- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-04-07
- Bylos Nr.
- 2A-378-611/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė, Andžej Maciejevski (pran.)
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Atsakovas
- UAB „Saunų rojus“
- Kategorijos
- 50.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovo atstovei Erikai Mažeikaitei, atsakovo atstovui adv. Aurimui Mieželaičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui UAB „Saunų rojus“ dėl nuomos mokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo UAB „Saunų rojus“ 64 905,77 Lt nuomos mokesčio įsiskolinimą ir 2336,62 Lt priskaičiuotų delspinigių. Nurodė, kad 2001-11-28 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 449 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių tikslinimui ir sklypo Ozo g. 39 detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ buvo leista atsakovui UAB „Saunų rojus“ naudotis valstybine žeme. Pagal šalių susitarimą atsakovas įsipareigojo sklype, esančiame Ozo g. 39, Vilniuje, įrengti infrastruktūros objektus. 2003-01-24 atsakovui buvo išduotas leidimas 16392 kv. m. ploto valstybiniame žemės sklype vykdyti statybos darbus – statyti viešbutį. 2004-03-23 Statybos inspekcijos tarnyba išdavė atsakovui pažymą, kurios pagrindu buvo įregistruotos atsakovo nuosavybės teisės į nebaigtą statinį – apartamentinį viešbutį. Remdamasis Savivaldybės sprendimais suformuoti 16392 kv.m. ploto valstybinės žemės sklypą ir išduoti leidimą vykdyti statybas, atsakovas pradėjo naudotis valstybine žeme – statyti pastatą ir iki šiol tuo valstybinės žemės sklypu naudojasi, nes paminėtame sklype esantis nebaigtas statyti viešbutis nuosavybės teise tebepriklauso atsakovui. Ieškovas nurodė, jog pagal 2003-10-01 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintų Valstybinės žemės nuomos mokesčio taisyklių 2 p. atsakovas iki einamųjų metų lapkričio 1 d. privalėjo deklaruoti ir iki einamųjų metų lapkričio 15 d. sumokėti atitinkamo mokestinio laikotarpio žemės nuomos mokestį, tačiau atsakovas nustatytų mokesčių ieškovui nesumokėjo. Atsakovas už naudojimąsi valstybinės žemės sklypu už 2003-2006 metų laikotarpį turėjo sumokėti 64 905,77 Lt nuomos mokesčio: už 2003 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius – 3416,09 Lt, už 2004-2006 metus – 61 489,68 Lt. Taip pat prašė priteisti 2336,62 Lt dydžio delspinigius. Ieškovas nurodė, kad atsakovas iki šiol naudojasi žemės sklypu, nes jis yra užstatytas atsakovui priklausančiais statiniais, nutraukus žemės sklypo subnuomos sutartį, atsakovas privalėjo grąžinti valstybei sutvarkytą žemės sklypą, iš to daro išvadą, jog atsakovas iki šiol naudojasi šiuo žemės sklypu, todėl jis privalo mokėti teisės aktų nustatyta tvarka žemės nuomos mokesčius.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime pažymėjo, jog 1998-11-09 Vilniaus apskrities viršininkas įsakymu suteikė teisę Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos olimpiniam sporto centrui 99 metams naudotis 48446 kv. m. žemės sklypu Ozo g. 39, Vilniuje. 2000-09-11 Lietuvos olimpinis sporto centras ir UAB „Saunų rojus“ sudarė valstybinės žemės subnuomos sutartį dėl dalies žemės sklypo, 2000-10-10 Vilniaus apskrities viršininko administracija leido atsakovui sunuomojamame žemės sklype statyti sportininkų reabilitacijos Hidroterapijos centro pastatą, 2000-12-15 Lietuvos olimpinis sporto centras ir atsakovas papildomai susitarė dėl papildomo žemės sklypo subnuomos, tokiu būdu atsakovas subnuomos pagrindu savo žinioje turėjo 16392 kv. m. žemės sklypą adresu Ozo g. 39, Vilniuje. Vilniaus apskrities viršininko administracija neprieštaravo, kad atsakovui būtų papildomai subnuomuotas žemės sklypas. Atsakovas pagal Lietuvos olimpinio sporto centro pateiktas PVM sąskaitas-faktūras sumokėjo žemės nuomos mokestį subnuomotojui : 2003-03-13- 10768,19 Lt, 2003-03-17 - 7686,21 Lt, 2003-08-11- 11878,25 Lt. Vilniaus apskrities viršininko 2003-10-02 įsakymu nutraukta 48446 kv.m. ploto valstybinės žemės panaudos sutartis, pasirašyta su Lietuvos Olimpiniu sporto centru, apie tai atsakovą informavo subnuomotojas, atsakovas prarado teisę naudotis 16392 kv. m. ploto žemės sklypu. Atsakovas, atsiradus jo teisių pažeidimui, kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją, prašydamas įstatymų nustatyta tvarka sudaryti minėto žemės sklypo nuomos sutartį, tačiau teigiamai šis klausimas nėra išspręstas. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad atsakovui atimta teisė naudotis valstybiniu 16392 kv. m. ploto žemės sklypu, o Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 str.2 d. įtvirtinta, jog už naudojimąsi žeme žemės mokestį moka valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba, kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, pagrindo priteisti ieškovo prašomą 67242,39 Lt nuomos mokestį už 2003-2006 metų laikotarpį, skaičiuojant nuo 2003 m. lapkričio, nėra. Atsakovas pažymėjo, jog šiuo metu 16392 kv. m. ploto žemės sklypu nesinaudoja. Atsakovas taip pat nesinaudoja nebaigtos statybos pastatu, statybos darbai nevyksta. Taip pat atsakovas nurodė, jog tame pačiame sklype yra įsikūręs 2782 kv. m. ploto sporto aikštynas, į šį aikštyną nuo 2007-02-28 registruotos Lietuvos olimpinio sporto centro turtinės teisės, todėl ir dėl šios priežasties negali būti tenkinamas ieškovo ieškinys, nes minėtu sklypu naudojasi tretieji asmenys.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad atsakovas valstybinės žemės subnuomos sutarties, pasirašytos su Kūno kultūros ir sporto departamento prie LR Vyriausybės Lietuvos olimpiniu sporto centru, pagrindu subnuomavo 16392 kv.m. valstybinės žemės sklypą. Paminėtame sklype esantis nebaigtas statyti viešbutis nuosavybės teise priklauso atsakovui Vilniaus apskrities viršininko 2003-10-02 įsakymu Nr. 4883-01 nutraukta valstybinės žemės panaudos sutartis su Lietuvos Olimpiniu sporto centru, nuo šios datos nutrūko atsakovo ir Lietuvos Olimpinio sporto centro sudaryta valstybinės žemės subnuomos sutartis. LR Žemės reformos įstatymo 22 str. 2d. nurodyta, jog valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, LR Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo, moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai. Iš rašytinių įrodymų teismas nustatė, jog nuo 2003-10-02 atsakovas neturi jokio teisinio pagrindo naudotis 16392 kv.m. ploto valstybiniu žemės sklypu, šią aplinkybę patvirtina Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007-01-23 raštas Nr. (31)-1.2-529-(3.31), kuriuo, atsakant į atsakovo prašymą LR teisės aktų nustatyta tvarka išnuomoti ar parduoti žemės sklypą, nurodyta, jog patvirtinus teritorijos detalųjį planą, žemės sklypas žemės sklypo naudotojams bus išnuomotas detaliojo plano sprendinių pagrindu suformavus naudojamus sklypus. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo teismas nustatė, jog pastatas-apartamentinis viešbutis, 23 procentų statybos baigtumo, priklauso atsakovui, statinys pradėtas statyti 2003-2004 metais, esant atitinkamų valstybinių institucijų leidimams, iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatė, jog šiuo metu statybos darbai nevyksta, tačiau, nutraukus su atsakovu valstybinės žemės sklypo subnuomos sutartį, ne nuo atsakovo priklausančių aplinkybių, nebuvo išspęsta, ar atsakovas gali naudotis aukščiau paminėtu žemės sklypu ir tęsti statybos darbus. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad žemės nuomos mokesčiui išreikalauti iš atsakovo užtenka faktinio valstybinės žemės sklypo naudojimosi fakto, nes įstatymas nenumato faktinio valstybinės žemės naudojimo pagrindo. Be to, iš atsakovo pateiktų PVM sąskaitų–faktūrų padarė išvadą, jog valstybinės žemės nuomos mokestį atsakovas mokėjo subnuomotojui Lietuvos olimpinio sporto centrui, tai logiška, kadangi šias šalis siejo valstybinės žemės subnuomos sutartis. Lietuvos olimpinio sporto centrui valstybinės žemės sklypas buvo suteiktas teisės aktų nustatyta tvarka, jis turėjo pareigą mokėti žemės nuomos mokestį įstatymų nustatyta tvarka, be to, ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas, nuo 2000-09-11 subnuomavęs šį valstybinės žemės sklypą, tuo laikotarpiu būtų mokėjęs žemės nuomos mokestį ieškovui.
