Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės - Lekarauskienės ir Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio, kuriuo O. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir O. Š. nustatyta bausmė laisvės atėmimas keturiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, O. Š. į skirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. kovo 11 d. 03.10 val. iki 2023 m. kovo 11 d. 12.08 val. (viena para), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, O. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones ketveriems metams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 28 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, O. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas bei nuspręsta išieškoti į valstybės biudžetą iš O. Š. konfiskuotino turto – automobilio „Volkswagen Taigo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 20 410 Eur (dvidešimt tūkstančių keturis šimtus dešimt eurų).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo O. Š. apeliacinis skundas atmestinas

6. Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas ir prie bylos prijungti O. Š. pateikti dokumentai: 2023 m. spalio 20 d. civilinė paslaugų sutartis, MB „A“ steigimo aktas ir 2023 m. spalio 19 d. išrašas iš VĮ „Registrų centras“.

Dėl bausmės

8. BK 281¹ straipsnis numato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo. Pagal šio straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, ir yra baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo atsako ir tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.

10. Įvertinęs visas aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti O. Š. parenkant laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant baudžiamojo įstatymo ribose, t. y. šešis mėnesius laisvės atėmimo. Be to, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę mažino vienu trečdaliu.

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad prašydamas sušvelninti bausmę nuteistasis apeliaciniame skunde nurodė, kad jis dirba ir turi gyvenamąją vietą. Vis tik, aplinkybę, jog nuteistasis vykdo individualią veiklą, įvertino pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija pagrindo švelninti paskirtą bausmę, nenustatė. Skunde nurodomiems duomenims, kad nuteistasis dirba ir turi gyvenamąją vietą, negali būti suteikiama prioritetinė reikšmė, būtina atsižvelgti į visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes.

12. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nuteistasis O. Š. iki skundžiamo nuosprendžio buvo teistas keturis kartus už tokio paties pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą: 1) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė areštas 20 parų; 2) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė - laisvės atėmimas keturiems mėnesiams; ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 16 d. nuosprendžiu ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskiromis bausmėmis ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas penkiems mėnesiams; 3) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė laisvės atėmimas keturiems mėnesiams; 4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė laisvės atėmimas keturiems mėnesiams; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi prie Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nuosprendžiu paskirtos keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas septyniems mėnesiams (1 t., b. l. 135–156). Kaip matyti, O. Š. skirtos bausmės buvo susijusios su trumpalaikiu areštu ir laisvės atėmimo bausmėmis, kurių dydis mažesnis nei nagrinėjamo straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, t. y. nurodytais atitinkamais nuosprendžiais prieš subendrinant bausmes teismai O. Š., pritaikius BK 64¹ straipsnį, skyrė keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmes. Jis baustas administracine tvarka, taip pat už administracinius nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, ne kartą baustas už transporto priemonės vairavimą, neturint teisės vairuoti.

13. Administracinių nusižengimų registro išrašo (1 t., b. l. 118–133) duomenys už 3 metus patvirtina, kad nuteistasis O. Š.: 1) 2021 m. gegužės 1 d. baustas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, nes 2021 m. gegužės 1 d. vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti atimta; 2) 2020 m. gegužės 5 d. baustas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, 416 straipsnio 5 dalį, nes 2019 m. gegužės 8 d. vairuodamas transporto priemonę, esant nustatytam 50 km/h važiavimo greičiui, važiavo 95 km/h greičiu, nustatytą greitį viršijo 42 km/h, be to, vairavo neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės; 3) 2020 m. birželio 19 d. baustas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, 416 straipsnio 3 dalį, nes 2018 m. rugsėjo 12 d. 3.39 val. vairuodamas transporto priemonę, esant nustatytam 90 km/h važiavimo greičiui, važiavo 119 km/h greičiu, nustatytą greitį viršijo 29 km/h, be to, vairavo transporto priemonę, kai tokia teisė yra atimta; 4 ) 2020 m. balandžio 20 d. baustas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, 416 straipsnio 3 dalį, nes 2018 m. rugsėjo 12 d. 1.19 val. vairuodamas transporto priemonę, esant nustatytam 100 km/h važiavimo greičiui, važiavo 131 km/h greičiu, nustatytą greitį viršijo 27 km/h, be to, vairavo neturėdamas teisės vairuoti. Pažymėtina, kad iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog du administracinius nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, jis padarė tą pačią dieną, t. y. 2018 m. rugsėjo 12 d. 1.19 val. ir 3.39 val., taigi, tarp nusižengimų padarymo nepraėjo nei trys valandos, be to, viršytas greitis iš esmės tas pats – 27 km/h ir 29 km/h. Tokios nustatytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja O. Š., rodo jo polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus.

14. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamas nusikaltimas buvo padarytas neatsitiktinai ir ne nepalankiai susiklosčius aplinkybėms. O. Š. pats pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis įvykio dieną vartojo alkoholį su draugais, vėliau sėdo prie automobilio vairo, galvojo grįžti į Klaipėdą, namo. Atvažiavo iki Sodo gatvės Vilniuje, tačiau jį sustabdė pareigūnai. Pradžioje ginčijosi, kad važiavo ne jis, paskui atsisakė pūsti, duoti parodymus. Bijojo atsakomybės (1 t., b. l. 193–198). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas pareigūnas S. L. (S. L.) parodė, kad bendraujant su O. Š., nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, jis elgėsi neadekvačiai, sunkiai orientavosi aplinkoje. Paklaustas, ar vartojo alkoholį, O. Š. paaiškino, kad alkoholį vartojo prieš valandą (1 t., b. l. 27–30). Kaip matyti, O. Š., pavartojęs alkoholio su draugais, kai buvo nustatytas net 2,85 promilės neblaivumas, 2023 m. kovo 11 d. norėjo iš Vilniaus važiuoti į Klaipėdą. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis aplinkybių, pagrindžiančių poreikį vairuoti būnant neblaiviam, nenurodė. Visa tai rodo, kad apeliantui būdinga sistemingai vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, tą neabejotinai žinant ir suvokiant, o jam paskirtos bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo.

15. Išdėstytų aplinkybių visuma rodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas parinkti pačią griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, yra teisingas. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato laisvės atėmimą iki vienerių metų, BK 50 straipsnio 2 dalis nustato, kad minimalus laisvės atėmimo bausmės terminas yra trys mėnesiai. Taigi, šiuo atveju sankcijos vidurkis sudaro septynis mėnesius ir penkiolika dienų. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas paskyrė šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri neviršija sankcijos vidurkio, o pritaikius BK 64¹ straipsnį buvo sumažinta vienu trečdaliu iki keturių mėnesių. Teisėjų kolegijos vertinimu, dar labiau švelninti nuteistajam bausmę už įvykdytą nusikalstamą veiką nėra pagrindo. Paskirtoji bausmė adekvati tiek nuteistojo asmenybei, tiek padarytai nusikalstamai veikai ir tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra per griežta. Švelnesnė bausmė, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (bauda, areštas), nagrinėjamu atveju yra nepakankama daryti teigiamą įtaką O. Š. elgesiui ir neužtikrintų bausmės tikslų: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikaltusį asmenį; atimti ar apriboti asmeniu daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo pagal BK 75 straipsnį

16. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Teisėjų kolegija pasisako dėl bausmės vykdymo atidėjimo, vadovaujantis BK 75 straipsniu, t. y. sprendžia, ar bausmės tikslai nuteistajam O. Š. gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi teismas ne tik privalo atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus, bet turi įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą, atsižvelgiant į bausmės paskirtį. Tokią išvadą teismas gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Kartu pažymėtina tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016). Taigi, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-7-5-895/2018).

