- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-16
- Bylos Nr.
- e2A-1160-640/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02532-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Jelena Šiškina, Margarita Stambrauskaitė
- Atsakovas
- Tarptautinio
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, valstybės įmonė Registrų centras, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 2.2.2.3.1.8Asociacijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Jelenos Šiškinos ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų atsakovų Tarptautinio geros kaimynystės forumo, D. G., K. J., M. R., E. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro patikslintą ieškinį atsakovams Tarptautiniam geros kaimynystės forumui, D. G., K. J., A. P., M. R., E. Š. dėl juridinio asmens pripažinimo neteisėtai įsteigtu, tretieji asmenys valstybės įmonė Turto bankas, valstybės įmonė Registrų centras, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas Tarptautinį geros kaimynystės forumą (toliau – ir Asociacija) pripažinti neteisėtai įsteigtu nuo jo įregistravimo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre momento ir jį likviduoti, likvidatoriumi paskiriant valstybės įmonę (toliau – ir VĮ) Turto banką.
2. Ieškovas nurodė, kad Tarptautinis geros kaimynystės forumas buvo įregistruotas juridinių asmenų registre 2022 m. birželio 28 d., jo teisinė forma asociacija. Ieškovas nurodė, kad 2022 m. liepos 28 d. E. Š., atstovaudama Asociaciją, dalyvavo Rusijos valstybinės naujienų agentūros „Rossija Segodnia“ surengtoje spaudos konferencijoje ir laidoje „Solovjov Live“. Ieškovas ieškinyje pastebėjo, kad pasisakymų Rusijoje metu Asociacijos vadovė kvestionavo Lietuvos suverenumą, kritikavo Lietuvos narystę Europos Sąjungoje, pasisakė už ryšių su Rusija ir Baltarusija stiprinimo būtinybę, o 2022 m. rugpjūčio 1 d. „Youtube“ tinkle paskelbtame vaizdo įraše Asociacijos vadovė teigė, kad rinkimai Lietuvoje negalioja, neigė Lietuvos okupaciją, pateisino trėmimus. Ieškovas nurodė, kad Asociacijos tikslai prieštarauja visuomenės interesams, viešajai tvarkai ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 2 bei 4 straipsniams, kenkia Lietuvos valstybei, t. y. Asociacija negali veikti, nes jos tikslai yra neteisėti. Ieškovas pažymėjo, kad Asociacijos veikla propaguoja karą ir smurtą, autoritarinį ar totalitarinį valdymą, veikia dėl kitų valstybių interesų, kurie yra priešingi Lietuvos valstybės interesams. Ieškovas taip pat nurodė, kad Asociacija, teigdama, jog sieks bevizio režimo su Kaliningrado sritimi, vystys liaudies diplomatiją, siekia perimti už veiklą šiose srityse atsakingų valstybės institucijų funkcijas. Ieškovas taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento vertinimu Asociacijos veikla kelia grėsmę Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui. Ieškovas pastebėjo, kad Asociacijos steigiamajame susirinkime nebuvo priimti Asociacijos įstatai, t. y. buvo pažeistos įstatyme numatytos asociacijos steigimo taisyklės.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Tarptautinis geros kaimynystės forumas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad Asociacija įregistruota teisėtai, Asociacijos pasirinktos numatytos veiklos neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, Asociacijos veiksmai yra nukreipti taikos ir geros kaimynystės stiprinimui tarp kaimyninių šalių ir atitinka Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindų nuostatas, jog Lietuva nė vienos valstybės nelaiko savo priešu ir su visomis valstybėmis stengiasi palaikyti gerus santykius. Atsiliepime Asociacija pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija leidžia piliečiams kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovai pažymėjo, kad 2022 m. gegužės 6 d. buvo pasirašytas dokumentas, kurio pagrindu steigėjai apibrėžė juridinio asmens pavadinimą, steigėjų sąrašą, valdymo struktūrą, tačiau nebuvo numatyta nei steigimo data, nei įstatai, nei kiti privalomi formalumai, todėl faktiškai steigiamasis susirinkimas įvyko tada, kai buvo pateiktas paskutinis steigėjo elektroninis parašas ir apmokėtos VĮ Registro centro paslaugos.
4. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime nurodė, kad 2022 m. birželio 25 d. gavo prašymą registruoti Asociaciją, su prašymu buvo pateikti visų steigėjų pasirašyti Asociacijos įstatai ir steigimo sutartis. VĮ Registrų centras atsiliepime nurodė, kad šiuo atveju teismo sprendimas jam neturės įtakos, todėl prašė sprendimą priimti savo nuožiūra. Kiti proceso dalyviai atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
5. Teismo posėdžiuose prokurorė prašė ieškinį tenkinti. Atsakovai A. P., D. G. (D. G.), K. J., M. R. ir E. Š., atstovaujanti taip pat ir Asociaciją, teismo posėdžiuose nesutiko su ieškinio argumentais. Trečiojo asmens VĮ Registrų centro atstovas teismo posėdyje nurodė, kad byloje dalyvauja ieškovo pusėje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pripažino Tarptautinį geros kaimynystės forumą neteisėtai įsteigtu juridiniu asmeniu bei nusprendė likviduoti Tarptautinį geros kaimynystės forumą. Paskyrė VĮ „Turto bankas“ likviduojamo Tarptautinio geros kaimynystės forumo likvidatoriumi.
7. Nurodė, kad iš teismui pateiktos informacijos matyti, kad ikiteisminiame tyrime jokie tarpusavio bendravimo draudimai atsakovams A. P., M. R. ir D. G., kurie yra nurodyti kaip Asociacijos steigėjai, nėra taikomi. Atitinkamai, didžiajai daliai Asociacijos steigėjų galint tarpusavyje bendrauti, atsakovų argumentai, susiję su negalėjimu pateikti byloje bendrų atsikirtimų, teismo buvo atmesti. Be to, 2022 m. gruodžio 12 d. į bylą pateiktas atsakovų bendras atsiliepimas į ieškovo patikslintą ieškinį, t. y. šis atsakovų procesinis dokumentas pasirašytas tiek E. Š., tiek K. J., tiek ir kitų atsakovų (M. R. ir D. G.). Šiuo aspektu teismas taip pat pastebėjo, kad internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) 2022 m. gruodžio 19 d. įkeltas 2022 m. gruodžio 17 d. vaizdo įrašas, kuriame matyti, kad kartu yra tiek atsakovas K. J., tiek ir atsakovė E. Š., kurie yra įpareigoti tarpusavyje nebendrauti. Taigi, minėti atsakovai (įtariamieji ikiteisminiame tyrime) iš esmės ne tik nevaržomai bendrauja tarpusavyje, bet ir tai daro atvirai. Viešai prieinamoje erdvėje yra ir kitų vaizdo įrašų, patvirtinančių, jog minėto įpareigojimo nebendrauti nėra laikomasi. Pavyzdžiui, 2022 m. gruodžio 22 d. minėtoje interneto svetainėje patalpintas 2022 m. gruodžio 20 d. vaizdo įrašas, kuriame minėti atsakovai laisvai bendrauja tarpusavyje (bendraujama rusų kalba). Atitinkamai, su tuo susiję atsakovų argumentai teismo nepripažįstami pagrįstais.
