- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-23
- Bylos Nr.
- ATP-226-282/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-01696-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
- Kategorijos
- 2.2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno AVMI) apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį ir 41⁴ straipsnio 3 dalį E. K. atžvilgiu nutraukta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad 2015-11-25 10.30 val. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, jog „E. K. ūkyje 2015-11-25 dirbo darbininkai V. T. (gim. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)), L. S. (gim. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)), melžėjos L. T. (gim. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) ir S. R. (gim. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)). V. T. nurodė, kad pas ūkininką dirba įvairius žemės ūkio darbus nuo 2015 m. spalio 31 d. Prašymą įsidarbinti parašė po Kauno apskrities VMI (toliau Kauno AVMI) specialistų patikrinimo 2015-11-18, t.y. 2015-11-19, darbo sutarties su E. K. nebuvo sudaręs, žodžiu sutarė, kad bus mokamas 400-500 Eur darbo užmokestis, bus aprūpintas gyvenamuoju plotu. Prieš patenkant 2015-11-18 Kauno AVMI specialistams į ūkio pastatus, ūkininkas E. K. garažo palėpėje skubiai paslėpė darbininkus V. T. ir L. S., dirbusius ūkyje nesudarius darbo sutarties. Nors V. T. žodžiu informavo E. K., kad neturi traktorininko pažymėjimo, ūkininko nurodymu V. T. traktoriumi su priekaba vežė šiaudų ir šieno rulonus iš pievų į (duomenys neskelbtini), esantį ūkininko ūkį. E. K. nurodymu V. T. taip pat vežė grūdus į malūną, remontavo traktorių. E. K. 2015-11-12 apie 9 val. prie garažo padavė 100 eurų darbininkui L. S. ir nurodė juos atiduoti V. T. kaip darbo užmokestį. Gavęs pinigus V. T. nepasirašė jokio apskaitos dokumento. Ūkininkas E. K. 2015-11-25 pateikė 2015-11-22 su V. T. sudarytą darbo sutartį (be numerio) ir V. T. prašymą (nenurodyta prašymo pateikimo data) įsidarbinti. E. K. nepateikė informacijos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau VSDFV) apie su V. T. sudarytą darbo sutartį. V. T. ūkyje dirbo 24 dienas. L. S. nuo 2015 m. spalio 31 d. ūkininko ūkyje dirbo įvairius darbus (skaldė malkas, valė gyvulių gardus, šėrė gyvulius), darbo sutarties su ūkininku nebuvo sudaręs, prašymo įsidarbinti nerašė. L. S. nuo 2015 m. spalio 31 d ūkininko ūkyje dirbo įvairius darbus (skaldė malkas, valė gyvulių gardus, šėrė gyvulius), darbo sutarties su ūkininku nebuvo sudaręs, prašymo įsidarbinti nerašė. Ūkininkas E. K. L. S. suteikė gyvenamąjį plotą, 2015-11-12 savo kieme sumokėjo L. S. 40 Eur darbo užmokesčio. Gavęs pinigus, L. S. nepasirašė jokio buhalterinės apskaitos dokumento. 2015-11-25 E. K. pateikė 2015-11-22 su L. S. sudarytą darbo sutartį (be numerio) ir L. S. prašymą įsidarbinti (taip pat nenurodant datos). E. K. nepateikė informacijos VSDFV apie su L. S. sudarytą darbo sutartį. L. S. ūkyje dirbo 24 dienas. L. T. ūkyje dirba melžėja nuo 2015 m. spalio 31d., nors informaciją apie jos įdarbinimą VSDFV E. K. perdavė tik 2015-11-04, t. y. praėjus 3 dienoms nuo faktiškai pradėtos dirbti datos. Ūkininkas E. K. suteikė L. T. gyvenamąjį plotą, sutarė, kad už mėnesį bus mokamas 400 Eur darbo užmokestis. Darbuotojai 2015-11-23 paprašius išmokėti darbo užmokestį darbdavys atsakė, kad įvertinus maisto produktų kainą L. T. liko 25 Eur darbo užmokesčio. 2015-11-24 apie 9 val. L. T. paskambinus E. K. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) pastarasis nurodė, kad 20 Eur darbo užmokestis įdėtas į vokelį ir padėtas ant ūkininko garaže palikto sunkvežimio „GAZ“ sėdynės. Darbo užmokestį sudėtą į baltos spalvos vokelį iš minėto automobilio L. T. atnešė kartu ūkyje dirbantis jos vyras V. T.. Gavusi darbo užmokestį, pagal darbo sutartį ūkyje dirbusi L. T. nepasirašė jokio buhalterinės apskaitos dokumento. Tuo E. K. pažeidė 2002-06-04 Lietuvos Respublikos Darbo kodekso patvirtinimo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-926, 99 str. reikalavimus. Šiais veiksmais padarė pažeidimą numatytą LR ATPK 41³ str. 1 d., 41⁴ str. 3 d.“
