Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Lino Šiukštos,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu ,,Zoom“ programos platformoje išnagrinėjo kaltinamojo A. S. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. S. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 9 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. A. S. kaltinamas tuo, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje, laikotarpiu nuo 2008 m. pradžios iki 2009 m. vasario 6 d., neturėdamas teisėto pagrindo, bendrais veiksmais Š. V. atžvilgiu naudojant psichinę prievartą - grasinant fiziniu smurtu Š. V. ir jo artimųjų atžvilgiu, vertė Š. V. perduoti didelės vertės turtą, šį reikalavimą užmaskuojant tariama apsauga, bei 2009 m. vasario 6 d. bendrais veiksmais panaudojant fizinį smurtą pagrobė nukentėjusiajam priklausantį šaunamąjį ginklą su šoviniais.

A. S. nuo 2008 m. pradžios, tiksliau nenustatytu laikotarpiu, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. J., D. Č., A. J., M. P. (nuteisti 2014 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu 1A-34/2014), K. B. (nuteistas 2019 m. birželio 4 d. nuosprendžiu Nr. 1-150-485/2019), A. B. (nuteistu 2014 m. liepos 2 d. nuosprendžiu byla Nr. 1-43-485/2014), vykdydamas išankstinį susitarimą tarp bendrininkų grupės narių ir būnant pasiskirsčius vaidmenimis ir užduotimis, 2008 m. pradžioje, tiksliai nenustatytu laiku, kavinėje „Eglė“ vykusių susitikimų su Š. V. metu, kitiems bendrininkams G. J., D. Č., A. J. ir tyrimo metu nenustatytiems asmenims naudojant psichinę prievartą Š. V. atžvilgiu ir pastarajam aiškinant, kad asmenys, kurie anksčiau buvo Š. V. pagrobę, reikalavę perduoti pinigus ir sunkiai jį sužaloję - Š. V. atžvilgiu ir toliau tęs savo veiksmus, ir tokiu būdu bendrais veiksmais bendrininkų grupės nariams G. J., D. Č., A. J. ir tyrimo metu nenustatytiems asmenims bauginant nukentėjusįjį ir neteisėtai bendrininkų grupės narių naudai verčiant perduoti 50 procentų pelno nuo Š. V. vykdomos prekybos nekilnojamuoju turtu, užmaskuojant šį reikalavimą siūloma tariama apsauga nuo minėtų Š. V. nežinomų asmenų, o nukentėjusiajam Š. V. sutikus perdavinėti pinigus, bendrininkų grupės nariai nurodė K. B. kaip asmenį, su kuriuo Š. V. turės kontaktuoti ir tenkindamas pateiktą reikalavimą per jį bendrininkų grupės nariams perdavinėti pinigus.

Tuo tarpu tęsdamas bendrus nusikalstamus veiksmus K. B. po kelių įvykusių susitikimų su nukentėjusiuoju Š. V., pastarajam nurodė A. S. kaip naują kontaktinį asmenį, per kurį bendrininkų grupės nariams turi būti perduodami pinigai. A. S., tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą neteisėtai užvaldyti Š. V. turtą, iš bendrininkų grupės narių sužinojęs apie Š. V. įvykdytą turto pardavimo sandorį, naudodamas psichinę prievartą nukentėjusiojo Š. V. atžvilgiu – grasindamas fizinio smurto panaudojimu Š. V., jo artimųjų atžvilgiu vertė perduoti Š. V. 150 000 litų (43 443 eurus) kaip mokestį už Š. V. draugės G. R. buto pardavimą bei tą patį mėnesį Š. V. gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), A. S. savo ir bendrininkų grupės narių naudai, užvaldė 150 000 litų (43 443 eurus).

