Telšių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. S. P. skundą dėl notarės R. R. veiksmų, suinteresuotas asmuo notarė R. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja A. S. P. kreipėsi į teismą su skundu dėl notarės R. R. veiksmų, prašydama, pirma, panaikinti Mažeikių pirmojo notarų biuro notarės R. R. 2019 m. kovo 18 d. nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą – išduoti A. S. P. naują vykdomąjį pavedimą antstoliui dėl paveldimo turto apyrašo papildymo į Vytauto M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2018 m. spalio 19 d., palikimą. Antra, įpareigoti Mažeikių pirmojo notarų biuro notarę R. R. atlikti notarinį veiksmą – išduoti A. S. P. naują vykdomąjį pavedimą antstoliui dėl paveldimo turto apyrašo papildymo į V. M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2018 m. spalio 19 d., palikimą. Pareiškėja mano, kad Mažeikių pirmojo notarų biuro notarė R. R. 2019 m. kovo 18 d. priimdama nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą – išduoti pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo papildymo pažeidė Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 13 ir 40 straipsnių, CK 5.52 ir 5.53 straipsnių ir 2011 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 14.3 patvirtintos konsultacijos dėl palikimo priėmimo pagal apyrašą, kitų įstatymų reikalavimus, netinkamai aiškino ir taikė įstatymų nuostatas, atsisakydama atlikti notarinį veiksmą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 511 straipsnis numato, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiamas atliktas notarinis veiksmas ar atsisakymas notarinį veiksmą atlikti (1 dalis). Skundas pateikiamas notaro (kito asmens, kuriam įstatymai suteikia teisę atlikti notarinius veiksmus), kurio veiksmai skundžiami, darbo vietos apylinkės teismui (2 dalis). CPK 512 straipsnis numato, kad skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. CPK 513 straipsnio 1 dalis numato, kad bylą dėl antstolio ar notarinių veiksmų teismas išsprendžia nutartimi. Patenkinęs skundą, teismas antstolio ar notarinį veiksmą panaikina arba antstolį ar notarą (kitą asmenį, kuriam įstatymai suteikia teisę atlikti notarinius veiksmus) įpareigoja veiksmą atlikti.

Teismo nustatytos faktinės aplinkybės

2018 m. spalio 19 d. mirus Vytautui M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo sutuoktinė A. S. P. kreipėsi į Mažeikių rajono pirmojo notarų biuro notarę V. M. dėl V. M. P. priklausiusio turto – palikimo priėmimo pagal turto apyrašą. N. V. M. išdavus vykdomąjį pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo, A. S. P. šį pavedimą pateikė antstolei G. Ž., kuri 2019 m. sausio 28 d. sudarė paveldimo turto apyrašą Nr. ir šį apyrašą A. S. P. pateikė notarei V. M.. A. S. P. paaiškėjus apie V. M. P. turimą skolą, bei vykstantį teisminį ginčą, ji kreipėsi į notarę V. M. prašydama jai išduoti vykdomąjį pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo papildymo. 2019 m. vasario 21 d. Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarė V. M. išdavė A. S. P. vykdomąjį pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo papildymo, notarinio registro Nr., nurodant, kad šis vykdomasis pavedimas ne vėliau kaip per tris darbo dienas pateikiamas palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui. Minėtas pavedimas 2019 m. kovo 6 d. buvo pateiktas antstolei G. Ž., kuri 2019 m. kovo 7 d. priėmė patvarkymą atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. , kuriame nurodė, jog vykdomasis dokumentas pateiktas praėjus jo pateikimo terminui, todėl vykdomasis pavedimas nepriimtinas vykdymui ir grąžintinas jį pateikusiam asmeniui. A. S. P. įgaliotas asmuo 2019 m. kovo 18 d. pateikė prašymą išduoti A. S. P. naują vykdomąjį pavedimą antstoliui dėl paveldimo turto apyrašo papildymo į V. M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio m. d., palikimą. 2019 m. kovo 18 d. Mažeikių pirmojo notarų biuro notarė R. R., priėmė nutarimą atsisakyti atlikti minėtą notarinį veiksmą, nurodydama, kad vykdomasis pavedimas dėl paveldimo turto apyrašo papildymo jau buvo išduotas 2019 m. vasario 21 d., antrą kartą išduoti vykdomąjį pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo papildymo negalima, nes paveldimo turto apyrašo papildymo atveju, kitaip nei pirminio notaro išduoto vykdomojo pavedimo dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo atveju, įstatymas numato neigiamas teisines pasekmes įpėdiniui, nepapildžiusiam paveldimo turto apyrašo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.53 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka – tokiu atveju įpėdinis netenka turto paveldėjimo pagal apyrašą garantijų ir už palikėjo skolas atsako visu savo turtu.

