- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-01
- Bylos Nr.
- 2K-87/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimantas Baumilas (pirm.), Jonas Prapiestis, Vytautas Masiokas (pran.)
- Nuteistasis
- M. S.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Vytauto Masioko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu:
už I. T. apiplėšimą – dvejiems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 25 d. nuosprendžiu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams trims mėnesiams.
Iš M. S. priteista I. S. 1025 Lt turtinei ir 8000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 2036,50 Lt I. T., 330 Lt M. M., 7347 Lt J. K. ir 2640 Lt M. Ž. turtinei žalai atlyginti.
Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartis, kuria nuteistojo M. S. apeliacinis skundas iš dalies patenkintas.
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. nuosprendis pakeistas, pripažįstant M. S. kaltu už vieną nusikalstamą veiką prieš I. T. ir už vieną nusikalstamą veiką prieš M. M., paliekant pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirtas tas pačias laisvės atėmimo bausmes.
Iš M. S. I. S. priteistos neturtinės žalos dydis sumažintas iki 2000 Lt, o I. T. priteistos turtinės žalos dydis sumažintas iki 1936,50 Lt.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2007 m. gruodžio 2 d., apie 18.30 val., tarp „Mormonų“ bažnyčios, esančios Vilniuje, Ateities g. 83, ir šalia esančio miškelio, iš nugaros priėjęs prie I. S., iš jos rankų atvirai pagrobė 1000 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „LG KE 970“ su 25 Lt vertės SIM „Omnitel“ kortele, taip padarydamas nukentėjusiajai I. S. 1025 Lt turtinę žalą;
2008 m. rugsėjo 19 d., apie 19.30 val., tarp „Mormonų“ bažnyčios, esančios Vilniuje, Ateities g. 83, ir šalia esančio miškelio, iš nugaros pribėgęs prie J. K., iš jos rankų atvirai pagrobė 100 Lt vertės rankinę, kurioje buvo įvairių daiktų, pinigų, dokumentų, taip padarydamas nukentėjusiajai J. K. 7347 Lt turtinę žalą;
2008 m. spalio 29 d., apie 18.40 val., tarp „Mormonų“ bažnyčios, esančios Vilniuje, Ateities g. 83, ir šalia esančio miškelio, iš nugaros pribėgęs prie M. Ž., iš jos rankų atvirai pagrobė 100 Lt vertės rankinę, kurioje buvo pinigai, įvairūs daiktai, dokumentai, taip padarydamas nukentėjusiajai M. Ž. 3570 Lt turtinę žalą.
Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį M. S. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugpjūčio 5 d., apie 7.30 val., Vilniuje, netoli Ateities g. 44-ojo namo esančiame miškelyje, iš nugaros pribėgo prie I. T. ir griebė už jos rankinės. Nukentėjusiajai pasipriešinus ir nepaleidus rankinės, M. S. panaudojo fizinį smurtą, taip sukeldamas I. T. fizinį skausmą. Nukentėjusiajai nukritus ant žemės, iš jos rankų pagrobė 100 Lt vertės rankinę, kurioje buvo įvairių daiktų, pinigai, dokumentai, taip padarydamas nukentėjusiajai I. T. 1936,50 Lt turtinę žalą.
Taip pat M. S. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už M. M. apiplėšimą, tačiau šios nuosprendžio dalies kasaciniu skundu neginčija.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis M. S. prašo apeliacinės nutarties dalį dėl neturtinės žalos priteisimo I. S. panaikinti, o dalį dėl nukentėjusiosioms I. S., I. T., J. K. ir M. Ž. priteistos turtinės žalos perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą) bei padarė esminių BPK pažeidimų spręsdami turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimus, vertindami su žala susijusius įrodymus, taip pat pažeidė jo teisę į gynybą, o apeliacinės instancijos teismas iš esmės neišnagrinėjo jo skundo argumentų dėl civilinių ieškinių dydžių. Teismai nesilaikė teismų praktikos.