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Kauno AMVI prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2016-03-25 nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Teigia, kad teismo nutarimas yra nepagrįstas, nes teismas neteisingai vertino įrodymus, nevisiškai išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes bei padarė procesinių pažeidimų. Nurodo, kad E. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas dėl ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje ir 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatytus pažeidimus, nes 2015-11-25 atlikto operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, jog E. K. ūkyje darbininkai V. T. ir L. S. dirba nuo 2015-10-31 nesudarę darbo sutarčių, o L. T. – dirba nuo 2015-10-31, nors apie jos įdarbinimą Sodrai buvo pranešta tik 2015-11-04, taip pat buvo nustatyta, kad E. K. išmokėjo L. T. 20 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, kad ji niekur nepasirašė apie gautą darbo užmokestį. Teigia, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų (liudytojų ir specialistų parodymų), jog E. K. padarė administracinius teisės pažeidimus. Taip pat teigia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė ATPK 283 straipsnio reikalavimus, nes nepaskelbė administracinio teisės pažeidimo protokolo, o byla buvo pradėta nagrinėti išaiškinus dalyvaujantiems bylą asmenims jų teises ir pareigas bei išklausius prašymus, po to iš karto buvo apklausti liudytojai. Pastebi, kad prieš liudytojų apklausą nebuvo išsiaiškinta ir E. K. pozicija dėl surašyto protokolo, jis apklaustas tik po visų liudytojų apklausos. Dėl to mano, kad tokia ATPK 283 straipsnį pažeidžianti nagrinėjimo tvarka leido administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pateikti paaiškinimus dėl surašyto ATPK protokolo atsižvelgus į liudytojų parodymus. Apeliantas teigia, kad teismas neapklausė 2015-11-25 kartu su nelegaliais darbuotojais dirbusios S. R., o rėmėsi parodymais liudytojų, kuriuos atsivežė E. K.. Nurodo, kad liudytojas A. S. pas E. K. nedirba, o kaip pats liudytojas nurodė, tik būna jo sodyboje, nes gydosi sulaužytą koją; liudytoja D. P. nurodė nuo 2015-11-04 tris kartus mačiusi oficialiai E. K. ūkyje dirbusią melžėją L. T.; liudytoja V. K. nurodė mačiusi į E. K. ūkį į svečius atėjusią L. T. bei du vyrus. Dėl to liudytojų A. S. ir V. K. parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, nes jie E. K. ūkyje lankėsi tik epizodiškai. Pažymi, kad teismo nutarime nustatyta, jog E. K. ūkyje dirbo darbininkai V. T., L. S., L. T. ir S. R., tačiau teismas nepagrįstai nusprendė bylą nutraukti dėl to, kad V. T., L. T. ir L. S. parodymai yra nenuoseklūs, prieštaraujantys pateiktiems rašytiniams įrodymams. Apeliantas nesutinka su tokia teismo išvada, kadangi šie asmenys pirminiuose paaiškinimuose viską išdėstė nuosekliai, taip pat jie nuosekliai parodė ir teisme. Vienintelis jų parodymų netikslumas buvo – netiksli darbo E. K. ūkyje pradžios data. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką pirminiai paaiškinimai pripažįstami objektyvesniais ir patikimesniais, nes jie yra neįtakoti laiko ir kitų aplinkybių (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A17-301/2007, Nr. A556-695/2009). Nors E. K. pateikė į bylą šių asmenų paaiškinimus, pateiktus jam asmeniškai (46–49 b. l.), tačiau L. T., V. T. ir L. S. teisme paaiškino, jog už E. K. pateiktus paaiškinimus jiems buvo sumokėta ir taip jie susigrąžino dalį už darbą gautų pinigų. Teigia, kad teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, jog E. K. į bylą pateikė L. T., V. T. ir L. S. paaiškinimus, tačiau jo teigimu pas jį dirbo tik L. T.. Nelegaliai dirbusių asmenų paaiškinimai darbdaviui yra vienas svarbiausių įrodymų šioje byloje, kad juos ir E. K. siejo ir darbo santykiai. Nurodo, kad liudytojai L. T., L. S. ir V. T. paaiškinimuose nurodė, kad jie su E. K. susitarė ne tik dėl piniginio darbo užmokesčio, bet ir dėl gyvenamosios vietos suteikimo bei maitinimo. Iš visos bylos medžiagos matyti, kad liudytojai gyveno pas E. K., gyveno net ir po to, kai buvo kilęs konfliktas dėl alkoholinių gėrimų vartojimo ir buvo atvykusi policija, o išvyko tik po to, kai buvo atvykę Kauno AVMI pareigūnai, atliktas patikrinimas, asmenys