8. Iš Asociacijos pasisakymų Maskvoje, jog „<...> galima suabejoti, kas rinko ir kokiu būdu išrinko šią valdžią <...> deja, mūsų valstybė neturi laisvos teisės... pasirinkti, tikriausiai, ir laisvos teisės pačiai rinktis <...> šita valdžia yra mažumos valdžia“ matyti, kad Asociacija Rusijos auditorijai kvestionuoja rinkimų Lietuvos Respublikoje legitimumą. Asociacija užsienio valstybėje viešai kvestionuodama rinkimų Lietuvos Respublikoje legitimumą, iš esmės tvirtina, kad Lietuvos valstybė nėra demokratinė. Taip Asociacija neigia ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsnį, bet ir 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, kuriame įtvirtinta Lietuvos, kaip nepriklausomos ir demokratinės valstybės, konstitucinė tapatybė. Šiuo aspektu papildomai pažymėtina, kad nustatymas, ar per rinkimus buvo pažeisti rinkimų įstatymai, iš esmės yra teisinio, o ne politinio vertinimo dalykas. Rinkimų rezultatai negali būti nustatomi remiantis politiniais argumentais, tuo, kas yra ar galėtų būti naudingiau vienai ar kitai politinei partijai ar kitai politinei jėgai. Asociacija Maskvoje atvirai deklaravo savo siekį steigti partiją, dalyvauti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose bei valdyti šalį. Neturėdama teisės daryti išvadų dėl rinkimų rezultatų legitimumo, tačiau užsienio valstybėje (Rusijoje) pateikdama savo subjektyvias su tuo susijusias išvadas, Asociacija iš esmės neigė, kad Lietuva yra nepriklausoma, demokratinė valstybė. Tokia Asociacijos veikla teismo pripažįstama neteisėta (priešinga Konstitucijai, joje įtvirtintai Lietuvos valstybės konstitucinei santvarkai).
9. Iš Asociacijos pasisakymų Maskvoje, kad už šnipinėjimą kitai valstybei Lietuvos Respublikoje laisvės atėmimo bausmėmis nuteisti A. P. ir A. G. yra politiniai kaliniai, matyti, kad Asociacija neteisėtai kvestionuoja teisminės valdžios Lietuvos Respublikoje konstitucinę paskirtį vykdyti teisingumą (Konstitucijos 109 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo A. P. byloje esančiuose dokumentuose yra nurodytas kaip vienas iš Asociacijos steigėjų. Asociacijos vadovė Maskvoje kalbėdama apie A. P. įvardija jį taip – „mūsų pagrindinis vadovas“, „aukščiausios prabos prezidentas“, kuris kovos iki galo, kuris tikrai nepasiduos. Asociacijos vadovė taip pat nurodo, kad „mes tikime jo pergale“. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad šnipinėjimas, už kurį nuteistas A. P., pagal BK 119 straipsnio 1 dalį, tai tokia nusikalstama veika, kai asmuo, turėdamas tikslą perduoti užsienio valstybei, jos organizacijai pagrobė, pirko ar kitaip rinko informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, arba šią informaciją perdavė užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui. Pažyminėjo, kad Asociacijos vadovė su žurnalistais bendrauja būtent toje valstybėje, kurios naudai A. P. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas daręs minėtą nusikalstamą veiką. Pažymėjo ir tai, kad A. P. rinko užsienio valstybei (Rusijai) ne bet kokią informaciją, o tą, kuri sudaro Lietuvos Respublikos valstybės paslaptį. Vien tai, kad A. P., atlikdamas už šnipinėjimą laisvės atėmimo bausmę, yra nurodomas vienas iš Asociacijos steigėjų, o Asociacijos vadovė kartu su dar vienu Asociacijos steigėju (M. R.) konferencijoje Maskvoje kalba apie A. P. kaip apie politinį kalinį ir Lietuvos Respublikos Prezidentą, teismo pripažįstama Asociacijos neteisėtu veikimu, neteisėtais Asociacijos veiklos tikslais, kuriuos draudžia Asociacijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalis. Minėtų Asociacijos steigėjų priešiškumą Lietuvos interesams patvirtina ir pačios Asociacijos pirmininkės Maskvoje viešai išsakyta pozicija teigiant, jog „Manome, kad nedraugiška šalis, kuri kursto konfliktą ir kurios mes tikrai nepalaikysime, vis tik yra Lietuva“, arba teigiant, kad „Tai yra pagrindas, priežastis paduoti Lietuvą į teismą“ ir kt. Asociacijos veikimą prieš Lietuvos valstybės interesus patvirtina ir faktas, kad Asociacija davė interviu V. S., įtraukto į asmenų, kuriems taikomos Europos Sąjungos sankcijos, sąrašą, laidai, kurios vedėjas visiškai atvirai Asociacijos vadovei išreiškė savo pažiūras, jog „<...> Kol kas mes patyliukais pataikaujam va taip kažkaip, prašome Lietuvos, nors aš šalininkas to, kad atsirastų federalinis įstatymas, kuriame būtų aiškiai parašyta: Lietuva trūktelėjo – tuoj pat gavo, gavo taip, kad atsigavimui prireiktų daug metų <...>“. Interviu davimas atvirai savo priešiškas pažiūras į Baltijos valstybes skleidžiančioje Rusijos laidoje teismo pripažįstamas neteisėta Asociacijos veikla, kuri negali būti teisinama tuo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija leidžia piliečiams kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą. Kritikos kaip ir bet kokių įsitikinimų reiškimo laisvės ribas apibrėžia Konstitucijos 25 straipsnis ir jame nurodytos gintinos vertybės (konstitucinė santvarka ir kt.).
11. Iš Asociacijos viešai pareikštos nuomonės Maskvoje matyti, kad nors šiuo atveju ir nebuvo teisinami kokie nors konkretūs Sovietų sąjungos nusikaltimai, tačiau Asociacijos deklaruotas noras, kad „kažkaip atsinaujintų visos Sovietų sąjungos vertybės“, jau vien turint mintyje 1940-1990 m. laikotarpiu vykdytą Lietuvos okupaciją ir taip padarytą milžinišką žalą Lietuvai bei jos žmonėms, įskaitant žalą, padarytą Lietuvos žmonėms, deportuotiems ir prievarta laikytiems SSRS teritorijoje 1941–1945 metais, negali būti teismo pripažįstamas teisėtu. Tokio pobūdžio Asociacijos pareiškimai laikyti autoritarinio ar totalitarinio valdymo propagavimu, kurį draudžia Asociacijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalis.
