- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-21
- Bylos Nr.
- e2S-1160-460/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- I. K.
- Atsakovas
- L. K.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo I. K. (I. K.) (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo I. K. ieškinį atsakovei L. K. (L. K.) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kt., išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas I. K. pateikė Vilniaus regiono apylinkės teismui ieškinį, juo prašo nutraukti jo santuoką su L. K. dėl sutuoktinės kaltės; nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui; atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi atsisakyta priimti ieškovo I. K. ieškinį. Pagrindiniai teismo argumentai:
2.1. Teismas pažymėjo, kad prieš kreipdamasis į teismą ieškovas turėjo pareigą kreiptis dėl teisės aktuose nustatytos privalomosios mediacijos taikymo ir ja pasinaudoti.
2.2. Teismas nustatė, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) 2023 m. gruodžio 18 d., raštu kreipėsi į L. K. su prašymu pateikti Tarnybai rašytinį sutikimą ar nesutikimą dėl prašymo vykdyti privalomąją mediaciją kopijos pateikimo I. K. atstovui. Tarnyba laikė, kad pareiškėja L. K. prieštarauja dėl dokumentų pateikimo, o Tarnybai nėra suteikti įgaliojimai teikti informaciją apie pareiškėją trečiosioms šalims be pareiškėjos aiškaus sutikimo. Taip pat informavo, kad Tarnyba nebuvo gavusi iš I. K. prašymo inicijuoti privalomosios mediacijos su L. K., todėl Tarnyba negali išduoti dokumento patvirtinančio, kad I. K. pasinaudojo privalomąja mediacija.
2.3. Atsižvelgęs į tai, jog ieškovas, prieš kreipdamasis į teismą, nesikreipė į Tarnybą dėl privalomosios mediacijos vykdymo, teismas nusprendė, kad ieškovas nesilaikė privalomos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos ir ieškinį atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
3.1. Apelianto teigimu, pagal Mediacijos įstatymo (toliau – ir MĮ) 21 straipsnio 5 dalį, jeigu per penkiolika darbo dienų nuo Tarnybos pranešimo išsiuntimo dienos negaunamas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija.
3.2. Apeliantas nurodo, kad jis neatsakė į jam siųstą pranešimą, todėl, jo nuomone, ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo ir yra laikoma, kad ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria nutarta ieškovo ieškinį atsisakyti priimti, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės
8.1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, t. y. pareiškė ginčo teisena nagrinėtiną ieškinį, kylantį iš šeimos teisinių santykių.
8.2. Ieškovas pateikė teismui 2024 m. sausio 3 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštą Nr. (11.14 Mr)(M-P-23-7396)-MPA, kuriame nurodyta, jog L. K. pateikė 2023 m. spalio 6 d. prašymą reg. Nr. M-P-2023-7396 vykdyti privalomąją mediaciją dėl išlaikymo nepilnamečiam (-s) vaikui (-ams) priteisimo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
9. Pirmosios instancijos teismas (toliau ir teismas) konstatavo, kad akivaizdu, jog mediacijos procesas tarp šalių prieš kreipiantis į teismą neįvyko, ieškovas nesikreipė į Tarnybą dėl privalomosios mediacijos vykdymo.
10. Atskirajame skunde nurodoma, kad apeliantas neatsakė į jam siųstą pranešimą, todėl, jo nuomone, ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo ir yra laikoma, kad ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija.
11. Apeliacinės instancijos teismas primena, jog nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusios Mediacijos įstatymo (toliau – ir MĮ) pataisos, numato privalomą ikiteisminę mediaciją šeimos ginčuose, nagrinėjamuose ginčo teisena CPK nustatyta tvarka (MĮ 20 straipsnio 1 punktas). Taigi, inicijuojant šeimos ginčą, pirmiausia turi būti pasinaudota privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka – mediacija.
12. Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka, išskyrus minėtame punkte aptartus smurto artimoje aplinkoje atvejus. Vadovaujantis MĮ 21 straipsnio nuostatomis, privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių. Abiem šiais atvejais Tarnybai paduodamas prašymas dėl mediatoriaus skyrimo MĮ 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba toks prašymas paduodamas pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, MĮ 13 straipsnyje nustatyta tvarka. Ginčo šalies prašyme turi būti nurodyta kitos ginčo šalies vardas, pavardė, ginčo dalykas, gyvenamosios vietos ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresas, o kai kita ginčo šalis yra juridinis asmuo – juridinio asmens pavadinimas, buveinės ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresas (MĮ 21 straipsnio 2, 3 dalys). Tuo atveju, kai privalomąją mediaciją inicijuoja tik viena iš ginčo šalių, Tarnyba arba mediatorius kreipiasi į kitą ginčo šalį su pranešimu apie gautą prašymą, kartu nurodydami, kad ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos turi būti gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo (MĮ 21 straipsnio 4 dalis). Jeigu per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos negaunamas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Šiais atvejais privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo ir yra laikoma, kad ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija (MĮ 21 straipsnio 5 dalis).
13. Taigi, kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl civilinės bylos iškėlimo dėl ginčų, kuriems nustatyta privalomoji neteisminė mediacija, teismui kartu su ieškiniu turėtų būti pateikiami rašytiniai įrodymai, kad ginčo šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja neteismine mediacija.
14. Kaip minėta, teismas skundžiama nutartimi ieškovo ieškinį atsakovei atsisakė priimti konstatavęs, jog ieškovas nesilaikė šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog mediacijos procesą inicijavo atsakovė. Kaip žinoma, ji Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriui pateikė 2023 m. spalio 6 d. prašymą reg. Nr. M-P-2023-7396 vykdyti privalomąją mediaciją. Atsakovė nurodė, kad kita ginčo šalis yra I. K., mediacija reikalinga dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo. Žinoma ir tai, kad ieškovas neatsakė į siųstą pranešimą dėl mediacijos vykdymo, t. y. ieškovas nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija.
16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog MĮ 21 straipsnio 4, 5 dalyse aiškiai reglamentuota, jog ginčo šalis per nustatytą terminą turėjo pateikti sutikimą dėl mediacijos vykdymo. Ginčo šaliai išreiškus nesutikimą dalyvauti privalomoje mediacijoje, kaip tai reglamentuota MĮ 21 straipsnio 5 dalyje, tik privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo ir yra laikoma, kad ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija.
17. Taigi, spręstina, jog įstatymas tiesiogiai ir imperatyviai reglamentuoja, jog tik ta šalis, kuri iniciavo privalomąją mediaciją, įgyja teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo ir yra laikoma, jog ji įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija (kai kita šalis nesutinka pasinaudoti privalomąją mediacija).
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Tarnyba teisingai ieškovui nurodė, jog privalomąją mediaciją inicijavo atsakovė, ieškovas išreiškė nesutikimą dėl privalomosios mediacijos vykdymo, todėl tik atsakovė MĮ prasme laikytina tinkamai įgyvendinusia įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija.
19. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė MĮ 21 straipsnio nuostatas ir padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir pagrįstai atsisakė priimti ieškinį vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu.
20. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Dėl procesinės bylos baigties
21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis, CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.