Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiajam specialistui A.G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal E. C. ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. K. pateiktus apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinių nusižengimų protokolas E. K. buvo surašytas už tai, kad jis 2018 m. kovo 27 d. 3.31 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,11 prom. girtumas), neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės ir pakartotinai, kai turi galiojančią neįvykdyta administracinę nuobaudą, paskirtą pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnį. Tokiu būdu E. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalyje. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja 2018 m. balandžio 16 d. nutarimu pripažino E. K. kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskyrė administracinę nuobaudą – 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams ir automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu valstybės nuosavybėn.Panevėžio apygardos teisme buvo gauti suinteresuoto asmens E. C. ir administracinėn atsakomybėn patraukto E. K. apeliaciniai skundai dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 16 d. nutarimo, kuriais prašoma pakeisti minėtą nutarimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonės taikymo, ir netaikyti transporto priemonės konfiskavimo.Savo skunde E. C. nurodo, kad ji niekaip nėra susijusi su administracinio nusižengimo padarymu, ji savo turto – automobilio VW Passat pažeidėjui E. K. neperdavė ir iš vis niekada nėra jam leidusi šiuo automobiliu naudotis, nes E. K. neturi teisės vairuoti transporto priemones, be to automobilis yra jos asmeninė nuosavybė ir nuo automobilio įsigijimo momento niekada nebuvo perleistas tretiesiems asmenims. Teigia, kad 2018-03-26 vakare, ji buvo namuose ir miegojo, nes buvo naktis. E. K. namo iki jai atsigulant miegoti nebuvo grįžęs ir ar buvo grįžęs vėliau ji nežino, nes miegojo ir nieko negirdėjo. Automobilis buvo užrakintas ir pastatytas namo aikštelėje, o rakteliai buvo padėti buto koridoriuje stovinčioje spintelėje, viduje esančioje dėžutėje. Nurodo, kad pats E. K. patvirtino, jog turėdamas buto raktus, jis grįžo į butą ir jai miegant paėmė jos automobilio raktelius, to pasėkoje padarė minėtą administracinį nusižengimą. Teigia, kad E. K. neturi teisės vairuoti transporto priemonės ir niekada jiems gyvenant kartu neprašydavo ir nėra paėmęs automobilio raktelių, todėl nematė būtinybės šiuos raktelius nuo jo slėpti. Automobilis nėra bendra jungtinė nuosavybė, tai yra jos asmeninė nuosavybė, kuriuo išskirtinai naudojasi tik ji savo ir vaiko poreikių tenkinimui, niekados nepriklausė E. K. ar buvo perleistas tretiesiems asmenims. Teigia, kad vien fakto, jog automobilis, kuriuo padarytas administracinis nusižengimas, priklauso šeimos nariui nustatymas, nėra pakankamas pagrindas taikyti transporto priemonės konfiskavimą, nes remiantis teisės normų aiškinimo būdais, turto konfiskavimas yra galimas tik tuomet, kai yra nustatomas tiesioginės sąsajos ne tik tarp padaryto pažeidimo ir automobilio panaudojimo, bet ir tarp padaryto pažeidimo ir automobilio perleidimo pažeidėjo šeimos nariui ar artimam giminaičiui. Šiuo atveju, automobilis yra įgytas už jos asmenines lėšas ir yra jos asmeninė nuosavybė, įgyta iki nagrinėjamo pažeidimo padarymo, šio automobilio savininku niekada nebuvo E. K. ir nuosavybės teisės į automobilį nėra perregistruotos iki šiol. Esant šioms aplinkybėms suinteresuotas asmuo mano, kad automobilio konfiskavimas šioje byloje taikytas nesant ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyto pagrindo ir sąlygų.Aukštesnės instancijos teisme taip pat buvo gautas ir E. K. skundas. Jis pripažįsta savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo ir sutinka su jam paskirta administracine nuobauda – 1200 eurų bauda bei pritaikyta administracinio poveikio priemone - teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, tačiau nesutinka su pritaikyta administracinio poveikio priemone – automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu valstybės nuosavybėn. Teigia, kad nakties metu, būdamas neblaivus, įėjo į savo vaiko motinos E. C. butą ir iš koridoriuje esančios spintelės, kurioje yra dėžutė raktams dėti, savavališkai, be leidimo, slapčia pasiėmė E. C. asmeninės nuosavybės teise priklausančio lengvojo automobilio raktelius bei važinėjo po Panevėžio miestą. Į E. C. butą pateko atsirakinęs duris turimu raktu, kadangi ten E. K. gyvena ne nuolatinai. Nurodo, kad kai paėmė raktelius E. C. miegojo ir net nepastebėjo jo grįžimo. Jis teisių vairuoti automobilį neturi ir E. C. niekada neduoda vairuoti šio automobilio. Raktelius paėmė todėl, kad buvo išgėręs, kitu atveju nebūtų ėmęs, niekada neima. Pažymi, kad į bylos nagrinėjimą 2018-04-16 teisme nenuvyko ir negalėjo pateikti paaiškinimų, nes