18. Nustatyta, kad nuteistasis O. Š. anksčiau teistas net 17 kartų, iš kurių keturis kartus už tai, kad vairavo būdamas neblaivus (jam buvo nustatytas 1,76 promilių, 1,82 promilių ir atitinkamai 2,29 promilių neblaivumas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nuosprendyje nurodyta, kad nors buvo nustatyti neblaivumo požymiai, O. Š. atsisakė tikrintis neblaivumą). Kaip matyti iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį, O. Š. atžvilgiu buvo taikytos švelnesnės bausmės - bauda ir areštas, tačiau paskirtos bausmės esminės įtakos jo elgesio korekcijai neturėjo, jis vis tiek darė naujas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu O. Š. buvo taikytas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau po to jis buvo teistas dar 16 kartų. Nuteistasis O. Š. iki nusikalstamos veikos, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo buvo baustas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, be kita ko, ne kartą baustas administracine tvarka, nes vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, viršijo greitį. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad apeliantas yra pasiryžęs keistis ir ateityje iš tiesų laikytis įstatymų, o BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam O. Š. taikant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

Dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo

19. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam O. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Volkswagen Taigo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 20 410 Eur, konfiskavimas. Apeliantas teigdamas, kad jo finansinė padėtis sunki, prašo įvertinti visas aplinkybes ir konfiskuotiną sumą sumažinti.

20. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, o jos vertę atitinkančią pinigų sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195-788/2019, 2K-72-489/2020). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). Tačiau teismų praktikoje labai aiškiai yra nurodyta, kad įrankių (priemonių) vertės išieškojimu, be kita ko, siekiama, kad nebūtų sąmoningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus, svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Taigi, konfiskuojamo turto vertės dalies klausimas yra labiau išimtis nei taisyklė ir ji turi būti taikoma aiškiai motyvuojant tokio teismo sprendimo priežastis. Formalus ir deklaratyvus įprastinių gyvenimiškų situacijų vertinimas kaip leidžiančių taikyti šią išimtį negali būti pripažįstamas pakankama motyvacija (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-1073/2023).

21. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad O. Š.automobilį „Volkswagen Taigo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo būdamas neblaivus, kai jam pirmojo tikrinimo metu nustatytas 2,58 promilių neblaivumas, o antros patikros metu O. Š. atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo (1 t., b. l. 12). Taigi, O. Š.automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą, ir šiuo atveju automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius).

22. Pažymėtina, jog automobilis, kurį vairavo, O. Š., nusikalstamos veikos padarymo metu, jam nepriklausė, jis priklausė trečiajam asmeniui. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Šiuo atveju baudžiamajame įstatyme įvardintų pagrindų, leidžiančių konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausančią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, nebuvo nustatyta.

23. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad O. Š. nesutinka būtent su automobilio vertę atitinkančios konfiskuotinos pinigų sumos (20 410 Eur) dydžiu. Teismo posėdžio metu jis nurodė sutinkantis su konfiskuotina 5000 Eur suma. Vadovaujantis teismų praktika, bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal tokios rūšies transporto priemonės vidutinę rinkos kainą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019). Šioje byloje yra pateikta VšĮ „Emprekis“ 2023 m. vasario mėnesio pažyma, kad automobilio „Volkswagen Taigo“ vidutinė kaina su PVM siekia 20 410 Eur (1 t., b. l. 33). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad O. Š., būdamas neblaivus, vairavo kitam asmeniui - SIA „A“ priklausantį automobilį „Volkswagen Taigo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 31–32). Byloje nebuvo nustatyta, kad automobilio savininkas žinojo ar turėjo pagrindo tikėtis, jog O. Š. vairuos jam nepriklausančią transporto priemonę būdamas neblaivus – kaip pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje nurodė pats nuteistasis, automobilį jis išsinuomojo.

24. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltininko išieškojo konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą - 20410 Eur, o šį dydį nustatė pagal byloje esantį VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo aktą automobilio „Volkswagen Taigo“ 1.0 TSI OPF Life Aut, M1G kategorijos, 2022 m. Teismas, konfiskuodamas visą automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą - 20410 Eur, atsižvelgė į veikos padarymo aplinkybes (vairavo automobilį esant neblaivumo požymių, kuriuos nustatė jį sulaikę pareigūnai, blaivumą antru atveju atsisakė tikrintis, alkoholį jis pripažino vartojęs tą pačią dieną, prieš sėsdamas už vairo) bei automobilio vertę ir sprendė, kad 20 410 Eur sumos išieškojimas yra proporcingas.

