- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-26
- Bylos Nr.
- 1-677-1058/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34532-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- D. L.
- Advokatai
- Aleksandr Palamarčiuk
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, teistas:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (trys nusikalstamos veikos) - 10 mėnesių laisvės atėmimo, atidedant bausmės vykdymą 1 metams;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) - 1 metų laisvės atėmimu, atidedant bausmės vykdymą 1 metams ir 6 mėnesiams;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 34 parų arešto. 2017 m. sausio 16 d. teismo nutartimi ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nuosprendžiu ir paskirta subendrinta bausmė – 1 metai ir 20 dienų laisvės atėmimo, atidedant paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams ir 6 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir D. L. pasiųstas atlikti terminuoto laisvės atėmimo bausmę į pataisos namus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. baudžiamuoju įsakymu (2017 m. sausio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi) paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie neatliktos bausmės dalies pridedant dalį šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinę subendrintą bausmę paskiriant 1 metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. L. 2017 m. liepos 9 d., apie 22.20 val., Vilniuje, Visorių gatvėje, ties pastatu Nr. 6, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims vairavo automobilį „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 1,56 promilės etilo alkoholio.
Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis D. L. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. liepos 9 d. buvo su draugais Fabijoniškių mikrorajone, aikštelėje, kur išgėrė apie 4 skardines alaus. Atėjusi draugė paprašė skubiai nuvežti namo, nes atsitiko nelaimė – susipyko jos tėvai. Jis nesijautė girtas ir nusprendė ją pavežti. Teisių vairuoti automobilį niekada neturėjo. Jo vairuotas automobilis „Honda Civik“ priklausė draugui vardu A.. Jo pavardės ir kitų duomenų neprisimena. Savo veiksmus vertino blogai, pasižadėjo neblaivas nevažiuoti. Ikiteisminio tyrimo metu D. L. davė iš esmės analogiškus parodymus (b. l. 17, 19).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje davęs parodymus kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras bei gynėjas, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. Matačiūnas parodė, kad 2017 m. liepos 9 d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu M. Auguliu, kai apie 22.20 val. gavo pranešimą iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus, kad prie Visorių g. 6 pranešėjas sulaikė neblaivų automobilio „Honda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją. Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko pranešėjas R. S., kuris patvirtino automobilio „Honda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavimo faktą. Kadangi automobilio „Honda“ vairuotojas jokio dokumento nepateikė, per duomenų bazes buvo nustatyta, kad automobilį „Honda“ vairavo D. L., kuriam alkoholio matuokliu buvo nustatytas 1,53 promilių (vidutinis) girtumas. D. L. buvo pristatytas į Priklausomybės ligų centrą paimti kraujo mėginį (b. l. 12).
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. Matačiūno 2017 m. liepos 9 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad pagal 2017 m. liepos 9 d. 22.20 val. pranešimą apie Vilniuje, Visorių g. 6, sulaikytą neblaivų vairuotoją atvykus į vietą, pamatė stovinčius automobilius „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „Honda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) „BMW“ vairuotojas R. S. paaiškino, kad važiavo M. Šleževičiaus gatve ir netikėtai automobilis „Honda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir vos neatsitrenkęs į jį grižo į savo eismo juostą. R. S. apsisukęs pradėjo važiuoti iš paskos. Automobiliui sustojus prie Visorių g. 6 namo priėjo prie vairuotojo ir ištraukė raktus iš užvedimo spynelės ir kadangi asmuo atrodė neblaivus, iškvietė policiją. Automobilį „Honda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo D. L.. Jam buvo nustatytas 1,53 promilų girtumas ir paaiškėjo, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemonių (b. l. 4).
R. S. paaiškinime užfiksuota, kad 2017 m. liepos 9 d. M. Šleževičiaus g. važiuojant automobiliu „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priešpriešine eismo juosta į jį važiavo automobilis „Honda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir vos neatsitrenkė. Jis nusekė paskui tą automobilį kol šis sustojo. Priėjęs prie vairuotojo pastebėjo, kad jis elgiasi neadekvačiai, todėl atėmė automobilio raktus. Visą laiką buvo prie vairuotojo. Iki atvykstant policijos pareigūnams, jis nieko nevartojo (b. l. 5).
Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2017 m. liepos 9 d., 1.11 val. D. L. buvo nustatytas 1,53 promilių neblaivumas (b. l. 25). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 15).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 6824/2017(01) matyti, kad D. L. kraujyje, paimtame 2017 m. liepos 9 d., 23.10 val. nustatyta mažiausia koncentracija 1,56 promilės etilo alkoholio (b. l. 28). Analogiškos aplinkybės yra užfiksuotos ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 1193 (b. l. 29).
Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Honda Civic“ kaina Lietuvoje yra 790 EUR (su PVM) (b. l. 9).