Šalies argumentai
Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto l apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų tenkintinas. Mano, jog priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nurodo, jog atsakovas pagal LR CK 6.499 str. 1,2 d. privalo mokėti ieškovui teisės aktų nustatyta tvarka priskaičiuotą žemės mokestį, t.y. kompensuoti nuomotojo patirtus nuostolius, už laiką kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą. Pažymi, jog atsakovas, subnuomodamas 16932 kv.m žemės sklypą, esantį Ozo g. 39, Vilniuje, ir po subnuomos sutarties nutraukimo gavo 2 statybos leidimus – 2002-10-29 statybos leidimą Hidroterapijos centro inžinerinės infrastruktūros statybai ir 2003-11-24 statybos leidimą apartamentiniam viešbučiui statyti. Taigi atsakovas po subnuomos sutarties nutraukimo ne tik gavo statybos leidimą subnuomotame sklype statyti apartamentinį viešbutį, bet ir pradėjo apartamentinio viešbučio statybos darbus, tai yra pats savo veiksmais sukūrė tokią situaciją, kad neturėdamas teisinio pagrindo, naudojosi žemės sklypu. Atsakovas hidroterapijos centro inžinerine infrastruktūra ir apartamentiniu viešbučiu užstatė jam subnuomos sutartimi suteiktą 16932 kv. m žemės sklypą. Nutraukus 2000-09-11 ir 2000-12-15 žemės subnuomos sutartis, atsakovas žemės sklypo ne tik kad nesutvarkė, bet ir pradėjo jame statybos darbus. Tai, kad šiame žemės sklype stovi nebaigtas statyti apartamentinis viešbutis, nuosavybės teise priklausantis atsakovui, reiškia, kad atsakovas negrąžino sutvarkyto žemės sklypo valstybei, atsakovas ir toliau naudojosi jo subnuomotu žemės sklypu. Minėtasis žemės sklypas negali būti naudojamas ar išnuomojamas trečiajam asmeniui, kadangi jis ir toliau yra užstatytas atsakovui nuosavybės teise priklausančiais statiniais. Mano, kad asmuo de facto nuosavybės teise turėdamas statinius žemės sklype, yra to žemės sklypo naudotojas. Pažymi, kad ieškovas prašo priteisti nuomos mokestį už 2003-2006 m. laikotarpį, todėl neturi reikšmės pirmosios instancijos teismo išvada, padaryta remiantis atsakovo pateiktu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame padėtis buvo fiksuota 2008-01-30, kad šiuo metu darbai ginčo žemės sklype nevyksta. Nurodo, jog faktinių aplinkybių konstatavimo protokole padėtis buvo fiksuota laikotarpiu, už kurį nėra prašoma priteisti nuomos mokesčio. Taip pat pabrėžia, jog atsakovas yra pareiškęs ieškinį kitoje byloje, kuriame teigia, kad tarp atsakovo ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos yra susiklostę faktiniai nuomos santykiai, tačiau Vilniaus apskrities viršininko administracija nepagrįstai juos atsisako įforminti įstatymų nustatyta tvarka. Todėl ieškovas mano, kad žemės sklypas po subnuomos sutarties nebuvo grąžintas valstybei, o toliau naudojamas atsakovo, ir vadovaudamasis LR CK 6.499 str. l, 2 d. atsakovas privalo mokėti jam teisės aktų nustatyta tvarka priskaičiuotą žemės nuomos mokestį. Priešingu atveju, būtų galima konstatuoti piktnaudžiavimą teise bei nepagrįstą praturtėjimą valstybės sąskaita. Kadangi ginčo žemės sklypas buvo išnuomotas ne aukciono tvarka, todėl nagrinėjamu atveju nuomos mokestis turėtų būti skaičiuojamas vadovaujantis 2003-10-01 Vilniaus miesto tarybos sprendimu Nr. 01A-41-87 „Dėl Valstybinės žemės nuomos mokesčio taisyklių tvirtinimo" (LR CK 6.552 str. 2 d.). Taip pat pažymi, jog pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas mokėjo nuomos mokestį subnuomotojui, kadangi sąskaitos – faktūros yra išrašytos 2003 m. kovo ir rugpjūčio mėn., o prašomas nuomos mokestis yra už 2003 m. lapkričio ir gruodžio mėn., bei 2004-2006 metus, per kuriuos atsakovas be teisinio pagrindo naudojosi žemės sklypu.