Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovui E. K., dėl išlaikymo (paramos) vaikui, sulaukusiam pilnametystės, priteisimo, kurioje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų (ieškovo pusėje) G. T..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovas G. K. (toliau – ieškovė), gimęs(duomenys neskelbtini)., 2025 m. sausio 6 d. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo E. K. (toliau – atsakovas) 330 Eur materialinį išlaikymą (paramą), kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki jis mokysis pagal vidurinio ugdymo programą, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo 1 948,06 Eur išlaikymo (paramos) įsiskolinimą, už laikotarpį nuo 2024 m. liepos 9 d. (ieškovo pilnametystės) iki 2025 m. sausio 5 d.; priteisti valstybei iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Savo procesiniuose dokumentuose ieškovas nurodė, kad 2011 m. gruodžio 22 d. civilinėje byloje Nr. 2-18241-375/2011 buvo patvirtinta ieškovo mamos G. T. (toliau – trečiasis asmuo) ir atsakovo taikos sutartis, kuria atsakovas iki ieškovo pilnametystės įsipareigojo teikti ieškovui išlaikymą, po 300,00 Lt kas mėnesį. Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-975-717/2019 Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarties Nr. 2-18241-375/2011 dalis dėl išlaikymo priteisimo ieškovui pakeista, priteisiant iš atsakovo ieškovui išlaikymą, po 190,00 Eur kas mėnesį iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

1.2. Atsakovas visos ieškovo išlaikymui skirtos sumos nemokėjo, todėl buvo pradėtas priverstinis išieškojimas, o kai ieškovas sulaukė pilnametystės, išieškojimas buvo nutrauktas. Ieškovui tapus pilnamečiu atsakovas išlaikymo savo noru neteikia. Ieškovas vis dar mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, Kauno Gedimino sporto ir sveikatingumo gimnazijos IV klasėje. Baigęs gimnaziją ieškovas planuoja studijuoti aukštąjį mokslą. Iš atsakovo ieškovas negauna jokio išlaikymo, jokios finansinės paramos, prie ieškovo poreikių tenkinimo iš esmės prisideda ir materialinę paramą teikia ieškovo mama, su kuria jis ir gyvena. Atsakovas lieka nusišalinęs nuo pareigų sūnui.

1.3. Trečiojo asmens kasmėnesinės pajamos, neatskaičius mokesčių, sudaro apie 1836,63 Eur, kas sudaro apie 1200,00 Eur į rankas. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo augina dar vieną vaiką iš kitų santykių, kuriam taip pat teikia išlaikymą. Trečiojo asmens galimybės tenkinti ieškovo poreikius yra ribotos ir ieškovo mama viena yra finansiškai nepajėgi prisiimti ieškovo išlaikymo išlaidų. Ieškovui reikalinga materialinė abiejų tėvų parama.

1.4. Ieškovo vieno mėnesio minimalios pragyvenimo išlaidos sudaro: rūbai, avalynė 130,00 Eur; mokymosi priemonės 40,00 Eur; maistas namie ir mokykloje 350,00 Eur; higienos priemonės, kirpykla 50,00 Eur; buities prekės 20,00 Eur; vaistai, vitaminai, akiniai 30,00 Eur; telefonas, internetas 15,00 Eur; būsto išlaikymui tenkanti dalis 70,00 Eur; poilsio, pramogų, laisvalaikio išlaidos 55,00 Eur; transporto išlaidos vykimui į mokyklą 20,00 Eur; viso apie 780,00 Eur/mėn. Be to, kadangi 2025 m. ieškovas baigs gimnaziją, bus patiriamos papildomos išlaidos susijusios su gimnazijos baigimu, kaip pvz. išlaidos išleistuvėms, šventinei aprangai ir pan. Pinigų mokymuisi ir pragyvenimui ieškovas nėra sukaupęs. Ieškovas nedirba, nes visą laiką mokosi ir deda pastangas siekdamas įgyti vidurinį išsilavinimą. Ieškovas gauna išmoką iš valstybės, kuri nuo 2025 m. sausio 1 d. sudaro 122,50 Eur/mėn. Nekilnojamo ar kitokio vertingo ir realizuojamo turto taip pat neturi. Ieškovas šiuo metu intensyviai ruošiasi egzaminams, todėl negali dirbti, neturi galimybės savarankiškai gauti pajamų pragyvenimui. Siekiant įsisavinti žinias bei gerai išlaikyti baigiamuosius valstybinius egzaminus ieškovas grįžęs po pamokų, privalo ruoštis kitai pamokų dienai, atlikti namų darbus, ruoštis tarpiniams atsiskaitymams. Ieškovui yra būtina abiejų tėvų finansinė parama.