VĮ „Regitra“ 2017 m. birželio 6 d. duomenų išraše nurodyta, kad automobilio „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininku yra S. V. (b. l. 8).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Kaltinamasis D. L. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. D. L. kaltę taip pat įrodo liudytojo R. Matačiūno parodymai ir tarnybinis pranešimas, R. S. paaiškinimas, alkotesterio rodmenys, specialisto išvada bei kita rašytinė bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad kaltinamasis vairavo automobilį „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,56 promilės etilo alkoholio), todėl D. L. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
Dėl bausmės
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytą vidutinį girtumą – tokios būklės transporto priemonės vairavimas kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinančiai aplinkybei pripažinti yra būtinos dvi sąlygos – kaltinamojo kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Šiuo atveju, nors D. L. ir prisipažino padaręs nusikaltimą, tačiau nei iš ikiteisminio tyrimo metu, nei iš teisme duotų jo parodymų nematyti, kad dėl to išgyveno. Priešingai, D. L. stengėsi pateisinti savo veiksmus, nurodydamas, kad būtinai turėjo pavežti draugę, todėl vairavo neblaivas. Taigi, nenustačius vienos iš būtinų atsakomybę lengvinančios aplinkybės sąlygų – nuoširdaus gailėjimosi dėl savo veiksmų, teismas konstatuoja, kad tokių aplinkybių nėra. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nėra. Byloje esantys D. L. asmenybę apibūdinantys duomenys patvirtina, kad jis yra keturis kartus teistas (tris kartus už nusikaltimus nuosavybei ir vieną už disponavimą narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti), nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (b. l. 47-52), be to, yra eilę kartų baustas administracine tvarka, iš jų tris kartus už vairavimą neblaiviam, kas rodo kaltinamajam būdingą nusikalstamų veikų darymo sistemiškumą, o taip pat ir nerūpestingą bei neatsakingą jo požiūrį į savo kaip vairuotojo pareigas ir kitų eismo dalyvių saugumą. Duomenų apie D. L. psichikos ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra, teismui šiuo pagrindu abejonių nekilo. Kadangi kaltinamasis niekur nedirba, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta bausmės rūšis – bauda, laikytina neefektyvia, o BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus areštą, kurio dydis, atsižvelgiant į jam nustatytą girtumo laipsnį, nusikaltimo pobūdį, tai, jog reali žala nebuvo padaryta, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę, nustatytinas artimas šios bausmės vidurkiui. Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu D. L. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2017 m. liepos 9 d., 22.20 val. iki 2017 m. liepos 10 d., 11.55 val., t. y. vieną dieną (b. l. 20, 21), todėl vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme. Kaltinamojo gynėjo prašomas BK 63 straipsnio 5 dalyje nustatytas bausmių bendrinimo būdas bausmių apėmimo būdu netaikytinas, kadangi tiek šiuo metu, tiek ir ankstesnės D. L. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos gretimoms nusikaltimų kategorijoms, tuo tarpu teismas privalomai taiko bausmių apėmimą kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Teismų praktikoje laikoma, kad jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (pavyzdžiui, nesunkus ir apysunkis nusikaltimas), teismas paprastai bausmes bendrina sudėjimo būdu (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2005, 2K-9/2010, Nr. 2A-7-8-697/2015, 2A-2-699/2015, 2A-3-693/2016, 2A-8-303/2017).
Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise
Teismų praktikoje pabrėžiama, jog teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-49-788/2016, 2K-122/2012). Tokiu atveju draudimas naudotis specialiąja teise turi prevencinę paskirtį ir apima draudimą įgyti specialiąją teisę teismo nustatytu terminu. D. L. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Jo padarytas nusikaltimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Šiuo atveju, įvertinus D. L. nustatytą neblaivumo laipsnį, daugkartinius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas rodo jo abejingumą nustatytoms elgesio taisyklėms, savo ir aplinkinių saugumui, spręstina, kad būtina kuo ilgesniam laikotarpiui apriboti šio asmens galimybę vairuoti transporto priemones, taip užkertant kelią analogiškų nusikalstamų veikų darymui ateityje. Atsižvelgiant į tai, D. L. uždraustina naudotis teise vairuoti transporto priemones maksimaliam trejų metų laikotarpiui.
Dėl turto konfiskavimo
BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Ši norma yra imperatyvi, todėl kaltininkui priklausanti nusikalstamos veikos priemonė turi būti konfiskuojama visais atvejais, išimtys gali būti daromos tik remiantis kasacinio teismo bei Konstitucinio Teismo suformuotomis nuostatomis (Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1A-436-211/2017, 1A-416-190/2017, 1A-409-209/2017). Pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą kitam asmeniui priklausantis turtas gali būti konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Šiuo atveju pagal byloje esantį VĮ „Regitra“ išrašą automobilis „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. L., priklauso S. V. (b. l. 8). Kaltinamasis nurodė, kad šio žmogaus nepažįsta, automobilį buvo paėmęs iš pažįstamo Artūro, kurio duomenų neturi. Nesant byloje įrodymų apie tai, jog viešajame registre nurodytas automobilio savininkas S. V. žinojo, kad jam priklausančiu automobiliu naudosis kaltinamasis būdamas neblaivus, konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo šios transporto priemonės konfiskavimui. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi iš D. L. konfiskuotina VšĮ „Emprekis“ nustatyta vidutinė automobilio „Honda Civic“ vertė – 790 EUR.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 23-24). Kadangi šiuo metu D. L. atlieka laisvės atėmimo bausmę, kardomosios priemonės taikymas yra netikslingas, todėl, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, ji naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
D. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam ir skirti jam 45 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. L. paskirti galutinę bausmę – 30 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. liepos 9 d., 22.20 val. iki 2017 m. liepos 10 d., 11.55 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir paskirti subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 20 (dvidešimčiai) dienų.
Į galutinę D. L. paskirtą subendrintą bausmę įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės 2018 m. vasario 6 d. nuosprendį atliktą bausmės laikotarpį.
Bausmę atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Paskirti D. L. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones trejiems metams.
Išieškoti iš D. L. valstybės naudai 790 EUR sumą, atitinkančią automobilio „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę.
D. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.