12. Pažymėjo, kad Asociacija viešai parodė palaikymą (pateisinimą) Rusijai dėl jos pradėto karo prieš kaimyninę Ukrainos valstybę. Tokia Asociacijos veikla pripažintina ne tik neteisėta (Asociacijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų draudimų pažeidimas), bet ir galimai nusikalstama.
13. Iš pasisakymų taip pat matyti, kad kvestionuojami rinkimų rezultatai, aukštinami už nusikaltimus prieš Lietuvos valstybę įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais nuteisti asmenys, menkinami prieš Lietuvos valstybę ir jos žmones įvykdyti sunkūs nusikaltimai, taip pat matyti, kad Asociacija Rusijoje neteisėtai siekė kalbėti lietuvių tautos vardu, akcentuodama tautos ir valdžios priešpriešą, propaguodama socialinę nesantaiką.
14. Nurodė, kad lietuvių tauta savo aukščiausią suverenią galią vykdydama per demokratiškai išrinktus savo atstovus 2022 m. gegužės 9 d. konstatavo, kad Rusijos Federacija ne tik remia terorizmą, bet ir jį vykdo. Nepaisant to, Asociacija 2022 m. liepos mėnesį vyko į Rusijos Federaciją, deklaruodama siekį palaikyti gerus Lietuvos santykius su minėta šalimi.
15. Asociacijos deklaruojamas tikslas Lietuvos valstybės vardu kalbėti su užsienio šalių politikais neatitinka Konstitucijoje ir Diplomatinės tarnybos įstatyme įtvirtintų užsienio politikos formavimo ir vykdymo nuostatų. Šios išvados nepaneigia ir atsakovo K. J. nurodytas Lietuvos Respublikos Seimo svetainėje skelbiamas straipsnis „Sąjūdis kalba valstybės vardu. Liaudies diplomatija 1988-1990“, nes Asociacijos, neturinčios narių, išskyrus kelis steigėjus, iš kurių vienas atlieka laisvės atėmimo bausmę už šnipinėjimą kitos valstybės naudai, negalima lyginti ar kitaip gretinti visuomeniniam judėjimui, siekusiam Lietuvos valstybingumo atkūrimo ir sėkmingai tai įgyvendinusiam. Šiuo aspektu teismas priminė, kad steigiamasis Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavimas įvyko 1988 m. spalio 22–23 d., į šį suvažiavimą išrinkta daugiau nei tūkstantis delegatų, kurie atstovavo ne mažesnį skaičių rėmimo grupių iš visos Lietuvos, t. y. Sąjūdžio veikloje dalyvavo šimtai tūkstančių žmonių. Be to, minėtas judėjimas siekė Lietuvos valstybingumo atkūrimo, nes Lietuva buvo okupuota kaimyninės valstybės. Taigi, atsakovai visiškai nepagrįstai tvirtina, kad keletas pavienių asmenų, įsteigę juridinį asmenį, kurio teisinė forma asociacija, turi teisę imtis Lietuvos užsienio politikos, vadindami liaudies diplomatija. Pažymėjo tai, kad Lietuvos Respublikos užsienio politikos vykdymas su valstybe, kurią Europos Parlamentas pripažino, kaip valstybę, kuri Europoje naudoja teroristines priemones, turi būti itin atsakingas ir profesionalus, todėl tai turi būti atliekama gebėjimus ir žinias turinčių asmenų, o ne pavienių fizinių ar juridinių asmenų, neturinčių tam teisės (įgaliojimų). Teismas sprendė, kad tikrieji Asociacijos steigimo tikslai (nurodytais neteisėtais būdais veikti prieš Lietuvos valstybę) yra neteisėti (CK 2.114 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir tai yra pagrindas pripažinti, jog Asociacija yra įsteigta neteisėtai.
16. Sprendė, kad Asociacijos tikrasis įsteigimo tikslas yra tyčia viešai skleisti melagingą informaciją (dezinformaciją) apie Lietuvą, formuojant klaidingą nuomonę, kad Lietuva nėra nepriklausoma ir demokratinė valstybė, t. y. Asociacijos tikslas veikti prieš Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką, kurstyti socialinę nesantaiką. Šį savo neteisėtą tikslą minėtos Asociacijos steigėjai stengėsi įgyvendinti ir viso teismo proceso metu. Asociacijos steigėjai neteikė teismui įrodymų apie Asociacijos vykdytą, vykdomą ar planuojamą vykdyti veiklą, tačiau toliau tyčia melagingai tvirtino, kad Lietuvoje neva negalioja teisės viršenybė, kad teismai neva vykdo politikų valią.
17. Teismas nustatė, kad atsakovas A. P. Asociacijos steigimo dokumentuose yra nurodytas vienu iš steigėju, 2022 m. birželio 25 d. pasirašiusių steigimo dokumentus elektroniniu parašu, tačiau jis Asociacijos steigimo dokumentų dėl tuo metu atliekamos laisvės atėmimo bausmės elektroniniu parašu negalėjo pasirašyti. Teismas įpareigojo Asociaciją pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad buvo sušauktas ir įvyko Asociacijos steigiamasis susirinkimas. Atsakovas D. G. pateikė teismui 2022 m. gegužės 6 d. steigiamojo susirinkimo protokolą, pasirašytą atsakovų E. Š. ir D. G. Iš šio protokolo matyti, kad paskutiniu darbotvarkės klausimu įrašytas įgaliojimų suteikimo klausimas. Šiuo klausimu protokole, be kita ko, nurodyta, kad Asociacijos steigėjai vienbalsiai nutarė įgalioti E. J. pasinaudojus A. P. mobiliuoju parašu pasirašyti steigimo dokumentus per Registrų centro savitarnos internetinę sistemą. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad A. P. negalėjo perleisti parašo formavimo duomenų jokiam kitam asmeniui (Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo 6 straipsnio 1, 3 dalys), atitinkamai, nei jis, nei juo labiau kiti Asociacijos steigėjai protokoliniu nutarimu negalėjo niekam suteikti tokių įgaliojimų. Be to, kaip teisingai pastebėjo ieškovas, Asociacijos įstatai turėjo būti priimti steigiamajame susirinkime ir turėjo būti pasirašyti ne vėliau kaip per 3 dienas nuo steigiamojo susirinkimo dienos (Asociacijų įstatymo 4 straipsnio 4 dalis, 12 straipsnio 4 dalis), o nagrinėjamu atveju šių įstatyme nustatytų asociacijų steigimo imperatyvių reikalavimų nebuvo laikytasi. Tai teismui leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja ir CK 2.114 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas juridinio asmens pripažinimo neteisėtai įsteigtu pagrindas, jog nebuvo sudaryti įstatymuose nustatyti steigimo dokumentai bei buvo pažeistos įstatyme nustatytos imperatyvios juridinio asmens steigimo taisyklės.
