Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Albinos Pupeikienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovų Ž. P. ir N. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-04-04 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „AZI Group“ ieškinį atsakovams Ž. P. ir N. M. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė ieškiniu prašė: 1) priteisti iš atsakovės Ž. P. 955,84 Eur skolą, 5 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas; 2) priteisti iš atsakovo N. M. 145,82 Eur skolą, 5 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-01-07 ieškovė ir atsakovė sudarė darbo sutartį, pagal kurią atsakovė buvo priimta į ieškovės bendrovę muitinės tarpininko atstove, 2013-07-15 ieškovė ir atsakovas sudarė darbo sutartį, pagal kurią atsakovas buvo priimtas į ieškovės bendrovę muitinės tarpininko atstovu. Darbo metu atsakovai netinkamai vykdė muitinės tarpininko atstovų pareigas, atsakovai po keturis kartus buvo nubausti administracine tvarka dėl prekių deklaravimo tvarkos pažeidimų. Atsakovų prašymu prievoles sumokėti administracines baudas ir atsiskaityti už teisinę advokato pagalbą skundžiant paskirtas administracines nuobaudas įvykdė ieškovė. Ieškovė bankiniais pavedimais per keturis kartus Valstybinei mokesčių inspekcijai pervedė 229,84 Eur už atsakovei skirtas administracines baudas, be to, 726,00 Eur už atsakovę sumokėjo advokatų profesinei bendrijai „Magnusson ir partneriai“ už skundo rengimą. Ieškovė per keturis kartus Valstybinei mokesčių inspekcijai pervedė 145,82 Eur už atsakovui skirtas administracines baudas. 2015-08-26 atsakovai buvo atleisti iš darbo už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus. Po atsakovų atleidimo iš darbo atsakovai nebeatsiskaitė su ieškove už ieškovės įvykdytas prievoles atsakovų kreditoriams. Atsakovė Ž. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad vyksta ginčas dėl atsakovės neteisėto atleidimo iš darbo. Mano, kad ieškovė turi kreiptis į užsakovus dėl žalos atlyginimo, nes ieškovės patirta žala yra tiesiogiai susijusi su trečiųjų asmenų veikla ir pačios įmonės veiksmais. Atsakovės veiksmuose kaltės nėra, todėl nėra pagrindo atsakomybei kilti, atsakovė turi būti atleista nuo civilinė atsakomybės.Atsakovas N. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir atsakovė Ž. P.. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-04-04 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės 955,84 Eur turtinės žalos atlyginimo, nuo šios sumos 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2015-11-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 348,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui. Priteisė iš atsakovo 145,82 Eur turtinės žalos atlyginimo, nuo šios sumos 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2015-11-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 52,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei. Teismas pripažino, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylas, buvo nustatyti visi atsakovų administracinio teisės pažeidimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, tarp kurių nustatyta ir atsakovų kaltė dėl padarytų teisės pažeidimų, atsakovams už padarytus teisės pažeidimus yra skirtos administracinės baudos, kurios laikytinos asmeninėmis atsakovų prievolėmis. Dėl to atsakovai privalo patys asmeninėmis lėšomis sumokėti jiems skirtas administracines baudas. Kadangi atsakovams skirtas administracines baudas sumokėjo ieškovės įmonė, vadovaujantis CK 6.50 str. 3 dalimi, ieškovė turi teisę pareikšti reikalavimą atsakovams dėl sumokėtų baudų grąžinimo, todėl yra pagrindas tenkinti ieškinį.Apeliaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-04-04 sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovę ir užsakovus siejo civiliniai teisiniai santykiai, tarp jų buvo sudarytos civilinės sutartys, kurių pagrindu už neteisingų ar iš dalies teisingų duomenų pateikimą atsakomybė kilo užsakovui, o ne atsakovams. Muitinės tarpininkų atstovai veikia muitinės tarpininko, šiuo atveju ieškovės, vardu ir interesais, jai atstovaudami, todėl už darbuotoją, nubaustą dėl priežasčių, tiesiogiai susijusių su darbo veikla, bet nesant darbuotojo kaltės, darbdavys turi sumokėti baudą. Pažymi, kad buvo bausti ir anksčiau už analogiškus pažeidimus, tačiau ieškovė, sumokėjusi atsakovams skirtas baudas, jas išieškodavo iš užsakovų, dėl kurių kaltės (neteisingų duomenų pateikimo) buvo baudžiami atsakovai.Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti. Palaiko ieškinyje išdėstytus reikalavimus bei 2016-04-14 Klaipėdos rajono apylinkės teismo priimtą sprendimą. Mano, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas objektyviai išnagrinėjo civilinę bylą, atlikęs išsamų pateiktų įrodymų tyrimą ir įvertinęs visas faktines bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, priėmė pagrįstą sprendimą.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

8. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako juos priimti arba kai tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, taip pat ir tais atvejais, kai tai būtina siekiant teisingo ir išsamaus bylos išnagrinėjimo. Teisėjų kolegija priėmė atsakovų įrodymus, pateiktus apeliacinės instancijos teismui, ir patenkino jų prašymą išreikalauti muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartis, ieškovė su šiais įrodymais susipažino. Byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, šalys dėl šių įrodymų pasisakė, todėl jų teisės nepažeistos.

9. Byloje nustatyta, kad atsakovai pas ieškovę ginčo laikotarpiu dirbo muitinės tarpininko atstovais. Šalių darbo teisiniai santykiai yra nutrūkę ir atsakovai 2015-08-26 buvo atleisti už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus, nesusijusius su jų administracine atsakomybe, už kurią administracines nuobaudas sumokėjo ieškovė. Ieškovė už atsakovę Ž. P. 2014-02-05 sumokėjo 57,92 Eur baudą, 2014-08-05 sumokėjo 25,92 Eur baudą, 2015-03-18 ieškovė už atsakovę sumokėjo 726 Eur išlaidoms advokato pagalbai padengti ruošiant skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai 2015-04-02 sumokėjo 57 Eur baudą ir 2015-06-29 sumokėjo 57 Eur baudą. Ieškovė už atsakovą. N. M. sumokėjo 2014-01-08 2,90 Eur baudą, 2014-08-05 – 57,92 Eur baudą, 2015-04-02 – 57 Eur baudą, 2015-08-04 – 28 Eur baudą. Šias sumas ieškovė prašo priteisti CK 6.50 str. pagrindu. Pagal CK 6.50 straipsnio 1 dalį prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog ieškovė, už atsakovus įvykdžiusi paminėtas prievolės pagal sutartį, tapo jų kreditore, tačiau neanalizavo, jog šalis ginčo sumų sumokėjimo metu siejo darbo teisiniai santykiai.

10. Šios bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad vien lėšų sumokėjimo fakto nepakanka, turi būti įrodyta jų kilmė. Šioje byloje atsakovų paaiškinimais, pridėtomis ieškovės muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartimis su užsakovais, užsakovės UAB ,,E24MARKET“ administracinių baudų sumokėjimo dokumentais įrodyta, jog šios administracinės nuobaudos ir atsakovės Ž. P. išlaidos advokato pagalbai apmokėti kildinamos iš darbo teisinių santykių pas ieškovę. Tai yra faktinės bylos aplinkybės, kurios teismo nustatomos kaip įrodytos arba neįrodytos atsižvelgiant į įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. 2016-09-15 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi iš ieškovės buvo pareikalauti dokumentai dėl muitinės tarpininko sutarčių 3.5 p. vykdymo, tačiau įrodymų ieškovė apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Tačiau paminėti UAB ,,E24MARKET“ administracinių baudų sumokėjimo dokumentai administracinėje byloje Nr. A211-2520-972/2014 įrodo, jog būtent atsakovei Ž. P. 2014-07-25 nutarimu paskirtą 5000 Lt baudą sumokėjo UAB ,,E24MARKET“, tuo paneigdama ieškovės poziciją, jog užsakovai šių baudų nesumokėdavo.

