- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-01
- Bylos Nr.
- eA2-5669-301/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02215-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Teresė Klimienė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 3.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Teresė Klimienė
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjos A. G. prašymą suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, antstolei S. Ž. dėl proceso atnaujinimo Marijampolės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja teismui pateiktu prašymu prašo atnaujinti procesą Marijampolės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir panaikinti (duomenys neskelbtini) Marijampolės apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir priimti naują sprendimą – antstolio pareiškimą atmesti.
Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Marijampolės apylinkės teismas nutartimi antstolės S. Ž. pareiškimą tenkino iš dalies ir paskyrė A. G. 5 Eur dydžio baudą už kiekvieną Marijampolės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) neįvykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo iki teismo sprendimo įvykdymo. Kauno apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliko pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą nepakeistą.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad pateikė skundą Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui, kuris išvadoje konstatavo, kad valstybinės žemės sklypas, ant kurio dalies pastatytas jai priklausantis objektas, nėra nuosavybės teisių atkūrimo objektas, todėl nėra jokių kliūčių šį sklypą jai perleisti ir/arba išnuomoti, juo labiau kad į sklypą patenka tik 38 cm jai priklausančio pastato dalis, Marijampolės savivaldybė piktybiškai vengia spręsti susidariusią situaciją. Dėl Marijampolės savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos piktybiško neveikimo pareiškėja neturi galimybės susitvarkyti dokumentų, kadangi institucijos veikia prieš pareiškėją ir jokių klausimų nesprendžia. Mano, jog nekreipdami dėmesio į Seimo kontrolieriaus tyrimo išvadas ir per 7 metus laiko neatlikdami jokių veiksmų, kuriuos rekomendavo atlikti Seimo kontrolierius, tiek Marijampolės savivaldybės administracija, tiek Nacionalinė žemės tarnyba vietoj situacijos sprendimo iš esmės atlieka nereikalingus ir išgalvotus formalumus, nepagrįstai atsisako spręsti institucijų kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus, atsisakoma informuoti apie teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas, beveik 7 metus pareiškėja varinėjama iš vieno kabineto į kitą.
Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius A. N. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini)020/1-730 nusprendė A. G. skundo dalį dėl savavališkomis pripažintų gyvenamojo namo priestato dalies statybų padarinių pašalinimo pažymoje nurodytu aspektu pripažinti pagrįsta; Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė M. V. nusprendė A. G. skundo dalį dėl Marijampolės savivaldybės administracijos tarnautojų veiksmų, nagrinėjant pareiškėjos kreipimusis, pripažinti pagrįsta; Seimo kontrolierius A. N. A. G. skundo dalį dėl NŽT tarnautojų veiksmų, nagrinėjant pareiškėjos kreipimusi, pripažinti pagrįsta. Minėtame sprendime Seimo kontrolieriai surašė rekomendacijas Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Žemės ūkio ministerijai, Aplinkos ministerijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Marijampolės savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.
(duomenys neskelbtini) pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) Seimo kontrolieriai konstatavo, kad nėra patikimų duomenų, jog pareiškėjai priklausantis objektas išsikiša į valstybinę žemę, pamatavus sklypą tik vietinėje koordinačių sistemoje bei automatiškai nematuojant transformavus į valstybinę koordinačių sistemą. Tokiu būdu akivaizdu, jog savavalinės statybos iš viso nėra, todėl pareiškėjai neteisėtai ir nepagrįstai skaičiuojama teismo sprendimo nevykdymo sankcija bei kiekvieną dieną daroma turtinė žala.
Pareiškėjos manymu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių pažymoje padarytos išvados bei nustatyti duomenys ir faktai yra naujai paaiškėję aplinkybės CPK 366 straipsnio 1 dalies prasme. Neturint Seimo kontrolieriaus patikrinimo išvadų bei neįvykdžius jo rekomendacijų spręsti dėl savavalinės statybos ir namo išsikišimo į valstybinę žemę nėra galimybės, ir šios aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos nei pareiškėjai, nei teismui, nors aplinkybės egzistavo teismo proceso metu. Šiuo atveju visos naujai paaiškėję aplinkybės atitinka įstatyme nurodytas naujai paaiškėjusių aplinkybių, dėl kurių procesas gali būti atnaujintas, sąlygas. Mano, kad yra visi pagrindai atnaujinti šią civilinę bylą, kadangi visos sąlygos yra įrodytos tinkamai.
