Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2018-11-06 · Civilinė byla Nr. 2-5779-829/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-06
Bylos Nr.
2-5779-829/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21641-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Masevičiūtė
Atsakovas
G. J.
Ieškovas
V. U.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-5779-829/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21641-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.8; 3.2.6.6.2 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 6 d.Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Loreta Masevičiūtė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka atsakovui G. J. už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. U. patikslintą ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareikštą atsakovui G. J.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 10 648,06 Eur turtinę žalą, kurią sudaro: 3 907,59 Eur už sienų rentimą ir sienojų, 2 398,08 Eur už medinių konstrukcijų įrengimą, 163,95 Eur už denginių įrengimą, klojant plėveles, 932,03 Eur už grėbestavimą, 1 951,08 Eur už stogo dengimą nendrėmis. Nurodė, kad prie sąmatinės vertės 10 353 Eur pridedamas ir 21 proc. pridėtinės vertės mokestis, todėl suma 12 527,13 Eur. Tačiau pagal pastatų ir inžinerinių statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvus nustatyta, kad gyvenamieji pastatai nusidėvi priklausomai nuo konstrukcinių ypatumų, šiuo atveju 1.8 eil. Nr. numatytas statybos produktas – rąstai, todėl taikomas kasmetinis vertės mažinimo koeficientas 1,5 proc. atsižvelgiant, kad pastato amžius buvo 10 metų, todėl sąmatinė vertė mažinama 15 proc. – 1 879,07 Eur. Ieškovas teismui paduotame patikslintame ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į pareikštą patikslintą ieškinį.

Atsakovui G. J. adresuoti patikslinto ieškinio, jo priedų nuorašai ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į patikslintą ieškinį pateikti, buvo įteikti 2018 m. spalio 10 d. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – močiutei. Laikytina, kad nuo nurodyto laiko atsakovas buvo informuotas apie jam inicijuotą civilinę bylą, procesines teises ir pareigas bei jų neįvykdymo pasekmes, tai yra galimybę priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 1 dalis). Per nustatytą atsiliepimų pateikimo terminą, teismo nuomone, atsakovas turėjo pakankamai laiko jiems pareikšti, taip pat pasinaudoti procesine teise prašyti pratęsti nepasibaigusį procesinį terminą (CPK 77 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

CPK 142 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu byloje yra negautas atsiliepimas į patikslintą ieškinį, o patikslintamei ieškinyje yra pareikštas prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo, tai teismas, neinformuodamas dalyvaujančių byloje asmenų apie tokio sprendimo priėmimo laiką ir vietą, pasibaigus atsiliepimo į patikslintą ieškinį pateikimo terminui, turi teisę iš karto priimti sprendimą už akių.

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, atlikęs formalų įrodymų vertinimą pagal pateiktą patikslintą ieškinį ir prie patikslinto ieškinio pridėtus dokumentus – leistinus rašytinius įrodymus, ir įsitikinęs, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas patikslintą ieškinį tenkinti, nustato, kad 2017 m. gegužės 4 d., sudegė namelis, esantis (duomenys neskelbtini). Šis pastatas priklausė V. U. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėtas pastatas buvo padegtas. Šakių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu pripažino kaltu ir nuteisė G. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis įvykdė didelės vertės svetimo turto, t. y. pastato, esančio (duomenys neskelbtini), – 2017 m. gegužės 4 d. sugadinimą visuotinai pavojingu būdu (padegant). Teismas taip pat pripažino nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkinimą ir perdavė šį klausimą spręsti civilinio proceso tvarka.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo (CK 6.251 straipsnis). Tai reiškia, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis.

Pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktus nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Įsiteisėjusio procesinio dokumento negalima paneigti ar nuginčyti; teismo nuosprendžio prejudicinės galios taisyklė galioja ir teismui. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje privalomas teismui, nagrinėjančiam civilines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų civilinių teisinių padarinių. Pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punktą asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje iš naujo civilinėje byloje įrodinėti nebereikia.

Tam, kad taikyti civilinę atsakomybę būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.248 straipsniai). Šiuo atveju neteisėti veiksmai, priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei atsakovo kaltė, jau yra nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje ir kaip minėta atskirai jų įrodinėti nereikia.

Ieškovas žalos dydį įrodinėjo pateikta uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Hidrokesta“ lokaline sąmata. Akto duomenimis gaisro pastatui padaryta žala įvertinta 12 527,13 Eur (baudžiamosios b. l. 147). Šiuo atveju nustatyta namelio lokalinė sąmata sudaryta 2017 m. rugpjūčio 9 d. pagal 2017 m. kovo mėnesio kainas. Papildomais skaičiavimais namelio medinės dalies statybos sąmata buvo koreguota. Atsižvelgiant į pastato amžių, sąmatinė vertė sumažinta 15 proc. – 1 879,07 Eur (b. l. 36).