Dėl palikimo priėmimas pagal turto apyrašą

CK 5.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jį turi priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal bendrąją CK įtvirtintą nuostatą palikimą priėmęs įpėdinis, nepriklausomai nuo palikimo priėmimo būdo, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus CK numatytus atvejus. Jeigu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu (CK 5.52 straipsnio 1 dalis). Tačiau įstatymas suteikia teisę įpėdiniui išreikšti valią dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą (CK 5.52 straipsnio 2 dalis, 5.53 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.53 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto instituto paskirtis – apriboti įpėdinio atsakomybę už palikėjo skolas. Palikimo priėmimas pagal apyrašą yra vienintelis palikimo priėmimo būdas, kuris sudaro sąlygas įpėdiniui apsisaugoti nuo rizikos, kad palikėjo skolos viršys paveldėtą turtą ir todėl įpėdiniui kils pareiga jas grąžinti iš asmeninio turto (CK 5.53 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Pagal CK 5.53 straipsnio 5 dalį turto apyraše turi būti nurodomas visas daiktų, sudarančių palikimą, sąrašas, nurodant jų vertę ir aplinkybes, reikalingas jų vertei nustatyti; įvardijamos visos žinomos skolinės palikėjo teisės ir pareigos, nurodant palikėjo kreditorius ir skolininkus. Visus minėtus duomenis apyrašui sudaryti privalo pateikti įpėdinis (CK 5.53 straipsnio 4 dalis), kuris apyrašo pabaigoje pasirašo liudijimą, tolygų priesaikai, jog apyraše nurodytas visas įpėdiniui žinomas palikėjo turtas, jo skoliniai reikalavimai ir skolinės pareigos (CK 5.53 straipsnio 6 dalis). Tokia įstatymo nuostata reiškia, kad būtent įpėdinis yra atsakingas už aptartų duomenų teisingumą.

Tokio reglamentavimo ir įstatymu įtvirtintos įpėdinio pareigos paskirtis – užtikrinti palikėjo kreditorių teisėtus interesus. Esant įpėdinio atsakomybės už palikėjo skolas ribojimui, turto apyrašo sudarymo metu turi būti nustatyta visa informacija, kad galima būtų teisingai ir proporcingai visiems palikėjo kreditoriams sumokėti palikėjo skolas iš palikimą sudarančio turto. Neįtraukus į apyrašą kurio nors žinomo palikėjo turto ar turimos skolinės teisės, taip pat skolinės pareigos, gali nukentėti palikėjo kreditorių teisės ir teisėti interesai, nes atitinkamai būtų mažiau įvykdytas arba iš viso neįvykdytas jų turimas reikalavimas palikėjui.

Pažymėtina, kad CK neišskiria, jog apyraše turi būti nurodytos tik tos skolinės palikėjo teisės ir pareigos, dėl kurių yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Todėl į apyrašą turi būti įtrauktos visos palikėjo skolinės teisės ir pareigos, nepriklausomai nuo to, ar yra pasibaigęs jų įvykdymo terminas, ar tokia teisė ar pareiga yra ginčijama, ar yra priimtas dėl jos įsiteisėjęs teismo sprendimas. Jeigu kuri nors palikėjo skolinė pareiga ar teisė yra ginčijama, ji vis tiek turi būti įtraukiama į turto apyrašą (tokiu atveju apyraše galima nurodyti, kad teisė ar pareiga yra ginčijama).

Aiškindamas CK 5.53 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad palikėjo skolinių pareigų paveldėjimas bet kuriuo palikimo priėmimo būdu neužkerta kelio įpėdiniui ginčyti šias skolas ir kreditoriaus turtines pretenzijas, o kreditoriui savaime nesuteikia teisės į priverstinį jo pretenzijų patenkinimą. Kreditorių reikalavimai (taip pat tie, kurie įtraukti į pagal CK 5.53 straipsnį sudaromą paveldimo turto apyrašą) tenkinami bendrąja CPK nustatyta tvarka. Nepripažįstant skolos, kreditorius ar skolos nepripažįstantis įpėdinis turi teisę spręsti ginčo teisenos tvarka šios skolos pagrįstumo klausimą. Jeigu įpėdinis kreditoriaus reikalavimo (taip pat įrašyto į sudarytą paveldimo turto apyrašą) netenkina, jo nepripažįsta ar jį ginčija, kreditorius, laikydamasis bendrosios ieškinio senaties termino, turi teisę pareikšti atsisakančiam grąžinti skolą įpėdiniui ieškinį dėl skolos priteisimo, o šis – pateikti atsikirtimus pagal CPK nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011; 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2006).