buvo įsitikinęs, kad gaus šaukimą atvykti į teismo posėdį, tačiau negavo. Po bylos išnagrinėjimo teisme gavus skundžiamą teismo sprendimą ir pasikonsultavus su advokatu, jam buvo išaiškinta, kad pagal šiuo metu galiojančią tvarką teismo šaukimai nesiunčiami, o bylos nagrinėjimo data ir laikas yra nurodyti administracinio nusižengimo protokole. Be to, E. K., kaip ir E. C. savo apeliaciniame skunde, nurodo, kad vien faktas, jog automobilis, kuriuo padarytas administracinis nusižengimas priklauso šeimos nariui, šiuo atveju sugyventinei, nėra pakankamas pagrindas taikyti turto konfiskavimą. Teigia, kad pagal ANK 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, be apribojimų gali būti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai, o kitiems asmenims priklausantis turtas gali būti konfiskuotinas tik nustačius minėto straipsnio 4 dalyje numatytus pagrindus bei sąlygas. Mano, kad šiuo atveju, automobilio konfiskavimas taikytas nepagrįstai.Atsiliepimu į E. C. ir E. K. apeliacinius skundus institucija su apeliaciniuose skunduose išdėstytu reikalavimu dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 16 d. nutarimo pakeitimo nesutinka. Mano, kad skundžiamas teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus bei į vertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes, administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonės pritaikytos tinkamai, nepažeidžiant teisės norminiuose aktuose įtvirtintų nuostatų. Pažymi, kad aptariamoje byloje negalima spręsti, kad susiklostė išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, kad automobilio savininkė E. C. nėra atsakinga už neteisėtą jai priklausančio automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojimą administracinio nusižengimo padarymo metu, todėl šis automobilis negalėjo būti konfiskuotas. Institucija teigia, kad E. K. bei E. C. gyvena kartu, veda bendrą ūkį, augina mažametį vaiką, E. K. nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, be to E. C. neabejotinai žinojo, kad E. K. yra linkęs vairuoti transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio (už minimo pažeidimo įvykdymą baustas ne primą kartą), todėl turėjo objektyvią galimybę numatyti galimus E. K. veiksmus. Nurodo, kad E. C., būdama padidinto pavojaus šaltinio (automobilio) savininkė privalėjo užtikrinti savo automobilio apsaugą, tuo tarpu šioje byloje matyti, kad jokie realūs veiksmai, kuriais būtų E. K. apribota galimybė paimti ir naudotis transporto priemone, nebuvo atlikti, t.y. raktelius laikė bendrai su E. K. naudojamoje vietoje, automobilis stovėjo namo kieme. Institucija yra įsitikinusi, kad E. K. ir E. C. apeliaciniuose skunduose išsakytos versijos, neva E. C. neleido E. K. naudotis jai priklausančiu automobiliu yra formalios, siekiant išvengti transporto priemonės konfiskavimo. Atsiliepime nurodoma, kad E. C. pranešimo ar pareiškimo apie neteisėtą jai priklausančio transporto priemonės paėmimą ir naudojimą nepateikė, o tai patvirtina, jog transporto priemonė nebuvo užvaldyta nusikalstamu būdu. Be to, nei E. K. nei E. C. į pirmosios instancijos teisme vykusį posėdį paaiškinti, jų požiūriu, reikšmingų bylos aplinkybių neatvyko, kas rodo neatsakingą šių administracinio nusižengimo teisenos dalyvių požiūrį į aptartą įvykį.E. C. ir E. K. skundai tenkinami.Pagal ANK 652 str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamoje byloje apeliacinius skundus padavė suinteresuotas asmuo – konfiskuotos transporto priemonės – automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė E. C. ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. K., kurie pirmosios instancijos teismo nutarimą ginčija tik dėl E. C. nuosavybes teise priklausančio automobilio konfiskavimo pagrįstumo.ANK 427 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad už 427 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. Tačiau ANK 29 straipsnio 4 dalyje dėl administracinio nusižengimo padarymo įrankio arba tiesioginio objekto konfiskavimo yra numatyta papildomų sąlygų, ribojančių kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausančio turto konfiskavimą. Šios sąlygos laikytinos palankesnėmis pažeidėjui ir konfiskuotino daikto savininkui, nes švelnina administracinio nusižengimo baudžiamumą, susiaurina ANK 427 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo įrankio paėmimo valstybės nuosavybėn galimybes. Vien tai, kad automobilis buvo pažeidimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje padarymo įrankis, nėra pakankamas pagrindas konfiskuoti kitam asmeniui priklausantį automobilį. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Minėto straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, jog už šio kodekso 427 straipsnyje numatytą administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojama ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė, jeigu 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šio teisinio reguliavimo plotmėje, akivaizdu, jog norint konfiskuoti turtą, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, tačiau jis nuosavybės teise nepriklauso administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, tokio turto konfiskavimui būtina viena iš ANK 29 straipsnio 4 dalyje išvardintų sąlygų. Iš analizuojamos administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, jog E. K. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, vairuodamas transporto priemonę, automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso E. C., todėl, šiuo atveju siekiant pritaikyti administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą, būtina nustatyti ar egzistuoja viena iš aukščiau aptartų ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų leidžiančių konfiskuoti turtą, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, tačiau nuosavybės teise nepriklauso, administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje yra reikšminga nustatyti, ar turtas pažeidėjui buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimam giminaičiui, t.y. egzistuoja ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punkto sąlyga. Skundžiamame nutarime, teismas, motyvuodamas transporto priemonės konfiskavimo pagrįstumą, argumentavo tuo, kad E. C. yra E. K. sugyventinė ir nors E. C. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog E. K. pasiėmė jos automobilio raktelius iš spintelės be jos žinios, kuomet ji miegojo, tačiau šiomis aplinkybėmis teismas neturėjo galimybės įsitikinti, kadangi nei E. C., nei E. K. į teismo posėdį neatvyko ir jokių tokias nurodytas aplinkybes patvirtinančių duomenų nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad nors administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. K. ir transporto priemonės savininkei E. C. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo pranešta, tačiau akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas neišnaudojo visų galimybių, siekiant užtikrinti administracinio proceso dalyvių dalyvavimą teismo posėdyje. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės konfiskavimo skyrimo, privalu išsiaiškinti aplinkybes, kurios leistų daryti kategorišką išvadą dėl transporto priemonės savininko atsakomybės, panaudojant jo nuosavybę darant neteisėtus veiksmus. Todėl siekdamas išsiaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes ir užtikrinti teisingą teismo procesą, apeliacinės instancijos teismas atliko žodinį įrodymų tyrimą. Aukštesnysis teismas, dar kartą įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, skundžiamo nutarimo motyvus bei apklausęs administracinio proceso dalyvius, sprendžia, kad apylinkės teismas netinkamai interpretavo ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punktą, todėl nepagrįstai jį laikė transporto priemonės konfiskavimo pagrindu. Pagal ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas administracinių nusižengimų bylose gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ar pajamos, jeigu daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui. Taigi iš gramatinės šios teisės normos konstrukcijos seka, kad joje kalbama apie galimybę konfiskuoti kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausantį daiktą, jeigu daiktas pažeidėjui buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad automobilis tiek nusižengimo padarymo metu, tiek po jo priklausė E. K.sugyventinei E. C.. Tai pagrindžia byloje esantis VĮ „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašas (b.l. 21 ), iš kurio matyti, kad automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) E. C.vardu įregistruotas 2017-05-13. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien fakto, kad automobilis, kuriuo buvo padarytas nusižengimas, priklauso pažeidėjo šeimos nariui ar artimam giminaičiui, nustatymas nėra pakankamas pagrindas taikyti konfiskavimą. Teismo vertinimu, konfiskacija šios teisės normos pagrindu yra galima tik tuomet, kai yra nustatomos tam tikros sąsajos ne tik tarp padaryto pažeidimo ir automobilio panaudojimo, bet ir tarp padaryto pažeidimo ir automobilio perleidimo pažeidėjo šeimos nariui ar artimam giminaičiui. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas tokių sąsajų nenustatė. Administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, kad minimas automobilis E. K. buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui. Priešingai, iš pirmiau aptartų duomenų matyti, kad automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) E. C.