11. Byloje nustatyta, jog ginčo piniginių lėšų mokėjimo metu šalis siejo darbo teisiniai santykiai, – atsakovė ėjo direktoriaus pavaduotojos pareigas ir atliko įmonėje muitinės tarpininko atstovo funkciją, o atsakovas dirbo muitinės tarpininko atstovu. 2004-12-22 patvirtintų Muitinių tarpininkų registravimo ir veiklos taisyklių 13 p. nustatyta, jog muitinės tarpininko vardu muitinės tarpininko paslaugas teikia muitinės tarpininko atstovas – dirbantis ūkio subjekte fizinis asmuo. Byloje nustatyta, jog ieškovė kaip juridinis asmuo muitinės tarpininko veiklą gali vykdyti tik turėdama darbuotojus, turinčius muitinės tarpininko atstovo kvalifikaciją, kuri patvirtinama išduotu pažymėjimu. Atsakovai šiuos pažymėjimus turėjo ir atstovavo ieškovei muitinės tarpininko veikloje, todėl įrodyta, jog ieškovė buvo suinteresuota atsakovų pažymėjimų išsaugojimu. Šiomis aplinkybėmis pagrįstas atsakovų paaiškinimas, jog kai santykiai su ieškove buvo geri, įmonėje nusistovėjusi praktika buvo tokia, kad už darbuotojus buvo mokamos administracinės baudos, nes šias baudas pagal ieškovės sutartis su užsakovais buvo įsipareigoję padengti užsakovai ir šiuos nuostolius dengė. Šiuos paaiškinimus patvirtina apeliacinės instancijos teismui pateiktos muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartys su užsakovais, kurių 3.5 p. nustatė, jog užsakovas įsipareigoja atlyginti ieškovei nuostolius, atsiradusius dėl užsakovo kaltės pateikiant neteisingus ir (ar) klaidinančius duomenis apie importuojamas prekes, jų svorį, kiekį, sudėtį, vertę ir kitus prekes apibūdinančius parametrus. Iš atsakovų paaiškinimų nustatyta, jog užsakovų finansinės sąnaudos dėl administracinių nuobaudų padengimo yra mažesnės nei importuojamų prekių svorio ir asortimento tikrinimo. Šios paslaugos yra mokamos ir už jas turi sumokėti užsakovas, todėl ieškovė, veikdama per atsakovus, užsakovų interesais tik pateikdavo užsakovų dokumentus ir nereikalavo iš užsakovų apmokėti prekių svorio tikrinimo procedūras, t. y. tokių įrodymų į bylą nepateikė. Atsakovų administracinių teisės pažeidimų nutarimais atsakovai buvo baudžiami administracine tvarka už tai, jog muitiniam tikrinimui pateikė neteisingus duomenis deklaracijoje ir pažeidė prekių deklaravimo tvarką. Atkreiptinas dėmesys, jog ir ieškovės vadovė 2014-10-01 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje buvo bausta pagal LR ATPK 209-1 str. 1 d. 2 p., todėl paminėtos faktinės aplinkybės ir šios nutarties 10 p. nurodyti įrodymai įrodo, jog ieškovės sumokėtos už atsakovus lėšos kildinamos iš darbo teisinių santykių, todėl CK 6.50 str. normos netaikytinos, nes pagal CK 1.1 str. 3 d. baudų ir kompensacijų, sumokėtų už darbuotoją, klausimus reglamentuoja DK 253 straipsnio 3 punktas, pagal kurį darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl baudų ir kompensacinių išmokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės.

12. Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. Neteisėta veika darbo teisiniuose santykiuose suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – vidaus aktų, nevykdymas ar netinkamas vykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis Nr. 3K-3-446/2009; 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-125/2012). Taigi, materialinės atsakomybės prievolė darbuotojui atsiranda kaip jo neteisėtos veikos padarinys. Pagal DK 253 straipsnio 3 punktą darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl baudų ir kompensacinių išmokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės. Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, jei žala padaryta tyčia (DK 255 straipsnio 1 punktas), jei žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (DK 255 straipsnio 3 punktas). Apeliantas teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai nustatė, kad yra visos sąlygos atsirasti atsakovo materialinei atsakomybei.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad regresinis reikalavimas darbuotojui gali būti pareikštas, jeigu yra nustatomas bent vienas darbuotojo materialinės atsakomybės už žalą atvejis pagal DK 253 straipsnį. DK 253 straipsnio 3 punkte numatytas atvejis, kai dėl darbuotojo kaltės darbdavio turėtos išmokos, pasireiškusios bauda, atlyginimas darbuotojo materialinės atsakomybės tvarka suprantamas kaip viešosios teisės aktų numatytos baudos atlyginimas. Pagal kasacinio teismo praktiką regresinėje prievolėje kreditorius yra asmuo, kuris turi reikalavimo teisę; tai asmuo, kuris yra atlyginęs kito asmens padarytus nuostolius ir taip įgijęs reikalavimo teisę; reikalavimui atsirasti yra svarbios dvi aplinkybės: 1) padaryti nuostoliai (išlaidos, negautos pajamos ir kt.); 2) jų atlyginimas nukentėjusiajam ar kitam reikalavimo teisę į žalos (nuostolių) atlyginimą turinčiam asmeniui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2009, kt.). Byloje aišku, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo paminėtų regresinio reikalavimo tenkinimo sąlygų, nes nenustatė nuostolių padarymo fakto, t. y. ieškovė, sumokėjusi už atsakovus ginčo sumas, šias sumas turėjo galimybę pagal sudarytas sutartis su užsakovais išsireikalauti iš užsakovų. Be to, byloje atsakovai įrodė, kad ieškovės užsakovai šią savo prievolę vykdė.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kai reikalaujama materialinės žalos atlyginimo iš darbuotojo net ir tais atvejais, kai su darbuotoju yra sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, darbdaviui tenka pareiga pagrįsti žalos dydį, įrodyti neteisėtus darbuotojo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atitinkamos žalos. Pažymėtina, jog atsakovai, siekdami paneigti savo kaltę ir pareigą atlyginti visą ar dalį reikalaujamų nuostolių, turi pateikti įrodymus, paneigiančius jų kaltę, t. y. nurodyti tokius faktus, kurie patvirtintų, kad žalos atsiradimas nepriklausė nuo jo valios ar kad bauda paskirta ne dėl jų kaltų veiksmų, o dėl materialinės žalos padarymo yra atsakingi kiti asmenys, arba kad darbdavys nebuvo sudaręs reikiamų darbo sąlygų ir tai reikšmingai lėmė nuostolių atsiradimą. Tačiau, kaip matyti iš nutarties 10, 11 p. nustatytų aplinkybių, atsakovai paneigė savo kaltę (CPK 178 straipsnis), t. y. įrodė, jog ieškovė ginčo sumas sumokėjo dėl savo darbo su užsakovais organizavimo, sudariusi sutartis su užsakovais, kurie įsipareigojo atlyginti ieškovei nuostolius, atsiradusius dėl užsakovo kaltės pateikiant neteisingus ir (ar) klaidinančius duomenis apie importuojamas prekes, jų svorį, kiekį, sudėtį, vertę ir kitus prekes apibūdinančius parametrus, todėl ginčo sumų sumokėjimo metu galiojo toks šalių susitarimas, nes ieškovė buvo suinteresuota, kad atsakovai turėtų teisę dirbti muitinės tarpininko atstovais ir kartu būtų sudarytos kuo palankesnės finansinės sąlygos užsakovams, todėl pagrįstai už atsakovę Ž. P. sumokėjo išlaidas advokato pagalbai apmokėti, nes jos buvo skirtos jos muitinės tarpininko pažymėjimui išsaugoti.

15. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Iš ieškovės priteistina Ž. P. 49 Eur sumokėto žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą (CPK 93 str. 3 d.).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-04-04 sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.

Priteisti iš UAB „AZI Group“ Ž. P. 49 Eur sumokėto žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą.