Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Ž. patikslintą ieškinį atsakovei M. Ž. dėl turto pagerinimo išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dėl ieškovo dalyvavimo teismo posėdyje

Pažymėtina, jog ieškovo V. Ž. ieškinys gautas 2017 m. vasario 13 d. 2017 m. kovo 22 d. byla skirta nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2017 m. balandžio 11 d.

2017 m. gegužės 29 d. teisme gautas ieškovo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi teismo posėdis atidėtas ir byla paskirta nagrinėti 2017 m. liepos 13 d.

2017 m. liepos 12 d. teisme vėl gautas ieškovo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi 2017 m. liepos 12 d. gavo ieškinio tikslinimui reikiamus duomenis ir fiziškai neturėjo galimybės patikslinti ieškinio, todėl 2017 m. liepos 12 d. Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi 2017 m. liepos 13 d. suplanuotas teismo posėdis atšauktas ir ieškovui nustatytas terminas iki 2017 m. liepos 28 d. pateikti teismui patikslintą ieškinį. 2017 m. liepos 31 d. teisme gavus ieškovo patikslintą ieškinį bei 2017 m. rugpjūčio 14 d. gavus atsakovės atsiliepimą, byla skirta nagrinėti teismo posėdyje 2017 m. lapkričio 7 d.

2017 m. lapkričio 6 d. teisme gautas ieškovo prašymas atidėti teismo posėdį dėl ieškovo ligos.

2017 m. lapkričio 7 d. vykusio teismo posėdžio metu, neatvykus ieškovui atsakovė nesutiko su bylos nagrinėjimo atidėjimu, prašė spręsti ieškovo neatvykimo į teismo posėdį priežastis atsižvelgiant į šalies elgesį ieškovo prašymų netenkinti ir bylą nagrinėti iš esmės.

2017 m. lapkričio 9 d. ieškovas teismui pateikė raštą, kuriame nurodė, kad advokato A. Bertulio atstovavimas teismo posėdyje tik papildomos išlaidos, be to dėl ieškovo ligos buvo apribotas bendravimas su advokatu. Ieškovas taip pat pateikė medicininį pažymėjimą dėl nedarbingumo laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 23 d. iki 2017 m. spalio 18 d.

2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi ieškovo patikslintas ieškinys paliktas nenagrinėtu, Klaipėdos apygardos teismui 2018 m. kovo 15 d. nutartimi panaikinus Plungės apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį ir civilinę bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėjimui iš esmės, byla skirta nagrinėti 2018 m. balandžio 19 d.

2018 m. balandžio 19 d. gautas ieškovo prašymas dėl advokato paskyrimo, todėl 2018 m. balandžio 19 d. teismo posėdyje nutarta bylos nagrinėjimą atidėti nenumatant posėdžio datos, suteikiant ieškovui galimybę pasirūpinti tinkamu savo interesų gynimu.

2018 m. liepos 9 d. iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus gavus sprendimą kurio nuspręsta atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą ieškovui V. Ž., ieškovui išsiųstas šaukimas į 2018 m. spalio 3 d. vyksiantį teismo posėdį.

Teismo vertinimu, nors ieškovo prašyme nurodyta, jog jis į teismo posėdį atvykti negali nes nukentėjo autokatastrofoje, tačiau kartu su prašymu pateiktame nedarbingumo pažymėjime nurodyta, jog nedarbingumo priežastis – liga, nelaimingas atsitikimas buityje, t. y. iš ieškovo pateiktų duomenų nėra galimybės konkrečiai nustatyti, dėl kokių priežasčių ieškovas negali dalyvauti bylos nagrinėjime, tuo pačiu negalint ir įvertinti ar šios priežastys gali būti laikomos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą atidėti bylos nagrinėjimą (CPK 246 str. 1 d.). Be to, per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį, t. y. nuo 2017 m., tenkinant ieškovo prašymus teismo posėdžiai būdavo nuolat atidedami, sudaromos sąlygos ieškovui teikti papildomus įrodymus, susirasti tinkamą atstovą byloje. Nuo 2018 m. balandžio 19 d. atsakovui suteikta galimybė per daugiau nei penkis mėnesius susirasti atstovą, advokatą byloje, teikti papildomus duomenis. Įstatymuose numatyta pareiga ieškovui tinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir pareigomis, elgtis sąžiningai, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, laiku teikti teismui prašymus bei įrodymus, gavus pranešimą atvykti į teismo posėdį, taip pat vykdyti kitus įpareigojimus.

