Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-01-31 · Byla Nr. TS-9-369/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-31
Bylos Nr.
TS-9-369/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Nuteistasis
R. P.
Kategorijos
Skundas Nr. TS-9-369/2023
Teisminio proceso Nr.: nėraProcesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. sausio 31 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 58-333, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. buvo nuteistas Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 265 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausme. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir paskirta galutinė 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

(duomenys neskelbtini) pataisos namų pateiktais duomenimis, R. P. paskirtos bausmės vykdymo pradžia –2014 m. spalio 9 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2026 m. spalio 9 d.. Lygtinio paleidimo terminas, atlikus 2/3 bausmės suėjo 2022 m. spalio 9 d.; neatliktos bausmės dalis 2022 m. gruodžio 13 dienai sudarė 3 metai 9 mėnesiai ir 26 dienos laisvės atėmimo (asmens bylos 2 t. 1 d. b.l. 7).

(duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 58-333 atsisakė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam R. P.. Komisija, sprendimą motyvavo tuo, kad nuteistasis nepadarė reikšmingos pažangos valdant su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius. Spręsdami dėl lygtinio paleidimo atsižvelgė į tai, kad bausmės atlikimo metu buvo stebimos vienareikšmiškai teigiamos R. P. nuostatos darbinės veiklos atžvilgiu, nuteistasis yra dirbantis, darbo pobūdžiui neišrankus, turintis konkrečių profesinių kvalifikacinių įgūdžių, asmuo nurodė po bausmės atlikimo ketinantis tęsti individualią veiklą, tačiau asmens darbinės veiklos istorija, atsižvelgiant į teisės pažeidėjo amžių, laikytina itin menka ir tik bausmės atlikimo metu stebimas nuoseklumas bei motyvacija darbinio užimtumo atžvilgiu. Ankstesnis asmens negebėjimas save realizuoti oficialioje darbinėje veikloje, suprasti darbo teikiamą naudą, finansinio stabilumo neužsitikrinimas galėjo veikti kaip veiksnys lėmęs pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, todėl būtinas nuteistojo savęs realizavimas darbinėje veikloje po bausmės atlikimo, nes būtent nuosekli bei pozityvi veikla galėtų tapti svarbia pakartotinio nusikalstamo elgesio prevencijos priemone. Nuteistasis supranta, kad turi problemų ir jaučia poreikį jas spręsti, tačiau tarp to ką jis vertina kaip problemą ir to, kaip jaučiasi pats prie jos prisidėjęs yra prieštaravimų. Pripažįsta, jog stengiasi apgalvoti savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visada tai pavyksta. Nuteistasis turi suformulavęs savo gyvenimo tikslus ir žino žingsnius, kaip jų siekti. Po bausmės atlikimo turi konkrečių planų dėl darbinės veiklos, gyvenamosios vietos, savo tikslų siekia kryptingai. Sugeba suprasti ir tam tikru laipsniu priimti kitų požiūrį, ypač kai to prašoma, tačiau tam tikrose situacijose yra pernelyg linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu. Geba identifikuoti savo nusikalstamos veikos pasekmes jam pačiam, jo artimiesiems, kitiems jį pažinojusiems asmenims. Su R. P. nusikalstamu elgesiu labiausiai susiję veiksniai impulsyvus elgesys, neapgalvojant pasekmių, problemų atpažinimo ir sprendimo įgūdžių stoka, bei savo poelgių pasekmių neįvertinimas. Pažymėtina, kad šiuo metu asmuo atpažįsta kai kurias priežastis, paskatinusias jį nusikalsti, stengiasi siekti išsikeltų tikslų ir tai rodo tam tikrą pažangą valdant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis pripažįsta, kad vykdė nusikalstamą veiką, deklaruoja, kad iš esmės savo veiklą vertina kaip kriminalinį nusikaltimą, tačiau, iš dalies atsakomybę už savo nusikalstamos veikos motyvus perkelia ir kitiems asmenims, bando pateisinti save, siekdamas įrodyti, kad dalies informacijos nežinojo, o tą, kurią žinojo, toleravo. Nuteistasis suvokia jam skirtos laisvės atėmimo bausmės neišvengiamumą ir šiuo metu priima režimo keliamus reikalavimus. Per bausmės atlikimo laiką nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus pažeidė 2 kartus, 1 kartą baustas drausmine nuobauda. Paskutinį kartą 2018 m. sausio 30 d.. Šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi, 15 kartų skatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant OASys metodiką, 2022 m. lapkričio 24 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose buvo nustatyta išliekanti vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Komisija apibendrino, jog R. P. būdingas impulsyvus elgesys, praeityje jis stokojo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, priežiūros/apribojimų pažeidimai. Tikslinga tęsti į resocializacijos priemonių vykdymą orientuotą į kriminogeninių sričių valdymą. 2 komisijos nariai pateikė atskirąsias nuomones, nurodydami, kad lygtinis paleidimas R. P. taikytinas, nes pataisos įstaigoje charakterizuojamas teigiamai, turi teigiamas nuostatas darbui, dengia turimus įsiskolinimus, stebima teigiama pokyčių dinamika, geba vertinti savo elgesio pasekmes, stengiasi būti visuomenės dalis, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė (b.l. 2-4, asmens bylos 2 t. 2 dalies 7-9 l.).