Nukentėjusiųjų pareikšti ieškiniai neatitinka jų turiniui keliamų reikalavimų, nustatytų CPK 135 straipsnio 2 dalyje, pažeista kasatoriaus teisė pateikti atsiliepimus į pareikštus ieškinius (CPK 142 straipsnis), be to, ieškinių nagrinėjimas ir išsprendimas neatitinka BPK 20, 113, 115 straipsnių, kartu ir 110 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktų, 3 dalies 2 punkto reikalavimų. Kasatorius nurodo, kad ieškiniai nepagrįsti: nėra jokių daiktų vertę pagrindžiančių dokumentų. Nukentėjusiosios jų nepateikė, o teismai nepareikalavo daiktų vertę pagrindžiančių dokumentų, teisme nukentėjusiųjų apie tai net neklausinėjo. Nors Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalgoje nurodyta, kad teismas privalo aktyviai dalyvauti įrodinėjimo procese. Pavyzdžiui, teismai nevertino, kad pudra, kremas, kvepalai ir kt. panašūs dalykai buvo naudoti, nesiaiškino dėl J. K. nurodytų dviejų raktų, kurie įvertinti net 1050 Lt, neprašė pateikti bent telefonų įsigijimo dokumentų, kad būtų pagrįsta bent kai kurių brangiausių daiktų vertė. Juolab kad kai kurios prekės parduodamos su nuolaida, vyksta įvairios akcijos. Taigi ieškiniai pagrįsti vien tik nukentėjusiųjų parodymais, teismai iš esmės nenagrinėjo pareikštų ieškinių dydžių, priteisė žalą net nevertinę, ar yra juos pagrindžiantys įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas į analogiškus skundo argumentus atsakė labai formaliai, nenurodė išsamių motyvų, taip pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus.
Teismai, priteisdami I. S. neturinę žalą, netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, o apeliacinės instancijos teismas už nukentėjusiąją padarė išvadas apie jos dėl nusikaltimo patirtus dvasinius nepatogumus ir sukrėtimą. Nukentėjusioji apie tai neapklausta, ji net nedalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Kasatoriaus manymu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika tokia, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (kasacinės nutartys Nr. 2K-161/2006, 2K-9/2007). Dėl vagystės teismų praktikoje kasatorius nerado nė vieno neturtinės žalos priteisimo atvejo. Kasatoriaus įsitikinimu, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje po žodžių ,,dėl nusikaltimo“ padėtas kablelis klaidina, todėl šio straipsnio dispoziciją kai kas supranta taip, kad neturtinė žala atlyginama dėl visų nusikalstamų veikų. Kadangi kasatoriaus nurodytose kasacinėse nutartyse neturtinė žala atlyginama tik sužalojus žmogų, o I. S. nebuvo sužalota, be to, ji neįvardijo nė vieno CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyto kriterijaus, neturtinė žala jai priteista nepagrįstai. Beje, ieškinyje ji nurodė tik 9025 Lt turtinę žalą.
Be to, apeliacinės instancijos teisme šiurkščiai pažeistos kasatoriaus teisės į tinkamą valstybės advokato gynybą (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 17, 18 straipsniai). Šios instancijos teisme jį gynė advokatas, kurį teismas posėdžio dieną įkalbėjo jį ginti ir kuris net neprašė, o teismas nepasiūlė gynėjui susipažinti su byla, pakalbėti su ginamuoju, kad būtų tinkamai pasiruošta ginti jo interesus. Gynėjas pasinaudojo kasatoriaus tėvo surašyta kalba.
Taip pat kasatorius nurodo (šis argumentas nepateiktas jo apeliaciniame skunde), kad 2008–2009 metų laikotarpiu jis padarė ne vieną nusikaltimą, teismui 2009 metais buvo perduotos trys bylos, kurias nagrinėjo skirtingi teisėjai ir kurios nebuvo sujungiamos ir nagrinėjamos atskirai. Dėl to, kasatoriaus manymu, jam paskirta bausmė pailgėjo trimis mėnesiais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į nuteistojo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras Sergejus Bekišas prašo skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad teismai, spręsdami klausimą dėl civilinių ieškinių pagrįstumo ir jų dydžio, iš tiesų rėmėsi tik vienos rūšies įrodymais – nukentėjusiųjų parodymais. Tačiau BPK nenustato, kiek ir kokių rūšių įrodymų turi būti surinkta, kad teismas galėtų padaryti išvadą, jog ieškiniai yra pagrįsti. Klausimo dėl įrodymų pakankamumo sprendimas yra teismo prerogatyva. Nusprendus, kad surinktų įrodymų pakanka padaryti išvadą dėl civilinių ieškinių pagrįstumo, teismas patikrina ir vertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą. Nukentėjusiųjų, pareiškusių civilinius ieškinius ir pripažintų civiliniais ieškovais, parodymai dėl pagrobtų daiktų ir jų vertės yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, todėl teismai, vertindami ir remdamiesi jais, BPK 20 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Prokuroras mano, kad apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek buvo prašoma skunde, nutartyje aiškiai pasisakė dėl skundo esmės ir jo argumentų, be to, skundą iš dalies patenkino. Kartu apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai yra pagrįsti ir įrodyti nukentėjusiųjų parodymais. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme nuteistasis neprašė atlikti įrodymų tyrimo, ištirti naujus įrodymus dėl civilinių ieškinių pagrįstumo ir dydžio. Taigi teismo nutartis surašyta laikantis BPK 332 straipsnio reikalavimų, o BPK 115 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios civilinio ieškinio išsprendimą, nepažeistos.
Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje padarė akivaizdžią klaidą nurodydamas, kad dėl nusikalstamos veikos nukentėjusioji I. T. patyrė dvasinių nepatogumų ir sukrėtimą, todėl padaryta klaida taisytina. BPK 109 straipsnis numato, kad teisę į turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą turi asmuo, patyręs šią žalą dėl nusikalstamos veikos. CK 6.250 straipsnio 2 dalies gramatinis bei sisteminis aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad neturtinė žala gali būti atlyginama, kai ji padaroma ne tik dėl nusikaltimų gyvybei ir sveikatai, bet ir dėl kitų nusikaltimų. Analogišką nuomonę apie tai, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, išsakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartyje Nr. 2K-122/2008. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos išvadų 10.4 punkte pritarta teismų praktikai, kai, nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos nusikalstamomis veikomis nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, dydį, atsižvelgiama ir į šiomis veikomis padarytą turtinę žalą, tačiau bylose dėl nusikalstamų veikų žmogaus gyvybei, sveikatai, seksualinio apsisprendimo neliečiamumui ar laisvei, šis kriterijus neturėtų būti sureikšmintas. Taigi į minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą šioje byloje ir atsižvelgė apeliacinės instancijos teismas bei, įvertinęs kitus pirmiau minėtos CK normos kriterijus, pagrįstai sumažino nukentėjusiajai I. S. priteistos neturtinės žalos dydį.
Dėl kasatoriaus argumentų apie jo teisės į gynybą pažeidimą apeliacinės instancijos teisme prokuroras nurodo, kad šios instancijos teisme nuteistąjį BPK 51 straipsnio nustatyta tvarka gynė advokatas V. Burneikis. Jokių prašymų ar pareiškimų dėl gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistasis teismo posėdyje nepareiškė, noro pasikviesti kitą gynėją ar atsisakyti teisme jo interesus ginančio advokato neišreiškė. Pažymėtina ir tai, kad teismas patenkino nuteistojo prašymą ir prie bylos pridėjo jo baigiamąją kalbą (kaip skunde nurodo pats kasatorius, surašytą jo tėvo teisininko). Prokuroro manymu, nuteistojo teisė į gynybą buvo užtikrinta ir, nesant BPK normų pažeidimų, šis skundo argumentas yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į nuteistojo kasacinį skundą nukentėjusioji I. S. prašo skundą atmesti ir nurodo, kad iš jos pavogtas telefonas buvo visiškai naujas, įsigytas tik 2007 m. lapkričio 19 d. Skundo argumentai dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos yra ciniški ir tik dar labiau pažeidžia nukentėjusiosios orumą. Užpuolimas ir vagystė vyko tamsiu paros metu, jai kalbantis telefonu su seserimi, kuri po to nerimavo, kas jai atsitiko. Įvykdytas nusikaltimas paliko ilgalaikius psichologinius padarinius (sukeltas išgąstis, šokas, prarastas saugumo jausmas, nerimas dėl grėsmės fiziniam saugumui ir gyvybei, išlaidos gyvybės draudimui, baimė eiti gatve tamsiu paros metu ir t. t.).