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo apeliacinio skundo netenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Mano, kad ieškovo skundas yra nepagrįstas ir todėl turėtų būti netenkintinas. Nurodė, jog pagal Lietuvos olimpinio sporto centro išduotas 2003-03-13 ir 2003-08-11 PVM sąskaitas-faktūras atsakovas sumokėjo nuomos mokestį. 2003-10-02 Vilniaus apskrities viršininkas įsakymu Nr. 4883-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio Ozo g. 39, Vilniuje, panaudos sutarties nutraukimo", vadovaudamasis CK 6.480 str., 6.641 str. l d., nutraukė valstybinės žemės panaudos sutartį su Lietuvos olimpiniu sporto centru. Minėtu įsakymu nutraukus valstybinės žemės panaudos sutartį, nuo tos pačios datos, t.y. nuo 2003-10-02, nutrūko atsakov ir Lietuvos olimpinio sporto centro sudaryta valstybinės žemės subnuomos sutartis. Atsakovas nuo pat subnuomos sutarties nutraukimo 2003-10-02 buvo ir yra suinteresuota sžemės sklypą išsinuomoti. Nuo 2003 metų šiuo klausimu tarp atsakovo ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos vyko susirašinėjimas, iki šiol minėto nuomos klausimo išspręsti nepavyko, nuomos sutartis sudaryta nebuvo. Nuo 2003-10-02 atsakovui nustojus būti valstybinės žemės sklypo naudotoju, kuriam, žemės sklypas būtų suteiktas teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriam būtų leista žeme naudotis administruojančių institucijų sprendimu, nebeliko atsakovo pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį. Pažymi, jog ieškovo reikalavimai, kad atsakovas, vadovaujantis CK 6.499 str. 1, 2 d., privalo mokėti ieškovui teisės aktų nustatyta tvarka priskaičiuotą žemės mokestį, taip pat, jog atsakovas negrąžino sutvarkyto žemės sklypo valstybei, yra nauji, todėl nagrinėjamoje byloje turi būti palikti nespręstini (LR CPK 312 str.).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacijos tikslas - neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, o tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinį, faktinį, taip pat ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (LR CPK 263 str., 320 str., 329 str.).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus apskrities viršininko admnistracijos 1998-11-09 sprendimu Nr.3240-01 Kūno kultūros ir sporto departamento prie LR Vyriausybės Lietuvos olimpiniam sporto centrui (toliau- Lietuvos olimpiniam sporto centrui) 99 metams panaudai buvo suteiktas 48446 kv.m. ploto žemės sklypas, esantis Ozo g.39, Vilniuje (b.l.61), o Lietuvos olimpinis sporto centras pagal 2000-09-11 valstybinės žemės subnuomos sutartį bei 2000-12-15 šios sutarties pakeitimą atsakovui subnuomojo dalį panaudos pagrindu valdomo sklypo, t.y. 16392 kv.m. ploto žemės sklypo dalį sportininkų reabilitacijos Hidroterapijos centro patstato statybai ir naudojimui, Vilniaus apskrities viršininko administracija 2000-10-10 raštu (b.l.64) pritarė tokio pastato statybai, taip pat 2000-12-19 raštu (b.l.66) pritarė subnuomojamo sklypo plotui. Vilniaus apskrities viršininko 2003-10-02 įsakymu buvo nutraukta valstybinės žemės panaudos sutartis su Lietuvos olimpiniu sporto centru, atitinkamai nutrūko subnuomos sutartis. Atsakovas pareiškė valią nuomotis iš valstybės minėtą suformuotą 16392 kv.m. žemės sklypą (b.l.72), dėl tokios sutarties sudarymo kreipėsi į teismą. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas nuosavybės teise valdo pastatą-apartamentinį viešbutį aukščiau minėtame ir atsakovo subnuomotame žemės sklype (b.l.16-19). Pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis pastatas buvo pradėtas statyti 2003 metais, statyba buvo nutraukta 2004 metais. Vilniaus m. savivaldybės taryba 2001-11-28 sprendimu Nr.449 (b.l.12) patvirtino sklypo, esančio Ozo g.39, Vilniuje, detaliojo plano sprendinius, pagal kuriuos sklypo plotas 16392 kv.m., paskirtis- rekreacinė-komercinė, pastato aukštis gali iki 6 aukštų. Byloje duomenų, kad minėtas pastatas pastatytas neteisėtai, nėra. Priešingai, ieškovas nurodo, kad buvo išduotas atsakovui statybos leidimas, atsakovas šių aplinkybių neginčijo. Taigi, atsakovas pastatą statė jau po subnuomos sutarties nutraukimo. Minėti bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas teisėtai statė pastatą valstybinės žemės sklype. Atsakovo naudojamo 16392 kv.m. sklypo sprendiniai buvo patvirtinti 2001 m., todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovui buvo leista naudotis žeme teisės aktų nustatyta tvarka.
Pagal LR žemės reformos įstatymo 22 str. 2 d.valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai. Minėta norma reiškia, kad valstybinės žemės naudotojai, jeigu jie teisėtai naudojasi šia žeme, visais atvejais privalo mokėti žemės nuomos mokestį, išskyrus atvejus, kai žemė suteikiama panaudos pagrindais ir tokia valia yra aiškiai išreikšta suteikimo dokumentuose. Minėta normos redakcija reiškia, kad nebūtinai turi būti sudaryta nuomos sutartis, pakanka, kad valstybinė žemė yra naudojama bet kokiu teisėtu pagrindu. Priešingu atveju, esant neteisėtam naudojimui, toks neteisėtas naudojimas turi būti nutraukiamas teisės aktų nustatyta tvarka, nes būtų kitaip pažeidžiama viešoji tvarka ir visuomenės interesas. Be to, faktiniai valstybinės žemės naudotojai, kurie nėra sudarė nuomos sutarties, negali statomi į geresnę padėtį nei sudarę nuomos sutartį, nes būtų pažeistas LR Konstitucijoje įtvirtintas lygybės principas. Atsakovas teisėtai valstybinėje žemėje yra pradėjęs pastato statybą, todėl pripažintina, kad teisėtai faktiškai naudoja valstybinę žemę. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad faktinio teisėto valstybinės naudojimo fakto nepakanka reikalauti mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė LR žemė sreformos įstatymo 22 str. 2 d., netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas (LR CPK 185 str., 330 str., 326 str. 1 d. 2 p.).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2001-11-28 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 449 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių tikslinimui ir sklypo Ozo g. 39 detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ buvo leista atsakovui naudotis valstybine žeme, esančia Ozo g. 39, Vilniuje, - 16392 kv.m. sklypu, taip pat patvirtintas ieškovo ir atsakovo susitarimo dėl infrastruktūros objektų plėtojimo sąlygų turinys ir forma, 2003-01-24 atsakovui buvo išduotas leidimas 16392 kv.m. ploto valstybiniame žemės sklype vykdyti statybos darbus, remdamasis Savivaldybės sprendimais suformuoti 16392 kv.m. ploto valstybinės žemės sklypą ir išduoti leidimą vykdyti statybas, atsakovas pradėjo naudotis valstybine žeme. Atsakovas, kaip matyti iš bylos duomenų, kreipėsi į Vilnaius apskirties viršininko administraciją dėl būtent tokio ploto žemės sklypo išnuomavimo, į teismą kreipėsi dėl tokio dydžio žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo. Todėl pripažintina, kad atsakovas naudoja 16392 kv.m. ploto žemės sklypą ir už tokio ploto žemės sklypą turi mokėti nuomos mokestį. Todėl atmestini atsakovo argumentai dėl to, kad naudoja mažesnę žemės sklypo dalį ir todėl neturi mokėti nuomos mokesčio. Atsakovas statybos darbus vykdė po subnuomos sutarties nutraukimo, įrodymų, kad atsakovas nebaigė statybos darbų dėl ieškovo kaltės, byloje nėra. Todėl statybos darbų nutraukimas nepaneigia žemės naudojimo fakto ir pareigos mokėti nuomos mokestį. Faktinių aplinkybių konstatvimo protokolas dėl jau aukščiau nurodytų motyvų esminės reikšmės bylai neturi ir nepaneigia atsakovo pareigos mokėti nuomos mokesčio už 16392 kv.m. žemės sklypą.
