Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

2021-06-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-410-563/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2021-06-09Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-09-06Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-09
Bylos Nr.
II-410-563/2021
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00589-2021-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Violeta Olcvikienė (pirm.)
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-410-563/2021Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00589-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.3; 21.9.4
Registro objektas ROIK: 21127566509(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. birželio 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Olcvikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. M. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021-04-14 nutarimo panaikinimo, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas 2021-04-14 A. M. surašė administracinio nusižengimo nutarimą dėl įvykdyto pažeidimo, numatyto LR ANK 420 straipsnio 2 dalyje ir paskyrė 450 eurų baudą.

2021-05-04 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas A. M. skundas, kuriame jis nurodo, kad nesutinka su 2021-04-14 nutarime nurodytu pažeidimu, prašo panaikinti Klaipėdos AVPK KPT Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialisto 2021-04-14 nutarimą. Skunde nurodė, kad nagrinėjamo pažeidimo nepadarė, be to administracinio nusižengimo byloje nėra neginčijamų duomenų, įrodančių administracinio nusižengimo padarymą, o vaizdo įraše nesimato nei vairuotojo, nei transporto priemonės valstybinių numerių. Taip pat nurodė, kad nutarime nurodytu pažeidimo padarymo metu jis buvo pas draugą T. M. namuose, kur padėjo jam atlikti būsto remonto darbus.

Atsiliepimas

Klaipėdos Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnyba pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su A.M. skundu. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjo skunde dėstoma versija laikytina gynybine, todėl atmestina, nurodyta siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Pateikti įrodymai (administracinio nusižengimo protokolas, vaizdo medžiaga, fotonuotraukos, pranešėjo pateikta informacija ir kita rašytinė bylos medžiaga), patvirtina, kad padaryta skundžiamajame nutarime nurodyta veika ir neginčytinai yra įrodytas pažeidėjo administracinio nusižengimo įvykdymas. Įvertinus visas administracinio nusižengimo byloje nustatytas, logiškas bei nuoseklias, aplinkybes neabejotinai nustatyta ir įrodyta, kad A. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 420 straipsnio 2 dalyje, jam paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka LR ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. A. M. pagrįstai paskirta administracinė nuobauda – minimali sankcijoje numatyta bauda ir privaloma administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, naikinti skundžiamą nutarimą pagal skunde nurodytus motyvus nėra teisinio pagrindo.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nuomone, A. M. skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021-04-14 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) be pakeitimų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi ANK ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais (ANK 590 straipsnio 1 dalis). ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Vadinasi, institucija, gavusi suinteresuoto asmens pareiškimą, privalo įsitikinti, ar tokiame pareiškime nurodyto asmens veika turi administracinio nusižengimo požymių, o byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti (ANK 563 ir 567 straipsniai).

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad atlikto tyrimo metu buvo įvertintos visos aplinkybės, turinčios reikšmės teisiniam padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 str. 2 d. vertinimui, todėl pareigūno, atlikusio administracinio nusižengimo tyrimą, padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo teisenos ir priimto nutarimo yra pagrįstos.

Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo tyrimo medžiagos ROIK: 21127566509,matyti, kad 2021-04-14 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnysis specialistas, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, priėmė nutarimą ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – LR ANK) 420 straipsnio 2 dalimi, paskyrė A. M. administracinę nuobaudą – 450 Eur baudą su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 (dvylikai) mėnesių už tai, kad jis 2021-01-09, 12.25 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, darydamas kelių eismo taisyklių pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, keliant pavojų eismo saugumui, savo bei kitų žmonių saugumui, tai yra vairavo transporto priemonę (lengvąjį keleivinį automobilį) teritorijoje, į kurią bet kurio metu gali patekti pėstieji ar transporto priemonės, kurios važiuojamoji kelio danga padengta šlapiu sniegu ir ledu, neatsižvelgdamas į vietovės ypatumus, važiuojamosios dalies būklę, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia (specialiai) staigiai sukdamas kairėn, taip keičiant transporto priemonės judėjimo kryptį ir nerodant atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, spausdamas akseleratoriaus pedalą - didinant variklio apsukas, dėl ko galiniai automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus), taip priversdamas transporto priemonę slysti šonu nuo važiuojamosios kelio dalies vieno krašto į kitą važiuojamosios kelio dalies „piešiant vingiuotą kelią“ ir padarant transporto priemonę sunkiai valdomą, dėl ko atsiranda didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukėlimui. Tokiais savo veiksmais tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, bei pademonstravo niekinantį požiūrį visuomeninei tvarkai, kuri ypač tarp eismo dalyvių yra grindžiama tarpusavio suvokimu, pagalba ir pagarba.