Esant minėtoms aplinkybėms, vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, siekiant bylą išnagrinėti per kuo įmanoma trumpesnį laiką, nevilkinant bylos proceso, 2018 m. spalio 3 d. teismo posėdyje nutarta netenkinti ieškovo prašymo atidėti teismo posėdį ir bylą nagrinėti iš esmės, ieškovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu atsakovės M. Ž. atstovė advokatė Viktorija Safošina nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Šiai dienai (duomenys neskelbtini) yra du butai, atsakovė M. Ž. yra įregistravusi atskirą turtinį vienetą, t. y. (duomenys neskelbtini), o ieškovui priklauso (duomenys neskelbtini). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso kitam asmeniui, kuris į ginčą nėra įtrauktas. Byloje pateiktas Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. sprendimas, kuriame konstatuota, jog M. Ž. nepertraukiamai valdė namo antro aukšto patalpas, kurios dabar yra atskiras butas, ji jame gyveno su mama nuo gimimo. V. Ž. nebuvo nei viso namo valdytojas faktiškai nei teisiškai. Ieškovas pradiniame ieškinyje nurodė, kad patyrė 9 847 Eur išlaidų ir pusę išlaidų jis prašė priteisti iš atsakovės, o kitą pusę, kaip tuo metu manė ieškovas, iš kito buto bendrasavininkio A. Ž.. Patikslintu ieškiniu ieškinio suma padidėjo beveik dvigubai iki 17 763,08 Eur. Šios sumos jis tarp savęs ir buto bendrasavininkės atsakovės nebedalino ir nepagrįstai laiko, kad visas išlaidas turėtų atlyginti atsakovė. Šiuo metu VĮ Registrų centre registruoti du butai, visi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas gerino pirmame namo aukšte esančias patalpas, t. y. savo butą (duomenys neskelbtini), o antrame aukšte, t. y. bute (duomenys neskelbtini), visu pagerinimus atliko pati atsakovė, bendro naudojimo laiptinėje ji savo lėšomis iškalė plokštėmis, dailylentėmis. Ieškovui ir atsakovei bendrąją daline nuosavybe priklauso patalpos, kurių plotas 2,95 kv. m., t. y. prieangis, įėjimas į namą. Dėl šių patalpų gerinimo atsakovė iš esmės sutiktų prisidėti, tačiau ieškovas konkrečiai kiek patyrė išlaidų dėl šio prieangio remonto nenurodė, nenurodė ar pagerinimas buvo būtinas, ar atsakovė su remontu sutiko. Ieškovo pateikta sąmata neaiški, nepagrįsta, pagal ją 1 kv. m. remontas ieškovui turėjo kainuoti 214 Eur, o tai visiškai nepagrįstai didelė suma, tokių remonto darbų nebuvo atlikta. Ieškovo pateiktame 2017 m. birželio 16 d. apžiūros akte aklai vadovaujamasi UAB „Dotus“ išrašytomis sąskaitomis-faktūromis, teigiama, jog pirktos medžiagos panaudotos namo remontui. Visos sąskaitos išrašytos UAB „Dotus“, t. y. prekes gauna ne ieškovas, o UAB „Dotus“. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Dotus“ už gautas prekes atsiskaitė. Ieškovas tik 2013 m. su UAB „Dotus“ susitarė dėl atliktų remonto darbų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jokio susitarimo tarp jų nuo 2010 iki 2013 nebuvo. Byloje nėra jokių įrodymų, , kad V. Ž. buvo susitaręs su kokias asmenimis dėl remonto darbų atlikimo, byloje nepateikti susitarimai, rangos sutartys, iš viso byloje nėra įrodymų, kad V. Ž. iš viso patyrė kokių nors išlaidų remontuodamas butą. Ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, nepagristas jokiais rašytiniais įrodymais.