surašė paaiškinimus E. K. bei gavo dalį darbo užmokesčio. Pažymi, kad patikrinimą atlikusio specialisto R. L. parodymai yra nuoseklūs, jis du kartus vyko į E. K. ūkį (pirmą kartą gavęs anoniminį pranešimą dėl nelegaliai dirbančių asmenų (tuo metu tariamo konflikto dėl išgertuvių tarp E. K. ir nelegaliai dirbančių asmenų dar nebuvo) ir antrą kartą jau gavęs pranešimą iš E. K. ūkyje dirbusios darbuotojos L. T.). Taip pat nurodo, kad teismas nutarime nepasisakė ir dėl ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalies pažeidimo (neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo L. T.), nors liudytojai L. S. ir V. T. patvirtino perdavę L. T. papildomus pinigus už darbą (atskaičius už maistą), gautus iš E. K.. Teigia, kad skunde nurodytos aplinkybės patvirtina, kad teismas netinkamai ištyrė ir įvertino visus įrodymus, taip pažeisdamas ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl mano, kad nutarimas turi būti panaikintas ir byla grąžinta iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą E. K. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo bylą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl jam surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Teisus apeliantas, kad apylinkės teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus. Iš posėdžio protokolų matyti, kad nors apylinkės teismas posėdžių pradžioje nurodė, kokia byla bus nagrinėjama, tačiau nei vieno posėdžio metu (LITEKO esantys posėdžių garso įrašai) nebuvo paskelbtas E. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kaip tai numato ATPK 283 straipsnis. Be to, apylinkės teismas skundžiamame nutarime visiškai nepasisakė dėl E. K. inkriminuoto ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo požymių buvimo ar nebuvimo E. K. veiksmuose. Taip pat iš nutarimo matyti, kad E. K. nekaltumą apylinkės teismas grindė liudytojos D. P. parodymais, jog ūkyje L. T. buvo įdarbinta, kad ją ūkyje liudytoja matė tik tris kartus, L. S. ir V. T. dirbančių ūkyje nematė bei pastarųjų nepažįsta. Tačiau iš paties E. K. pateiktų rašytinių duomenų matyti, kad pagal 2015 m. lapkričio mėnesio darbo grafiką D. P. dirbo, bet pagal to paties mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį D. P. nuo 2015-11-01 iki 2015-11-10 sirgo (laiko apskaitos žiniaraštyje minėtu laikotarpiu pažymėta „L“), o nuo 2015-11-11 iki 2015-11-30 buvo atostogose (pažymėta „A“) (82, 83 b. l.). Be to, iš pažymų apie E. K. ūkyje dirbančius apdraustus asmenis matyti, kad D. P. nenurodyta tarp ūkyje dirbančių asmenų, nors tiek pati liudytoja, tiek ir E. K. teisme teigė, jog D. P. ūkyje dirba nuo 2004 m., jokių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų nepateikė. Taigi, tarp liudytojos D. P. parodymų ir byloje esančių rašytinių duomenų yra prieštaravimų, kurie nebuvo pašalinti teismo posėdyje ir kurie nebuvo įvertinti skundžiamame sprendime. Taip pat iš bylos matyti, kad teismas buvo nutaręs posėdyje apklausti 2015-11-25 E. K. ūkyje dirbusią S. R., tačiau teisme ji nebuvo apklausta, apylinkės teismas 2016-02-15 nutartimi buvo nutaręs ją atvesdinti (68, b. l.). Iš teismo posėdžio protokolo (86 b. l.) matyti, kad teismas neišsiaiškinęs liudytojos S. R. neatvykimo į teismą priežasčių, bylą išnagrinėjo neišsprendęs klausimo dėl S. R. būtino (nebūtino) dalyvavimo nagrinėjant bylą. Be to, iš bylos matyti, kad apylinkės teismas skundžiamą sprendimą priėmė remdamasis suinteresuotų duoti E. K. palankius parodymus asmenų – D. P. (E. K. darbuotoja, kurios darbo faktas yra ginčytinas dalykas), V. K. ir A. S. (D. P. sūnus, kuris gyveno ūkyje bei gydėsi, ir jo draugė, kuri buvo tik atvažiavusi į svečius pas A. S.) parodymais, tačiau neapklausė įvykio metu oficialiai ūkyje dirbusių asmenų, kurie būtų patvirtinę arba paneigią liudytojų L. ir V. T., L. S. parodymus apie jų įsidarbinimą ir dirbtus darbus ūkyje bei kitas aplinkybes. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas E. K. administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo neišsamiai ir neobjektyviai, neištyręs visų įvykio aplinkybių, neapklausęs visų liudytojų, nepašalinęs esančių prieštaravimų. Dėl to skundžiamas nutarimas naikinamas kaip nepagrįstas.
