog ten yra kada nors egzistavęs namas. Kadangi pažymoje Nr.205, išduotoje 1992-10-16, nurodytas naudingas namo plotas (25,60 kv. m) neatitinka gyvenamojo pastato, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), registruoto statinio naudingo ploto 33 kv. m, pagal registro pažymėjimą, ir kadangi 1992-10-16 pažymos Nr.205 išdavimo dieną jokių gyvenamojo pastato koordinačių nebuvo, kyla pagrįstų abejonių, ar M. M. pardavė būtent J. M. namą, nes ji galėjo teisėtai parduoti tik jai priklausantį gyvenamąjį namą, kuris buvo kaimyniniame jos tėvų sklype, o Z. G. reiškia pretenziją ne į savo įsigytą turtą. Kadangi pastato nėra mažiausiai jau 12 metų, jis nugriautas iki pat pamatų, nėra jokių namo griuvėsių, pareiškėja Z. G. klaidina tvirtindama, jog visą šį laiką pareiškėja ir jos šeimos nariai naudojosi žeme prie nuosavybės teise priklausančio statinio (gyvenamojo namo), augino vaismedžius, vaiskrūmius, nes, nuo 2006-06-01 priėmus sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, niekas nieko neaugimo. Iki skundo gavimo iš teismo dienos A. K. nebuvo žinoma, kad ten buvę pastatai nupirkti 1992 m. ir priklauso pareiškėjai. Tame sklype yra senų vaiskrūmių (obelų ir vyšnių), kuriuos sodino buvęs žemės savininkas A. M., todėl neturėtų būti panaikintas Vilniaus apskrities viršininko sprendimas bei patikslintos sklypo ribos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, iš esamo sklypo pašalinant Z. G. pastatų naudojimui reikalingą plotą ir pakeičiant sklypo konfigūraciją. Pažymi, kad pagal gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo metu nustatytą teisinį reglamentavimą, gyvenamasis namas galėjo būti perleidžiamas asmeniui, tačiau, vadovaujantis 1990-11-27 įstatymo Nr.1-806 „Dėl kaimo vietovėje nuosavybės teise turinčių namus savininkų žemėnaudos ir jungtinės nuosavybės teisės“­ 3 str., buvo nustatyta, kad teisė naudotis sodybiniu sklypu prie gyvenamojo namo ir kitų pastatų (sodybų) pereina kartu su pastato (sodybos) nuosavybės teisės perėjimu tokio dydžio, kokį turėjo pirminis žemės naudotojas. Apylinkės viršaitis neturėjo teisės skirti, leisti naudotis didesniu žemės sklypu, nei turėjo žemės naudotojas iki sandorio sudarymo. Pažymi, kad tik nustačius, kad egzistuoja būtinos nuosavybės teisės į žemės sklypą įgijimo sąlygos, galima pripažinti Z. G. namų valdos žemės sklypo naudotoja ir parduoti jai 25 arų ar mažesnį žemės sklypą. Turint nuosavybės teise gyvenamojo namo pamatus, t.y. 9% buvusio gyvenamojo namo, žemės sklypas namų valdai nebuvo suformuotas ir naudojamas nuo 1992 metų. Pareiškėja nesiekė jo suformuoti, nes nepateikė jokių įrodymų, kad per 18 metų būtų siekusi įgyvendinti savo teisę naudotis namų valda. Kadangi žemės sklypas namų valdai per 18 metų nebuvo suformuotas ir naudojamas kaip daiktinės teisės objektas, jis neegzistuoja, todėl negali būti dabar suformuotas bei parduotas pareiškėjai, o fakto, kad Z. G. naudoja namų valdos žemės sklypą, pridėti įrodymai prie skundo nepatvirtina. 2012-03-19 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr.4, surašytas antstolės N. J., patvirtina, kad sklypas apaugęs krūmais ir žolėmis, nėra įdirbtos žemės, pasodintų medelių, vaiskrūmių ar vaismedžių, sklype išlikę statinio pamatai iš lauko akmenų. Šios aplinkybės, kaip tvirtina pareiškėja, įrodo, kad tokiems statiniams negali būti formuojamas joks žemės sklypas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. teismo posėdyje pareiškėjos skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą, remdamasi atsiliepime į skundą išdėstytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas. Skundžiamas aktas neteisėtas, todėl naikintinas.

Nustatyta, kad pareiškėja Z. G. 1992-10-16 pirkimo-pardavimo sutartimi (duomenys neskelbtini) įgijo iš M. M. nuosavybės teisę į pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Ukmergės rajono savivaldybėje (b.l. 73). Pirkimo – pardavimo sutartį patvirtino Z. P., Ukmergės rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaičio pavaduotoja. Joje nurodoma, kad M. M. statinys priklauso asmeninės nuosavybės teise pagal Ukmergės rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės savivaldybės pažymą (duomenys neskelbtini), išduotą 1992-10-16, ir pagal 1992-10-16 Valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis statinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) kaime, Ukmergės rajono savivaldybėje, yra inventorizuotas ir buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre nuo 1993-01-11 (b.l. 15, 58-67).

1992-10-16 Ukmergės rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaičio potvarkiu Nr. 87-p pareiškėjai buvo išskirtas 0,25 ha dydžio namų valdos žemės sklypas po jos nuosavybės teise priklausančiu pastatu (b.l. 18 ).

Atsakovė 2006-06-01 priėmė pareiškėjos ginčijamą sprendimą Nr. 2.6.-81-21239 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui (-tei) A. K.“, kuriuo trečiajam suinteresuotam asmeniui A. K. atkūrė nuosavybės teisę į 4,0 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Ukmergės rajone (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 11-16).

Iš VĮ Registrų centro pateiktos kadastro žemėlapio ištraukos matyti, kad pareiškėjos įsigytas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra trečiajam suinteresuotam asmeniui A. K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 129). Taigi, šiuo dokumentu ir VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2012-02-17 išrašu (b.l. 16) patikimai nustatyta, kad pareiškėjos gyvenamasis namas yra A. K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Ukmergės rajone, į kurį A. K. atkurta nuosavybės teisė pareiškėjos skundžiamu aktu.

Trečiasis suinteresuotas asmenys A. K. atsiliepime kelia klausimus dėl 1992-10-16 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kuria Z. G. įsigijo nuosavybėn gyvenamąjį namą, ydingumo, tvirtina, kad buvusiai pastato savininkei M. M. Ukmergės rajono (duomenys neskelbtini) viršaitis be teisinio pagrindo išdavė pažymą (duomenys neskelbtini), 1992-10-16, abejoja, ar M. M. pareiškėjai pardavė tikrai J. M. namą, pažymi, kad minėtoje pažymoje nurodytas statinio naudingas plotas (25,60 kv. m) neatitinka gyvenamojo pastato, kurio unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), naudingo ploto, kuris yra 33 kv. m. Pažymėtina, kad iš gyvenamojo namo inventorizavimo dokumentų matyti, kad juose statinio naudingas plotas nurodytas – 25,60 kv. m, o VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2012-02-17 išraše nurodoma, kad šio statinio užstatymo plotas yra 33,00 kv. m (b.l. 15). Mano, kad čia nurodomi visiškai skirtingi statinio parametrai, šios sąvokos nėra tapačios, minėtų parametrų plotai neturi sutapti, nes pirmu atveju nurodomas statinio naudingas plotas, o antruoju - kokiame plote statinys užstatytas. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės žemėtvarkos skyrius tvirtina, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaičio pavaduotoja Z. P. galėjo sudaryti gyvenamojo namo pirkimo - pardavimo sutartį tik pagal viršaičio pavedimą, teigia, kad ji tokio dokumento neturėjo. Kolegija pažymi, kad šioje byloje nėra nagrinėjamas 1992-10-16 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią pareiškėja įgijo iš M. M. nuosavybės teisę į pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Ukmergės rajono savivaldybėje, teisėtumo klausimas, todėl paties sandorio teisėtumas nenagrinėjamas.

Remiantis bylos duomenimis, gyvenamojo namo duomenys VĮ Registrų centre buvo patikslinti 2000-10-03 (b.l. 71). Atsakovė tvirtina, kad iki to laiko nebuvo žinoma, kad žemės sklype, į kurį atkurta nuosavybės teisė A. K., buvo pareiškėjai priklausančio statinio liekanas. Teigia, kad tokios aplinkybės išaiškėjo jau priėmus pareiškėjos skundžiamą aktą. Teismas tokį teiginį atmeta, kadangi jau nuo 1993-10-16 VĮ Registrų centre buvo įregistruotas pareiškėjai priklausantis statinys, nurodytas jo baigtumas – 9 procentai (b.l. 15). Akivaizdu, kad, atsakovei priimant skundžiamą, 2006-06-01 sprendimą Nr. 2.6.-81-21239 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui (-tei) A. K.“, A. K. atkurtos nuosavybės teisės į 4,0 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Ukmergės rajone, ant kurio yra pareiškėjos gyvenamojo namo liekanos, todėl atsakovei turėjo būti žinoma, kad statinys nustatyta tvarka registruotas registre.