18. Papildomai teismas pažymėjo, kad Asociacijų įstatymo 4 straipsnio 2 dalis imperatyviai numato, kad asociacijos steigimo sutartį pasirašo visi steigėjai. Pastebėjo, kad pačioje Asociacijos steigimo sutartyje (jos 6 punkte) numatyta, kad sutartis laikoma sudaryta, kai ją pasirašo visi steigėjai ar jų įgalioti asmenys. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, nei Asociacijos steigimo sutartis, nei kiti steigimo dokumentai nebuvo pasirašyti visų steigėjų (šių dokumentų A. P. nepasirašė ir negalėjo įgalioti savo elektroniniu parašu tai padaryti kitą asmenį). Taigi, steigimo sutartis, pasirašyta A. P. elektroniniu parašu, tačiau ne A. P. (jam neturint tokios teisės ir galimybės), nelaikytina sudaryta, todėl jos bei įstatų, kurie, kaip minėta, nebuvo priimti steigiamajame Asociacijos susirinkime, pagrindu Asociacija negalėjo būti įregistruota Juridinių asmenų registre. Trečiojo asmens VĮ Registrų centro atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad pagal Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407, 82 punktą, steigiant asociaciją pakanka pateikti registro tvarkytojui prašymą, steigimo sutartį (arba steigimo aktą) bei steigimo dokumentą (įstatus), kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, jog Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įstatai turi būti pasirašyti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo steigiamojo susirinkimo dienos. Taigi, negavęs duomenų apie steigiamąjį susirinkimą, juridinių asmenų registro tvarkytojas neturi galimybės patikrinti, ar pateikti įstatai yra galiojantys, t. y. ar jie pasirašyti įstatyme nustatytu terminu. Be to, šiuo atveju Steigimo sutartyje nebuvo nurodyta, kas turi pasirašyti steigiamos asociacijos įstatus, nors tokį reikalavimą Steigimo sutarties turiniui numato Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 4 dalis. Teismo posėdžio metu VĮ Registrų centro atstovas nurodė, kad neturi pareigos tikrinti, ar dokumentus elektroniniu parašu pasirašęs asmuo pasirašymo metu neatlieka laisvės atėmimo bausmės, taip pat nurodė, kad teisės aktai neįpareigoja registruojant juridinį asmenį vertinti steigiamo juridinio asmens pateikiamų dokumentų (steigimo sutarties, įstatų) turinio. Šiais aspektais teismas pažymėjo, kad vien formalus patikrinimas, ar steigiant naują asociaciją juridinių asmenų registrui yra pateikti trys iš esmės bet kokio turinio dokumentai (prašymas, steigimo sutartis ir įstatai), visiškai nevertinant jokių kitų aplinkybių, akivaizdžiai yra ydingas, nes tokiu atveju susiklosto tokia situacija, kai valstybėje nėra niekam nustatyta pareiga ir atsakomybė patikrinti minėtus dokumentus prieš įregistruojant naują juridinį asmenį juridinių asmenų registre.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
19. Atsakovai Tarptautinis geros kaimynystės forumas, D. G., K. J., M. R., E. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro patikslintą ieškinį atmesti.
20. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
20.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino CK 2.114 straipsnį, Asociacijų įstatymo 3 straipsnį. Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas prieštarauja Lietuvos Konstitucijos 25, 33 straipsniams, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsniui, Jungtinių Tautų 1966 metų Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakto 19 straipsniui. Pirmosios instancijos teismo sprendimas akivaizdžiai šališkas, priimtas nesilaikant įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių.
20.2. Pažymėjo, kad pagrindiniai teismo argumentai yra siejami su Asociacijos vadovės pasisakymais, išreikštais Rusijos valstybinės naujienų agentūros „Rossija Segodnia“ surengtoje spaudos konferencijoje ir laidoje „Solovjov Live“ 2022 m. liepos 28 d., taip pat pasisakymais A. P. Youtube kanale 2022 m. rugpjūčio 1 d., kurie traktuojami sprendime kaip neteisėta veikla. Pažymėjo, kad Asociacijos veikla gali būti pavadinta neteisėta tuo atveju, jeigu ji prasilenkia su teise. Apeliantų nuomone, Asociacijos veikla įstatymų ribų neperžengė. Asociacijos jos vadovės asmenyje laisvė turėti įsitikinimus ir juos laisvai reikšti garantuojama Konstitucijos 25 straipsniu.
20.3. Pirmosios instancijos teismo sprendime nėra įvardintas įstatymas, kuriuo būtų nustatyti draudimai kritiškai pasisakyti apie valdžią. Todėl darytina išvada, kad savo pasisakymais E. Š. kaip Asociacijos vadovė nepažeidė Lietuvos Respublikos įstatymų. Kita vertus, Asociacijos vadovės pasisakymus teismas aiškiai prilygino abejonėms, o abejonių išsakymas valstybės politinio gyvenimo klausimais Lietuvoje nedraudžiamas. Jokio pavojaus žmonių sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei Asociacijos vadovės pasisakymai nesukėlė. Dėl jos pasisakymų nekilo būtinumas ginti konstitucinę tvarką. Todėl pagal visus kriterijus Asociacijos veikla negali būti pripažinta neteisėta.
20.4. Pažymėjo, kad Lietuvoje nebuvo priimtas joks įstatymas, kuriuo Lietuvos piliečiams būtų imperatyviai draudžiama vykti į Rusiją, kalbėtis su Rusijos žiniasklaidos atstovais. Taip pat nebuvo priimtas joks įstatymas, draudžiantis asmenims išsakyti abejones valstybės politinio gyvenimo klausimais, nebuvo nustatyti jokie reikalavimai asmenų pasisakymų formai, tonui, leksikai ir pan.
20.5. Nagrinėjamu atveju teismas neįvardijo, kokių konkrečiai nustatytų ribojimų/draudimų nesilaikė Asociacija, naudodamasi teise kritikuoti valdžią, taip pat nebandė nustatyti, ar Asociacijos likvidavimas yra proporcinga priemonė demokratinėje valstybėje.
Žemesnės instancijos teismas
20.6. Nurodė, kad E. Š. jokia forma neišreiškė abejonių dėl piliečių valios referendume, jokia forma nedavė suprasti, kad ji pasisako Lietuvos Respublikos tautos vardu, taip pat neminėjo, kad tauta nepritaria ES narystei. Asociacijos vadovės pasisakymuose, jog „liaudies linija“ skiriasi nuo valdžios linijos bei „liaudžiai nepatinka Vakarų vertybės“, nėra net užuominos, kad ji kalba visos Lietuvos Respublikos tautos vardu. Pabrėžė, jog E. Š. buvo pristatyta ir kalbėjo ne kaip Lietuvos atstovė, bet kaip „Geros kaimynystės forumo“ vadovė. Dar daugiau, „Solovjov live“ laidoje Asociacijos vadovė kalbėjo aiškiai ne tautos, bet išimtinai savo vardu: „Taip, aš turiu kitokį požiūrį. Taip, esu nepatenkinta valdžia. Taip, mes kuriame partiją, judėjimą. Ir mes norime dalyvauti rinkimuose pagal visas teisines normas. Mes gi nenorime kažkokio perversmo, mes viską darome pagal tas teises ir pagal tą įstatymą, kuris yra mūsų valstybėje. Tai turi būti mums užtikrinta“. Be to, titruose ji pristatoma kaip „Visuomeninė aktyvistė iš Lietuvos“.
20.7. Pažymėjo, kad asociacijos vadovė E. Š. pasinaudojo Konstitucijos 33 straipsnyje, laiduojama teise kritikuoti valstybės įstaigų ir pareigūnų darbą bei draudimu persekioti už kritiką. Pirmosios instancijos teismas valdžiai išsakytą kritiką pavadino neteisėta veikla, tuo duodamas suprasti, kad Lietuvos valdžios ir jos vykdomos politikos kritikuoti negalima. Tokiu būdu buvo visiškai sumenkinta Konstitucijos 33 straipsnio reikšmė.
20.8. Pažymėjo, kad tai, jog E. Š. A. P. vadino „mūsų pagrindiniu vadovu“ (turint omenyje Asociaciją), „aukščiausios prabos prezidentu“, nieko neteisėto šiuose žodžiuose nėra, kaip ir išsakytose abejonėse dėl A. P. nuteisimo. Teisė nesutikti su nuosprendžiu Lietuvoje kol kas yra garantuojama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso normomis. Pats teismo procesas A. P. byloje buvo plačiai aptarinėjamas masinio informavimo priemonėse ir netgi buvo stebimas Europos Parlamento atstovų, tad nieko neteisėto Asociacijos vadovė nepasakė.
Žemesnės instancijos teismas
20.9. Nurodė, kad Asociacijos neteisėtai veiklai teismas priskyrė interviu davimo V. S. laidai faktą. Pažymėjo, kad laidos vedėjas nebuvo V. S., kuris įtrauktas į sankcijų sąrašą, tai buvo kitas asmuo – S. K. Interviu davimas nėra draudžiama veikla. Nėra įstatymo, draudžiančio duoti interviu netgi į sankcijų sąrašą įtrauktam asmeniui, nors E. Š. davė interviu ne pačiam V. S., bet kitam žurnalistui - S. K.
20.10. Asociacijos veikla yra visiškai nepagrįstai prilyginta bandymui vykdyti Lietuvos užsienio politiką su Rusijos Federacija. Asociacija jokia forma nepretendavo į oficialių diplomatinių Lietuvos atstovų arba kitų oficialių asmenų vaidmenį ir tai buvo pabrėžta Asociacijos pasisakymuose ne vieną kartą.
20.11. Jokiame savo pasisakyme Asociacijos vadovė neišreiškė tikslo keisti Lietuvos konstitucinę santvarką. O tai kad valdžios adresu iš jos lūpų buvo išsakyta aštri kritika, dar nereiškia, kad tai buvo dezinformacija.
20.12. Pažymėjo, kad teismas teigdamas, jog A. P. negalėjo perleisti elektroninio parašo formavimo duomenų jokiam kitam asmeniui, rėmėsi nuo 2018 m. gegužės 9 d. netekusio galios Elektroninio parašo įstatymo 6 straipsnio 1 ir 3 dalimis. Šį aktą pakeitusio ir šiuo metu galiojančio Elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo nuostatuose nėra draudimo perleisti kitam asmeniui elektroninio parašo formavimo duomenų. Taigi steigimo dokumentuose pasirašęs A. P. mobiliuoju parašu E. J. nepažeidė imperatyviųjų įstatymo normų, juo labiau kad toks pasirašymas buvo patvirtintas A. P. asmeniškai 2022 m. gegužės 6 d. susirinkimo metu.
20.13. Pažymėjo, kad įstatų pasirašymas vėliau nei per 3 dienas nuo steigiamojo susirinkimo dienos nėra tas pažeidimas, už kurį galima likviduoti Asociaciją, o tai yra lengvai pašalinamas trūkumas/klaida.
Atsiliepimas
21. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. sprendimą nepakeistą.
22. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:
22.1. Nurodė, kad teismas pagrįstai nustatė, jog asociacijos pirmininkės E. Š. pasisakymuose Rusijoje lietuvių tautos vardu buvo neigiama Lietuvos geopolitinė orientacija, neigiama, kad Lietuva yra nepriklausomai demokratinė valstybė, neteisėtai siekiama kalbėti lietuvių tautos vardu, akcentuojama tautos ir valdžios priešprieša, propaguojama socialinė nesantaika, viešai parodomas palaikymas (pateisinimas) Rusijai dėl jos pradėto karo prieš kaimyninę Ukrainos valstybę, ir padarė išvadą, kad tokio pobūdžio Asociacijos veikla ir pareiškimai priešingi Konstitucijoje įtvirtintai Lietuvos valstybės konstitucinei santvarkai bei laikytini pažeidžiančiais Asociacijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus draudimus, todėl tikrieji Asociacijos steigimo tikslai yra neteisėti.
22.2. Atsakovai teismui nepateikė jokių įrodymų apie Asociacijos vykdomą veiklą, kuria būtų siekiama įgyvendinti Asociacijos narių (kuriuos sudaro tik steigėjai) interesus. Asociacijos veikla – tai jos atstovų nuvykimas į priešišką Lietuvai valstybę ir jos žiniasklaidos priemonėse teikiama tikrovės neatitinkanti informacija, diskredituojanti Lietuvą. Asociacijos vadovės pasisakymų turinys konstruojamas viena kryptimi - kaip gerai buvo Lietuvai esant Sovietų sąjungoje ir kaip dabar blogai gyvena Lietuvos liaudis. Savo valstybės diskreditavimas priešiškoje šalyje niekaip nesusijęs su deklaruojamu geros kaimynystės siekiu, o vertintinas kaip viešajai tvarkai prieštaraujanti veikla.
22.3. Byloje įrodyta, kad laidose Rusijoje E. Š. dalyvavo kaip juridinio asmens vadovė, jos atžvilgiu netaikytina asmens teisės laisvai reikšti savo mintis garantija. Be to, ir asmeniui ši laisvė nėra beribė - Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas absoliutus šmeižto, dezinformacijos draudimas, konstitucinė informacijos laisvės samprata neapima ir karo propagandos, kurią draudžia Konstitucijos 135 straipsnio 2 dalis. Vertinant E. Š. pasisakymus per asmens teisės reikšti nuomonę prizmę, akivaizdu, kai pasisakymai peržengia nuomonės ribas ir perauga į veiklą - vykimą į priešišką valstybę ir savos valstybės diskreditavimą, veikimą prieš Lietuvą, veikimą kitos valstybės interesais.
22.4. Skundžiamame teismo sprendime išdėstytos, nustatytos faktinės bylos aplinkybės, nurodyti įrodymai, kuriais grindžiamos išvados, bei teisiniai argumentai, pateikti išsamūs motyvai, kodėl ieškinys tenkinamas, todėl apeliantų teiginiai, kad teismas netyrė visų bylai reikšmingų įrodymų, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįsti.