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio l dalies 2 punkto pagrindu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškėjos A. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įpareigojo A. G. įstatymų nustatyta tvarka pašalinti savavališkos statybos žemės sklype, nuosavybės teise priklausančiame A. G. ir R. B., esančiame (duomenys neskelbtini), padarinius, t. y. per 6 mėnesius nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo dienos išardyti savavališkai perstatytą ar pertvarkytą gyvenamojo namo priestato (duomenys neskelbtini) dalį, kuri pastatyta valstybei priklausančiame žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę, o per nustatytą terminą atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo, įpareigojo inspekciją nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamojo namo priestatą ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš A. G.. Inspekcija antstolių A. A. ir S. Ž. kontorai 2013-07-09 pateikė vykdyti teismo 2013-06-18 vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo ir statybvietės sutvarkymo.
Marijampolės rajono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė (duomenys neskelbtini) sprendimo rezoliucinę dalį, leido A. G. teisės aktų nustatyta tvarka per šešių mėnesių terminą parengti projektinę dokumentaciją minėtam savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui (duomenys neskelbtini) žemės sklype įteisinti ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.
Kauno apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Marijampolės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą paliko iš esmės nepakeistą tik patikslino sprendimo rezoliucinę dalį, leisdamas atsakovei A. G. teisės aktų nustatyta tvarka per 6 mėnesių terminą parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui (duomenys neskelbtini), žemės sklype, nuosavybės teise priklausančiame A. G. ir R. B., esančiame (duomenys neskelbtini), ir sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovei A. G. neparengus projektinės dokumentacijos ir negavus statybą leidžiančių dokumentų per nustatytą 6 mėnesių terminą dėl savavališkai pastatyto statinio įteisinimo, įpareigojo atsakovę A. G. per 6 mėnesius išardyti savavališkai perstatytą ar pertvarkytą gyvenamojo namo priestato (duomenys neskelbtini) dalį, kuri pastatyta valstybei priklausančiame žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę; per nustatytą terminą atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo, įpareigoti Inspekciją nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamojo namo priestatą, išieškant jos patirtas išlaidas iš atsakovės.
Šalies argumentai
A. G. (duomenys neskelbtini) prašymu kreipėsi į teismą, prašydama atidėti Marijampolės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo, patikslinto Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, vykdymą dalyje dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo nustatant terminą iki 2018-04-13. Teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) prašymą tenkino ir atidėjo Marijampolės rajono apylinkės teismo(duomenys neskelbtini) sprendimo vykdymą dalyje, kurioje A. G. įpareigota per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui nustatant terminą veiksmams atlikti iki 2018-04-13. Kauno apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliko galioti teismo (duomenys neskelbtini) nutartį.
Žemesnės instancijos teismas
A. G. per teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi nustatytą terminą neparengė projektinės dokumentacijos, negavo statybą leidžiančio dokumento, neišardė savavališkai pastatyto gyvenamojo namo priestato (duomenys neskelbtini), žemės sklype, tačiau 2018-09-25 ir 2018-10-12 patikslintu prašymu kreipėsi į teismą, prašydama atidėti teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo, patikslinto Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini)3 nutartimi, vykdymą iki 2019-07-31.
Teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovės 2018-10-12 prašymą tenkino ir atidėjo Marijampolės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo vykdymą iki 2019-07-31. Kauno apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliko galioti teismo 2019-02-07 nutartį.
Žemesnės instancijos teismas
A. G. per teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi nustatytą terminą neparengė projektinės dokumentacijos, negavo statybą leidžiančio dokumento, neišardė savavališkai pastatyto gyvenamojo namo priestato (duomenys neskelbtini), žemės sklype, tačiau 2019-07-31 prašymu kreipėsi į teismą ir prašė atidėti Marijampolės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo, patikslinto Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, vykdymą iki 2020-12-31.
Teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. G. 2019-07-31 prašymą ir 2020-02-26 patikslintą reikalavimą tenkino ir vėl atidėjo Marijampolės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo vykdymą dalyje, kurioje atsakovė įpareigota per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui ir gauti statybą leidžiantį dokumentą nustatant terminą veiksmams atlikti iki (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teismo (duomenys neskelbtini) nutartį panaikino ir išsprendė klausimą iš esmės – (duomenys neskelbtini) prašymo ir (duomenys neskelbtini) patikslinto reikalavimo dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo vykdymo atidėjimo netenkino.
Teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskyrė A. G. 5 Eur (penkių eurų) dydžio baudą už kiekvieną (duomenys neskelbtini) Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) neįvykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos iki (duomenys neskelbtini) Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo arba procesinio veiksmo, kuriuo išnyksta teisinis pagrindas vykdyti privalomąjį nurodymą, atlikimo. Kauno apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkės skundą atmetė ir paliko galioti teismo (duomenys neskelbtini) nutartį.
Šalies argumentai
Pareiškėja (duomenys neskelbtini) prašymu kreipėsi į teismą, prašydama atidėti Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo, patikslinto Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, vykdymą iki 2021-03-31, o 2021-03-03 patikslintu prašymu kreipėsi į teismą ir prašė: „pakeisti (duomenys neskelbtini) Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rezoliucinė dalis buvo patikslinta (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), vykdymo tvarką, ir sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą iki (duomenys neskelbtini), o teismui netenkinus prašymo, pakeisti vykdymo tvarką, sprendimo įvykdymą atidedant iki 2021 m. gruodžio 31 d.
Teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos prašymo netenkino. Kauno apygardos teisme pagal pareiškėjos pateiktą atskirąjį skundą nagrinėja civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje posėdis rašytinio proceso tvarka paskirtas (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo nurodo, kad pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą procesas gali būti atnaujintas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, todėl inspekcija nesutinka su pareiškėjos prašymo motyvais. Ir nurodo, kad pareiškėjos pateikta (duomenys neskelbtini) Seimo kontrolieriaus A. N. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pagrindas procesui civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti.
Nurodo, kad Lietuvos Respublikoje teisingumą vykdo tik teismai, valstybinėms valdžios ir valdymo institucijoms draudžiama kištis į teisėjo ar teismo veiklą, o Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad seimo kontrolieriai netikrina teismų priimtų sprendimų teisėtumo. Inspekcijos pozicija vienareikšmiška – skolininkė turi neginčijamą pareigą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pareiga įvykdyti teismo sprendimą skolininkei atsirado nuo Marijampolės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo (rezoliucinė dalis pakeista Marijampolės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, kurio rezoliucinė dalis patikslinta Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi) įsiteisėjimo, o CPK 18 straipsnyje įtvirtinta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taip pat proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai reikalauja, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal E. Ž. Teisių Teismo jurisprudenciją sprendimų vykdymas yra sudėtinė asmens teisės į teismą dalis ir ši teisė būtų iliuzinė, jeigu valstybės teisės sistema privalomą teismo sprendimą leistų palikti neįvykdytą, darant žalą vienai iš šalių.
