Telšių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos A. S. P. skundą dėl nutarimo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, suinteresuotas asmuo – notarė R. R.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

Iš byloje esančių ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad 2018 m. spalio 19 d. mirus Vytautui M. P., jo sutuoktinė A. S. P. kreipėsi į Mažeikių rajono pirmojo notarų biuro notarę V. M. dėl Vytautui M. P. priklausiusio turto – palikimo priėmimo pagal turto apyrašą. Notarei V. M. išdavus vykdomąjį pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo, A. S. P. šį pavedimą pateikė antstolei G. Ž., kuri 2019 m. sausio 28 d. sudarė paveldimo turto apyrašą Nr. S-19-188-1948. Po paveldimo turto apyrašo sudarymo paaiškėjus apie mirusiojo Vytauto M. P. turimą skolą bei vykstantį teisminį ginčą, pareiškėja kreipėsi į notarę V. M. dėl paveldimo turto apyrašo papildymo. 2019 m. vasario 21 d. Mažeikių rajono pirmojo notarų biuro notarė V. M. išdavė A. S. P. vykdomąjį pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo papildymo, notarinio registro Nr. 1M19-573. Minėtą vykdomąjį pavedimą antstolei G. Ž. pareiškėja pateikė praleidusi jame nustatytą terminą, todėl antstolė 2019 m. kovo 7 d. priėmė patvarkymą atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-19-188-5387. Atsižvelgus į tai, pareiškėjos A. S. P. įgaliotas asmuo D. J. 2019 m. kovo 18 d. pateikė notarei R. R. prašymą išduoti A. S. P. naują vykdomąjį pavedimą antstoliui dėl paveldimo turto apyrašo į Vytauto M. P., mirusio 2018 m. spalio 19 d., palikimą papildymo, tačiau 2019 m. kovo 18 d. Mažeikių pirmojo notarų biuro notarė R. R., priėmė nutarimą atsisakyti atlikti minėtą notarinį veiksmą, todėl pareiškėja šį notarės nutarimą apskundė Telšių apylinkės teismui. Telšių apylinkės teismas 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-2181-636/2019, pareiškėjos skundą atmetė, todėl pareiškėja Šiaulių apygardos teismui 2019 m. gegužės 15 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutarties panaikinimo. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi nutarė Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Byloje susiklostė tokia faktinė situacija, kuomet, viena vertus, notarė priėmė pareiškėjos A. S. P. įgalioto asmens D. J. pateiktą antstolės G. Ž. 2019 m. liepos 29 d. sudarytą paveldimo turto apyrašo papildymą Nr. S-19-188-16129 ir išdavė A. S. P. paveldėjimo teisės liudijimą pagal turto apyrašą į Vytauto M. P., mirusio 2018 m. spalio 19 d., palikimą, šis pareiškėjos reikalavimas faktiškai yra patenkintas iki sprendimo byloje priėmimo, antra vertus, pareiškėjos reikalavimas panaikinti Mažeikių pirmojo notarų biuro notarės R. R. 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą atsisakyti atlikti šį notarinį veiksmą iš esmės teismo dar nebuvo išnagrinėtas.

Pareiškėja nurodo, kad tuo pagrindu jai kyla neigiamos teisinės pasekmės- padaryta žala, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos: 38 Eur žyminis mokestis ir 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų turi būti priteistos iš notarės R. R. pareiškėjai A. S. P.

Teismo vertinimu pareiškėjos prašymas panaikinti Mažeikių pirmojo notarų biuro notarės R. R. 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jai atsisakius kitų savo reikalavimų, laikytinas visiškai nepagrįstu, kadangi bylos nagrinėjamo metu notarei R. R. įvykdžius pareiškėjos prašomus reikalavimus ir išdavus nuosavybės teisės liudijimą į bendrai sugyventą turtą pergyvenus sutuoktinį ir mirusiojo dalį nustatantį nuosavybės teisės liudijimą bei paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, notarė savo atliktais veiksmais iš esmės pripažino teisėtais pareiškėjos reikštus reikalavimus ir išdavė tuo pačiu pagrindu pareiškėjos prašomus liudijimus, todėl reikalavimas panaikinti nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą toliau negali būti nagrinėjamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, nes yra susijęs ne su teisės pripažinimu. Notarei geruoju patenkinus pareiškėjos reikalavimus, nebeliko skundo dalyko bei poreikio pareiškėjai ginti savo teises, todėl laikytina, jog pareiškėja atsisakė iš esmės visų savo reikalavimų. Teismas, įvertinęs, kad pareiškėjai žinomos atsisakymo nuo skundo teisinės pasekmės, skundo atsisakymą priima ir šią bylą nutraukia (CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kita vertus, CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo ar nutarties privalomumo (res judicata) principas, kuris numato, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Telšių apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-3434-853/2019 dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo įsiteisėjo 2019 m. liepos 11 d., todėl privalėjo būti vykdoma, nepaisant to, kad kitoje byloje buvo sprendžiamas panašaus pobūdžio ginčas tarp tų pačių šalių.

