Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-320-606/2018

Teisėja Daina Dyburienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33444-2018-2

2018 m. gruodžio 6 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Reginos Bertašienės, Savinijaus Katausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžio, kuriuo N. P., gim. (duomenys neskelbtini) , pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 6 dalį penkerių metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė trejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalimi, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – treji metai septyni mėnesiai laisvės atėmimo ir 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant atviroje kolonijoje (Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaitytas N. P. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018 m. liepos 13 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (taip pat ir ją įgyjant), uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams.

Iš N. P. priteista Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 250,47 Eur, Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 13,06 Eur turėtų procesų išlaidų atlyginimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. N. P. nuteistas už tai, kad 2018 m. liepos 13 d. 15.30 val., (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, vietinės reikšmės kelyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,39 prom. girtumas) bei neturėdamas teisės vairuoti, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „Volvo V 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių kelyje, prieš pradėdamas važiuoti atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 101, 114 punktų reikalavimus, užvažiavo ant už automobilio galo buvusios pėsčiosios A. G. ir ją pervažiavo. Šie N. P. padaryti Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su avarijos kilimu bei jos pasekmėmis, t. y. su A. G. mirtimi.

3. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo gynėja prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7.1. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

8. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas kaltinamajam bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į padarytos veikos sunkumo ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į nuteistojo N. P. asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) aplinkybę ir sunkinančių (BK 60 straipsnis) aplinkybių nebuvimą.

8.1. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

8.2. Pažymėtina, kad nuteistasis N. P. anksčiau teistas net 5 kartus, iš jų ir už nusikalstamos veikos padarymą transporto eismo saugumui (BK 281 straipsnio 7 dalis). Neatlikęs Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, skundžiamu nuosprendžiu jis vėl nuteistas už nusikalstamos veikos padarymą transporto eismo saugumui – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus, priskiriamos neatsargių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis, 16 straipsnis). Nuteistasis N. P. taip pat daug kartų baustas administracine tvarka, iš jų ir už, kad vairavo transporto priemones, būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės jų vairuoti (t. 1, b. l. 154–166).

8.3. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

8.3.1. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad nuteistojo N. P. ankstesni baustumai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus – už vairavimą transporto priemones būnant neblaiviam, ir net atėmus specialią teisę – teisę vairuoti transporto priemones, jo vairavimas transporto priemones būnant neblaiviam, neabejotinai parodo, kad N. P. jokių išvadų dėl savo elgesio nepadarė, jo daromi administraciniai nusižengimai įtakojo ir jo nusikalstamų veikų padarymą transporto eismo saugumui. Skirdamas bausmę, teismas pagrįstai atsižvelgė į jo asmenybę neigiamai charakterizuojančius duomenis, jo teistumus. Šis faktas formuoja teismo nuomonę apie kaltininko asmenybę, kad teismų paskirtos bausmės už ankstesnius administracinius nusižengimus ir nusikaltimus jam neturėjo jokio teigiamo poveikio, nuteistasis nekeičia savo gyvenimo būdo, nesistengia vesti socialiai teisingo gyvenimo, rodyti deramą pagarbą aplinkai ir aplinkiniams, yra linkęs piktnaudžiauti alkoholiu.

8.3.2. Akcentuotina, kad N. P. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams ir 376,60 Eur dydžio bauda, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant (BK 75 straipsnis), be kitų įpareigojimų buvo paskirtas ir įpareigojimas 4 mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, todėl jis turėjo visas galimybes pasitaisyti, gyventi visavertį gyvenimą, tačiau jis ir toliau elgėsi netinkamai, vartojo alkoholį ir, praėjus vos dviem mėnesiams po Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendžio priėmimo, bausmės vykdymo atidėjimo metu jis vėl, būdamas neblaivus, padarė nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, dėl eismo įvykio sukeltos nepataisomos pasekmės – eismo įvykio metu žuvo žmogus. Ir, nors nusikalstama veika priskiriama prie neatsargių, tačiau nustatyti nuteistąjį charakterizuojantys duomenys ir aplinkybės parodo jo didesnį pavojingumą visuomenei bei aiškiai parodo, kad nuteistasis nėra linkęs pasitaisyti. Nuteistojo nuo nusikalstamų veikų transporto eismo saugumui darymo nesustabdė ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas, jis teismo paskirto įpareigojimo – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – nevykdė. Todėl akivaizdu, jog nuteistasis visiškai jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, savo elgesio kritiškai nevertina, pasitaisyti ir gyventi visuomenei priimtiną gyvenimo būdą nelinkęs.

8.4. Siekdamas užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai juos nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas N. P. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje, paskirdamas sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, visiškai teisingai nustatė jos dydį, kuris yra mažesnis nei BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkis, todėl nėra aiškiai per griežta, jos mažinti dar labiau nėra jokio pagrindo.

9. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktiką laikomasi nuomonės, kad, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

9.1. Aplinkybių, suteikiančių pagrindą nuteistajam N. P. taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnis), nėra, nes esant nustatytų ir jau aptartų aplinkybių visumai, jį kaip asmenį charakterizuojantiems duomenims, nėra pagrindo daryti išvadą, jog baudžiamojo poveikio priemonių, ribojančių nuteistojo N. P. elgesį ir turinčių pataisomąjį poveikį, pakanka jo asmenybei taisyti ir paskirtosios bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 41 straipsnio 2 dalis).

10. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms konstatuotina, kad Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo N. P. apeliacinį skundą atmesti.