- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-15
- Bylos Nr.
- 2S-1772-577/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07347-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič (pirm.)
- Pareiškėjas
- I. F.
- Skolininkas
- L. L.
- Kreditorius
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo I. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. F. skundą dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų, suinteresuoti asmenys – skolininkė L. L., išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė Asta Stanišauskaitė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. pareiškėjas I. F. pateikė skundą dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų (surašytas 2021 m. vasario 26 d.), kuriuo prašė konstatuoti, kad antstolė pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai bei atliko neteisėtus veiksmus, taikydama pareiškėjo I. F. banko sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (bankas AB „Swedbank“) – gaunamo atlyginimo iš (duomenys neskelbtini) (suma 1 430,10 Eur) bei pensijos iš VSDF Utenos skyriaus, areštą; įpareigoti antstolę Astą Stanišauskaitę nedelsiant panaikinti pareiškėjui pritaikytą areštą minėtoms banko sąskaitoms, gaunamam atlyginimui iš (duomenys neskelbtini) bei pensijai; priteisti iš antstolės bylinėjimosi išlaidas; skirti antstolei Astai Stanišauskaitei 300 Eur baudą pareiškėjo naudai už neteisėtų veiksmų atlikimą.
2. Pareiškime nurodė, kad antstolė savavališkai išplėtė vykdomosios bylos skolininkų ratą. Pareiškėjas neturi jokių įsiskolinimų, nėra pradėtų vykdomųjų bylų. Tik po 2021 m. vasario 17 d. pateikto skundo dėl antstolės veiksmų areštuojant pareiškėjo banko sąskaitas bei antstolei atsisakius nurodyti arešto pagrindą, į pareiškėjo pašto dėžutę buvo įmestas antstolės 2021 m. vasario 9 d. patvarkymas pasiūlyti nustatyti turto dalį, taip pat pateiktas turto arešto aktas L. L. turtui, nurodant, kad areštuojamas pareiškėjo, kaip bendraturčio, turtas. Antstolė, siekdama nustatyti skolininko dalį kito sutuoktinio pajamose, privalo sužinoti ir įvertinti ar toks procesas galimas. Antstolės veiksmai pareiškėjo atžvilgiu, taikant areštą pajamoms ir pensijai, yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) normų reglamentuojančių vykdomosios bylos pradėjimą bei vykdymo veiksmų atlikimą pažeidimas. Antstolė veikė neteisėtai ir padarė žalą pareiškėjo turtiniams interesams, kurią privalo atlyginti. Tik esant teismo sprendimui nustatyti bendraturčio dalį pajamose, antstolės veiksmai būtų laikomi teisėtais. Žala bus apskaičiuota ir pateikta apmokėti papildomai. Teigia, kad antstolė negalėjo nežinoti, jog skolininkės L. L. atžvilgiu egzistuoja teismo nutartis išdėstyti skolininkei priteistos sumos mokėjimą, o ši aplinkybė pašalina pagrindą priverstinių vykdomųjų veiksmų atlikimui ir padaro neteisėtą priverstinį pinigų nurašymą iš pareiškėjo sąskaitų.
3. Antstolė Asta Stanišauskaitė 2021 m. kovo 10 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo. Nurodė, kad piniginės lėšos iki 2021 m. vasario 24 d. iš skolininkės sąskaitų išieškotos nebuvo; skolininkei priklauso 3/16 dalys žemės sklypo bei buto; transporto priemonių skolininkė neturi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.109 straipsniu, 3.88 straipsniu, taip pat CPK 667 straipsniu, antstolė 2020 m. vasario 9 d. patvarkymu pasiūlė nustatyti turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje Nr. S021-2130, procesiniai dokumentai pareiškėjui įteikti 2021 m. vasario 12 d. Antstolė buvo pritaikiusi apribojimus pareiškėjo banko sąskaitose esančioms piniginėms lėšoms, tačiau taikomas apribojimas buvo be piniginių lėšų nurašymo, piniginių lėšų apribojimo sistemoje pareiškėjui buvo įregistruota laisvai disponuojama suma. 2021 m. kovo 3 d. antstolė gavo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-460-925/2020, kuria teismas nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo įvykdymą išdėstyti. Antstolė 2021 m. kovo 3 d. visus apribojimus, kurie buvo pritaikyti vykdomojoje byloje skolininkei ir jos sutuoktiniui (pareiškėjui) panaikino bei vykdomąją bylą sustabdė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi pareiškėjo I. F. skundą dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų atmetė.
5. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas siekia arešto ir bet kokių kitų disponavimo apribojimų vykdomojoje byloje panaikinimo. Pažymėjo, kad antstolei priėmus 2021 m. kovo 3 d. patvarkymą dėl arešto turtui panaikinimo, buvo pašalinti pareiškėjo teisių pažeidimai, t. y. išnyko skundo dėl antstolio veiksmų dalykas, todėl byloje negali būti priimamas CPK 513 straipsnio 1 dalyje nurodytas procesinis sprendimas. Teismas konstatavo, kad netenka teisinės prasmės skundžiamo patvarkymo teisėtumo ir pagrįstumo nustatinėjimas, nes šio klausimo išsprendimas nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims jokių teisinių pasekmių. Nesant skundo objekto, teismas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
6. Pasisakydamas dėl reikalavimo skirti antstolei Astai Stanišauskaitei 300 Eur baudą pareiškėjo naudai, teismas išaiškino, jog bylos dėl žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo yra nagrinėjamos ginčo teisena pateikus teismui ieškinį įstatymo nustatyta tvarka, ir tokie pareiškėjo reikalavimai negali būti skundo dalyku.
Motyvuojamoji dalis
7. Kadangi pareiškėjas iki teismo posėdžio pradžios nepateikė rašytinių įrodymų bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti, teismas klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nesprendė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Pareiškėjas I. F. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo I. F. skundo reikalavimas konstatuoti, kad antstolė Asta Stanišauskaitė, taikydama pareiškėjo banko sąskaitų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), gaunamo atlyginimo (1 430 Eur) bei iš VSDFV Utenos skyriaus gaunamos pensijos areštą, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, dėl ko pažeidė pareiškėjo teises ir jo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus, panaikinti, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – šį pareiškėjo reikalavimą (konstatuoti, kad antstolė Asta Stanišauskaitė, taikydama pareiškėjo turtui areštą, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, netinkamai taikė įstatymą bei pažeidė pareiškėjo teises ir jo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus) tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Teismas tik iš dalies išsprendė pateiktą skundą, t. y. 12 nutarties punkte, konstatuodamas pareiškėjo teisių pažeidimo pašalinimą, nepasisakė dėl antstolės pareigos vykdymo procese veikti atidžiai ir rūpestingai. Pareiškėjas kėlė ne tik reikalavimą panaikinti areštą pareiškėjo banko sąskaitoms, tačiau ir reikalavimą konstatuoti, kad antstolė pareiškėjo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus.
8.2. Antstolė klaidina, nurodydama, kad 2021 m. vasario 9 d. patvarkymu pasiūlė skolininkei L. L. nustatyti turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje – šis patvarkymas oficialiai nebuvo įteiktas L. L.. Antstolė, neturėdama įstatyminio pagrindo, pritaikė pareiškėjo turto areštą, o jam pareikalavus pateikti teismo sprendimą ar kitą turto arešto pagrindą, atsisakė su juo bendrauti, ir tik tuomet, atgaline data, po 2021 m. vasario 16 d., atsirado minėtas patvarkymas. Jis nebuvo įteiktas nei pareiškėjui, nei skolininkei. Teismas turėjo patikrinti vykdomosios bylos medžiagą ir nustatyti, kaip, kada ir kokiu būdu 2021 m. vasario 9 d. patvarkymas buvo įteiktas. Nenustačius patvarkymo įteikimo fakto, turi būti konstatuojamas antstolės veiksmų neteisėtumas, suinteresuotų bei trečiųjų asmenų teisių pažeidimas.
Žemesnės instancijos teismas
8.3. Teismo sprendimas, kurio pagrindu skolininkei atsirado prievolė mokėti atitinkamą sumą, kildinama iš paveldėjimo; paveldėtas turtas yra L. L. asmeninė nuosavybė. Antstolė turėjo vadovautis CK 3.111 straipsniu, numatančiu, kad prievolės, kylančios iš paveldėjimo santykių, negali būti tenkinamos iš bendro turto. Antstolė pažeidė pareigą vykdyti išieškojimus laikantis įstatymų.
8.4. Apribojimai pareiškėjo turtui gali būti nustatomi tik teismo sprendimu. Antstolės apeliavimas į CPK 667 straipsnį, CK 3.88, 3.109 straipsnius, nesudaro pagrindo laikyti jos veiksmus pareiškėjo atžvilgiu teisėtais. Dėl antstolės veiksmų pareiškėjas buvo priverstas patirti nepagrįstus, neproporcingus finansinius sunkumus bei Konstitucijos (23 straipsnis) garantuotų teisių pažeidimą. Antstolė neįvertino atliekamų veiksmų pasekmių, paliko pareiškėją be pragyvenimo šaltinio, pažeidė pareigą veikti sąžiningai, rūpestingai ir atidžiai.
9. Suinteresuotas asmuo antstolė Asta Stanišauskaitė prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad ji vykdo Vilniaus miesto apylinės teismo vykdomąjį raštą, Nr. e2-460-925/2020, išduotą 2020 m. rugsėjo 28 d., dėl 699,13 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės L. L., išieškotojos valstybinės mokesčių inspekcijos Prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai. Antstolė nustatė, kad skolininkė dirba (duomenys neskelbtini); iki 2021 m. vasario 24 d. piniginių lėšų iš areštuotų skolininkės sąskaitų išieškota nebuvo; skolininkei priklauso po 3/16 žemės sklypo bei buto; transporto priemonių ji neturi. Pažymėjo, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, nurodytos CK 3.109 straipsnyje, įskaitant prievoles, atsiradusias santuokos metu vieno iš sutuoktinių vardu. Pagal CK 3.88 straipsnio nuostatas, turtas (piniginės lėšos) bei pajamos, gautos po santuokos nutraukimo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, taip pat pensija, laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. 2020 m. vasario 9 d. patvarkymu skolininkei pasiūlyta pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Procesiniai dokumentai I. F. išsiųsti 2021 m. vasario 9 d. ir įteikti 2021 m. vasario 12 d. adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog antstolė buvo pritaikiusi apribojimus skolininkės sutuoktinio banko sąskaitose esančioms piniginėms lėšoms, tačiau apribojimas buvo be piniginių lėšų nurašymo; piniginių lėšų apribojimo sistemoje buvo įregistruota laisvai disponuojama 925,30 Eur suma. 2021 m. kovo 3 d. gauta 2020 m. gruodžio 18 d. teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-460-925/2020, kuria teismas tenkino atsakovių M. P. ir L. L. prašymus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo. Antstolė 2021 m. kovo 3 d. panaikino visus apribojimus, kurie buvo pritaikyti skolininkei ir jos sutuoktiniui ir vykdomąją bylą sustabdė. Antstolė procesinius veiksmus atliko vadovaudamasi teisės aktais, reglamentuojančiais vykdymo procesą, todėl prašymas skirti antstolei baudą nepagrįstas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinio proceso įstatymo tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasis teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2006; 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.).
12. Antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimas reglamentuojamas civilinio proceso kodekso V dalies XXXI skyriaus normų. CPK 510 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Pagal CPK 513 straipsnio 1 dalį, bylą dėl antstolio veiksmų teismas išsprendžia nutartimi, o patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti.
13. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad paduodamas skundą dėl antstolio veiksmų, išieškotojas, skolininkas ar kitas suinteresuotas asmuo, kuriam vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes, siekia apginti savo teisę, kurią pažeidžia antstolio procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti. Todėl materialusis teisinis rezultatas, kurio siekia skundą dėl antstolio veiksmų padavęs asmuo teisminio bylos nagrinėjimo metu, – antstolio konkretaus veiksmo panaikinimas ar įpareigojimas atlikti konkretų veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020, 40 punktas, 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-381/2021).
14. Pažymėtina, kad vien antstolio veiksmų neteisėtumo konstatavimas, nesiekiant arba nesant galimybės jų ištaisyti, laikytinas nesukeliančiu teisinių pasekmių. Antstolio veiksmų neteisėtumo konstatavimas nereiškia skundžiamų antstolio veiksmų panaikinimo (kaip to reikalaujama pagal CPK 513 straipsnį) ir atitinkamai – asmens pažeistos teisės apgynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-313/2021).
15. Apibendrinus paminėtas teisės aktų nuostatas bei kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju teismas pagrįstai reikalavimo konstatuoti antstolio veiksmus neteisėtais nelaikė savarankišku reikalavimu, todėl atskirojo skundo argumentai, kad teismas išsprendė tik dalį skundo reikalavimų nepagrįsti. Be šio reikalavimo, pareiškėjas prašė teismo įpareigoti antstolę Astą Stanišauskaitę nedelsiant panaikinti pareiškėjui pritaikytą areštą minėtoms banko sąskaitoms, gaunamam atlyginimui iš (duomenys neskelbtini) bei pensijai; skirti antstolei baudą pareiškėjo naudai už neteisėtų veiksmų atlikimą. Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjo nurodytų antstolės veiksmų vertinimas (pripažįstant juos ne/teisėtais) reikalingas būtent šių reikalavimų, kurie atitinka CPK 513 straipsnio reikalavimus, išsprendimui. Apeliantas neskundžia nutarties dalies, kuria atmestas jo skundas dėl paminėtų reikalavimų, neneigia skundžiamos nutarties motyvų, kad netenka teisinės prasmės skundžiamo patvarkymo teisėtumo ir pagrįstumo nustatinėjimas, nes šio klausimo išsprendimas nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims jokių teisinių pasekmių.
16. Nors apeliantas teigia, kad dėl antstolės veiksmų jis buvo priverstas patirti nepagrįstus, neproporcingus finansinius sunkumus bei Konstitucijos (23 straipsnis) garantuotų teisių pažeidimą, antstolė paliko pareiškėją be pragyvenimo šaltinio, jokie reikalavimai, kuriems būtų reikšmingas šių aplinkybių nustatymas, nepareikšta. Pažymėtina, kad CPK 510 straipsnio, reglamentuojančio skundų dėl antstolio veiksmų padavimo klausimus, 9 dalyje numatyta, kad šiame straipsnyje numatytų skundų nepadavimas neatima teisės kreiptis į teismą dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
17. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarties daliai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.