Pareiškėja teismui pateikė 2012-10-20 antstolės R. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0064/12/43/1, iš kurio matyti, kad pareiškėjai priklausančio statinio pamatų dydis yra 5,5 x 6,5 m, išlikusi statinio galinės sienos dalis, siena iš tašytų rąstų, namo pamatų priekinėje dalyje yra betonuoti laipteliai, pažymėta, kad statinio pamatas su sienos dalimi yra šalia seno ąžuolo. Situacija užfiksuota fotonuotraukose, iš kurių matyti, kad yra išlikusi statinio medinės sienos dalis, matyti pamatai. Pažymėtina, kad A. K. teismui pateiktame antstolės N. J. 2012-03-19 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 4 fiksuota, kad pareiškėjai priklausančiame žemės sklype yra išlikę statinio pamatai iš lauko akmenų, betonuoti. Šiame dokumente nefiksuota, kad yra išlikę dalis statinio sienojų iš rąstų, konstatuojant faktines aplinkybes, nuotraukos darytos nebuvo (b.l. 49-50). Taigi, antstolės R. M. minėtas dokumentas yra išsamesnis, informatyvesnis. Teismas juo remiasi ir konstatuoja, kad yra išlikę ne tik dalis gyvenamojo namo pamatų, bet ir dalis medinių namo sienojų.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirta valstybės išperkamai žemei. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji: kaimo vietovėje ir po 1995-06-01 miestams priskirtoje teritorijoje pagal įstatymus yra užimta namų valdų (sodybų) sklypų. Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi žemėtvarkos projektuose. Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 5 dalis nustato, kad už žemę, kurios susigrąžinti natūra turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja, jiems gali būti atlyginama perduodant nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą iš laisvos žemės fondo.

Atsakovė, prieš priimdama 2006-06-01 sprendimą Nr. 2.6-81-21239 dėl nuosavybės teisių atkūrimo, turėjo suformuoti namų valdos žemės sklypą, kuris turėjo būti priskirtas valstybės išperkamai žemei, prie Z. G. nuosavybės teise priklausančių statinių. Nustatyti faktiniai duomenys yra pagrindas suformuoti žemės sklypą, reikalingą pastatams eksploatuoti, ir šiems poreikiams tenkinti reikalingas žemės sklypas turi būti priskiriamas valstybės išperkamai žemei. Argumentai, kad pastatai buvo sunykę, atmestini, nes byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad statinio liekanos yra ir šiuo metu. Be to, projekto rengėjui turėjo būti žinomi viešo registro duomenys. Pareiškėjos teisė į pastatams reikalingą eksploatuoti žemės sklypą rengiant žemėtvarkos projektą turėjo būti įstatymų nustatyta tvarka ginama formuojant valstybės išperkamos žemės sklypą net ir nesant jos prašymo parduoti valstybinės žemės sklypą, reikalingą namų valdai (sodybai), nes tiek viešo registro duomenys, tiek faktinė padėtis rodė, kad sklype yra statinio liekanos. Pažymėtina, kad tik panaikinus skundžiamą aktą pareiškėjai atsirastų teisė pirkti žemės sklypą. Asmeniui, nuosavybės teise valdančiam statinius, turi būti užtikrinama teisė įsigyti žemės sklypą, kad būtų realizuota galimybė tinkamai eksploatuoti statinį. Atsakovė neatsižvelgė, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) kaime priklauso pareiškėjai. Šioje byloje nėra sprendžiama, kokio dydžio žemės sklypas turi būti suformuotas pastatams eksploatuoti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai formuoja praktiką dėl žemės sklypų, reikalingų statiniams eksploatuoti (2011 m. gegužės 9 d. nutartis Nr. A525-764/2011, 2012 m. kovo 15 d. nutartis Nr. A492-1478/2012, 2012 m. gegužės 14 d. Nr. A261-1770/2012).

Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas. Ji, paduodama teismui skundą, sumokėjo 100 litų žyminį mokestį (b.l. 9). Taigi prašymas dėl išlaidų, turėtų sumokėjus žyminį mokestį, priteisimo tenkintinas (LR ABTĮ 44 str. 2 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 ir 6 dalis proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal šią įstatymo nuostatą pareiškėjos prašomos priteisti atstovavimo išlaidos turi būti detalizuotos, konkrečiai nurodant, kiek už kokių procesinių veiksmų atlikimą jai turėtų būti atlyginta. Todėl pareiškėja turėtų pateikti teismui patikslintą prašymą su detaliu patirtų išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, konkrečiai nurodyti, kiek už kokių procesinių veiksmų atlikimą jai turėtų būti atlyginta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127, 129 str.,

nutarė:

Z. G. skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2006-06-01 sprendimą Nr. 2.6.-81-21239 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui (-tei) A. K.“, kuriuo trečiajam suinteresuotam asmeniui A. K. atkurtos nuosavybės teisės į 4,0 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Ukmergės rajone.

Z. G. iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteisti 100 Lt, sumokėtų kaip žyminis mokestis.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.

Teisėjai Raimondas BlauzdžiusLiuda ArlauskienėLiudmila Zaborovska