Be to, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad E. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra surašytas pažeidžiant ATPK 260 straipsnio 1 dalies reikalavimus, ir šis ATPK pažeidimas sukliudė teismui priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė), žinomas pažeidimą padaręs asmuo, galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, privalo surinkti įrodymus, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes. Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje N756-135/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 28 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-2012).
E. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas dėl ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje (dėl nelegalaus darbo) ir ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje (Dėl tyčinio darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos LR DK, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimas arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimo). Iš E. K. suformuluoto kaltinimo matyti, kad kaltinime nurodytas tik faktas, kad 2015-11-25 E. K. ūkyje dirbo darbininkai V. T., L. S., melžėjos L. T. ir S. R. bei nurodytos 2015-12-03 operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. FR1043-10549 užfiksuotos aplinkybės, perrašytos iš liudytojų L. T., V. T. ir L. S. paaiškinimų, tačiau iš tokio kaltinimo visiškai neaišku, koks nelegalaus darbo laikotarpis, kokie Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimai buvo pažeisti, kokie objektyvūs duomenys paliudija pažeidimo faktą, nes iš bylos matyti, kad kaltinimas E. K. buvo grindžiamas tik konfliktuojančių šalių paaiškinimais. Taigi, suformuluotas kaltinimas E. K. nekonkretus ir netgi neaiškus, ir tai pažeidžia E. K. teisę į gynybą. Be to, iš bylos matyti, kad E. K. kaltė grindžiama tik byloje esančia operatyvaus patikrinimo pažyma ir prie jos pridėtų dokumentų (paaiškinimų, darbo sutarčių, prašymų priimti į darbą) kopijomis bei duomenimis apie 2015 m. lapkričio mėnesį E. K. ūkyje apdraustus darbuotojus, tačiau byloje nėra įvykio metu E. K. ūkyje dirbusių asmenų – S. R., L. P. ir kt. paaiškinimų (parodymų) apie L. T., V. T. ir L. S. nelegalų drabą ūkyje bei apie kitas liudytojų nurodytas aplinkybes (girtavimą, policijos kvietimą, ką pasiaiškindamas nurodė E. K.). Šios visos paminėtos aplinkybės rodo, kad pareigūnas, kuris apylinkės teisme buvo apklaustas liudytoju ir kuris 2015-11-25 konstatavo nelegalaus darbo faktą E. K. ūkyje, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą nesurinkęs įrodymų, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 256 straipsnis).
Paminėti pažeidimai rodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole E. K. suformuluotas kaltinimas yra ydingas, kad nagrinėjamoje byloje esantis administracinio teisės pažeidimo protokolas yra surašytas pažeidžiant ATPK 260 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir tokie administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai yra esminiai, kliudantys bylą nagrinėti teisme ir bylą nagrinėjantis teismas neturi galimybės jų ištaisyti. Minėtų pažeidimų apylinkės teismas neįvertino ir tai sukliudė teismui priimti teisingą sprendimą. Dėl to skundžiamas apylinkės teismo nutarimas naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą laikantis ATPK 260 straipsnyje nustatytų reikalavimų bei surinkti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas nutarimas naikinamas, skundo argumentai dėl E. K. kaltės nenagrinėjami.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹ straipsniu, 302¹² straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutarimą ir grąžinti E. K. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai – Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.