Nurodo, kad Inspekcijos skolininkei (duomenys neskelbtini) surašyto savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. D1-828, 31 punkte buvo nurodyta, kad neesminiais nukrypimais nuo statybos projekto laikomi nukrypimai dėl matavimo paklaidų, nežymių reljefo pasikeitimų statybos metu, statinio paprastajam remontui priskirtinų darbų įtakos statinio faktiniams rodikliams ir pan. Inspekcijos įgaliotas pareigūnas nustatė, kad pareiškėja, rekonstruodama vienbutį gyvenamąjį namą, pažeidė esminius statinio projekto sprendinius: vietoje suprojektuoto 4,5 m pločio bei 5 m ilgio priestato pareiškėja prie vienbučio gyvenamojo namo pristatė 4,65 m pločio bei 8,23 m ilgio priestatą, tuo pažeisdama esminius statinio projekto sprendinius – statinio išorės matmenis. Patikrinimą atlikusiam Inspekcijos įgaliotam pareigūnui pakako surinktų duomenų savavališkos statybos faktui konstatuoti, nustatyti nukrypimai nuo suprojektuotų išorinių statinio matmenų, todėl kitų viešojo administravimo subjektų tarnybinės pagalbos nebuvo prašyta. Pažymėjo, kad toks pat pažeidimas būtų konstatuotas net ir tuo atveju, jei statinys nebūtų pastatytas už žemės sklypo ribos – konstatuotas pažeidimas dėl nukrypimo nuo suprojektuotų išorinių statinio matmenų, bet ne dėl statinio išdėstymo žemės sklype, todėl nesurinka su pareiškėjos argumentu, kad vadovaujantis (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus A. N. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) išvadomis, pasak pareiškėjos, savavalinės statybos iš viso nėra ir jai neteisėtai ir nepagrįstai skaičiuojama teismo sprendimo nevykdymo sankcija bei kiekvieną dieną daroma turtinė žala. Savavališkos statybos metu, viršydama suprojektuotus statinio rodiklius (0,15 m pločio ir 3,23 m ilgio) A. G. užstatė ne tik jos nuosavybės teise valdomo (kartu su bendraturte) žemės sklypą, bet ir valstybinę žemę. Tuo tarpu Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi yra nurodyta, leisti A. G. teisės aktų nustatyta tvarka per 6 mėnesių terminą parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui (duomenys neskelbtini) gauti statybą leidžiantį dokumentą, o to nepadarius per nustatytą 6 mėnesių terminą, ji įpareigota per 6 mėnesius išardyti savavališkai perstatytą ar pertvarkytą gyvenamojo namo priestato (duomenys neskelbtini) dalį, kuri pastatyta valstybei priklausančiame žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę. Taigi, jei pareiškėja nepasinaudoja suteikta teise įteisinti savavališką statybą, jai kyla pareiga išardyti savavališkai perstatytą ar pertvarkytą gyvenamojo namo priestato dalį, kuri pastatyta valstybei priklausančiame žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę, o teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi paskirta 5 Eur dydžio bauda už kiekvieną neįvykdymo dieną tik skatina skolininkę kaip įmanoma greičiau įvykdyti jai tenkančią prievolę.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo nurodo, kad prašydama atnaujinti bylos procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, pareiškėja privalo nurodyti konkrečias faktines aplinkybes, kurios egzistavo nagrinėjant bylą teisme ir teismui priimant sprendimą, tačiau pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomos ir tapo žinomos tik įsiteisėjus teismo sprendimui bei kurios būtų turėjusios esminę reikšmę bylai, jei būtų buvę žinomos jos nagrinėjimo metu.
Inspekcijos nurodytos aplinkybės dėl gyvenamojo namo savavališkos rekonstrukcijos pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius: vietoje suprojektuoto 4,5 m pločio bei 5 m ilgio priestato pareiškėja prie vienbučio gyvenamojo namo pristačius 4,65 m pločio bei 8,23 m ilgio priestatą, tuo pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius – statinio išorės matmenis, egzistavo tiek Inspekcijai surašant savavališkos statybos aktą, tiek Marijampolės rajono apylinkės teismui (duomenys neskelbtini) priimant sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (kurio rezoliucinė dalis pakeista Marijampolės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, kurio rezoliucinė dalis patikslinta Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi), tiek ir teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini).