Teismo posėdžio metu liudytojas J. Ž. nurodė, kad ieškovas yra jo sūnėnas-brolio sūnus, o atsakovė yra jo sesuo. Namas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė broliui A. Ž., bet pirktas buvo brolio ir mamos A. Ž. su seserimi M. Ž. kartu. Namą padovanojo V. Ž. ir kai sužinojo, kad V. planuoja visą namą parduoti, o M. Ž. išmesti laukan, M. Ž. prisiteisė antrą namo aukštą. Jis pas seserį kiekvieną dieną važiuoja, nes sesuo invalidė, jis valgyti seseriai veža. Namas remontuojamas nebuvo, V. Ž. priestate pakeitė tik kelis rąstus, sumontavo vamzdžius ir užkalė duris buvusias į gatvės pusę, jas užkalė lentelėmis. Kitos lentelės nei dažytos nei keistos. Priestate daugiau nieko netvarkė ir paliko netvarką. Sesuo (M. Ž.) namo antrą aukštą dar šiek tiek pasiremontavo, iškalė laiptinę, plokštes uždėjo, bet nevisą, langus pasikeitė, bet nepamena kada tiksliai. Stogo niekas nieko nekeitė, ieškovas tik sakė, kad pirko šiferį, bet kad kas ką keistų nematė. Duris ieškovas pasikeitė apačioje, išėmė geras medines geras duris, atsakovė duris pasikeitė antrame aukšte. Dušą, klozetą už savo lėšas susimontavo sesuo. Kelias plyteles klijavo V. Ž. žmogus, bet nepabaigė. Palėpės stogą, sienas šiltino pati sesuo. Kiek ką ieškovas remontavo pirmame aukšte, savo dalyje, nežino, nėjo ir nežiūrėjo, bet jei ką ir remontavo, tai remontavo tik savo būsto dalį. Sesuo yra įsivedusi savo elektrą, viską iš naujo perdarė elektros tinklai, jei ką V. Ž. keitė, tai buvo nereikalinga. Kai sesuo prisiteisė antrą namo auštą, V. Ž. pradėjo prašyti atlyginti turto pagerinimo išlaidas, bet ten nėra nieko padaryta. Iki kol M. Ž. kreipėsi į teismą dėl nuosavybės pripažinimo, ginčo dėl namo remonto tarp V. Ž. ir M. Ž. nebuvo, jokių remonto išlaidų atlyginti neprašė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Faktinės aplinkybės

Iš šalių paaiškinimų, byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016 m. birželio 2 d. Klaipėdos apygardos teismas sprendimu tenkino ieškovės M. Ž. 2014 m. rugpjūčio 11 d. ieškinį ir pripažino 82,92 kv. m. ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovės M. Ž. ir sutuoktinių A. Ž. bei A. Ž. bendrąją daline nuosavybe; nustatė, kad M. Ž. priklauso 11/50 dalių buto, esančio (duomenys neskelbtini); taip pat pripažino negaliojančia buto, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį sudarytą 2006 m. balandžio 12 d. tarp A. Ž., A. Ž. ir Atsakovo V. Ž. dalyje dėl M. Ž. priklausančios 11/50 namo (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 22 d. ištaisytas rašymo apsirikimas) dalies bei taikyta restitucija natūra, grąžinant M. Ž. 11/50 dalis namo, esančio (duomenys neskelbtini). Remiantis minėtu 2016 m. birželio 2 d. Klaipėdos apygardos teismas sprendimu, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartimi, VĮ Registrų centre įregistruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (patalpai nesuteiktas pilnas adresas), nuosavybės teise priklausantis ieškovui V. Ž. ir įregistruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis atsakovei M. Ž..

