- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-11
- Bylos Nr.
- 2A-1308-232/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-10600-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Andrius Ignotas, Liuda Uckienė
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Atsakovas
- UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovei UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
I.GINČO ESMĖ.
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 20 083,26 Lt skolą ir delspinigius už žemės nuomą už 2009 metus, 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė naudojosi ieškovei priklausančiu žemės sklypu, esančiu Laisvės pr. 60, Vilniuje. Kadangi minėtas žemės sklypas nebuvo suteiktas atsakovei naudotis panaudos teisės pagrindais, sutinkamai su galiojančių teisės aktų normomis, laikytina, kad tarp šalių susiklostė faktiniai nuomos santykiai. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-06-03 priimtu sprendimu Nr. 1-1048 patvirtintose Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių 8 ir 17 punktuose numatyta, kad valstybinės žemės nuomininkas privalo iki einamųjų metu lapkričio 1 dienos deklaruoti ir lapkričio 15 dieną sumokėti atitinkamo mokestinio laikotarpio žemės nuomos mokestį. Atsakovė šios pareigos neįvykdė, todėl, ieškovės paskaičiavimu, už 2009 metais nuomos pagrindais naudotu žemės sklypu UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ yra skolinga 19 358,38 Lt sumą bei 697,88 Lt delspinigių (b.l.2-6).
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė ieškovės reikalavimus atmesti. Nurodė, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-07-09 sprendimu buvo panaikinti administraciniai aktai, kurių pagrindu buvo suformuotas, padalintas žemės sklypas, esantis Laisvės pr. 60, Vilniuje, nustatyta jo naudojimo paskirtis ir kt. Pagal teismų praktiką, civilinių teisių objektu gali būti tik identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas turtas. Atsakovės nuomone, panaikinus minėtus aktus, išnyko ir žemės sklypas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, todėl ir atsakovei išnyko pareiga mokėti nuomos mokestį. Be to, aplinkybė, kad nebuvo sudaryta rašytinė žemės sklypo nuomos sutartis leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė turėjo teisę neatlygintinai naudotis žemės sklypu užstatymo teise. Pasak atsakovės, ieškovės paskaičiuoto nuomos mokesčio už 2009 metus pagrįstumas taip pat kelia abejonių, kadangi žemės sklypo naudotojų yra daug, o nuomos mokesčių reikalaujama tik iš trijų subjektų (b.l.52-56).
Šalies argumentai
Ieškovė dublike nurodė, jog valstybinės žemės nuomos objektas buvo tiek prieš priimant Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-07-09 sprendimą dėl jų panaikinimo, kuris iš esmės paliktas galioti Vilniaus apygardos teismo 2010-04-14 nutartimi, tiek po sprendimo įsiteisėjimo. Be to, teismo sprendimu panaikintų teisės aktų paskirtis nebuvo žemės sklypo suformavimas. Aplinkybė, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės žemės sklypo nuomos sutarties negali būti pagrindas išvengti atsakovei prievolės vykdymo. Pažymėjo, kad atsakovės teiginiai dėl neva abejotino nuomos mokesčio apskaičiavimo ir kitų asmenų pareigos mokėti nuomos mokestį yra nepagrįsti jokiais įrodymais (b.l.78-80).
Tripliku atsakovė teigė, jog nors ieškovė nereagavo į atsakovės prašymą sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, pastaroji savo iniciatyva mokėjo ieškovei žemės nuomos mokestį iki tol, kol buvo aiškus nuomos objektas. Pabrėžė, kad žemės sklypo naudotojų yra daugiau nei 70, tačiau nėra išspręstas klausimas dėl žemės sklypo padalijimo jiems. Vadinasi, nėra aišku, kaip ieškovė galėjo teisingai paskaičiuoti atsakovės mokėtiną žemės nuomos mokestį. Atsakovė pakartotinai nurodė, kad po Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-07-09 sprendimo priėmimo žemės nuomos objekto teisiškai nebeliko, todėl atsakovė negali būti reikalaujama mokėti nuomos mokestį (b.l.88-91).
II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ESMĖ.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 22 d. sprendimu (b.l. 248-251) ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 20 083,26 Lt mokesčio nepriemoką ir delspinigius, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos (20 083,26 Lt) sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2010 m. birželio 11 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 274 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nustatė, kad atsakovė pateikė ieškovei žemės sklypo nuomos mokesčio deklaraciją už 2009 metus, nurodė apmokestintino žemės sklypo plotą bei sutiko su deklaracijoje nurodyta mokėtina valstybinės žemės nuomos mokesčio suma (b.l.182), todėl, atsakovei kilo pareiga sumokėti tokį mokestį ieškovei. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi deklaracijoje nurodytą nuomos mokestį ar būtų ginčijusi pačią deklaraciją. Konstatavo, kad atsakovė, pati deklaravusi naudoto ir apmokestintino žemės sklypo plotą ir vertes, apskaičiavusi nuomos mokesčio sumą, neturi teisės remtis aplinkybe, kad ji galimai moka nuomos mokestį už kitus valstybinės žemės sklypo naudotojus. Teismas pripažino, kad atsakovei priklausančios negyvenamosios patalpos yra ant ieškovei priklausančios žemės, t.y. atsakovė naudojosi konkrečia ieškovei priklausančia žemės dalimi. Tokiu atveju, atsakovės pareigos mokėti nuomos mokestį išnykimas vien tuo pagrindu, kad formaliai panaikinta nuomos objekto registracija, prieštarautų LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo ir protingumo principų turiniui. Teismas padarė išvadą, kad nuomos objekto teisinės registracijos panaikinimas nepanaikina nuomininko pareigos sumokėti nuomos mokestį.
III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO ARGUMENTAI, BEI PAGRRINDAIS
Apeliaciniu skundu atsakovė prašė panaikinti Vilniaus miesto pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, jog ginčijamame sprendime pažeistas LR CPK 270 str. 4 d. 3 p. t.y. teismas ginčijamame sprendime privalėjo nurodyti argumentus dėl kurių atmetė atsakovo atsiliepime ir triplike nurodytus rašytinius paaiškinimus, sprendime visiškai nepasisakyta dėl atsakovo triplike nurodytų argumentų, kad priėmus Vilniaus apygardos teismo 2010-04-14 nutartį civ.b. Nr.2A-163-516/2010 ir panaikinus teisės aktus, kuriais buvo nustatytas sklypo, esančio Laisvės pr. 60, Vilniaus m., teisinis režimas padaugėjo šio žemės sklypo naudotojų. Patalpų, esančių Laisvės pr. 60, Vilniaus m., savininkų tarpusavio susitarimu minėto žemės sklypo plotų pasidalijimas taip pat negalioja, todėl atsakovo pateiktoje 2009 m. deklaracijoje nurodyti duomenys apie naudojamą sklypo plotą neatitinka faktinės situacijos. Be to sklypo naudotojų padaugėjus keičiasi valstybinės žemės nuomos mokesčio, mokėtino atsakovo apskaičiavimo tvarka. 2009 m. deklaracija ieškovui pateikta 2009-11-02 t.y. iki Vilniaus apygardos teismo 2010-04-14 nutarties civ.b. Nr.2A-163-516/2010 priėmimo, todėl neatspindi faktinės žemės sklypo naudojimo situacijos.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu atsiliepime į apeliacinį skundą prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-22 sprendimą civ.b. 2-654-864/2011 palikti nepakeistą. Nurodė, jog pirmos intancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl teisėtai ir pagrįstai tenkino ieškovės ieškinį. Ieškovės teigimu, atsakovė akivaizdžiai nepagrįstai kelia klausimus į kuriuos argumentuotai atsakė pirmosios intancijos teismas savo sprendime. Iš esmės apeliaciniame skunde pakartoti teiginiai, kurie buvo nurodyti atsakovės triplike. Pirmos instancijos teismas teisingai konstatvo, jog pati atsakovė deklaravusi naudoto ir apmokestintino žemės sklypo plotą ir vertes, apskaičiavusi nuomos mokesčio sumą neturi teisės remtis aplinkybe, kad ji galimai moka nuomos mokestį už kitus valstybinės žemės sklypo naudotojus. Ieškovės teigimu pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2009 m. priteisimo, neturėjo pareigos vertinti Vilniaus apygardos teismo 2010-04-14 nutarties civ.b.Nr.2A-163-516/2010, taip pat ja sukeltų pasekmių ir šia nutartimi vadovautis, kadangi minėta nutartis buvo priimta tik 2010 metais ir negali turėti įtakos teisiniams santykiams susiklosčiusiems tarp šalių 2009 metais. Pažymėjo, jog teisingam bylos išsprendimui neturėjo reikšmės vėlesnis 2002-09-04 įrašo dėl 6,4860 ha ploto žemės sklypo registravimo Nekilnojamojo turto registro duomenų banke, panaikinimas. Pagal teismų praktiką, net nesuformuotas ir viešajame registre neįregistruotas sklypas nepanaikina valstybinės žemės naudotojo statuso. Pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė patvirtino, kad sklypu naudojasi nuo 2003m., vadinasi pripažino, jog yra valstybinės žemės naudotojas.
IV. APELIACINIO TEISMO NUSTATYTOS FAKTINĖS APLINKYBĖS PRIIMAMOS NUTARTIES ARGUMENTAI IR MOTYVAI
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, apeliacinio skundo ribose patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės ir procesinės teisės normas teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Pagal LR žemės reformos įstatymo 22 str. 2 d. valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai. Ši įstatymo nuostata reiškia, jog bet kurie faktiniai valstybinės žemės naudotojai, teisėtai besinaudojantys minėta žeme, privalo mokėti žemės nuomos mokestį, išskyrus atvejus, kai žemė suteikiama panaudos pagrindais. Taigi pagal įstatymą teisėtas žemės naudotojas visais atvejais privalo mokėti už naudojimąsi valstybine žeme, o neteisėtas naudojimas tokia žeme privalo būti nutrauktas. LAT Civilinėje byloje Nr. 2A-378-611/2009 yra išaiškinęs, kad Faktiniai valstybinės žemės naudotojai, kurie nėra sudarę nuomos sutarties, negali būti statomi į geresnę padėtį nei sudarę nuomos sutartį, nes tokiu atveju būtų pažeistas LR Konstitucijoje įtvirtintas lygybės principas.
LR CK 6.552 str. nustato, jog valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. LR Vyriausybės 2002-11-19 nutarimu Nr. 1798 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius“ buvo patvirtintos žemės nuomos mokesčio ribos, o savivaldybėms buvo pavesta savo teritorijose nustatyti konkrečius žemės mokesčius. Pagal 2009 06 03 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintų Valstybinės žemės nuomos mokesčio taisykles, kuriomis pakeistos anksčiau galiojusios 2003-10-01 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintos taisyklės (b.l7-18), atsakovė žemės mokestį už 2009 metus turėjo deklaruoti iki 2009 metų (einamųjų metų) lapkričio 1 d., o sumokėti iki 2009 metų lapkričio 15 d. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė deklaravo už 2009 metus mokėtiną žemės nuomos mokesčio sumą 2009 11 02 (b.l.114), pagal jos pačios užpildytą deklaraciją už naudojimąsi valstybinės žemės sklypu už 2009 metus laikotarpį ji turėjo sumokėti 19 385 ,19 Lt nuomos mokesčio.
Apeliantė savo apeliacinį skundą dėl pirmosios teismo sprendimo ydingumo iš esmės grindžia tuo jog pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad priėmus 2010 04 14 Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria buvo paliktas nepakeistas 2009 07 09 Vilniaus miesto 1 apylinkės sprendimas dalyje, kurioje nuspręsta panaikinti administracinį aktą (2004 06 04 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą) dėl sklypo suformavimo bei panaikinti įrašą nekilnojamojo turto registre dėl sklypo Laisvės pr. 60, Vilniuje suformavimo, nebegalioja ir sklype esančių patalpų savininkų susitarimas dėl sklypo naudojimo, atsiranda daugiau sklypo naudotojų. Todėl apeliantė nebeprivalo mokėti žemės nuomos mokesčio, nes nebėra nuomos objekto (žemės sklypo).
Tačiau atsakovė neneigia aplinkybių, kad ji naudojasi valstybine žeme ir neįrodinėja aplinkybių, kad nutraukė tokį naudojimąsi dar 2009 metais, atvirkščiai yra pripažinusi ir patvirtinusi tokį faktinį naudojimąsi sklypu užpildydama žemės mokesčio deklaraciją, tuo tarpu kaip jau minėta teismų praktikoje, žemės nuomos mokesčio mokėjimas grindžiamas būtent faktiniu valstybinės žemės naudojimu. Kitoks traktavimas sudarantis sąlygas nemokamais naudotis valstybės ištekliais (žeme) prieštarautų viešajam interesui ir kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime CK 1.5 str. 1 dalyje įtvirtintiems teisingumo protingumo ir sąžiningumo principams.
Kaip jau minėta, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. liepos 9 d. sprendimu pripažino Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrijos „Spaudos rūmai“ narių teisę ne konkurso tvarka proporcingai bendrijos nariams nuosavybės teise priklausančių patalpų plotui nusipirkti arba išsinuomoti žemės sklypo, esančio Vilniuje, Laisvės pr. 60 dalis, proporcingas bendrijos narių nuosavybės teise valdomų patalpų plotui; atnaujino terminą ir panaikino Vilniaus miesto valdybos 2001-11-08 sprendimą dėl žemės sklypo Laisvės pr. 60 Vilniuje padalijimo; atnaujino terminą ir panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2002-08-29 įsakymą, kuriuo nustatyta pagrindinė tikslinė žemės sklypo Laisvės pr. 60 Vilniuje naudojimo paskirtis ir būdas; atnaujino terminą ir panaikino 2004-06-04 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl 0,8522 ha ploto komercinės paskirties žemės sklypo Laisvės pr. 60 Vilniuje suformavimo; atnaujino terminą ir panaikino 2002-09-19 Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 3730-01, 2002-12-03 Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 5305-01, 2005-07-27 Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 2.3-6691-01 bei atnaujino terminą ir panaikino Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke 2002-09-04 padarytą įrašą dėl 6,4860 ha ploto žemės sklypo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2010 04 14 nutartimi nutarė minėto Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrijos „Spaudos rūmai“ narių teisė ne konkurso tvarka proporcingai bendrijos nariams nuosavybės teise priklausančių patalpų plotui nusipirkti arba išsinuomoti žemės sklypo, esančio Vilniuje, Laisvės pr. 60, dalis, proporcingas bendrijos narių nuosavybės teise valdomų patalpų plotui, panaikinti ir ieškinį šioje dalyje palikti nenagrinėtą. Likusias sprendimo dalis paliko nepakeistas.
Priimdami minėtus sprendimus teismai konstatavo, kad padalijant 7,8012 ha ploto žemės sklypą nebuvo vadovaujamasi proporcingumo principais, kad toks padalijimas pažeidžia administracinio pastato esančio Laisvės pr. teises, išsinuomoti administraciniam pastatui reikalingą eksploatuoti žemės sklypo dalį, nes į naujai suformuotą 6,4860 ha ploto žemės sklypą administracinis pastatas iš viso nepatenka. Prie minėto pastato suformuoto 0,8522 ha sklypo ploto neužtenka tinkamai pastato eksploatacijai užtikrinti. Tačiau minėti sprendimai negalėjo įtakoti faktinio naudojimosi žeme 2009 metais, nes tuo metu tebevyko ginčas, minėti sprendimai įsiteisėjo tik 2010 04 14. Byloje nėra duomenų, kad iki šių sprendimų įsiteisėjimo atsakovo teisės naudotis jo deklaracijoje nurodyta sklypo dalimi buvo kaip nors suvaržytos.
Šalies argumentai
Apeliantės procesiniuose dokumentuose nurodyta aplinkybė, kad yra ir daugiau sklypo adresu pr. Laisvės 60, Vilniuje naudotojų, kurie nemoka nuomos mokesčių nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku, nes šioje byloje ginčas sprendžiamas tik tarp įtrauktų į bylą asmenų, jų teisių ir pareigų.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai ištyrė visus pateiktus įrodymus ir nustatė visas ginčui spręsti reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl nėra pagrindo jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
NUTARĖ:
Vilniaus miesto 1 apylinkės 2011 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.