Nurodė, kad LAT yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai teismas priima sprendimą, pagal kurį atsakovas įpareigojamas atlikti tam tikrus veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo, pats savaime šio sprendimo priėmimas neužtikrina realios pažeistų teisių apsaugos ir jų atkūrimo, nes yra būtinas sprendime nurodytų reikalavimų įvykdymas. Jei skolininkas sprendimo neįvykdo savanoriškai, siekiant realios teisių gynybos, yra būtina taikyti priverstinį vykdymą (LAT 2016-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016). Teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 straipsnyje. Kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra atliekamas išieškojimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad išieškojimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.
Inspekcija mano, jog pareiškėja neįrodė, kad egzistuoja bylos atnaujinimo pagrindas, numatytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pareiškėja buvo tinkamai informuota apie Inspekcijos pareikštą reikalavimą, žinojo, kad atlikti statybos darbai yra savavališki, ir, kad nesiėmus atitinkamų priemonių, ji sulauks atitinkamų pasekmių. Mano, kad pareiškime nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti procesą, naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.
Nagrinėjamos bylos ir teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. G. buvo įpareigota įstatymų nustatyta tvarka pašalinti savavališkos statybos žemės sklype, nuosavybės teise priklausančiame A. G. ir R. B., esančiame (duomenys neskelbtini), padarinius, t. y. per 6 mėnesius nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo dienos išardyti savavališkai perstatytą ar pertvarkytą gyvenamojo namo priestato (duomenys neskelbtini) dalį, kuri pastatyta valstybei priklausančiame žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę, per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, įpareigojo Inspekciją nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamojo namo priestatą (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš A. G..
Inspekcija (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolei S. Ž. pateikė vykdyti teismo (duomenys neskelbtini) vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo ir statybvietės sutvarkymo.
Marijampolės rajono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė (duomenys neskelbtini) sprendimo rezoliucinę dalį ir leido A. G. teisės aktų nustatyta tvarka per šešių mėnesių terminą parengti projektinę dokumentaciją minėtam savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui (duomenys neskelbtini) žemės sklype įteisinti ir, sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Kauno apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliko Marijampolės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą iš esmės nepakeistą, tik patikslino sprendimo rezoliucinę dalį, leidžiant atsakovei A. G. teisės aktų nustatyta tvarka per 6 mėnesių terminą parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui (duomenys neskelbtini), žemės sklype, nuosavybės teise priklausančiame A. G. ir R. B., esančiame (duomenys neskelbtini), ir sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovei A. G. neparengus projektinės dokumentacijos ir negavus statybą leidžiančių dokumentų per nustatytą 6 mėnesių terminą dėl savavališkai pastatyto statinio įteisinimo, įpareigojo atsakovę A. G. per 6 mėnesius išardyti savavališkai perstatytą ar pertvarkytą gyvenamojo namo priestato (duomenys neskelbtini) dalį, kuri pastatyta valstybei priklausančiame žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę; per nustatytą terminą atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo, įpareigojo Inspekciją nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamojo namo priestatą ir sutvarkyti statybvietę, išieškant jos patirtas išlaidas iš A. G..
A. G. ne kartą kreipėsi į teismą, prašydama atidėti Marijampolės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo, patikslinto Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, vykdymą dalyje dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo nustatant vis kitą terminą.
Teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atidėjo Marijampolės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo vykdymą dalyje, kurioje A. G. įpareigota per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui nustatant terminą veiksmams atlikti, iki 2018-04-13. Kauno apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliko galioti teismo (duomenys neskelbtini) nutartį.
Teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovės 2018-10-12 prašymą tenkino ir atidėjo Marijampolės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo vykdymą dalyje, kurioje A. G. įpareigota per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, nustatant terminą veiksmams atlikti iki 2019-07-31. Kauno apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliko galioti teismo (duomenys neskelbtini) nutartį.
Teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atidėjo Marijampolės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo vykdymą dalyje, kurioje atsakovė įpareigota per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, nustatant terminą veiksmams atlikti iki 2020-12-31. Kauno apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teismo (duomenys neskelbtini) nutartį panaikino ir išsprendė klausimą iš esmės – prašymo ir patikslinto prašymo dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo vykdymo atidėjimo netenkino.