22.5. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, Asociacijų 3 straipsnio 2 dalyje ir yra nurodyti kriterijai, pagal kuriuos nustatomas draudimas veikti asociacijai – tai šioje teisės normoje išvardinti tikslai ir veikimo būdai. Ar asociacijos veikla ir būdai atitinka šiuos kriterijus sprendžia teismas. Be to, tam tikro teisinio reguliavimo nebuvimas nereiškia netinkamo teisės normų taikymo.
22.6. Sutiko su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas, vertindamas A. P. pasirašymą steigimo dokumentuose elektroniniu parašu, nurodė negaliojantį Elektroninio parašo įstatymą. Tačiau ši klaida nesudaro pagrindo naikinti teismo sprendimą ir atmesti ieškinį. Elektroninio parašo įstatymą pakeitusio šiuo metu galiojančio Elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas reglamentuoja elektroninio parašo, elektroninio spaudo, elektroninės laiko žymos ir patikimumo užtikrinimo paslaugų teisinę galią, patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjų ir naudotojų pareigas, kvalifikuotų elektroninio parašo, elektroninio spaudo ar interneto svetainės tapatumo nustatymo sertifikatų (toliau - kvalifikuoti sertifikatai) galiojimo sustabdymo ir galiojimo atšaukimo sąlygas ir tvarką, patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjų priežiūrą, kiek to nereglamentuoja 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (toliau - Reglamentas). Reglamento 26 straipsnyje nustatyta, kad pažangusis elektroninis parašas turi būti vienareikšmiškai susietas su pasirašančiu asmeniu; pagal jį galima nustatyti pasirašančio asmens tapatybę; sukurtas naudojant elektroninio parašo kūrimo duomenis, kuriuos tik pats pasirašantis asmuo gali labai patikimai naudoti; susietas su juo pasirašytais duomenimis taip, kad bet koks tų duomenų pakeitimas būtų pastebimas. Taigi, dabar galiojančios teisės normos nepaneigia teismo išvados, kad A. P. negalėjo perleisti parašo formavimo duomenų jokiam kitam asmeniui, nei jis, nei juo labiau kiti Asociacijos steigėjai protokoliniu nutarimu negalėjo niekam suteikti tokių įgaliojimų. Šį pažeidimą teismas pagrįstai ir motyvuotai įvertino nurodydamas, kad nebuvo sudaryta Asociacijų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies imperatyvias nuostatas atitinkanti Asociacijos steigimo sutartis (sutartis laikoma sudaryta, kai ją pasirašo visi steigėjai ar jų įgalioti asmenys).
22.7. Be to, teismas nustatė ir kitų imperatyvių Asociacijų įstatymo normų, reglamentuojančių asociacijų steigimą, pažeidimų, t. y. Asociacijos įstatai turėjo būti priimti steigiamajame susirinkime ir turėjo būti pasirašyti ne vėliau kaip per 3 dienas nuo steigiamojo susirinkimo dienos (Asociacijų įstatymo 4 straipsnio 4 dalis, 12 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju šių įstatyme nustatytų asociacijų steigimo imperatyvių reikalavimų nebuvo laikytasi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
23. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
24. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkinti ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro ieškinio reikalavimai pripažinti asociaciją „Tarptautinį geros kaimynystės forumą“ neteisėtai įsteigtu juridiniu asmeniu ir jį likviduoti, likvidatoriumi paskiriant VĮ Turto banką.
25. Nustatyta, kad Tarptautinis geros kaimynystės forumas buvo įregistruotas juridinių asmenų registre 2022 m. birželio 28 d., jo teisinė forma asociacija. Asociacijos vadovė nuo šio juridinio asmens įsteigimo yra E. Š., o valdybos nariai – D. G., E. Š., K. J. ir A. P.
Žemesnės instancijos teismas
26. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. vasario 20 d. sprendimu (toliau – ir skundžiamas sprendimas) tenkindamas ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro patikslinto ieškinio reikalavimus, t. y. pripažindamas Tarptautinį geros kaimynystės forumą neteisėtai įsteigtu juridiniu asmeniu ir nutaręs jį likviduoti, pripažino, kad juridinis asmuo yra neteisėtai įsteigtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.114 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų pagrindais.
27. Pažymėtina, kad CK 2.114 straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindai, kuriems esant juridinis asmuo teismo gali būti pripažintas neteisėtai įsteigtu. CK 2.114 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyta, jog juridinis asmuo gali būti pripažintas neteisėtai įsteigtu, jei: nebuvo sudaryti įstatymuose nustatyti steigimo dokumentai arba buvo pažeistos įstatymų nustatytos imperatyviosios juridinio asmens steigimo taisyklės (2 punktas); tikrieji juridinio asmens steigimo tikslai neteisėti arba prieštarauja viešajai tvarkai (3 punktas).
28. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tikrieji Asociacijos steigimo tikslai (neteisėtais būdais veikti prieš Lietuvos valstybę) yra neteisėti (CK 2.114 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir tai yra pagrindas pripažinti, jog Asociacija yra įsteigta neteisėtai. Taip pat pripažino Asociaciją neteisėtai įsteigta ir dėl to, kad buvo pažeistos įstatyme numatytos asociacijos steigimo taisyklės, t. y. nustatė, kad atsakovas A. P. Asociacijos steigimo dokumentuose yra nurodytas vienu iš steigėjų, 2022 m. birželio 25 d. pasirašiusių steigimo dokumentus elektroniniu parašu, tačiau jis Asociacijos steigimo dokumentų dėl tuo metu atliekamos laisvės atėmimo bausmės elektroniniu parašu negalėjo pasirašyti (A. P. negalėjo perleisti parašo formavimo duomenų jokiam kitam asmeniui, atitinkamai, nei jis, nei juo labiau kiti Asociacijos steigėjai protokoliniu nutarimu negalėjo niekam suteikti tokių įgaliojimų), taip pat Asociacijos įstatai turėjo būti priimti steigiamajame susirinkime ir turėjo būti pasirašyti ne vėliau kaip per 3 dienas nuo steigiamojo susirinkimo dienos (Asociacijų įstatymo 4 straipsnio 4 dalis, 12 straipsnio 4 dalis), o nagrinėjamu atveju šių įstatyme nustatytų asociacijų steigimo imperatyvių reikalavimų nebuvo laikytasi.