CK 5.54 straipsnis įtvirtina reikalavimo dėl sudaromo apyrašo duomenų teisingumo nesilaikymo teisines pasekmes. Minėta norma nustato, jeigu sudarant turto apyrašą įpėdinis dėl savo kaltės nurodė ne visą turtą, sudarantį palikimą, nuslėpė palikėjo skolininkus, įpėdinio iniciatyva į palikimo sudėtį buvo įrašyta nesanti skola, šio kodekso 5.53 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka nepapildytas turto apyrašas, įpėdinis neįvykdė šio kodekso 5.53 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos, tai šis įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu.

CK 5.54 straipsnyje įtvirtintos neteisingo apyrašo teisinės pasekmės – atsakomybė už palikėjo skolas visu paveldėtojo turtu – vertintinos kaip sankcija įpėdiniui už įstatyme įtvirtintų pareigų, sudarant turto apyrašą, nesilaikymą. Todėl tam, kad kiltų įpėdinio atsakomybė už palikėjo skolas visu savo turtu, turi būti nustatomi ne tik CK 5.54 straipsnyje nurodyti veiksmai: turto apyraše ne viso palikimą sudarančio turto nurodymas; palikėjo skolininkų nuslėpimas; įpėdinio iniciatyva nesančios skolos įrašymas; neįtraukimas į turto apyrašą turto, skolinių teisių ir pareigų, apie kurias įpėdinis sužinojo jau po turto apyrašo sudarymo (CK 5.53 straipsnio 7 dalis); įpėdinio nepateikimas visų duomenų, reikalingų apyrašui sudaryti (šios nutarties 20 punktas) (CK 5.53 straipsnio 4 dalis), bet turi būti nustatoma, dėl kokių priežasčių įpėdinis neatliko šių veiksmų, t. y. ar dėl savo kaltų veiksmų (tyčios ar didelio neatsargumo), ar dėl objektyvų aplinkybių, pvz., jam nebuvo žinomos paveldėtojo skolos ar turtinės teisės.

Jeigu teismas nustato, kad įpėdinis žinojo apie palikėjo palikimą sudarantį turtą, jo skolines teises ir pareigas, bet sąmoningai ar dėl didelio neatsargumo, sudarant turto apyrašą ar vėliau jį papildant, nenurodė, dėl ko palikimą sudarantis konkretus turtas, teisės ir pareigos nebuvo įtraukti į turto apyrašą, tokiu atveju teismas konstatuoja įpėdinio kaltę ir taiko CK 5.54 straipsnyje įtvirtintas pasekmes – įpėdinio atsakomybę už palikėjo skolas visu savo turtu. Konstatavus, jog įpėdinis kaltas dėl neteisingo apyrašo sudarymo, vėlesnis turto apyrašo papildymas nepašalina įpėdinio atsakomybės už palikėjo skolas visu savo turtu. Priešingas aiškinimas sudarytų įpėdiniui galimybę piktnaudžiauti savo teisėmis ir pareigomis, CK 5.53 straipsnyje įtvirtintos įpėdinio pareigos taptų deklaratyvios, o CK 5.54 straipsnio norma – neveiksminga.

Tokį aiškinimą pagrindžia ir CK 5.53 straipsnio 7 dalis, nustatanti įpėdinio pareigą, po turto apyrašo sudarymo jam sužinojus apie neįtrauktą į apyrašą turtą, skolines teises ir skolines pareigas, nedelsiant kreiptis į notarą dėl vykdomojo pavedimo papildyti turto apyrašą išdavimo.

Taigi, CK 5.54 straipsnyje įtvirtinta įpėdinio atsakomybė netaikoma tik tuo atveju, jeigu į turto apyrašą nebuvo įtrauktas toks palikimą sudarantis turtas, paveldėtojo skolinės teisės ir pareigos, kurie nebuvo žinomi įpėdiniui turto apyrašo sudarymo metu, o jiems paaiškėjus, įpėdinis, laikydamas CK 5.53 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos tvarkos, nedelsdamas inicijuoja turto apyrašo papildymą.

Dėl vykdomojo dokumento išdavimo

CPK 587 straipsnio 8 punktas numato, kad vykdomieji dokumentai yra notaro vykdomieji įrašai pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius ir notaro vykdomieji pavedimai dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo (paveldimo turto apyrašo papildymo). Įprastai vykdymo procesui yra išduodamas vienas vykdomasis dokumentas (CPK 647 straipsnio 1 dalis).

Teismas, atsižvelgdamas nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje notarė tinkamai taikė teisės aktus, nes vykdymo procesui yra išduodamas vienas vykdomasis dokumentas, o praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimas yra išsprendžiamas CPK 576–578 straipsniuose nustatyta tvarka (CPK 608 straipsnis), todėl pareiškėjos skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510–513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos A. S. P. skundą dėl notarės R. R. veiksmų atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.