Inspekcija (duomenys neskelbtini) patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad skolininkė neįvykdė teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo, kurio rezoliucinė dalis buvo pakeista Marijampolės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu. Inspekcija (duomenys neskelbtini) raštu paprašė antstolės atnaujinti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo veiksmus bei vadovaujantis CPK 771 straipsnio nuostatomis surašyti sprendimų neįvykdymo aktą.
Antstolė (duomenys neskelbtini) surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kurį kartu su pareiškimu (duomenys neskelbtini)perdavė nagrinėti teismui.
Teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. G. paskyrė 5 Eur dydžio baudą už kiekvieną (duomenys neskelbtini) Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) neįvykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos iki (duomenys neskelbtini) Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo arba procesinio veiksmo, kuriuo išnyksta teisinis pagrindas vykdyti privalomąjį nurodymą, atlikimo. Kauno apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliko galioti teismo (duomenys neskelbtini) nutartį.
Pareiškėja (duomenys neskelbtini) prašymu kreipėsi į teismą, prašydama atidėti Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo, patikslinto Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, vykdymą iki 2021-03-31, o 2021-03-03 patikslintu prašymu kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti (duomenys neskelbtini) Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rezoliucinė dalis buvo patikslinta (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), vykdymo tvarką, leidžiant A. G. parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui (duomenys neskelbtini), sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą iki 2021 m. gruodžio 31 d. teismui netenkinus prašymo, pakeisti vykdymo tvarką, sprendimo įvykdymą atidedant iki 2021 m. gruodžio 31 d. Teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) prašymo netenkino. Kauno apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartį paliko nepakeistą.
Pareiškėja prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, tai yra kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu.
Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).
CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, tai yra teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt.
Pareiškėja nurodo, kad priimta nutartis dėl baudos paskyrimo pažeidžia jos teise, nes jai daroma turtinė žala.
Prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui pateikė 2021-09-01. Pareiškėja nurodo, kad apie aplinkybes, kurios jos manymu, sudaro proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojo gavusi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus (duomenys neskelbtini) pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl trijų mėnesių prašymo atnaujinti procesą pateikimo terminas nėra suėjęs.
Kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pareiškėja teismui pateikia (duomenys neskelbtini) Seimo kontrolieriaus pažymą, dėl kurioje nurodytų aplinkybių, pareiškėjos manymu, yra pagrindas atnaujinti procesą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo praktikoje yra konstatuota, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: 1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje. Nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, būtina išsiaiškinti, ar pareiškėjos nurodytos aplinkybės yra esminės, t. y. ar jos būtų lėmusios kitokius teismų sprendimus byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.
Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jos nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau apibrėžtus kriterijus.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nurodo, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriai (duomenys neskelbtini) pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad nėra patikimų duomenų, jog pareiškėjai priklausantis objektas išsikiša į valstybinę žemę, pamatavus sklypą tik vietinėje koordinačių sistemoje bei automatiškai nematuojant transformavus į valstybinę koordinačių sistemą. Tokiu būdu akivaizdu, jog savavalinės statybos iš viso nėra, todėl pareiškėjai neteisėtai ir nepagrįstai skaičiuojama teismo sprendimo nevykdymo sankcija bei kiekvieną dieną daroma turtinė žala. Pareiškėjos manymu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių pažymoje padarytos išvados bei nustatyti duomenys ir faktai yra naujai paaiškėjusios aplinkybės LR CPK 366 straipsnio 1 dalies prasme. Neturint Seimo kontrolieriaus patikrinimo išvadų bei neįvykdžius jo rekomendacijų spręsti dėl savavalinės statybos ir namo išsikišimo į valstybinę žemę nėra galimybės, ir šios aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos nei pareiškėjai, nei teismui, nors aplinkybės ir egzistavo teismo proceso metu. Šiuo atveju visos naujai paaiškėjusios aplinkybės atitinka įstatyme nurodytas naujai paaiškėjusių aplinkybių dėl kurių procesas gali būti atnaujintas sąlygas. Mano, kad yra visi pagrindai atnaujinti šią civilinę bylą, kadangi visos sąlygos yra įrodytos tinkamai.