Ieškovo teigimu, 2006 m. balandžio 19 d. jis dovanojimo sutartimi įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), su priklausiniais (įskaitant butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini)) (toliau – Butą), kuriame 2010-2013 metais atliko remontus. 2014 m. liepos 11 d. ieškovei kreipusis į teismą ir Klaipėdos apygardos teismui 2016 m. birželio 2 d. sprendimu jį tenkinus, Bute nustatytas plotas (dabar butas, esantis (duomenys neskelbtini)) priklausantis atsakovei. Ieškovas atlikdamas viso buto, esančio (duomenys neskelbtini), t. y. įskaitant ir šiuo metu atsakovės nuosavybės teise pripažintos dalies – buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimus patyrė išlaidas. Atsakovė tyčia, žinodama, kad dalis minimo Buto priklauso jai, neatliko jokių veiksmų siekdama įteisinti jai priklausančią Buto dalį, laukdama kol ieškovas atliks Buto remontus, todėl atsakovė turi atlyginti visas ieškovo-sąžiningo valdytojo su Buto remontu patirtas išlaidas – 17 763,08 Eur.

Atsakovė teigia, kad jai priklauso atskiras turtinis vienetas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šiame bute remontus, būsto pagerinimus atliko ji pati, savo asmeninėmis lėšomis. Ieškovas, jei ir atliko kokius nors remonto, būsto gerinimo darbus, tai juos atliko išimtinai tik jam priklausančioje Buto dalyje, t. y. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir jokių būsto pagerinimo išlaidų atsakovei priklausančiame bute ieškovas neatliko. Taip pat teigė, kad ieškovo pateikti įrodymai, apie išlaidas patirtas remontuojant Butą, nepatvirtina, kad ieškovas šias išlaidas iš tiesų patyrė.

Dėl sąžiningo valdytojo

Pagal principinę civilinės teisės taisyklę svetimą daiktą pagerinęs asmuo turi teisę reikalauti jam pagerinti padarytų išlaidų atlyginimo. Tai reiškia, kad esminę reikšmę turi ne tai, kiek lėšų asmuo įdėjo į svetimą daiktą, o tai, kiek dėl tų įdėjimų geresnis (brangesnis) tapo pats daiktas. Atlygintina pagerinimo išlaidų suma negali viršyti daikto vertės padidėjimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.34 straipsnio 3 dalies norma, kad išreikalaujant daiktą iš svetimo valdymo sąžiningas valdytojas turi teisę reikalauti atlyginti padarytas dėl pagerinimo išlaidas, bet ne didesnes negu daikto vertės padidėjimas. Vykdydamas bendrąją teisės subjektų pareigą elgtis rūpestingai ir apdairiai asmuo, kuris daro svetimo daikto pagerinimus, turi įvertinti galimų turtinių praradimų riziką tuo atveju, jeigu įdedamos lėšos yra neadekvačios paties daikto vertės padidėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 200H m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje V. Bičkaitienės IĮ v. VĮ Valstybės turto fondas, bylos Nr. 3K-3-154/2008).

Nors ieškovas teigia, kad būdamas sąžiningu daikto – Buto (jam nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir atsakovei šiuo metu priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini)) valdytoju, manydamas, kad Butas nuosavybės teise priklauso tik jam, atliko Buto remontus, padidino bendrą Buto vertę, todėl, atsakovei tyčia neatlikus veiksmų dėl buto dalies priteisimo, laukiant kol ieškovas savo lėšomis pagerins butą, ieškovas pagerindamas tiek savo Buto dalies tiek ir atsakovei priklausančios Buto dalies vertę, patyrė išlaidas, kurias atsakovė privalo atlyginti. Vis dėlto su šiomis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis ir jų vertinimu sutikti negalima.

