Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovui M. K. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinio, jo priedų kopija bei teismo pranešimas buvo įteikti atsakovui 2016-08-09 viešo paskelbimo būdu (2016-08-09 teismo nutartis), remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 str. nuostatomis, nepavykus procesinių dokumentų įteikti žinomu atsakovo buvimo adresu. Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 str. 4 d., 285 str. numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad atsakovas su UAB „Omintel“ pasirašė skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugų naudojimo sutartį Nr. MB-046710, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui paslaugas, o atsakovas įsipareigojo už jas sumokėti (e. b. l. 7-8,12). Pradinis kreditorius suteikė atsakovui paslaugas, išrašė 1998-06-01 sąskaitą Nr. 5001294193 ir 1998-07-01 sąskaitą Nr. 5001410022 (e. b. l. 13-14), tačiau atsakovas tinkamai nevykdė prisiimtų įsipareigojimų – neatsiskaitė už paslaugas, todėl pradiniam kreditoriui liko skolingas 184,50 Eur sumą. 2008-12-23 Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartimi pradinis kreditorius UAB „Omintel“ reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusią skolą perleido ieškovui (e. b. l. 3-6, 15).

Remiantis 1964 metų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 176 str. 1 d., prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ir vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas neleidžiama (1964 m. CK 177 str.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas nėra sumokėjęs 184,50 Eur už suteiktas paslaugas (CPK 178 str., 185 str.).

2008-12-23 Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartimi pradinis kreditorius UAB „Omnitel“ reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusią skolą perleido ieškovui (e. b. l. 3-6, 15). Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą, pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-469/2010). CK 6.101 str. 1 d. nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartis c. b. Nr. 3K-7-168/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 nutartimi c. b. Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 str. 7 d. nuostatas. Kadangi pagal 2008-12-23 Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartį pirminis kreditorius UAB „Omnitel“ reikalavimą perleido ieškovui (naujajam kreditoriui), o atsakovas nesumokėjo už suteiktas paslaugas, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 184,50 Eur sumą yra pagrįstas ir tenkintinas, perėmus iš pirminio kreditoriaus materialųjį reikalavimą (1964 m. CK 176 str. 1 d., 177 str. 1 d., CK 6.101 str. 1 d.).

Pagal Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartį ieškovas įgijo ir papildomas teises, taip pat ir teisę reikalauti palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas prašo priteisti 46,15 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2011-06-29 iki 2016-06-29 (e. b. l. 2). CK 6.37 str. 1 d. numato, jog palūkanas pagal prievoles gali numatyti įstatymai arba šalių susitarimai. CK 6.210 str. 1 d. numato 5 procentų dydžio metines palūkanas tarp fizinių asmenų, jeigu sutartis nenustato kitokio dydžio. Pagal CK 6.210 str. palūkanos kartu yra ir civilinės atsakomybės forma, kurios atlieka kompensacinę funkciją, skirtą apsaugoti kreditoriaus interesus. Skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius visada patiria nuostolių negautų pajamų pavidalu. CK 6.261 str. numato, jog skolininkai praleidę piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Atsakovas neatsiskaitė su pradiniu kreditoriumi, todėl ieškovas įgijo teisę reikalauti palūkanas už neįvykdytą prievolę. Ieškovo priskaičiuotos 46,15 Eur palūkanos yra pagrįstos ir priteistinos iš atsakovo.

CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškinį tenkinus, ieškovui iš atsakovo priteistinas 15,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis (e. b. l. 10) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui Lindorff Oy, veikiančiam per Lindorff Oy filialą Lietuvoje, kodas 111882842, iš atsakovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 184,50 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt keturių eurų 50 ct) skolą, 46,15 Eur (keturiasdešimt šešių eurų 15 ct) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (230,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-07-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.