LR CK 6.552 str. nustato, jog valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. LR Vyriausybės 2002-11-19 nutarimu Nr. 1798 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius“ buvo patvirtintos žemės nuomos mokesčio ribos, o savivaldybėms buvo pavesta savo teritorijose nustatyti konkrečius žemės mokesčius. 2003-10-01 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 01A-41-87 „Dėl Valstybinės žemės nuomos mokesčio taisyklių patvirtinimo“ buvo nustatyta valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka, išnuomojant valstybinę žemę. Ieškovas priskaičiavo atsakovui valstybinės žemės nuomos mokestį už 2003 m. lapkričio –gruodžio mėn., t.y. už laikotarpį jau po subnuomos sutarties nutraukimo, todėl atsakovo prieš tai mokėtas nuomos mokestis neturi teisinės reikšmės bylai, nes reiškiamas reikalavimas neapima subnuomos laikotarpio. Reikalaujamą žemės nuomos mokestį ir jo dydį patvirtina ieškovo į bylą pateiktos žemės moeksčio deklaracijos, atsakovas nepateikė tai paneigiančių įrodymų. Todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 64905,77 Lt žemės nuomos mokesčio. Kiti apeliacinio skundo argumentai nebeturi teisinės reikšmės bylai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
2003-10-01 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr.01A-41-87 „Dėl Valstybinės žemės nuomos mokesčio taisyklių patvirtinimo“ 2.1 p. juridiniai asmenys valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimą privalo pateikti iki einamųjų metų lapkričio 1 d., o pagal 2.2 p. nuomos mokestį turi sumokėti iki einamųjų metų lapkričio 15 d. Atsakovas minėto teisės akto nustatyta tvarka valstybinės žemės nuomos mokesčio nemokėjo, todėl ieškovas pagal minėtu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintų „valstybinės žemės nuomos mokesčio taisyklių“ 10 p. teisėtai priskaičiavo atsakovui 2336,62 Lt delspinigių (LR CK 6.71 str. 1 d.) (b.l.24). Todėl ši delspinigių suma priteistina ieškovui iš atsakovo.
Ieškovas sumokėjo 30 Lt antstoliui už procesinių dokumentų įteikimą atsakovui, 82,60 Lt už skelbimus spaudoje. Patenkinus ieškinį, šios išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovo (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.). Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o patenkinus ieškinį, iš atsakovo valstybei priteistina 2017,27 Lt žyminio mokesčio (LR CPK 83 str. 1 d. 5 p., 85 str. 1 d. 1 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimą panaikinti. Ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį patenkinti ir priteisti ieškovui iš atsakovo UAB „Saunų rojus“ 64 905,77 Lt (šešiasdešimt keturių tūkstančių devynių šimtų penkių litų 77 ct) nuomos mokesčio įsiskolinimą ir 2336,62 Lt (du tūkstančius tris šimtus trisdešimt šešis litus 62 ct) delspinigių, iš viso 67242,39 Lt.
Priteisti iš atsakovo UAB „Saunų rojus“ 112,60 Lt (vieną šimtą dvylika litų 60 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui Vilniaus miesto savivaldybei ir 2017,27 Lt (du tūkstančius septyniolika litų 27 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.