2009 m. sausio – vasario mėn. A. S., toliau tęsdamas bendrininkų grupės nusikalstamą sumanymą, nukreiptą į Š. V. turto užvaldymą, ir veikdamas pagal iš anksto tarp bendrininkų suderintą planą, 2009-02-06 apie 10.00 val. apgaule atviliojo Š. V. prie degalinės „Punia“, esančios Marijampolės pl. 20, Kaune, kur bendrais veiksmais kartu su M. P., A. B., K. B. grasino nukentėjusiajam Š. V. fiziniu smurtu, taip pat A. S. įspėjus kitus bendrininkus apie nukentėjusiojo Š. V. turimą šaunamą ginklą, A. B. panaudojo tyrimo metu nenustatytą šaunamą ginklą, jį nukreipdamas į nukentėjusįjį Š. V., ir taip atimant galimybę šiam priešintis, tuo tarpu K. B. vykdydamas bendrą sumanymą nuginkluoti Š. V., iš pastarojo pagrobė teisėtai laikomą šaunamą ginklą - pistoletą „IZH 71H“ Nr. (duomenys neskelbtini) su 13 vnt. šovinių, ir taip bendrais veiksmais atėmė galimybę nukentėjusiajam priešintis. Tęsdami nusikalstamus veiksmus ir veikdami pagal vieningą sumanymą A. S., K. B., M. P., A. B. neteisėtai atėmė nukentėjusiajam laisvę, jį patalpindami į nenustatytą automobilį „Audi“, kur neturėdami teisėto pagrindo reikalavo ir vertė perduoti 10 000 eurų, grasindami fiziniu smurtu, bei toliau vykdydami iš anksto numatytą planą, automobiliu „Audi“ gabeno nukentėjusįjį iki Rokų gyvenvietės, kur persodino nukentėjusįjį į automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo gabeno nukentėjusįjį Š. V. nenustatyta kryptimi iki 2009 m. vasario 6 d. 11.30 val., kai nukentėjusiajam pavyko pabėgti.

Šiais savo veiksmais A. S. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalyje, 254 straipsnio 2 dalyje.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo A. S. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su kaltinamojo gynėjo skundo argumentais ir bylos medžiaga, sprendžia, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartis, kuria A. S. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta.

7. BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos (pratęsiamos) tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Susipažinus su bylos medžiaga daroma išvada, kad surinktų duomenų pakanka manyti, jog A. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti Š. V. protokole-pareiškime, apklausos protokoluose, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole ir kitoje bylos medžiagoje. Svarbu ir tai, kad sprendžiant kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo, jos termino pratęsimo klausimą, bylos medžiagoje esantys duomenys yra vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau jie nevertinami ir neanalizuojami BPK 20 straipsnio prasme, t. y. duomenys vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas spręsti, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau jokiu būdu nesprendžiama, ar jie bus pripažinti įrodymais, ar jais bus grindžiamas nuosprendis ir panašiai. Tuo pačiu pažymėtina, kad BPK neįpareigoja teismo nutartyje detalizuoti tokių duomenų turinio, tačiau teismui priimant sprendimą, tokių duomenų turi būti užtektinai.

8. Kauno apygardos teismas A. S. pratęsė suėmimo terminą įžvelgęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą, t. y. esant pagrįstam manymui, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

9. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

10. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota, jog A. S. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). A. S. yra kaltinamas nusikaltimų, numatytų BK 181 straipsnio 3 dalyje, BK 254 straipsnio 2 dalyje, kurie yra sunkūs nusikaltimai (BK 11 straipsnio 5 dalis), padarymu. Už nusikaltimų, kurių padarymu yra kaltinamas A. S., padarymą, straipsnių sankcijose yra numatytos tik griežtos laisvės atėmimo bausmės. Veikos priskyrimas konkrečiai nusikaltimų kategorijai ir gresiančios bausmės dydis negali būti vertinama kaip esminė sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog apygardos teismas sprendė, jog egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas, remdamasis byloje esančių duomenų visuma – padarytų nusikaltimų sunkumu, gresiančios bausmės griežtumu, kaltinamojo socialiniais ir ekonominiais ryšiais, tuo, jog kaltinamojo atžvilgiu buvo paskelbta ir ilgą laiką vykdoma paieška.

11. Teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo padaryta išvada, jog kaltinamasis nėra saistomas stipriais socialiniais, ekonominiais ryšiais su Lietuvos Respublika. Nustatyta, kad kaltinamasis išsituokęs, bylos duomenimis vaikų, nekilnojamojo turto Lietuvoje neturi. Advokatas skunde pažymi, kad teismo posėdyje kaltinamasis nurodė, kad gyvena su partnere, juos sieja šeimyniniai ryšiai, tačiau iš 2023 m. kovo 7 d. teismo posėdžio protokolo ir garso įrašo nustatyta, kad kaltinamasis tokių aplinkybių teismui nenurodė. Taip pat nustatyta, kad kaltinamasis apygardos teismui pateikė (duomenys neskelbtini) pažymą, kurioje nurodyta, kad jeigu kaltinamajam būtų pakeista kardomoji priemonė iš suėmimo į švelnesnę, ši įstaiga galėtų A. S. priimti dirbti meistro asistento pareigose. Visgi, teisėjų kolegija pažymi, kad iš Sodros duomenų nustatyta, jog kaltinamasis nuo 2008 m. gruodžio 5 d. legaliai nedirbo, Užimtumo tarnyboje nesiregistravo, todėl, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis iki suėmimo ilgą laikotarpį nedėjo jokių pastangų legaliai įsidarbinti, teisėjų kolegijos manymu, kaltinamojo pateikta pažyma taip pat nepatvirtina, jog pakeitus kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę, jis pradės legaliai dirbti. Teisėjų kolegija gynėjo skunde nurodytą argumentą, kad nors iki suėmimo kaltinamasis oficialiai nedirbo, tačiau užsiėmė darbine veikla, vertina kaip deklaratyvų, kadangi byloje nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių šį gynėjo teiginį. Taip pat kaltinamasis apygardos teismui nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau nenustatyta, jog šis būstas priklauso kaltinamajam nuosavybės teise ar jis jį valdo nuomos ar kitu teisėtu pagrindu. Be to, nors kaltinamasis nurodė, kad jo deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), tačiau vadovaujantis Gyventojų registru nustatyta, jog šis adresas nuo 2017 m. sausio 25 d. negalioja. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia teigti, kad kaltinamasis A. S. nėra saistomas tvirtais šeiminiais, socialiniais ir ekonominiais ryšiais, kurie galėtų užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą baudžiamajame procese.

12. Taip pat gynėjas skunde akcentuoja, kad A. S. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikoje. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė, priešingai, nei teigiama skunde, nesudaro pagrindo teigti, kad A. S. nesislapstė nuo baudžiamojo persekiojimo, kadangi tai paneigia byloje esantys duomenys – vadovaujantis informacinės sistemos Liteko duomenimis, A. S. buvo vykdoma paieška daugiau nei 13 metų (nuo 2009 m. balandžio 21 d. iki 2022 m. gruodžio 7 d.), jo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis ir paskelbta tarptautinė paieška. Taigi ši aplinkybė taip pat sustiprina teismo išvadą, kad būdamas laisvėje A. S. gali (bėgti) slėptis nuo teismo.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, gynėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių reikšmingų kaltinamojo ryšių užsienyje, vertinant kitų aplinkybių kontekste, nėra itin reikšminga, paneigianti tikimybę, jog kaltinamasis nebėgs (nesislėps) nuo teismo. Be to, vadovaujantis bylos duomenimis, vykdant kaltinamojo paiešką, jo buvimo vieta buvo nustatyta užsienyje, todėl ši aplinkybė patvirtina, kad kaltinamasis, priešingai, nei teigiama skunde, gali turėti ryšių užsienyje. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad kaltinamasis A. S., siekdamas išvengti gresiančios griežtos realios laisvės atėmimo bausmės, neturėdamas stiprių socialinių, ekonominių ryšių, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

14. Kaltinamojo suėmimas nagrinėjamu atveju grindžiamas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu suėmimo pagrindu, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

15. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, kad asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

16. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. S. yra kaltinamas galimai padaręs du sunkius nusikaltimus, numatytus BK 181 straipsnio 3 dalyje ir BK 254 straipsnio 2 dalyje. Šie nusikaltimai patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų nusikaltimų sąrašą, dėl ko gali būti paskirtas suėmimas. A. S. pareikšto kaltinimo esmė sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamasis galimai inkriminuojamas nusikalstamas veikas įvykdė neatsitiktinai ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms. Nusikalstamas veikas galimai įvykdė iš savanaudiškų tikslų, siekdamas užsidirbti pajamų, veikdamas bendrininkų grupėje bei vykdydamas išankstinį susitarimą tarp bendrininkų grupės narių, pasiskirsčius vaidmenimis ir užduotimis, kas kelia ypatingai didelį pavojų ir daro didelę žalą visuomenei. Be to, nustatyta, kad A. S. anksčiau yra tris kartus teistas. Taip pat nustatyta ir tai, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Kauno apygardos teismo 2008 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu, A. S. buvo paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė, ir bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, o kaltinamasis įpareigotas du metus be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos bei neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. A. S. šių teismo paskirtų įpareigojimų nevykdė be pateisinamų priežasčių – t. y. nedirbo, darbo biržoje nesiregistravo, neatvyko pagal šaukimus, jo buvimo vieta buvo nežinoma, todėl Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 22 d. nutartimi panaikino A. S. paskirtą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Taigi, šios aplinkybės taip pat neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį bei leidžia pagrįstai spręsti, kad jis nėra linkęs laikytis visuotinai priimtų elgesio taisyklių bei teismo skiriamų įpareigojimų, todėl žemesnės instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pagrindas. Šios išvados nekeičia ir advokato nurodytos aplinkybės, jog kaltinamasis paskutinį kartą buvo teistas seniai, kadangi informacinės sistemos Liteko duomenimis, paskutiniu nuosprendžiu paskirtos bausmės A. S. neatliko iki šiol – t.y. nustatyta, kad nors kaltinamasis žinojo apie jo atžvilgiu priimtą nuosprendį ir paskirtus įpareigojimus, tačiau Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Kauno apygardos teismo 2008 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės nevykdė, slapstėsi nuo baudžiamosios atsakomybės, jo atžvilgiu buvo paskelbta ir iki 2022 m. gruodžio 7 d. vykdoma paieška.

17. Kaltinamojo gynėjas skunde prašo kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti į švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą. Teisėjų kolegija sutinka su skundo argumentu, kad skundžiamoje nutartyje neaptartos kiekvienos iš procesiniame įstatyme numatytų švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybės, tačiau, kaip matyti, pagrindų skirti švelnesnę ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, apygardos teismas nenustatė. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (kaltinamasis anksčiau teistas, kaltinamasis nėra linkęs laikytis teismo skiriamų įpareigojimų, visuotinai priimtinų elgesio taisyklių), į tai, jog jis nėra saistomais stipriais šeimyniniais, ekonominiais ryšiais su Lietuvos Respublika (kaltinamasis nuo 2008 m. oficialiai nedirba, neturi nekilnojamojo turto, neturi sutuoktinės ar vaikų), į kaltinamojo galimai padarytų nusikaltimų pavojingumą ir pobūdį (kaltinamasis galimai padarė du sunkius nusikaltimus veikdamas bendrininkų grupėje), aplinkybę, kad kaltinamojo atžvilgiu ilgą laiką buvo vykdoma paieška, sutinka su apygardos teismo išvada, kad taikant švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus užtikrinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje proceso stadijoje nei kaltinamojo gynėjo nurodytos kardomosios priemonės (namų areštas, intensyvi priežiūra), nei kardomųjų priemonių kompleksas nebus pakankamos priemonės užtikrinti tinkamą kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą bei užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui. Paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – yra adekvati A. S. galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, o jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Taigi yra ir formalioji suėmimo sąlyga, numatyta BPK 122 straipsnio 7 dalyje.

18. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog suėmimas neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau netaikant griežčiausios kardomosios priemonės šiuo atveju neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. EŽTT ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę.

19. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartis priimta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, todėl naikinti ją skunde nurodytais kaltinamojo A. S. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartimi kaltinamajam A. S. pratęstą kardomosios priemonės - suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.