Visų pirma pažymėtina, jog CK 4.22 straipsnyje daikto valdymas apibūdinamas kaip savarankiška daiktinė teisė. Tokiam valdymui būdingi du požymiai: pirmasis – faktinis daikto turėjimas turint tikslą valdyti jį kaip savą; antrasis – daikto valdytojas turi būti įsitikinęs, kad niekas neturi už jį daugiau teisių į daiktą, kurį jis pradeda valdyti (CK 4.22 straipsnio 1 dalis). Taigi, daikto valdymas nelaikomas savarankiška daiktine teise, kai faktinis daikto turėtojas daikto valdytoju ir savininku pripažįsta kitą asmenį (CK 4.22 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju neabejotina, jog ieškovui visą laiką buvo žinoma, kad atsakovė yra teisėta Buto dalies – antro Buto aukšto, t. y. buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė ir valdytoja, šias aplinkybes patvirtina tiek byloje esančių įrodymų visuma, tiek atsakovės, liudytojo paaiškinimai duoti teismo posėdžio metu taip pat ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. sprendime nustatytos faktinės aplinkybės, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai. Atsakovės atstovė atsiliepime į patikslintą ieškinį bei teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė Buto antrame aukšte kartu su mama gyveno nuo pat Buto įsigijimo momento ir, kadangi yra neįgali, iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai niekur neišeina, jame nuolat gyvena. Be to, atkreiptinas dėmesys jog šį Butą atsakovė M. Ž. su mama O. Ž. į įsigijo kartu su broliu A. Ž. bei jo sutuoktine A. Ž., t. y. ieškovo tėvais, todėl ieškovo teiginiai, kad jam nebuvo žinoma, kad atsakovė teisėta Buto antro aukšto dalies valdytoja visiškai nepagrįsti. Pažymėtina, jog Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. priimtame sprendime, civilinėje byloje Nr. e2A-770-538/2016, konstatuota, jog A. Ž. patvirtino, jog jo ir A. Ž. sūnus (ieškovas) žinojo apie 1988 m. sudarytą A. Ž. testamentą, t. y. ieškovas žinojo, kad atsakovė kartu su mama O. Ž. teisėtai ir sąžiningai nuo 1978 m. sausio 5 d. valdė joms faktiškai priklausiusią Buto dalį, kurią A. Ž. 1988 m. testamentu ketino palikti M. Ž., O. Ž., todėl ieškovas neturėjo jokio pagrindo manyti, kad niekas neturi už jį daugiau teisių į daiktą, kurį jis pradeda valdyti, t. y. ieškovas savęs laikyti sąžiningu Buto valdytoju neturėjo jokio pagrindo.

Įvertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktus ir aukščiau nurodytus įrodymus laikytina, kad V. Ž. 2006 m. balandžio 19 d. dovanojimo sutartimi iš A. Ž. bei A. Ž. įgijo 39/50 dalis Buto. 11/50 dalių Buto faktiškai priklausė atsakovei M. Ž., t. y. nuo 2006 m. balandžio 19 d. ieškovas ir atsakovė Butą faktiškai valdė bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovas faktiškai valdė, naudojosi Buto dalimi – pirmo aukšto patalpomis, jas išnuomojo D. K., o atsakovė faktiškai valdė, naudojosi Buto dalimi – antro aukšto patalpomis. 2017 m. balandžio 5 d. atlikus Buto kadastrinius matavimus, 2017 m. balandžio 12 d. pateikus deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, Butas padalintas suformuojant du butus, t. y. ieškovo valdomą butą adresu (duomenys neskelbtini) ir atsakovės valdomą butą adresu (duomenys neskelbtini).

Dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo išlaidų

Ieškovas teigia, kad 2010-2014 m. atliko Buto, kaip nustatyta valdomo ieškovo ir atsakovės bendrąją daline nuosavybės teise, remontus, pagerino viso Buto vertę, Buto pagerinimo dalių atskirti neįmanoma, todėl visas 17 763,08 Eur dydžio išlaidas patirtas su Buto pagerinimu prašo priteisti iš atsakovės.

Bendrosios nuosavybės teisę ir įstatyminį bendraturčių tarpusavio santykių sureguliavimo režimą reglamentuoja CK IV knygos „Daiktinė teisė“ V skyriaus „Nuosavybės teisė“ IV skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ normos. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; kt.). Išlaidos kaip teisinė kategorija yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas charakterizuoja būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui žymiai pablogėti. Tai įprastinės išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama.

Ieškovas teigia, kad savo lėšomis atliko Buto ardymo darbus, antro aukšto šiltinimo darbus, pakeitė šildymo boilerį, vamzdžius, įrengė nuotekų šalinimo vamzdyną, dušus, tualetus, atliko prieangio apšiltinimą, pakeitė jo sienas, laikančiąją konstrukciją bei kitus su namo remontu susijusius darbus. Kartu pateikė sąskaitas-faktūras išrašytas UAB „Dotus“ bei UAB „Dotus“ nurašyto turto perdavimo-priėmimo aktų išrašą V. Ž..

Atsakovės teigimu ieškovas jei ir atliko Buto remonto darbus, tai juos atliko tik jam priklausančioje dalyje, t. y. bute adresu (duomenys neskelbtini), tuo tarpu visus remontus Buto antrame aukšte, t. y. jai priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), atliko ji pati, savo asmeninėmis lėšomis. Atsakovė sutiktų atlyginti dalį išlaidų patirtų pagerinant bendrai naudojamas patalpas, tačiau ieškovas byloje jokių pagrįstų duomenų apie išlaidas patirtas gerinant bendro naudojimo patalpas – 2,92 kv. m., nepateikė. Atsakovė pateikė sutartį dėl 3 vnt. plastikinių langų pirkimo, raštą apie D. K. atliktus palėpės šiltinimo, laiptinės apdailos darbus.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Teismo funkcija yra tirti ir vertinti visus šalių pateiktus į bylą įrodymus bei padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 str.). Įrodinėjimo procese teismas turi tinkamai paskirstyti įrodinėjimo pareigas, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas ir tikėtinumo taisykle, kurios esmė - didesnė vieno ar kito fakto buvimo (ar, priešingai, nebuvimo) tikimybė. Tikimybių pusiausvyros principas reiškia, kad jeigu pateikti į konkrečią bylą įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą dėl didesnės tam tikro fakto egzistavimo tikimybės, nei dėl jo nebuvimo, teismas pripažįsta šį faktą nustatytu. Taigi absoliutaus vieno ar kito fakto įrodytumo civiliniame procese nėra reikalaujama, tam tikros abejonės jo buvimu gali ir išlikti.

Remiantis formuojama teismų praktika, byloje esančiai duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis pripažintina, kad ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, nei, kad remontuodamas Butą nei, kad Buto bendro naudojimo patalpas patyrė 17 763,08 Eur išlaidų.