įsigijo dar iki aptariamo nusižengimo padarymo. Taigi, nagrinėjamu atveju ANK 29 str. 4 d. 3 p. pagrindu E. C. priklausanti transporto priemonė negali būti konfiskuojama. Tai atitinka ir esamą teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-394-312/2016).Administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad transporto priemonės savininkė E. C.būtų žinojusi apie neteisėtą jos nuosavybės panaudojimą ir, kad ji būtų atsakinga už šios nuosavybės panaudojimą nusižengimo metu. Automobilio savininkė E. C. paaiškino, kad su E. K. nėra susituokę, turi bendrą vaiką (2014-05-25), tačiau nuo 2015 m. kartu negyvena, ką patvirtina ir jų skirtingos gyvenamosios vietos. Teigė, kad E. K. nedirba, dažnai važinėja į užsienį ir pas ją ateina tik vaikui susirgus, kad su juo pabūtų, kol ji dirba. Butas, kuriame gyvena, nakčiai užrakinamas, bet įvykio dieną jų vaikas sirgo, todėl E. K. turėjo buto raktus, kad ryte E. C. išvykus į darbą, E. K. pasiliktu su vaiku. Ji negirdėjo kada jis naktį įėjo į namus ir pasiėmė automobilio raktelius. Žino, kad E. K. neturi teisės vairuoti ir niekada neduodavo jam savo automobilio. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. K. tvirtino, kad E. C. priklausančiu automobiliu administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi be jos žinios. E. K. teigė, kad su E. C. kartu negyvena jau ilgai ir bendrauja tik vaiko interesais. Jis žinojo, kad vaikas serga ir turės pabūti su vaiku. E. K. paaiškino, kad įvykio naktį į E. C. butą grįžo neblaivus. Jam grįžus, E. C. su vaiku miegojo. Nors jis neturi teisių vairuoti transporto priemones ir jam nebuvo leidžiama naudotis minėtu automobiliu, tačiau jis numanė, kad E. C. laiko automobilio raktelius koridoriuje stovinčios spintelės viduje, esančioje dėžutėje ir juos paėmęs išvažiavo pas sesę. Byloje nėra duomenų, paneigiančių minimas aplinkybes, todėl šiais paaiškinimais abejoti teismas neturi pagrindo. Iš E. C.ir E. K. paaiškinimų matyti, kad nors jie kartu negyvena, tačiau abu turėjo galimybę patekti į butą ir disponuoti jame esančiais daiktais. Šioje konkrečioje byloje yra aktualu ir tai, kad E. C.sutikimo naudotis automobiliu E. K. nebuvo davusi, E. K.transporto priemone naudojosi be jos leidimo, tai yra automobilio raktelius paėmė iš esmės jai nežinant ir nematant, savavališkai pasinaudojant susidariusia situacija, kad ji miegojo su vaiku ir nieko negirdėjo. Iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas E. K.ne kartą yra baustas už įvairius KET pažeidimus, tačiau išanalizavus šiuos duomenis matyti, jog E. K. praeityje nėra padaręs KET pažeidimų vairuodamas E. C. priklausantį automobilį. Tai, kad E. C. žinojo, apie E. K. padarytą analogiško pobūdžio nusižengimą 2015 m., nesuteikia pagrindo manyti, jog automobilio savininkė E. C. padėjusi automobilio raktelius buto koridoriuje, stovinčios spintelės vidinėje dėžutėje ir palikusi savo automobilį užrakintą namo kieme, leido E. K. automobiliu naudotis. Kadangi rakteliai nebuvo padėti atviroje, visiems prieinamoje vietoje (buvo įdėti spintelės vidinėje dėžutėje) E. K. turėjo dėti pastangas, kad juos surastų. Kita vertus, transporto priemonės savininkė žinojo, kad E. K. neturi teisių vairuoti transporto priemones ir niekada jos automobiliu nesinaudojo, kas leidžia manyti, jog ji nesitikėjo, kad jai nuėjus miegoti, be jos žinios bus paimta jai priklausanti transporto priemonė ir ja bus naudojamasi. Atsižvelgdamas į paminėtų faktinių aplinkybių visumą, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju automobiliu pažeidėjas pasinaudojo be savininkės žinios ir sutikimo, t. y. šioje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad E. K. pasinaudojo E. C.automobiliu apie tai savininkei nepranešęs ir negavęs jos leidimo. Byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių tokią išvadą. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms akivaizdu, kad transporto priemonės valdymo teisės savininkas neteko nepriklausomai nuo jo valios ir jam neturint jokių galimybių užkirsti kelią šios teisės praradimui, todėl konstatuotina, kad automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė E. C.nėra atsakinga už jos nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu.Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nėra ANK 29 str. 4 d. nurodytų sąlygų, būtinų ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimui taikyti. Dėl pirmiau išdėstytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, naikinant automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą. Priešingu atveju iš esmės būtų nubaustas ne pats pažeidėjas, o automobilio savininkė, nors ji pažeidimo nepadarė ir nėra duomenų, kad būtų sudariusi sąlygas kitiems asmenims elgtis neteisėtai. Taip būtų pažeisti nesusijusio su teisės pažeidimo padarymu automobilio savininkės E. C. interesai, o tai neatitiktų administracinės nuobaudos tikslų ir paskirties, formuojamos aktualios teismų praktikos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi ir 654 straipsniu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 16 d. nutarimą pakeisti.

Panaikinti nutarimo dalį, kuria konfiskuotas E. C. priklausantis automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.