Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo faktiniu valdymu) nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė 2018 m. liepos 22 d. (b. l. 8). Iš Gyventojų registro pažymos apie mirusiojo M. P. asmens duomenis, matyti, kad mirusysis nebuvo vedęs, vaikų neturėjo (b. l. 11). Iš VĮ Regitra pažymos (2018 m. gruodžio 18 d. duomenimis) matyti, kad mirusiojo vardu nuo 2017 m. birželio 23 d. yra registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), iš UAB „Tuvlita“ pateiktų duomenų matyti, kad šios transporto priemonės techninė apžiūra galioja iki 2019 m. balandžio 26 d. (b. l. 12,13). Pagal Testamentų registro išrašą (2018 m. lapkričio 28 d. duomenys) palikėjo palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų nėra registruota (b. l. 9). Lietuvos antstolių rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. pažymoje nurodyta, kad mirusiojo M. P. atžvilgiu nėra vykdomų vykdomųjų bylų (b. l. 16). Į bylą taip pat pateiktas pareiškėjos gimimo įrašas, iš kurio matyti, kad M. P. yra pareiškėjos motina, bei pareiškėjos santuokos liudijimas, kuriame matyti pavardės po santuokos keitimas (b. l. 17, 23-26), bei išrašas iš Gyventojų registro apie pareiškėjos motinos M. P. asmens duomenis, kuriame matyti, kad M. P. buvo išsituokusi, turėjo du vaikus – pareiškėją L. B. ir mirusį pareiškėjos brolį M. P. (b. l. 10). 2018 m. gruodžio 3 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus V teritorinio skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), dėl M. P. specialiųjų poreikių, M. P. nuo 2018 m. lapkričio 28 d. neterminuotai buvo nustatytas nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis ((duomenys neskelbtini)) (b. l. 14-15). Byloje pateiktas M. P. notariškai patvirtintas 2018 m. lapkričio 13 d. įgaliojimas pareiškėjai L. B. dėl disponavimo, valdymo ir naudojimosi M. P. turtu bei dėl kitų jos asmeninių teisių įgyvendinimo (b. l. 18-22). Iš Gyventojų registro duomenų nustatyta, kad pareiškėjos motina M. P. mirė 2019 m. vasario 2 d.

Pareiškėjai siekiant įregistruoti nuosavybės teisę į po brolio mirties likusį turtą (transporto priemonę), būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Remiantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Kaip yra nurodoma formuojamojoje teismų praktikoje, palikimo priėmimui reikšmingas ne tik veiksmų priimti palikimą atlikimas per įstatymo nustatytą terminą, bet ir paveldėjimo teisės turėjimas pagal įstatymą. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.11 straipsnio, reglamentuojančio įpėdinių pagal įstatymą eiles, 2 dalyje nurodyta, kad antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tik nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė. Įpėdiniui neatlikus teisiškai reikšmingų veiksmų, laikytina, kad jis netapo paveldėjimo teisinių santykių subjektu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatytu terminu nepriėmus palikimo, nesikreipus dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, t. y. neišreiškus valios priimti palikimą, laikytina, kad įpėdinio neįgyvendinta paveldėjimo teisė pasibaigė. Nepriėmęs palikimo įpėdinis neįgyja paveldimo turto, nebūdamas šio turto savininkas įpėdinis negali ir juo disponuoti, dėl to įstatyme suformuluotas draudimas atsisakyti palikimo su sąlygomis, tarp jų negalima ir palikimo atsisakymo kito asmens naudai sąlyga. Palikimo nepriėmimas sukelia tokias pat pasekmes kaip ir palikimo atsisakymas. CK 5.60 straipsnyje nustatyta, kad neleidžiama atsisakyti su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo, nes tai prieštarautų pirmiau aptartam paveldėjimo universalumo principui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu įpėdinis atsisako palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, teismų praktikoje, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad paveldėjimo santykiai neatsirado arba asmuo iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1). Pagal nuo 2015 m. liepos 8 d. galiojančią CK redakciją CK 5.50 straipsnio 4 dalis neteko galios, todėl visų eilių įpėdiniai, jeigu jie pageidauja paveldėti, privalo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą per 3 mėnesius nuo palikimo dienos. Visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą arba pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą turėtų per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento (kaip jis apibrėžtas CK 5.3 straipsnyje). Tačiau priėmusiais palikimą bus laikomi tik pirmesnės eilės įpėdiniai arba įpėdiniai pagal testamentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1).

Įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą, bei byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius faktines aplinkybes, matyti, kad mirus pareiškėjos broliui, pareiškėjos ir mirusiojo motina M. P. neišreiškė pageidavimo priimti atsiradusį palikimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. P. dėl jos sveikatos būklės buvo nustatyti specialieji poreikiai ir nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, M. P. pareiškėją buvo įgaliojusi atstovauti ją visose srityse, susijusiose su jos turtiniais ir neturtiniais interesais, todėl pagrįstai galima teigti, kad pareiškėja rūpinosi tiek motina, tiek jos turtu, tiek motinos bute likusiu mirusiojo M. P. asmeniniu turtu ir visu likusiu jo palikimu. Pareiškėja nurodo, kad jos brolis iki mirties gyveno kartu su motina bute, esančiame adresu Vaduvos g. 23-138, Vilniuje, tai patvirtina ir Gyventojų registro išrašas apie šių asmenų deklaruotą gyvenamąją vietą nuo 1995 m. liepos 24 d. Taip pat iš Gyventojų registro duomenų nustatyta, kad pareiškėjos motina mirė 2019 m. vasario 2 d., todėl daugiau į palikėjo M. P. palikimą pretenduojančių įpėdinių nėra žinoma. Duomenų, kad palikėjas M. P. būtų surašęs testamentą ar palikimas būtų priimtas, ar atsisakytą jį priimti, VĮ Registrų centras Testamentų registre neįregistruota. Pareiškėja pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktą turi paveldėjimo teisę, yra ketvirtos eilės paveldėtoja, pirmesnės eilės paveldėtojų nenustatyta.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjos faktinis po brolio M. P. mirties likusio turto valdymas, jo naudojimas ir disponavimas turtu pasireiškė pareiškėjos aktyviais veiksmais šį turtą tvarkant, prižiūrint, rūpinantis jo vertės išlaikymu, naudojant kaip savo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad L. B. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą išreiškė savo valią priimti brolio M. P. palikimą, t. y. ji atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad L. B. palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti. Remiantis išdėstytu ir atsižvelgiant į tai, kad nesant nustatyto juridinio fakto, jog L. B. priėmė brolio M. P., mirusio 2018 m. liepos 22 d., palikimą faktiškai pradėdama šį turtą valdyti, pareiškėja, negali gauti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo į po M. P. mirties likusį turtą, pareiškėjos L. B. pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad L. B. priėmė M. P. palikimą po jo mirties faktiniu valdymu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Pareiškėjai juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendė:

pareiškėjos L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2018 m. liepos 22 d., palikimą pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.