Šalies argumentai

Nuteistasis R. P. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti minėtą Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodė, kad jis nuteistas dėl bandymo iš užaugintų kanapių pagaminti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapes. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis šiuo metu yra atlikęs 2/3 jam paskirtos bausmės, bausmę atlikinėja Pusiaukelės namuose lengvosios grupės sąlygomis. Komisija jo lygtinį paleidimą grindžia 5 metų senumo ir seniai negaliojančia drausmine nuobauda, tačiau neatsižvelgė į tai, kad jis nuo pat bausmės atlikimo pradžios dirbo, už gerą darbą ir elgesį buvo skatintas 15 kartų, prisidėjo prie pataisos namų gerbūvio kūrimo, už ką buvo apdovanotas garbės ar pagyrimo raštais. Pataisos namuose jis sukaupė pakankamai darbinės patirties, kad išėjęs į laisvę save realizuotų teisėtais būdais. Atlikdamas bausmę Pusiaukelės namuose, jis jau devynis mėnesius intensyviai ruošiamas lygtiniam paleidimui, kiekvieną dieną vyksta į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, savaitgaliais turi galimybę vykti į namus (duomenys neskelbtini). Komisija skundžiamame nutarime pripažįsta, kad jis yra pakeitęs savo mąstymą ir elgesį, motyvuotas darbui, nurodo visas aplinkybes apie jį teigiamai, tačiau vis tiek atsisakė taikyti jam lygtinį paleidimą, nenurodydami tokio sprendimo pagrįstų teisinių argumentų. Du Komisijos nariai pateikė atskirąją nuomonę dėl jo lygtinio paleidimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į šį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau –BVK) (čia ir toliau- redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Pažymėtina ir tai, jog pagal susiformavusią teismų praktiką, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, lygtinis paleidimas turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo skundu, įvertinęs skundžiamo Komisijos nutarimo turinį ir išanalizavęs teismui pateiktą nuteistojo R. P. asmens bylą, daro išvadą, kad nuteistajam pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

R. P. atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą formalųjį lygtinio paleidimo kriterijų. R. P. paskirtos ir neatliktos bausmės likutis šiai dienai 3 metai 8 mėnesiai 9 dienos laisvės atėmimo. Nuteistasis 2022 m. spalio 9 d. faktiškai atliko 2/3 dalies paskirtos laisvės atėmimo bausmės, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų netaikymo pagrindų, numatytų BVK 158 straipsnyje, nėra. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ne mažiau svarbus ir materialusis kriterijus – pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. R. P. asmens byloje sukaupti duomenys, socialinio tyrimo išvada neleidžia daryti išvados, kad ši pažanga yra akivaizdi ir reikšminga, sudaro pagrindą lygtinio paleidimo taikymui.

R. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas svarstomas pirmą kartą.

Socialinio tyrimo išvadoje R. P. charakterizuojamas patenkinamai: jis Lietuvoje teistas 9 kartus (vieną kartą už chuliganizmą, keturis kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, du kartus už dokumentų klastojimą, du paskutinius kartus už neteisėtą disponavimą dideliu kiekiu narkotinių medžiagų), dar du kartus teistas užsienyje už nusikalstamas veikas nuosavybei, nusikaltimai sunkėjo – nuo paprastų vagysčių iki plėšimo, po to iki disponavimo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Iš viso jis penkis kartus atlikinėjo realią laisvės atėmimo bausmę. Atkreiptinas dėmesys, kad nuosprendžių vykdymo metu buvo stebimos neigiamos nuteistojo nuostatos jo atžvilgiu taikytų reabilitacijos priemonių atžvilgiu: jam net keturis kartus (tame tarpe ir už paskutinio teistumo metu buvo taikytas lygtinis paleidimas, du kartus taikytos amnestijos, bet tai nemotyvavo jo laikytis įstatymų ir nebenusikalsti, paskutinį kartą paleistas lygtinai, jis lygtinio paleidimo laikotarpiu padarė analogišką labai sunkią nusikalstamą veiką (BK 260 str. 3 d.), už kurią atlieka bausmę šiuo metu. Akivaizdu, kad bausmės švelninimo būdai nepasiekė savo tikslo – motyvuoti nuteistąjį pasitaisyti ir ateityje laikytis įstatymų bei visuomenės gyvenimo normų. R. P. teistumų skaičius, amžius pirmojo teistumo metu (22 m.), nusikalstamų veikų pobūdis, jų sunkėjimas, praeityje pažeistos probacijos sąlygos, neabejotinai liudija apie didesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą, kad jis linkęs pažeisti įstatymų ir visuomeninių taisyklių reikalavimus. Brandus amžius teigiamo poveikio jo nuostatoms į praeityje buvusį elgesį nedaro, nes pagal socialinio tyrimo išvados duomenis, R. P. minimalizuoja savo nusikaltimus, bando pateisinti save, iš dalies atsakomybę už savo nusikalstamos veikos motyvus perkeldamas kitiems asmenims, siekdamas įrodyti, kad jis nežinojo dalies informacijos, tą kurią žinojo – toleravo (teigia žinojęs, kad brolis augina kanapes, bet pats neigia prisidėjęs prie šios veiklos).

R. P. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: dirba, nuolat dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse bei organizuojamuose renginiuose, dalyvauja „Žaliosios oazės“ projekte, turi tai patvirtinančių padėkų bei diplomų, organizuoja savo turiningą ir tikslingą laisvalaikį: dalyvavo susitikime su Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus atstovais, švietėjiškame susitikime „Istorija evrejskish anekdotov 300 let“, šachmatų turnyre, Nardų turnyre, protų mūšyje „Mano Vilnius“, paskaitoje „Vilniaus Getas pabaigos pradžia“, švietėjiško pobūdžio paskaitoje apie žydų kassavaitinę šventę ŠABĄ, paskaitoje „Smurto artimoje aplinkoje prevencija“, susitikime su probacijos atstovais, atliko aplinkotvarkos darbus. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių bei rėžimo reikalavimus yra pažeidęs du kartus, vieną kartą nuobauda neskirta, apsiribota apsvarstymu, 2018 m. sausio 30 d. už uždraustų daiktų laikymą buvo skirtas papeikimas. Už gerus darbo rezultatus skatintas 15 kartų. Nuo 2019 m. lapkričio 12 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, moka skolas pagal vykdomuosius dokumentus, alimentus, palaiko socialinius ryšius su mama, vaikais skambučių bei laiškų pagalba, jiems grįžus buvo lankomas pasimatymų metu.