29. Apeliantai nesutinka su nurodytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir nurodo, kad teismas netinkamai aiškino CK 2.114 straipsnį, Asociacijų įstatymo 3 straipsnį. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas prieštarauja Lietuvos Konstitucijos 25, 33 straipsniams, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsniui, Jungtinių Tautų 1966 metų Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakto 19 straipsniui. Pažymėjo, kad pagrindiniai teismo argumentai yra siejami su Asociacijos vadovės pasisakymais, išreikštais Rusijos valstybinės naujienų agentūros „Rossija Segodnia“ surengtoje spaudos konferencijoje ir laidoje „Solovjov Live“ 2022 m. liepos 28 d., taip pat pasisakymais A. P. Youtube kanale 2022 m. rugpjūčio 1 d., kurie traktuojami sprendime kaip neteisėta veikla. Apeliantų nuomone, Asociacijos veikla įstatymų ribų neperžengė. Asociacijos vadovės laisvė turėti įsitikinimus ir juos laisvai reikšti garantuojama Konstitucijos 25 straipsniu. Taip pat pažymėjo, kad Asociacijos vadovė E. Š. pasinaudojo Konstitucijos 33 straipsnyje, laiduojama teise kritikuoti valstybės įstaigų ir pareigūnų darbą bei draudimu persekioti už kritiką. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas valdžiai išsakytą kritiką pavadino neteisėta veikla, tuo duodamas suprasti, kad Lietuvos valdžios ir jos vykdomos politikos kritikuoti negalima. Tokiu būdu buvo visiškai sumenkinta Konstitucijos 33 straipsnio reikšmė. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su tokiais apeliantų argumentais nesutinka.
30. Konstitucijos 25 straipsnyje nurodyta, kad „žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija.“ Iš nurodyto seka, kad Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta laisvė nėra absoliuti, t. y. Konstitucijoje yra ne tik įtvirtinta žmogaus laisvė ieškoti, gauti ir skleisti informaciją, bet ir apibrėžtos šios laisvės ribos. Antai pagal Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalį laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais, tautinės, rasinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu bei dezinformacija, o pagal šio straipsnio 3 dalį laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.
31. Konstitucijos 33 straipsnyje laiduojama piliečių teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus, taip pat nėra absoliuti. Ši pilietinė konstitucinė teisė neatsiejama nuo Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtintos žmogaus teisės turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, nuo jo teisės skleisti informaciją bei idėjas. Kaip jau minėta, laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija.
32. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad saviraiškos laisvė turi savo ribas, net jei diskutuojama visuomenėje svarbiais bendrojo intereso klausimais (2000 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Constantinescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28871/95).
33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir įvertino E. Š., kaip asociacijos pirmininkės, ir kitų Asociacijos steigėjų pasisakymus žiniasklaidoje bei atsižvelgiant į jų turinį padarė teisingą išvadą, jog tikrasis Asociacijos steigimo tikslas yra tyčia viešai skleisti melagingą informaciją (dezinformaciją) apie Lietuvą, formuojant klaidingą nuomonę, kad Lietuva nėra nepriklausoma ir demokratinė valstybė, t. y. Asociacijos tikslas veikti prieš Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką, kurstyti socialinę nesantaiką. Pažymėtina, kad apeliantų nurodomos Konstitucijos 25 ir 33 straipsniuose įtvirtintos žmogaus teisės turėti savo įsitikinimus ir laisvai juos reikšti bei teisė kritikuoti valstybės įstaigų ir jų pareigūnų darbą, nepaneigia pirmosios instancijos teismo skundžiamame padarytų išvadų, jog tikrieji Asociacijos steigimo tikslai yra neteisėti ir prieštarauja viešajai tvarkai (CK 2.114 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
34. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius Asociacijos steigėjų pareiškimus/pasisakymus Lietuvai priešiškų šalių žiniasklaidoje teisingai nurodė, kad Asociacija lietuvių tautos vardu neigia Lietuvos geopolitinę orientaciją, t. y. iš Asociacijos pirmininkės pasisakymų Maskvoje, jog „Deja, kadangi mūsų valdžia, kuri dabar dirba jau tik vadovaudamasi Europos Sąjungos linija, anglosaksų linija, JAV linija, ji jau turi savo liniją, kuri, deja, skiriasi su liaudies linija. <...> Mūsų vyriausybė taip atsigulė po Amerikos ar Briuselio vyriausybe, nežinau, kad jie net negalvoja, <...> Mes tiesiog kritome ant kelių prieš Europą. Tai yra baisiausia, kas galėjo nutikti. <...> Liaudžiai nepatinka Vakarų vertybės“ matyti, kad Asociacija Rusijoje viešai kvestionuoja Lietuvos Respublikos piliečių valią dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje, pareikštą 2003 m. gegužės 10 ir 11 dienomis įvykusiame referendume, taip pat kalba Lietuvos Respublikos tautos vardu, iš esmės tvirtindama, kad tauta nepritaria Lietuvos Respublikos Konstitucijos sudedamąją dalimi esančiam 2004 m. liepos 13 d. Konstituciniam aktui „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“. Taip pat iš Asociacijos pasisakymų Maskvoje, jog „<...> galima suabejoti, kas rinko ir kokiu būdu išrinko šią valdžią <...> deja, mūsų valstybė neturi laisvos teisės... pasirinkti, tikriausiai, ir laisvos teisės pačiai rinktis <...> šita valdžia yra mažumos valdžia“ matyti, kad Asociacija Rusijos auditorijai kvestionuoja rinkimų Lietuvos Respublikoje legitimumą. Taip pat Asociacija neteisėtai kvestionuoja teisminės valdžios Lietuvos Respublikoje konstitucinę paskirtį vykdyti teisingumą (Konstitucijos 109 straipsnis), t. y. Asociacija Maskvoje nurodo, kad už šnipinėjimą kitai valstybei Lietuvos Respublikoje laisvės atėmimo bausmėmis nuteisti A. P. ir A. G. yra politiniai kaliniai, be to, A. P., kuris nuteistas už šnipinėjimą pagal BK 119 straipsnio 1 dalį (A. P. rinko užsienio valstybei (Rusijai) informaciją, kuri sudaro Lietuvos Respublikos valstybės paslaptį) įvardija kaip „mūsų pagrindinis vadovas“, „aukščiausios prabos prezidentas“, kuris kovos iki galo, kuris tikrai nepasiduos. Asociacijos vadovė taip pat nurodė, kad „mes tikime jo pergale“. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad tai, jog A. P., atlikdamas už šnipinėjimą laisvės atėmimo bausmę, yra nurodomas vienas iš Asociacijos steigėjų, o Asociacijos vadovė kartu su dar vienu Asociacijos steigėju (M. R.) konferencijoje Maskvoje kalba apie A. P. kaip apie politinį kalinį ir Lietuvos Respublikos Prezidentą, pripažintina Asociacijos neteisėtu veikimu, neteisėtais Asociacijos veiklos tikslais, kuriuos draudžia Asociacijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalis. Sutiktina, kad Asociacijos steigėjų priešiškumą Lietuvos interesams patvirtina ir Asociacijos pirmininkės Maskvoje viešai išsakyta pozicija teigiant, jog „Manome, kad nedraugiška šalis, kuri kursto konfliktą ir kurios mes tikrai nepalaikysime, vis tik yra Lietuva“, arba teigiant, kad „Tai yra pagrindas, priežastis paduoti Lietuvą į teismą“. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad iš Asociacijos viešai pareikštos nuomonės Maskvoje laikytinos autoritarinio ar totalitarinio valdymo propagavimu, kurį draudžia Asociacijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalis. Tai patvirtina Asociacijos vadovės išsakyta nuomonė, kad „Mes turime jaunimo grupę <...> kurie nori auginti savo vaikus labai draugiškoje valstybėje, kad visos šios vertybės, kurios buvo Sovietų sąjungoje, atsinaujintų, kad jas kažkaip išsaugotume. <...> Kai kažkada gimėme TSRS, tai juk taip šaunu.“.