1.5. Ieškovas neturi duomenų apie atsakovo turtinę padėti. Atsakovas su ieškovu nebendrauja. Ieškovo žiniomis atsakovas neturi jokių sveikatos sutrikimų, yra darbingo amžiaus. Atsakovas gali ir turi prisidėti prie ieškovo poreikių patenkinimo teikdamas finansinę paramą savo pilnamečiui vaikui, kuris mokosi ir stengiasi įgyti vidurinį išsilavinimą. Atsakovui vengiant geranoriškai prisidėti prie ieškovo poreikių patenkinimo, neteikiant jam jokios paramos, teikia šį ieškinį dėl paramos ieškovui priteisimo.

1.6. Teismo posėdyje ieškovo atstovas ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti.

II. Atsakovo atsikirtimai ir argumentai

2. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą ir laiką jam buvo pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

III. Trečiojo asmens pozicija

3. Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu sutinka, prašė jį tenkinti. Pažymėjo, kad atsakovas visiškai nesidomi ir neremia sūnaus. Atsakovo parama ieškovui yra būtina, nes jis mokosi vidurinėje mokykloje ir negali savęs išlaikyti. Jai vienai išlaikyti pilnametį besimokantį sūnų yra sunku, kadangi be ieškovo, ji turi dar vieną išlaikytinę - nepilnametę dukrą, jos finansinės galimybės yra ribotos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas pilnai.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas G. K., gimęs (duomenys neskelbtini)., yra atsakovo E. K. ir trečiojo asmens G. T. sūnus. Pilnametystės ieškovas sulaukė 2024 m. liepos 9 d. Ieškovas G. K. gyvena su mama G. T.. Ieškovas bylos proceso teisme metu mokosi Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazijoje 4 klasėje. Ieškovo paskaičiavimu, jo poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga apie 780,00 Eurų suma, į šią sumą įskaičiuota rūbai, avalynė 130,00 Eur; mokymosi priemonės 40,00 Eur; maistas namie ir mokykloje 350,00 Eur; higienos priemonės, kirpykla 50,00 Eur; buities prekės 20,00 Eur; vaistai, vitaminai, akiniai 30,00 Eur; telefonas, internetas 15,00 Eur; būsto išlaikymui tenkanti dalis 70,00 Eur; poilsio, pramogų, laisvalaikio išlaidos 55,00 Eur; transporto išlaidos vykimui į mokyklą 20,00 Eur. Ieškovas nedirba ir darbinių pajamų negauna, registruoto nekilnojamojo turto neturi.

4.1. Atsakovas E. K. ieškovo nurodytų poreikių neginčijo. Duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas nėra. Atsakovo E. K. vardu registruotų transporto priemonių ir nekilnojamojo turto nėra. Trečiojo asmens G. T. vardu registruotas nekilnojamasis turtas - butas, esantis Kaunas, (duomenys neskelbtini). Trečiojo asmens G. T. gaunamas pajamas per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 1 200 Eur darbo užmokestis.

Dėl paramos būtinumo ir jos dydžio.