Ieškovo pateiktas UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ 2017 m. birželio 16 d. apžiūros aktas (toliau – Apžiūros aktas) nepagrindžia nei ieškovo nurodytų išlaidų dydžio, nei kad šias išlaidas iš tiesų patyrė ieškovas. Apžiūros akte remiamasi ieškovo pateiktomis sąskaitomis-faktūromis preziumuojant, kad jos panaudotos būtent nurodomo statinio adresu (duomenys neskelbtini), remonto darbams. Apžiūros akte, remiantis išimtinai ieškovo pateiktais duomenimis preliminariai paskaičiuotos galimai patirtos išlaidos, tačiau nustatyti nei faktinio remonto darbų atlikimo laikotarpio, nei lėšų panaudojimo remonto darbams laiko, nei remonto subjekto, t. y. ieškovas ar ieškovė tam tikrus būsto remonto darbus atliko, nėra galimybės. Ieškovo kartu su ieškiniu pateiktos sąskaitos-faktūros išrašytos ne atsakovui, o UAB „Dotus“. Kaip nurodė ieškovas, Buto remonto darbai atlikti nuo 2010 iki 2013 m . Ieškovo V. Ž. ir UAB „Dotus 2011 m. rugsėjo 1 d. sudarytos Patalpų nuomos sutarties Nr. 1, (toliau – Nuomos sutartis)1.2. punktu UAB „Dotus“ įsipareigojo naudotis nekilnojamuoju daiktu – gyvenamuoju pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), neatliekant jokių darbų, kurie iš esmės padidintų nekilnojamojo daikto vertę, o ties 3. Nuomos kaina 3.3. punkte numatyta galimybė vietoj nuomos atlikti patalpų pagerinimą, TIS 3. Nuomotojo ir Nuomininko teisės ir pareigos 3.2 punkte vėl numatyta UAB „Dotus“ pareiga naudotis nekilnojamuoju daiktu nedidinat vertės, bei 3.3 punkte pareiga nuomininkui-UAB „Dotus“ savo lėšomis išlaikyti patalpas jas remontuojant. Ieškovas ir UAB „Dotus“ 2013 m. rugsėjo 1 d. sudarė Susitarimą dėl patalpų nuomos sutarties Nr. 1 keitimo numatant, kad UAB „Dotus“ esant ieškovo sutikimai atlieka nekilnojamojo turto remontą – pagerinimą, turto pagerinimo vertę laikant nuomos užmokesčiu.

2017 m. balandžio 11 d. UAB „Dotus“ pateikė priėmimo-perdavimo aktų jungtinį išrašą (toliau – Išrašas) apie nurašytą ir V. Ž. perduotą turtą naudotą buto, esančio (duomenys neskelbtini), kapitaliniam remontui. Atkreiptinas dėmesys jog dalis šiame akte nurodyto turto visiškai nesusijęs su būsto kapitaliniu remontu, statybomis: dulkių siurblys, jonizatorius, UV lempa džiovinimui, gyvatvorės žirklės ir kt. Patys daiktų priėmimo-perdavimo aktai nepateikti, duomenų, kad šis turtas iš tiesų buvo perduotas ieškovui vykdant Nuomos sutarties 3.3. punkte, numatytus įsipareigojimus, ar atlygintinai, esant ieškovo UAB „Dotus“ duotam sutikimui, nėra.

Be to, kaip ir minėta, iš ieškovo pateiktų įrodymų nustatyti ar PVM sąskaitose-faktūrose, taip pat ir Išraše nurodytos prekės iš tiesų buvo panaudotos Buto remontui bei ar šios PVM sąskaitos-faktūros apmokėtos, nėra galimybės, juolab, kad PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos prekės ne tik, kad nelaikytinos būtinos tinkamai bendro naudojimo objektų priežiūrai ir išlaikymui, tačiau ir visiškai nesusijusios su statybos, remonto darbais.

Esant minėtoms aplinkybėms, byloje esantiem įrodymams laikytina, kad ieškovas neįrodė, jog jis iš esmės pagerino Buto būklę, padidino visą jo verte, įskaitant ir atsakovei priklausančią Buto dalį, (įskaitant butą, esantį (duomenys neskelbtini)) bei, jog jį pagerino tokia apimtimi, kuris nurodytas ieškinyje, t. y. 17 763,08 Eur sumai. Teismas pakartotinai atkreipia dėmesį, jog ieškovo pateikti Buto pagerinimo kaštus įrodantys dokumentai – sąskaitos-faktūros, Apžiūros aktas, daugumoje atvejų neįrodo, kad ieškovas ar kitas, rangos, remonto darbus atlikęs fizinis ar juridinis asmuo būtų apmokėjęs už įsigytas prekes, neįrodyta, kad sąskaitomis-faktūromis buvo perkamos statybinės medžiagos reikalingos, būtinos ir faktiškai panaudotos Buto remontui (CPK 177 str., 178 str.).