25. Įvertinus O. Š. asmenybę (teistas 17 kartų, iš jų keturis kartus už vairavimą esant neblaiviam, sistemingai daro KET pažeidimus), turtinę padėtį (užsiima individualia veikla, duomenų apie gaunamas pajamas nepateikta), atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes (tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, Vilniaus mieste, tamsiu paros metu, nedarbo dieną, esant mažam eismo intensyvumui, nusikalstamą veiką padarė 2023 m. kovo 11 d., kai 2023 m. kovo 2 d. buvo išleistas iš laisvės atėmimo vietos, neblaivumo laipsnis viršijo 2.5 promilės), į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies punktas) ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, spręstina, kad visos automobilio vertės išieškojimas iš O. Š. šiuo atveju atitinka turto konfiskavimo tikslus ir yra proporcingas jo asmenybei ir padarytai nusikalstamai veikai.

26. Akivaizdu, kad O. Š. veiksmai kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems asmenims, tačiau jis buvo abejingas gresiančioms pasekmėms. Vairuoti automobilį O. Š. nusprendė nepaisydamas to, kad buvo išgėręs (pareigūnams nurodė, jog alkoholį vartojo prieš valandą). O. Š. veiksmai rodo jo neatsakingą požiūrį į visuomenėje galiojančią tvarką, į savo paties bei kitų asmenų saugumą bei įstatymo leidėjo įtvirtintą draudimą vairuoti neblaiviam.

27. Be kita ko, nustatyta, kad O. Š. yra darbingo amžiaus, dirba, todėl teigti, kad jos materialinė padėtis ypatingai sunki, nėra pagrindo. Nenustatyta, kad išieškant visą automobilio „Volkswagen Taigo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą nebūtų įmanoma užtikrinti būtiniausių nuteistojo poreikių ir jis patirtų akivaizdžiai neproporcingas, neigiamas materialines pasekmes. Taigi tai, jog O. Š. apeliaciniame skunde pabrėžia savo sunkią finansinę padėtį, nesudaro pagrindo priteistą sumą laikyti neproporcinga. Pažymėtina ir tai, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir dėl to galinčias kilti neigiamas pasekmes, už kurias yra atsakingas tik jis pats. Sutiktina, kad automobilio vertės konfiskavimas apsunkins O. Š. finansinę padėtį, tačiau vien tik didelė konfiskuotino turto vertė, O. Š.turtinė padėtis, jo šeimos interesai negali lemti formalaus sprendimo priėmimo. Be kita ko, asmens finansinė padėtis gali kisti.

28. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu yra teisinga ir proporcinga padarytam nusikaltimui, baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (visos automobilio vertės atitinkančios pinigų sumos išieškojimas) paskirta pagrįstai, todėl nuteistojo O. Š. apeliacinis skundas yra atmestinas.

29. Skundžiamo rezoliucinėje nuosprendžio dalyje pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas išieškoti automobilio „Volkswagen Taigo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 20 410 Eur, tuo pačiu nustatė nurodytos sumos sumokėjimą terminą – 3 dienas. BPK 357 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju teismui nusprendus išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuoto turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui. Turto konfiskavimą ir pinigų sumų išieškojimą antstolis vykdo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Taigi, BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę vykdo antstolis. BPK nėra numatyta galimybė nei nuosprendį priimančiam, nei apeliacinį skundą nagrinėjančiam teismui nustatyti šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo termino. Be to, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse numatytas tik baudos bausmės vykdymas savanoriškai arba priverstinai. Šio Kodekso 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Taigi, Bausmių vykdymo kodekse numatytas tik baudos bausmės sumokėjimo termino nustatymas. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje terminą, per kurį turi būti sumokėta automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, nustatė nepagrįstai, todėl ši nuosprendžio dalis patikslinama, pašalinant išaiškinimą dėl konfiskuotinos pinigų sumos sumokėjimo ir su tuo susijusių aplinkybių.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo O. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį ir pašalinti iš jos dalį, kurioje nuspręsta: “Išaiškinti O. Š. (O. Š.), kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma turi būti sumokėta per 3 (tris) dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: bylos numeris, automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos įmokos kodas 6610): LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke. Konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos, ji antstolio bus išieškoma priverstinai. Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, galima kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.“

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.