5. Pagal bendrąjį principą, tėvų teisės ir pareigos vaikams, taip pat ir pareiga materialiai išlaikyti vaiką, baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės (Civilinio kodekso 3.160 straipsnio 1 dalis). Pripažįstama, kad sulaukęs pilnametystės, t. y. nuo aštuoniolikos metų amžiaus, darbingas asmuo privalo pats rūpintis savo išlaikymu, dirbti ar rasti kitą pajamų šaltinį, kad galėtų savarankiškai tenkinti savo poreikius. Tačiau įstatyme yra nustatytos ir išimtys, kai tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus išlieka net ir tais atvejais, kai vaikui sukanka aštuoniolika metų. Vadovaujantis Civilinio kodekso 3.1921 straipsnio 1 dalimi, tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tokia tėvų pareiga kildinta ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies, tuo metu reguliavusios išlaikymo priteisimą pilnamečiam vaikui, konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip ir nepilnamečiams vaikams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal Civilinio kodekso 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Kai sprendžiama dėl išlaikymo pilnamečiam moksleiviui, siekiančiam vidurinio išsilavinimo, priteisimo ir taikant Civilinio kodekso 3.4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus teisės principus, itin reikšminga jau pirmiau nurodyta konstituciškai pagrįsta nuostata, Konstitucinio Teismo apibrėžta formuluote: „atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu“ (Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu vaikas mokosi vidurinėje mokykloje ir jam tuo tikslu yra reikalinga parama. Vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, privalomai lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą, be kurio asmuo negalės ateityje siekti aukštesnio išsilavinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007). Tai reiškia, kad būtent tuo tikslu, jog būtų užtikrinta moksleiviui įstatymuose suteikta teisė turėti pakankamai laiko siekti išsilavinimo pagal jo poreikius ir galimybes, valstybė įtvirtintu reguliavimu siekia padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, todėl abu tėvai privalo taip pat padėti moksleiviui ir (ar) studentui įgyvendinti šią teisę, labiau atsižvelgiant į aplinkybę, kad pilnametis vaikas dar neįgijo iš esmės šiuolaikinėje valstybėje būtino ir pagrindinio išsilavinimo, kuris vėliau taptų pamatu siekiant aukštesnio išsilavinimo ar profesijos.

6. Išlaikymo pilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui dydis turi būti proporcingas pilnamečio moksleivio poreikiui bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas viduriniam išsilavinimui įgyti. Pažymėtina, kad pilnamečio moksleivio išlaikymas, kuriuo užtikrinamos būtinos sąlygos viduriniam išsilavinimui įgyti, negali būti suprastas siaurai, tik kaip garantijų pažangumui pasiekti suteikimas. Toks išlaikymas apima platų būtinų sąlygų išsilavinimui gauti spektrą.

7. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui, negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (inter alia nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams). Dėl tokios įstatymo nustatytos tėvų pareigos vykdymo negali būti sukurta tokia situacija, kad iš esmės pablogėtų tėvų ar kitų asmenų padėtis ar dėl to tėvai, nepadarydami esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms, apskritai negalėtų šios pareigos vykdyti. Pabrėžtina, kad teisingumo ir protingumo šeimos teisiniuose santykiuose principus pažeistų išlaikymo pilnamečiam moksleiviui priteisimas iš tėvų, kuriems patiems reikia paramos, globos ir pan. Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko poreikius, turimą turtą ir pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011).

8. Taigi pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, išlaikymas iš tėvų pilnamečiam vidurinėje mokykloje besimokančiam ir ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti.

9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad bylos iškėlimo ir nagrinėjimo teisme metu ieškovas yra pilnametis, ne vyresnis nei 24 metų, mokosi Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazijoje 4 klasėje (dvyliktoje) klasėje. Todėl konstatuotina, kad ieškovas pirmąją sąlygą, su kuria siejamas išlaikymo priteisimas pilnamečiam vaikui, yra įvykdęs.

10. Antroji sąlyga su kuria siejamas išlaikymo priteisimas pilnamečiam vaikui – vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pažangiu mokymusi vidurinėje mokykloje (Civilinio kodekso 3.1921 straipsnio 1 dalis) laikytinas mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas šiuo metu mokosi baigiamojoje gimnazijos IV klasėje, tad spręstina, kad jis besimokydamas Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazijoje buvo keliamas iš vienos klasės į kitą kaip pažangiai besimokantis moksleivis. Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką bei byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovas G. K. atitinka sąžiningai ir pažangiai besimokančio moksleivio kriterijus.

11. Bylos duomenys ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas, būdamas gimnazijos baigiamosios klasės mokinys, niekur nedirba ir savarankiškų pajamų negauna. Suprantama, kad būdamas abiturientas, ieškovas savo jėgas ir laiką privalo skirti geriems mokslo rezultatams, kurie turėtų esminę įtaką jo tolimesniam mokymuisi ir pasirengimui savarankiškam gyvenimui. Jis, besimokydamas gimnazijos paskutinėje klasėje pagal vidurinio ugdymo programą, nors ir įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo sąlygomis negali savęs visapusiškai išlaikyti, kadangi didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, pamokų lankymui, žinių tobulinimui, savarankiškų darbų atlikimui siekiant įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio negalėtų ateityje siekti karjeros ir materialiai save, o prireikus – ir tėvus, išlaikyti. Be to, jam reikalingas ir laikas poilsiui. Ieškovui, besimokančiam gimnazijoje, neabejotinai reikalingos lėšos knygų, sąsiuvinių, kitų rašymo priemonių įsigijimui, korepetitoriams, maistui ir aprangai. Reikalingas ir kompiuteris, internetas rašant darbus ir kitaip ruošiantis pamokoms, taip pat lėšos sveikatai, higienai ir pan. Be to, ieškovui tenka ir dalis komunalinių mokesčių. Ieškovą pilnai išlaiko jo motina G. T.: ji moka mokesčius už gyvenamajam būstui teikiamas komunalines paslaugas, aprūpina maistu, drabužiais ir apavu, suteikia gyvenamąjį būstą, ir kitaip finansiškai padeda. Teismo nuomone, nesąžininga ir neteisinga pareigą materialiai išlaikyti pilnametį sūnų perkelti vien vaiko motinai. Teismo vertinimu, užtikrinant ieškovo teisę į normalų fizinį, protinį, dorovinį, socialinį vystymąsi, teisę į mokslą, sveikatą besimokant gimnazijoje jam būtina finansinė parama ne tik iš motinos, bet ir iš tėvo pusės, kadangi pareiga išlaikyti savo vaiką tenka abiem tėvams.

12. Ieškovas nurodė, kad jo būtiniesiems poreikiams tenkinti yra reikalinga per mėnesį reikalinga 780,00 Eurų suma, kurią sudaro 130,00 Eur rūbams, avalynei; 40,00 Eur mokymosi priemonėms; 350,00 Eur maistui namie ir mokykloje; 50,00 Eur higienos priemonėms, kirpyklai; 20,00 Eur buities prekėms; 30,00 Eur vaistams, vitaminams, akiniams; 15,00 Eur telefonui, internetui; 70,00 Eur būsto išlaikymui tenkančiai daliai; 55,00 Eur poilsio, pramogų, laisvalaikio išlaidoms; 20,00 Eur transporto išlaidoms vykimui į mokyklą. Be to, paskutiniai gimnazijos metai susiję su padidėjusiomis išlaidomis, kadangi nusimato baigiamieji renginiai. Todėl, ieškovo paskaičiavimu, atsakovui tenkanti paramos dalis sudaro 330 Eurų (įvertinus, ieškovui mokamos 122,50 Eur dydžio valstybės išmoką).

13. Teismo vertinimu, ieškovui besimokant baigiamojoje klasėje, jo nurodyta būtinosioms reikmėms reikalinga 780 eurų suma yra reali ir pagrįsta. Savaime suprantamos kaip būtinos ir reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, higienos priemonėms, sveikatai, mokymosi reikmėms. Iš ieškovo pateiktų prekių ir paslaugų įsigijimo kvitų matyti, kad tai kasdienės ir įprastos išlaidos, būtinos kiekvieno asmens individualiems, tačiau tuo pačiu ir būtiniems poreikiams tenkinti. Nenustatyta, kad ieškovo įsigytos prekės būtų skirtos prabangai.

14. Įvertinus ieškovo pateiktus įrodymus, trečiojo asmens paaiškinimus, teismas sprendžia, kad ieškovo nurodyti būtinieji poreikiai yra įprastiniai, atitinkantys pilnamečio besimokančio baigiamojoje vidurinės mokyklos klasėje vaiko (suaugusio asmens) poreikius, kainų ir pragyvenimo lygį Lietuvoje. Todėl teismas, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis), atsižvelgiant į įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, vertina, kad ieškovo poreikiams patenkinti jam besimokant vidurinėje mokykloje reikalinga jo nurodyta 780 Eur suma per mėnesį, kuri mažintina valstybės mokamos išmokos dydžiu.

Dėl atsakovo galėjimo teikti išlaikymą

15. Teismas, priimdamas sprendimą dėl pilnamečio išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia ne tik į vaiko, bet ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 3 dalis). Tėvų turtinė padėtis paprastai yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t. y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.

16. Įstatymo leidėjui įtvirtinus tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi mokyklos dieniniame skyriuje ir yra ne vyresni kaip 24 metai, negalima nepaisyti tėvų galimybių, reikia atsižvelgti ne tik į vaiko, bet ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes (Civilinio kodekso 3.1921 straipsnio 3 dalis). Būtina atsižvelgti ir į tai, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėties, nustatyti paramos teikimą tais atvejais, kai ji daro esminę žalą tėvui (motinai), teikiančiam paramą, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvo (motinos) turtinės padėties nustatyta parama apskritai negalėtų būti įvykdyta. Tėvų turtinė padėtis paprastai yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t. y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.

17. Kaip jau nustatyta, ieškovo motina teikia pilnamečiui sūnui visapusišką paramą. Tuo tarpu atsakovas, sūnui tapus pilnamečiu, paramos neteikia, nors parama jam yra būtina. Nustatyta, kad dvyliktoje klasėje besimokantis ieškovas gyvena su motina G. T., jai priklausančiame bute. Su G. T. taip pat gyvena trečiojo asmens dukra (ieškovo sesuo) A. C., kuri yra išlaikoma trečiojo asmens. G. T. dirba Lietuvos sveikatos mokslų universitete, jos pajamas laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2024 m. spalio 31 d. vidutiniškai sudaro apie 1 300 Eur darbo užmokestis.

18. Bylos duomenimis, atsakovas E. K. yra nedirbantis, duomenų apie jo gaunamas pajamas byloje nėra. Atsakovo vardu nuosavybės teise registruotų transporto priemonių bei nekilnojamojo turto nėra.

19. Vertinant šalių turtinę padėtį, darytina išvada, kad ieškovo tėvų turtinė padėtis yra panaši – nors atsakovas niekur nedirba, neturi turto, tai neeliminuoja jo pareigos teikti ieškovui išlaikymą, reikalingą jo būtiniems poreikiams patenkinti. Teismas pažymi, kad tėvų pareigos vaikams yra lygios, todėl abu tėvai turi pareigą išlaikyti savo vaikus. Byloje nėra duomenų, kad dėl savo sveikatos būklės ar kitų panašių trikdžių atsakovas negalėtų susirasti darbo bei pajamų šaltinio, kuris įgalintų jį vykdyti pareigą išlaikyti besimokantį pilnametį ieškovą. Todėl teismas, įvertinęs aplinkybių visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis), konstatuoja, kad ieškovas turi pagrindo reikalauti, kad atsakovas, jam besimokant gimnazijoje pagal vidurinio ugdymo programą, teiktų jam reikalingo būtinojo išlaikymo dalį.

20. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas vertina, kad abu tėvai turėtų teikti išlaikymą po lygiai, t.y. po 330 Eur. Kadangi iš ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimų matyti, kad atsakovas išlaikymo sūnui tapus pilnamečiu neteikė ir neteikia visiškai, ieškinys dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo tenkintinas, priteisiant ieškovui iš atsakovo 330 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo kreipimosi į teismą dienos (nuo 2025 m. sausio 6 d.) iki ieškovas mokysis gimnazijos dieniniame skyriuje pagal vidurinio ugdymo programą.

20.1. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192¹ straipsnis, 3.196 straipsnis, 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis).

21. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo (paramos) įsiskolinimo

22. Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti išlaikymo (paramos) įsiskolinimą. Nurodė, kad jam tapus pilnamečiu atsakovas išlaikymo neteikia.

22.1. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. CK 3.1921 straipsnyje nustatytas toks reglamentavimas, pagal kurį tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų, ir jam būtina parama. CK 3.1921 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas CK 3.200 straipsnio taikymas.

22.2. Ieškovui tapus pilnamečiui (2024 m. liepos 9 d.) jis negavo jokios paramos iš atsakovo. Byloje nenustatyta, kad ieškovo būtinųjų poreikių išlaidos, jam tapus pilnamečiu, buvo mažesnės nei ieškinio teikimo dienai. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybei bei teisinį reglamentavimą, ieškovo reikalavimas tankintinas, iš atsakovo priteistas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2024 m. liepos 9 d. iki 2025 m. sausio 5 d., viso 1 948,06 Eur (5 mėn. ir 28 d. x 330,00 Eur = 1948,06 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

23. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Taip pat šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis).

23.1. Ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį, ieškinio sumos nenurodė. Civilinio proceso kodekso 85 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad ieškinio suma bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo nustatoma pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą. Teismui patenkinus ieškovo ieškinį, kuris buvo pateiktas per EPP sistemą, ir priteisus iš atsakovo 330,00 Eur dydžio išlaikymą (paramą) periodinėmis išmokomis bei 1 948,00 Eur išlaikymo (paramos) įsiskolinimą ieškovui, ieškovo ieškinio suma yra lygi 5 908,00 Eur; mokėtina žyminio mokesčio suma – 133,00 Eur ((330 x 12) + 1 948 x 0,03 x 0,75) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nurodyto dydžio žyminis mokestis priteistinas valstybei iš atsakovo. Atsakovui išaiškintina, kad šias išlaidas jis turi sumokėti sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

23.2. Byloje nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimu ieškovui G. K. nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl išlaikymo pilnamečiui asmeniui pakeitimo valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Antrinė teisinė pagalba ieškovui buvo suteikta, valstybė nagrinėjant civilinę bylą patyrė 566,67 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei, pažymi, kad kadangi ieškovui byloje buvo teikiama 100 proc. apmokama teisinė pagalba, jis atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl byloje susidariusios valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, priteistinos iš atsakovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo byloje nėra atleistas (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Atsakovui išaiškintina, kad šias išlaidas jis turi sumokėti sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.

24. Sprendimui įsiteisėjus, naikintinos 2025 m. sausio 8 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikino išlaikymo priteisimas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti pilnai.

Priteisti iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą (paramą) periodinėmis išmokomis, po 330,00 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų) kas mėnesį, nuo kreipimosi į teismą dienos (2025 m. sausio 6 d.) iki ieškovo mokymosi mokykloje pagal vidurinio ugdymo programą pabaigos, bet ne ilgiau nei ieškovui sueis 24 metai. Priteistą išlaikymą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 948,06 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų 06 ct) išlaikymo (paramos) įsiskolinimą.

Priteisti iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 133,00 Eur (vieno šimto trisdešimt trijų eurų) žyminį mokestį, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 566,67 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt šešių eurų 67 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) vieną iš nurodytų surenkamųjų sąskaitų (surenkamosios sąskaitos „Swedbank", AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele bankas" Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini)), įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Mokėjimo dokumentus pristatyti teismui.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2025 m. sausio 8 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.