Tai, jog notarė įvykdė pareiškėjos reikalavimus iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, taip pat leidžia teismui vertinti, kad notarė 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu nepagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą.

CPK 94 straipsnio 1 dalis numato, jog tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Kai ieškovas atsisako ieškinio (atsiima ieškinį), turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo (atsiėmimo) priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė (ieškinį atsiėmė) dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Tuo atveju, kai asmens skundas dėl notaro veiksmų nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, yra akivaizdus notaro ir jo veiksmą apskundusio asmens interesų priešingumas, todėl bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos iš notaro. Nagrinėjamu atveju civilinė byla pagal pareiškimą dėl notarės veiksmų išnagrinėta ypatingosios teisenos tvarka, nes notarė R. R. iš karto nepripažino savo atlikto veiksmo neteisėtu, tai padarė, kai teisme jau buvo nagrinėjama byla pagal pareiškėjos A. S. P. skundą dėl notarės 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, todėl yra pagrindas spręsti, jog pareiškėjos ir notarės interesai yra priešingi.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog notarė, kaip valstybės įgaliotas asmuo, kuriam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, pareiškėjos atsisakydama priimti A. S. P. įgaliotos atstovės D. J. pateiktą antstolės G. Ž. 2019 m. liepos 29 d. sudarytą paveldimo turto apyrašo papildymą Nr. S-19-188-16129 bei įstatymų nustatyta tvarka išduoti A. S. P.paveldėjimo teisės liudijimą pagal turto apyrašą į Vytauto M. P., mirusio 2018 m. spalio 19 d., palikimą, o teismui pateiktame skunde reiškiamus reikalavimus tenkindama tik po skundo dėl nutarimo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą pateikimo teismui, nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga. Laikytina, jog pareiškėja A. S. P. bylinėjimosi išlaidas patyrė iš esmės dėl netinkamų notarės veiksmų, t. y. dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo pareiškėjai šiuo konkrečiu atveju kalta būtent notarė, ir todėl būtent jai tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga. Šios byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalies išimtį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Atsisakius nuo skundo žyminis mokestis ar jo dalis grąžinama (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Pareiškėja, pateikdama skundą teismui, sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį, todėl, bylą nutrauktus CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, jai grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą patvirtintų maksimalių dydžių (Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas tenkinamas pilna apimtimi (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja patyrė 300 Eur atstovavimo išlaidų (mokėjimo dokumentai, sąskaita Nr. 2019-29/AK su paslaugų ataskaita) už skundo dėl notarės R. R. veiksmų paruošimą ir pateikimą teismui. Pareiškėjos atstovas advokatas Arūnas Kontrimavičius parengė skundą, bylos nagrinėjimo metu parengė ir patiekė teismui pareiškimą dėl skundo dalies atsisakymo. Teismo vertinimu byloje pateikti įrodymai, kad pareiškėjos atstovas procesinių dokumentų parengimui teismui skyrė sąskaitoje nurodytas darbo laiko valandas, todėl pareiškėjos naudai priteisiama 300 Eur atstovavimo išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 87 straipsniu, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 510­–513 straipsniais, teismas,

nutaria:

priimti pareiškėjos A. S. P. 2019 m. rugpjūčio 27 d. pareiškimą dėl skundo atsisakymo ir bylą nutraukti.

Grąžinti pareiškėjai A. S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šioje byloje 2019 m. rugpjūčio 6 d. sumokėtą 38 Eur (trisdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį.

Priteisti pareiškėjai A. S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš Mažeikių rajono pirmojo notarų biuro notarės R. R. 300 Eur (tris šimtus eurus 00 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Išaiškinti pareiškėjai, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčio inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.