Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. Š. (O. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini) (iš žodžių), bylos duomenimis – (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas:

1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 2 metams;

2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

3) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto B papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 1 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

5) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 23 d., 2005 m. liepos 5 d., 2005 m. liepos 20 d. ir 2007 m. vasario 1 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

6) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

7) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį 5 metų laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė – 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė;

8) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį 4 metų laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausmė;

9) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį 4 metų laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 9 metų laisvės atėmimo bausmė;

10) Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 2 metų laisvė atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 9 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (2017 m. rugsėjo 22 d. paleistas iš Vilniaus pataisos namų atlikęs bausmę);

11) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 20 parų arešto bausme;

13) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto A papunkčiu, subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 16 d. nuosprendžiu ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 6 d. nuosprendžiais paskiromis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (2019 m. gegužės 7 d. paleistas iš Vilniaus pataisos namų atlikęs bausmę);

14) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

15) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi prie Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (2021 m. spalio 6 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atlikęs bausmę);

17) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 23 d. nuosprendžiu pagal BK 243 straipsnį 20 parų arešto bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto A papunkčiu, subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. birželio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, kuri Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. vasario 7 d. nutartimi dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 11 mėnesių 7 dienų laisvės atėmimo bausmė (2023 m. kovo 2 d. paleistas iš Pravieniškių kalėjimo atlikęs bausmę),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis 2023 m. kovo 11 d. apie 01.53 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimus, vairavo automobilį Volkswagen Taigo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai 2023 m. kovo 11 d. 2.01 val. pirmos patikros metu alkoholio matuokliu (Drager Alcotest 7510 Nr. ARKL-0718 (patikros sertifikatas Nr. 1916628)) nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,58 promilės etilo alkoholio koncentracija, o antros patikros metu, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

Šiais savo veiksmais O. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Iš VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad automobilio „Volkswagen Taigo 1.0 TSI OPF Life Aut“, M1G kategorijos, visureigis, 999 m³ variklio darbinio tūrio, 81 kW/110 AG variklio galios, 2022 m., vidutinė kaina 2023 m. vasario mėn. duomenimis su PVM 20 410 Eur (b. l. 33).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Pagal KET 14 punktą, be kita ko, draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad O. Š. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Pirmiau nurodyti kaltinamojo teisme duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto S. L. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, kitų objektų apžiūros protokolas ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Vadovaudamasis šiais įrodymais, teismas konstatuoja, jog O. Š. 2023 m. kovo 11 d. apie 01.53 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimus, vairavo automobilį Volkswagen Taigo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai 2023 m. kovo 11 d. 2.01 val. pirmos patikros metu alkoholio matuokliu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,58 promilės etilo alkoholio koncentracija, o antros patikros metu atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

Taigi, įvertinus visa tai, minėta O. Š. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Pažymėtina, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį – tiesiogine tyčia padarytas vienas baigtas nesunkus (BK 11 str. 3 d.) nusikaltimas, susijęs su transporto eismo saugumu.

Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – yra jauno darbingo amžiaus, vedęs, vykdantis individualią veiką, bylos duomenimis per 5 metus administracine tvarka baustas daugiausiai už KET pažeidimus, taip pat už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, už smulkiąją vagystę, taip pat vairavimą transporto priemonės, kai teisė vairuoti atimta (b. l. 118-134), teistas 17 kartų, daugiausiai už nusikaltimus nuosavybei, 4 kartus už vairavimą esant neblaiviam (b. l. 135-156), taip pat teistas ir užsienyje. Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centre nėra, tačiau kaltimasis pateikė pažymą apie tai, jog psichologo jam yra teikiamos konsultacijos dėl rizikingo alkoholio vartojimo.

Atsižvelgęs į visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti šiuo atveju O. Š. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kadangi kaltinamasis O. Š. jau nebe pirmą kartą teisiamas už vairavimą esant neblaiviam, atitinkamų išvadų nedaro, o bausmės dydį nustatant artimą minimaliam, t. y. 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Kadangi O. Š. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, O. Š. į skirtiną bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. kovo 11 d. 03.10 val. iki 2023 m. kovo 11 d. 12.08 val. (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai (b. l. 70-73; 74-76).

Pažymėtina, jog nors kaltinamasis ir prašė jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atidėti, teismo vertinimu, šiuo atveju tokios galimybės nėra. Tokia išvada darytina pirmiausia atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis jau ne pirmą kartą teisiamas už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, iš viso teistas 17 kartų, pastaruoju metu jam skirtos tik laisvės atėmimo bausmės, o pastarąją nusikalstamą veiką padarė praėjus tik savaitei po to, kai buvo išleistas iš laisvės atėmimo vietos. Nors O. Š. teismui pateikė sutartį, kad šiuo metu jis užsiima individualia veikla, tačiau iš jos matyti, kad individualios veiklos pažymėjimas išduotas tik šių metų liepos 11 d., be to, sudaryta sutartis su UAB (duomenys neskelbtini) šių metų liepos 13 d., tačiau iš šios sutarties visiškai nematyti, kokiems darbams yra pasamdytas O. Š., koks darbų apmokėjimas ir pan. Taigi vertinti, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, šiuo atveju nėra pagrindo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir kiti klausimai

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ar nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis (BK 68 str. 2 d.).

Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Taigi, uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė, t. y. teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti ar nuspręsti netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Kelių eismo saugumo bylose šio klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo išvados dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo pobūdžio, ar asmuo sąmoningai šiurkščiai pažeidė eismo taisykles, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, ar eismo įvykis kilo dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobūdžio ir nenumatant galimų padarinių. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (žr., pvz., kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-279-719/2018).

Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Todėl įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam O. Š. šiuo atveju būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), kadangi naudodamasis šia teise padarė nagrinėjamą nusikalstamą veiką.

Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, viršijantis 2,5 promiles, be to, O. Š. vairavo neturėdamas teisės vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti atimta. Be to, O. Š. ne pirmą kartą teisiamas už analogiško nusikaltimo padarymą. Taigi, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, O. Š. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 metams (BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str.). Teismo vertinimu, šis terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, t. y. nuo 2023 m. kovo 28 d. Teismų praktikoje pabrėžiama, jog draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str. 1-3 d.). Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu nustatyto BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 5 d.).

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme.

Byloje nustatyta, kad O. Š. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Volkswagen Taigo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Taigi O. Š. automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas nurodytą nusikaltimą ir šiuo atveju automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius).

Pažymėtina ir tai, jog automobilis, kurį vairavo O. Š. nusikalstamos veikos padarymo metu, jam nepriklauso, jis priklauso trečiajam asmeniui – SIA „Citadele Leasing“ (b. l. 31-32). BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Šiuo atveju baudžiamajame įstatyme įvardintų pagrindų, leidžiančių konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausančią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju svarstytinas konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimas.

Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, taip pat apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, įvertinamas ir tokio išieškojimo proporcingumas.

Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad minėtas automobilis vairuotas, kai nustatytas neblaivumo lygis, kuris žymai viršijo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, veikos padarymo aplinkybes (vairavo automobilį esant neblaivumo požymių, kuriuos nustatė jį sulaikę pareigūnai, blaivumą antru atveju atsisakė tikrintis, alkoholį jis pripažino vartojęs tą pačią dieną, prieš sėsdamas už vairo) bei automobilio vertę, teismas neturi pagrindo teigti, jog automobilio „Volkswagen Taigo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertės konfiskavimas yra neproporcingai griežta baudžiamojo poveikio priemonė, vertinant O. Š. padarytą nusikaltimą. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad baudžiamojo poveikio priemonės, o būtent konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, taikymas O. Š. būtų netikslingas, nebūtinas ir neproporcingas (neadekvatus) jo padarytam teisės pažeidimui.

Nagrinėjamu atveju pagal VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo aktą automobilio „Volkswagen Taigo 1.0 TSI OPF Life Aut“, M1G kategorijos, 2022 m., vidutinė kaina (2023 m. vasario mėnesio duomenimis) su PVM – 20 410 Eur. Taigi ši suma šiuo atveju laikytina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Be to, aplinkybės, kad automobilis nuomotas, didelės vertės, nėra išskirtinės, pagrindžiančios turto (automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos) konfiskavimo neproporcingumą, be to, tai O. Š. buvo žinoma ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau nuo jos nesulaikė. Kaip pats teigė, suprato, kad yra išgėręs alkoholio, tačiau nepaisydamas to, vis tiek sėdo už automobilio vairo, ketino važiuoti net iki pat (duomenys neskelbtini), o pareigūnams jį stabdant atsisakė tikrintis blaivumą antru atveju, bijojo duoti parodymus, bijojo atsakomybės.

Taigi, teismo vertinimu, visos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, šiuo atveju atitinka įstatymų leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo O. Š. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes ir remdamasis išdėstytais argumentais, teismas sprendžia, kad O. Š. baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, taikymas siekiant tinkamo įstatymų leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai atsisako tikrintis blaivumą, ir užtraukią baudžiamąją atsakomybę, už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas ir proporcingas.

Kaltinamajam O. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 87-90), specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 99-102) – paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintinos. Laisvės atėmimo bausmės laikas neįskaitytinas į baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, terminą.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. kompaktinė plokštelė su garso ir vaizdo įrašu, saugoma voke prie bylos galinio viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

O. Š. (O. Š.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir O. Š. (O. Š.) paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, O. Š. (O. Š.) į skirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. kovo 11 d. 03.10 val. iki 2023 m. kovo 11 d. 12.08 val. (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio O. Š. (O. Š.) atvykimo ar pristatymo (sulaikymo) bausmei atlikti vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, O. Š. (O. Š.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketverius) metus terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 28 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, O. Š. (O. Š.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei išieškoti į valstybės biudžetą iš O. Š. (O. Š.) konfiskuotino turto – automobilio „Volkswagen Taigo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 20 410 Eur (dvidešimt tūkstančių keturis šimtus dešimt eurų).

O. Š. (O. Š.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti – panaikinti. Laisvės atėmimo bausmės laikas neįskaitomas į baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, terminą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, pranešti VĮ „Regitra“ apie O. Š. (O. Š.) paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, ir jos terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su garso ir vaizdo įrašu, saugomą voke prie bylos galinio viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti O. Š. (O. Š.), kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma turi būti sumokėta per 3 (tris) dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: bylos numeris, automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos įmokos kodas 6610): LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke. Konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos, ji antstolio bus išieškoma priverstinai. Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, galima kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.