Atsiliepimu į nuteistojo kasacinį skundą nukentėjusioji J. K. prašo skundą atmesti ir nurodo, kad teismų sprendimais nustatyta, jog jos ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas. Nuteistasis jo dydžio teisme neginčijo.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies taikymo
BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatytos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos – teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomos motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo. Dėl to, nesant tokių apeliacinės instancijos teismo motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas. Be to, teismas privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai, nešališkai ištiriamos visos bylos aplinkybės ir tik tuomet įvertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas (BPK 20 straipsnis, 324 straipsnio 6 dalis). Iš naujo tirti bylos aplinkybes ir pateikti naują jų vertinimą yra apeliacinės instancijos teismo kompetencija, todėl, nagrinėdamas bylą, šis teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą: ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan.
Nuteistojo M. S. apeliaciniame skunde nurodyti išsamūs argumentai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas, nes nukentėjusiosioms turtinė žala priteista nesant daiktų vertę pagrindžiančių dokumentų, nesiaiškintos brangiausių daiktų įsigijimo aplinkybės (pvz.: dėl J. K. raktų, mobiliojo telefono ir kt.), nukentėjusios teisme apie tai net neapklaustos. Be to, skunde nurodyta, kad nukentėjusiosioms I. T. ir M. Ž. klaidingai apskaičiuotos padarytos ir priteistos turtinės žalos sumos. Nukentėjusiajai I. S. neturtinė žala priteista be jokių motyvų. Taip pat nuteistasis skunde ginčija bausmę teigdamas, kad ji per griežta, nurodydamas, beje, kad teismas galėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis pats surado ir grąžino nukentėjusiajai M. Ž. telefoną, prisipažino padaręs visas nusikalstamas veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailisi.
Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas nuteistojo M. S. skundą, ištaisė akivaizdžią techninę klaidą (nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad M. S. du kartus pripažintas kaltu už I. T. apiplėšimą pagal BK 180 straipsnio 1 dalį), sumažino I. S. priteistos neturtinės žalos, o I. T. priteistos turtinės žalos dydžius.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas visiškai neatsakė į dalį esminių nuteistojo skundo argumentų dėl jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo bei dėl nukentėjusiajai M. Ž. tiek padarytos, tiek priteistos turtinės žalos dydžio, be to, formaliai atsakė dėl kitiems nukentėjusiesiems priteistų turtinių žalų dydžių pagrįstumo. Dėl nukentėjusiųjų ieškinių pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas nurodė tik tiek, kad ieškiniai yra pagrįsti ir įrodyti byloje esančiais duomenimis ir kad pats nuteistasis jų dydžio pirmosios instancijos teisme neginčijo. Tačiau nuteistasis apeliaciniu skundu ginčijo pavogtų daiktų vertę bei civilinių ieškinių pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą. Beje, šio teismo posėdyje dalyvavo nukentėjusioji J. K. (iš jos buvo pavogta turto, kurio vertė daugiau kaip 7000 Lt), taigi teismas turėjo atlikti įrodymų tyrimą ir išsamiai išsiaiškinti pavogtų daiktų vertę (ar buvo gaminami tik pavogti raktai, ar buvo keičiamos ir spynos bei kt.), tačiau to nepadarė. Sumažinęs nukentėjusiajai I. T. priteistos žalos dydį (buvo klaidingai apskaičiuota pavogtų daiktų suma), šios instancijos teismas visiškai neatsakė į skundo argumentą, kad nukentėjusiajai M. Ž. tiek padarytos, tiek priteistos turtinės žalos suma taip pat klaidingai apskaičiuota (padaryta turtinė žala 3470 Lt (nuosprendyje nurodyta 3570 Lt); kadangi grąžintas 1000 Lt vertės telefonas, tai M. Ž. turėjo būti priteista 2470 Lt, o ne 2640 Lt. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinėje nutartyje yra netikslumų, pavyzdžiui, nurodoma, kad prokurorė prašė skundą atmesti, nors iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad prokurorė T. Harnikienė prašė skundą iš dalies tenkinti; motyvuojant neturtinės žalos sumažinimą minima kitos nukentėjusiosios pavardė.
Taigi apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimas), nutartyje nenurodė motyvų, paaiškinančių, kodėl atmetami kai kurie esminiai apeliacinio skundo argumentai, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalių pažeidimai).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai yra esminiai, jie sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismas privalo patikrinti nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, išnagrinėti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytus esminius argumentus ir savo sprendime dėl jų pateikti išsamiai motyvuotas išvadas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.