Kaip ir minėta ieškovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovei butas, esantis (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis. Ieškovas Buto pirmu aukštu (butu (duomenys neskelbtini)) naudojosi nuo jo įgijimo momento 2006 m. balandžio 19 d., o atsakovė visą laiką nepertraukiamai naudojosi bei valdė Buto antrą aukštą (butą (duomenys neskelbtini)). Šias faktines aplinkybes taip pat patvirtina ir A. Ž. parodymai, duoti Klaipėdos apygardos teismui 2016 m. birželio 2 d. sprendime, kuriuose nurodė, kad M. Ž. savo lėšomis atliko antro Buto aukšto remonto darbus, prisidėjo prie atskirų komunikacinių tinklų antrame buto aukšte. Todėl tikėtina, jog ieškovas atlikdamas pirmo Buto aukšto remonto darbus gerino išimtinai savo gyvenimo sąlygas ir tokie darbai nelaikytini būtinais nekilnojamajam turtui išsaugoti. Jokių neabejotinų duomenų apie atsakovei priklausančio buto (Buto antro aukšto dalies) ar bendro naudojimo patalpų pagerinimą, byloje nėra. Ieškovas neįrodinėjo pagerinęs bendro naudojimo patalpas (VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis 4,15 kv. m. ir 1,67 kv. m.), išlaidų paskaičiavimo ieškovas nepateikė, ir, kad bendrų patalpų pagerinimas buvo būtinas nekilnojamajam turtui išsaugoti, neįrodinėjo.

Taip pat pažymėtina, jog Padidinti bendrąjį daiktą ar jo vertę galima tik turint bendraturčių sutikimą (CK 4.77 str. 1 d.). Jeigu bendraturtis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo ir jeigu padidintos daikto ar jo vertės dalies negalima atskirti nesužalojant bendro daikto, tai visų bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims (CK 4.77 str. 2 d.).

Ieškovas nurodo, kad bendro turto t. y. viso Buto, pagerinimui, patyrė 17 763,08 Eur išlaidas, kurias prašo priteisti iš atsakovės. Visų pirma, kaip jau minėta, ieškovo nurodoma 17 763,08 Eur turto pagerinimų vertę nepagrindžia jokie objektyvūs įrodymai. Antra, ieškovas nepagrindė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nurodytų pagerinimų vertės (CPK 178 str.). Trečia, ieškovas nurodytus pagerinimus atliko be atsakovės sutikimo, byloje nenustatyta, kad pagerinimai buvo būtini turtui išsaugoti ar jį išlaikyti, jokių tai patvirtinančių aplinkybių ieškovas nenurodė, jas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl laikytina, kad visus Buto pagerinimus ieškovas jei ir atliko, tai atliko savo rizika, ir už juos atsakovė negali būti atsakinga. Pažymėtina, pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.

Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų aplinkybių išnagrinėjimu. Tai yra laisvo išrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177str. 4d., 180str. ), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182str. )

Teismas ištyręs byloje esančius įrodymus – šalių paaiškinimus, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visetą, nustatytas aplinkybes, jų seką, tarpusavio ryšį, aptartą teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinį dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo tikslinga atmesti, kaip nepagrįstą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus iš ieškovo atsakovei priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė patyrė 680 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl iš ieškovo atsakovei priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 680 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo valstybei nepriteisiamos, kadangi jos yra mažesnės už minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

atmesti ieškovo V. Ž. patikslintą ieškinį atsakovei M. Ž. dėl turto pagerinimo išlaidų atlyginimo.

Priteisti atsakovei M. Ž. iš ieškovo V. Ž. 680 Eur (šešių šimtų aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.