Teismas sprendžia, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) Seimo kontrolierių pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad nėra patikimų duomenų, jog A. G. priklausantis objektas išsikiša į valstybinę žemę, pamatavus sklypą tik vietinėje koordinačių sistemoje bei automatiškai nematuojant transformavus į valstybinę koordinačių sistemą, todėl akivaizdu, jog savavalinės statybos iš viso nėra, ir pareiškėjai neteisėtai ir nepagrįstai skaičiuojama teismo sprendimo nevykdymo sankcija bei kiekvieną dieną daroma turtinė žala, neturi įtakos (duomenys neskelbtini) Marijampolės apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtai nutarčiai, kuria suinteresuotam asmeniui (skolininkei) A. G. buvo paskirta 5 Eur dydžio bauda už kiekvieną (duomenys neskelbtini) Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) neįvykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos iki (duomenys neskelbtini) Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo arba procesinio veiksmo, kuriuo išnyksta teisinis pagrindas vykdyti privalomąjį nurodymą, atlikimo.
CPK 18 straipsnyje numatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimai, nutartys, įsakymai ar nutarimai yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Priėmus teismo sprendimą šalių ginčas laikomas išspręstu galutinai ir neginčijamai ir konstatuojamas teisinės taikos atkūrimas tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymas nesuteikia teisės seimo kontrolieriui tikrinti teismų priimtų sprendimų, nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo.
Teismas sutinka su suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytu argumentu, kad A. G. pareiga įvykdyti teismo sprendimą atsirado nuo Marijampolės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo (rezoliucinė dalis pakeista Marijampolės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, kurio rezoliucinė dalis patikslinta Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi) įsiteisėjimo ir kad esant nepanaikintiems ar nepakeistiems teismo sprendimams skolininkė turi neginčijamą pareigą pašalinti savavališkos statybos padarinius, juolab, kad koncentracijos ir ekonomiškumo principai reikalauja, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 straipsnis).
Teismo manymu, pareiškėjos nurodyta aplinkybė – Seimo kontrolieriai konstatavo, kad nėra patikimų duomenų, jog pareiškėjai priklausantis objektas išsikiša į valstybinę žemę, pamatavus sklypą tik vietinėje koordinačių sistemoje bei automatiškai nematuojant transformavus į valstybinę koordinačių sistemą – neteikia pagrindo daryti išvadai, kad ji turi esminę reikšmę bylai, kurioje už įsiteisėjusio ir galiojančio teismo sprendimo nevykdymą pareiškėjai buvo skirta bauda, kadangi prašomoje atnaujinti civilinėje byloje nebuvo sprendžiami savavališkos statybos ir pareiškėjai priklausančio priestato įsiterpimo į valstybinės žemės sklypą klausimai, savavališkos statybos klausimas išspręstas įsiteisėjusiu Marijampolės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu (kurio rezoliucinė dalis pakeista Marijampolės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, kurio rezoliucinė dalis patikslinta Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi). Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad iš vieningos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog pareiškėja Marijampolės apylinkės teisme yra užvedusi civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje tuo pačiu pagrindu kaip ir šioje civilinėje byloje prašo atnaujinti procesą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir panaikinti (duomenys neskelbtini) Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (už kurio nevykdymą jai yra paskirta bauda), bei priimti naują sprendimą – ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atmesti.
Proceso civilinėje byloje atnaujinimo galimybė dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių egzistuoja tais atvejais, kai pareiškėja įrodo, kad nurodytos aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant procesinį sprendimą, tačiau dėl objektyvių priežasčių jos pareiškėjai ir teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nurodytų reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014). Dėl pasakyto spręstina, kad pareiškėjos A. G. prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos A. G. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą netenkintinas ir atsisakytina atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 365-370 straipsniais,
nutaria:
Netenkinti pareiškėjos A. G. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir atsisakyti atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Nutarties kopijas siųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.