Nustatant padarytos žalos dydį atkreiptinas dėmesys, kad žalos atsiradimas siejamas 2017 m. gegužės 4 d. kilusiu gaisru, o lokalinė sąmata parengta 2017 m. rugpjūčio 9 d. 2017 m. kovo mėnesio kainomis. Žalos skaičiavimui ieškovas siūlo naudoti principą, kiek kainuotų namelio atstatymas. Tokios aplinkybės reiškia, kad turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, todėl žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu. Šalys neprašė skirti ekspertizę, siekiant nustatyti tikrąjį žalos dydį. Šioje bylų kategorijoje teismo vaidmuo nėra aktyvus, t. y. jis savo iniciatyva įrodymų nerenka. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta teismo teisė, bet ne pareiga skirti byloje ekspertizę, t. y. teismas neturi pareigos visais atvejais skirti ekspertizės, net ir esant nevisiškai aiškiam žalos dydžiui, kurį, minėta, teismas gali nustatyti pats, įvertindamas byloje esančius įrodymus (CPK 185 straipsnis).

Pagal CPK 178 straipsnio nuostatas žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui (ieškovui). Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti, atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. Žalos dydis gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, lokalinėmis sąmatomis ir t.t.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių, ir žala turi būti nustatyta objektyviai.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę (pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą). Jeigu tai pagal atkuriamąją vertę – kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo/sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo/sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Vadinasi, jei sugadintas daiktas yra naujas, tai jo būklė sugadinimo metu yra nauja ir jį atkurti reikia iki naujos būklės, o jeigu objektas (daiktas) buvo naudojamas ar eksploatuojamas, tai jo vertė dėl to sumažėjusi (jis nusidėvėjęs), o dėl žalos padarymo yra sugadinamas ne naujas, bet nusidėvėjęs objektas. Pažeidimo metu daikto esama būklė yra ta, kuri atitinka to momento nusidėvėjimo laipsnį, todėl atkūrimo išlaidos tokiu atveju yra lygios išlaidoms, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tai, yra ekonomiškai pagrįsta, nes jei nusidėvėjusiam turtui atkurti yra panaudojamos naujos medžiagos, bus atkurta naujesnė daikto dalis ir atkurtas daiktas taps vertingesnis už buvusį, ir jeigu visas atkūrimo išlaidas padengtų žalą padaręs asmuo, tai teisiškai reikštų turto savininko praturtėjimą skolininko sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). CK 6.249 straipsnio 5 dalis numato, kad žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną.

Byloje pateikti UAB „Sistela“ parengti Statinių ir inžinerinių statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvai (įregistruoti VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centre 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. B-002) patvirtina, kad rąstiniui namui taikomas 1,5 proc. kasmetinės vertės mažinimo koeficientas. Teismas neturi pagrindo abejoti minėto įrodymo patikimumu. VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras yra Statybos ir urbanistikos ministerijos (dabar – Aplinkos ministerija) įsteigta nepriklausoma valstybės įmonė, kuri atlieka statybos produktų eksploatacinių savybių pastovumo vertinimą ir tikrinimą bei teikia statybos produktų sertifikavimo, eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo, vidinės gamybos kontrolės tikrinimo ir vertinimo paslaugas. Nustatyta, kad namelis yra pastatytas 2007 m. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant, kad padegimo metu pastatui buvo 10 metų, todėl sąmatinė vertė mažinama 15 proc. – 1 879,07 Eur.

Teismas pripažįsta, kad dėl turto sunaikinimo specifikos (tyčinis padegimas) ieškovas negali tikslai įrodyti nuostolių dydžio. Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tikslai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Tik tam reikalinga sąlyga, kad kai nustatytas žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti ir yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio.

Įvertinus visas nurodytas aplinkybes – ypač tai, kad namelis, esantis (duomenys neskelbtini), sunaikintas tyčia jį padegant, teismas nustato, kad ieškovui kaip šio pastato savininkui buvo padaryta 10 648,06 Eur turtinė žalą, kuri priteisina iš atsakovo.

CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog už kiekvieną ieškinį turi būti mokamas nustatyto dydžio žyminis mokestis. Tačiau kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, atleidžiamas nuo žyminio mokesčio (BPK 112 straipsnio 2 dalis). Žyminis mokestis nėra mokamas ir baudžiamojoje byloje paduodant apeliacinius bei kasacinius skundus dėl civilinio ieškinio išsprendimo. Proceso dalyvių padėtis negali būti pabloginama reikalaujant mokėti žyminį mokestį vien tik dėl to, kad baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas iš esmės neišsprendžia baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio, o vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 2 dalimi, pripažįsta civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2014, 2014 m. balandžio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-157/2014, 2015 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-317-697/2015). Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas, iš atsakovo nepriteisiamas.

Ieškovas V. U. taip pat prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl teismas šiuo klausimu nepasisako.

Kadangi teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra itin maža, nesiekianti Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (nauja redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d. Nr. 2014-12793) „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatyto dydžio“, teismas sprendžia, jog šios išlaidos tarp dalyvių neskirstytinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsniu, 262 straipsniu, 279 straipsniu, 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dešimt tūkstančių šešis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus šešis centus (10 648,06 Eur) žalos atlyginimo ieškovui V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini),

Nurodyti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos jis turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sprendimą priėmusiam teismui.

Sprendimas už akių įsiteisėja po 20 dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu atsakovas nepateiks pareiškimo dėl sprendimo peržiūrėjimo.

Sprendimas už akių atsakovo atžvilgiu neskundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundais.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per sprendimą už akių priėmusį Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.

Teisėja Loreta Masevičiūtė