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie aukščiau nurodyti, ir kiti skundžiame sprendime paminėti, Asociacijos pareiškimai/pasisakymai, patvirtina, kad Asociacija savo pasisakymuose Rusijoje lietuvių tautos vardu neigia Lietuvos geopolitinę orientaciją, neigia, kad Lietuva yra nepriklausoma demokratinė valstybė, neteisėtai siekiama kalbėti lietuvių tautos vardu, akcentuojama tautos ir valdžios priešprieša, propaguojama socialinė nesantaika, viešai parodomas palaikymas (pateisinimas) Rusijai dėl jos pradėto karo prieš kaimyninę Ukrainos valstybę. Teisėjų kolegija įvertinusi nurodytą, sprendžia, kad tokio pobūdžio Asociacijos veikla ir pareiškimai yra priešingi Konstitucijoje įtvirtintai Lietuvos valstybės konstitucinei santvarkai bei laikytini pažeidžiančiais Asociacijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus draudimus, todėl tikrieji Asociacijos steigimo tikslai yra neteisėti. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nurodė, kad tikrasis Asociacijos steigimo tikslas yra neteisėtais būdais veikti prieš Lietuvos valstybę, o tai vadovaujantis CK 2.114 straipsnio 1 dalies 3 punktu yra pagrindas juridinį asmenį (Asociaciją) pripažinti neteisėtai įsteigtu.
36. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad juridinis asmuo (Asociacija) pripažintas neteisėtai įsteigtu ir dėlto, kad nebuvo sudaryti įstatymuose nustatyti steigimo dokumentai arba buvo pažeistos įstatymų nustatytos imperatyviosios juridinio asmens steigimo taisyklės (CK 2. 114 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas nurodė, kad atsakovas A. P. Asociacijos steigimo dokumentuose yra nurodytas vienu iš steigėjų, 2022 m. birželio 25 d. pasirašiusių steigimo dokumentus elektroniniu parašu, tačiau jis Asociacijos steigimo dokumentų dėl tuo metu atliekamos laisvės atėmimo bausmės elektroniniu parašu negalėjo pasirašyti. Pažymėjo, kad A. P. negalėjo perleisti parašo formavimo duomenų jokiam kitam asmeniui, atitinkamai, nei jis, nei juo labiau kiti Asociacijos steigėjai protokoliniu nutarimu negalėjo niekam suteikti tokių įgaliojimų. Taip pat nebuvo laikytasi imperatyvių asociacijų steigimo reikalavimų, t. y. Asociacijos įstatai nebuvo priimti steigiamajame susirinkime ir nebuvo pasirašyti ne vėliau kaip per 3 dienas nuo steigiamojo susirinkimo dienos (Asociacijų įstatymo 4 straipsnio 4 dalis, 12 straipsnio 4 dalis).
37. Apeliantai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas teigdamas, jog A. P. negalėjo perleisti elektroninio parašo formavimo duomenų jokias kitam asmeniui, rėmėsi nuo 2018 m. gegužės 9 d. netekusio galios Elektroninio parašo įstatymo 6 straipsnio 1 ir 3 dalimis. Šį aktą pakeitusio ir šiuo metu galiojančio Elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo nuostatuose nėra draudimo perleisti kitam asmeniui elektroninio parašo formavimo duomenų. Taigi steigimo dokumentuose pasirašęs A. P. mobiliuoju parašu E. J. nepažeidė imperatyviųjų įstatymo normų, juo labiau kad toks pasirašymas buvo patvirtintas A. P. asmeniškai 2022 m. gegužės 6 d. susirinkimo metu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiais apeliantų argumentais nesutinka.
38. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas reglamentuoja elektroninio parašo, elektroninio spaudo, elektroninės laiko žymos ir patikimumo užtikrinimo paslaugų teisinę galią, patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjų ir naudotojų pareigas, kvalifikuotų elektroninio parašo, elektroninio spaudo ar interneto svetainės tapatumo nustatymo sertifikatų (toliau – kvalifikuoti sertifikatai) galiojimo sustabdymo ir galiojimo atšaukimo sąlygas ir tvarką, patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjų priežiūrą, kiek to nereglamentuoja 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL 2014 L 257, p. 73), (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 910/2014) ir juo vadovaujantis Europos Komisijos priimti įgyvendinamieji teisės aktai, ir nustato elektroninės atpažinties ir patikimumo užtikrinimo paslaugų politiką formuojančias institucijas.
39. Reglamento Nr. 910/2014 26 straipsnyje yra įtvirtinti šie pažangiojo elektroninio parašo reikalavimai: a) jis turi būti vienareikšmiškai susietas su pasirašančiu asmeniu; b) pagal jį galima nustatyti pasirašančio asmens tapatybę; c) sukurtas naudojant elektroninio parašo kūrimo duomenis, kuriuos tik pats pasirašantis asmuo gali labai patikimai naudoti; ir d) susietas su juo pasirašytais duomenimis taip, kad bet koks tų duomenų pakeitimas būtų pastebimas.
40. Nurodytos elektroninio parašo ypatybės („vienareikšmiškai susietas su pasirašančiu asmeniu“ ir „sukurtas naudojant elektroninio parašo kūrimo duomenis, kuriuos tik pats pasirašantis asmuo gali labai patikimai naudoti“) paneigia apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, jog šiuo metu galiojančio Elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo nuostatuose nėra draudimo perleisti kitam asmeniui elektroninio parašo formavimo duomenų. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, A. P. negalėjo perleisti parašo formavimo duomenų jokiam kitam asmeniui, atitinkamai, nei jis, nei juo labiau kiti Asociacijos steigėjai protokoliniu nutarimu negalėjo niekam suteikti tokių įgaliojimų.
41. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pastebėjo, kad Asociacija taip pat nesilaikė imperatyvių asociacijų steigimo reikalavimų, įtvirtintų Asociacijų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje ir 12 straipsnio 4 dalyje, t. y. jog Asociacijos įstatai turėjo būti priimti steigiamajame susirinkime ir turėjo būti pasirašyti ne vėliau kaip per 3 dienas nuo steigiamojo susirinkimo dienos. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad šių įstatyme nustatytų asociacijų steigimo imperatyvių reikalavimų nebuvo laikytasi.
42. Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ir CK 2.114 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas juridinio asmens pripažinimo neteisėtai įsteigtu pagrindas.
Dėl bylos procesinės baigties
43. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
44. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.