KET 4 punkte nurodoma, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu; 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; 119 punkte nurodoma, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto; 127 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, – užtraukia baudą vairuotojams nuo 450 Eur iki 550 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Konstatavus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi būti nustatomos ir chuliganiškos paskatos, tai yra tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pademonstruoti niekinantį požiūrį į aplinkinius, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015).

Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A.M. neigia padaręs administracinį nusižengimą, nepripažino, kad buvo įvykio vietoje nurodytu nutarime laiku , nesutiko, jog chuliganiškai vairavo automobilį . Teigė, jog jis nutarime nurodytu laiku buvo pas draugą T. M. namuose, kur padėjo jam atlikti būsto remonto darbus.

Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais pareiškėjo paaiškinimais ir vertina juos kritiškai. Atsakomybėn patraukto asmens teiginius, nurodytus skunde, paneigia policijos pareigūnų surinkti įrodymai (administracinio nusižengimo protokolas, fotonuotraukos, pranešėjo pateikta informacija ir kita rašytinė bylos medžiaga), kad padaryta skundžiamajame nutarime nurodyta veika, surinkti ir pateikti administracinės bylos medžiagoje, kas neginčytinai įrodo pažeidėjo administracinio nusižengimo įvykdymą.

Teismas neturi pagrindo abejoti pranešėjo paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis , kurias patvirtina kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai .

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog atsakomybėn patrauktas asmuo nei tyrimo metu, nei teikdamas skundą teismui, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nutarime nurodytu pažeidimo padarymo metu jis buvo pas savo draugą, kur atliko būsto remonto darbus.

Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad A.M. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą – chuliganiškai vairavęs transporto priemonę. Aptarti įrodymai patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikoje yra visi būtinieji minėto nusižengimo sudėties požymiai, kad jis pažeidė KET būtent dėl chuliganiškų paskatų, veikdamas tyčia, savo vairavimu kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams bei svetimam turtui. Taigi priešingai nei nurodo pareiškėjas A.M. veiksmai pagrįstai Institucijos įvertinti kaip chuliganiški, ir atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad A.M. atlikęs anksčiau nurodytus veiksmus, suprato, kad vairuoja chuliganiškai ir kelia pavojų eismo saugumui, ir norėjo taip elgtis.

Teismas pažymi, kad pagal susiformavusią teismų praktiką chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018). Akivaizdu, jog (duomenys neskelbtini), yra vieša vieta, į kurią bet kuriuo metu gali atvažiuoti ir patekti kiti asmenys. Šiuo atveju iš pranešėjo apie įvykį paaiškinimo, matyti, kad šalia įvykio vietos yra gimnazija, jog įvykio dieną minėtoje vietoje vaikštinėjo ir kiti praeiviai su vaikais. Šiuo atveju ir kitiems eismo dalyviams bei svetimam turtui buvo kilusi grėsmė ir pavojus dėl A.M. atliekamų veiksmų, buvo didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos kilimui.

Aptartos aplinkybės rodo A.M. neatidumą, nerūpestingumą, teisei priešingų veiksmų pavojingumą bei abejingumą.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, A.M. paskirta bauda, atitinkanti ANK 420 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą baudos minimalų dydį. Skiriant nuobaudą jo atsakomybę švelninančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Administracinio poveikio priemonė - specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kuris nagrinėjamu atveju yra privalomas, skirta taip pat minimaliam terminui, numatytam ANK 420 straipsnio 5 dalyje, t.y. 12 mėnesių.

Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje D. J. padarytas administracinis nusižengimas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį kvalifikuotas teisingai, kadangi jis, vairuodamas automobilį, neturėdamas konkrečių ir aiškių tikslų bei motyvų, dėl chuliganiškų paskatų pažeidė bendrąsias eismo dalyvių pareigas, numatytas KET 4 bei 9 punktuose, taip pat KET 119 ir 127 punktų reikalavus, taip sukeldamas realią grėsmę ir pavojų eismo bei žmonių saugumui, todėl skundžiamame nutarime pareiškėjo veiksmai kvalifikuoti tinkamai.

Ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skirtos sankcijos ribose, atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta A.M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Esant tokioms aplinkybėms bei aptartam teisiniam reglamentavimui, nėra pagrindo naikinti ar keisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. balandžio 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjo skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo A. M. skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2021-04-14 nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: 21127566509

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Violeta Olcvikienė