Teismas pripažįsta, kad nuteistasis turi pakankamą išsilavinimą ((duomenys neskelbtini)), paklausią specialybę, konkrečių profesinių kvalifikacinių įgūdžių, atlikdamas bausmę darbinei veiklai buvo motyvuotas nuo pat bausmės atlikimo pradžios, nuo 2017 m. sausio mėnesio buvo įdarbintas ūkio aptarnavimo brigadoje – staliumi, dirbo gerai, ne kartą buvo skatintas už gerus darbo rezultatus atvykęs į (duomenys neskelbtini) pusiaukelės namus nuo 2022 m. balandžio 5 d. savarankiškai įsidarbino į UAB „(duomenys neskelbtini)“ santechniko padėjėju, nuo 2022 m. gegužės 31 d. įsibarbino į UAB „(duomenys neskelbtini)“ staliumi, nuo 2022 m. lapkričio 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu-staklininku. Pareiškėjas skunde pabrėžia savo santykį su darbine veikla kaip itin reikšmingą faktorių, liudijantį, kad jo nusikalstamo elgesio rizika yra ženkliai sumažėjusi, jis subrendo ir yra pasiruošęs ateityje save realizuoti tik teisėtomis veiklos formomis. Kita vertus, kaip nurodyta socialinio tyrimo išvadoje, R. P. noriai dirbo ir ankstesnių laisvės atėmimo bausmių atlikimo metu, pasižymėjo gera motyvacija darbinei veiklai, tačiau nuoseklumas ir motyvacija darbinio užimtumo atžvilgiu buvo stebima tik laisvės atėmimo bausmių laikotarpiu. Jam būnat laisvėje jo darbo istorija nepasižymėjo nuoseklumu, darbo patirtis buvo menka. Nors nuteistojo teigimu paskutiniais metais iki sulaikymo jis dirbo pagal verslo liudijimą, užsiėmė individualia veikla- (duomenys neskelbtini) įrengimu, tačiau nei užimtumas, nei legalių pajamų gavimas, nei jo teigimu finansinis stabilumas ir visiškas savęs aprūpinimas iš šios veiklos netapo apsauginiu veiksniu, sulaikančiu jo nuo pakartotinio labai sunkaus nusikaltimo padarymo, jis teikė pirmenybę neteisėtai veiklos formai, galinčiai užtikrinti greitesnį praturtėjimą ir didesnes pajamas.

Nuteistojo skunde išdėstyti teigiami pokyčiai bei įsipareigojimai tinkamai integruotis į visuomenę, nenusikalsti ir laikytis įstatymų negali būti vertinami atsietai nuo aplinkybių, kad visgi R. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą, jau buvo ne kartą paleistas lygtinai, žadėdamas keistis pats ir keisti gyvenimo būdą, bet to neįvyko, bausmės atlikimo metu buvo baustas drausmine tvarka. Nepaisant to, kad jis dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dengia ieškinius, kuria ateities planus, to nepakako, kad jo nusikalstamo elgesio rizika pasikeistų iš vidutinės į žemą, todėl teismas negali jos įvertinti kaip akivaizdžios. Nuteistasis skunde nurodo atlikdamas bausmę supratęs, kad reikia keisti gyvenimo būdą, nes visas gyvenimas jau praėjo, bet atsižvelgtina į tai, kad paskutinė jo nusikalstama veika padaryta jam esant itin brandaus amžiaus, kai vertybinės orientacijos jau susiformavusios, ir sprendimas vykdyti nusikalstamą veiką nebuvo spontaniškas, nes pati veika yra ilgalaikė, reikalaujanti daug pastangų, įdėto darbo, planavimo, jos rezultatas gaunamas tik ateities perspektyvoje. Nutarime nurodoma, kad R. P. praeityje stokojo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, jam būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, priežiūros/apribojimų pažeidimai, todėl tikslinga tęsti resocializacijos priemonių vykdymą orientuotą į kriminogeninių sričių valdymą.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog nuteistojo R. P. atžvilgiu nenustatyta įstatyme numatyta sąlyga, būtina lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui- o būtent akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Šios teismo išvados nepaneigė nuteistojo skundo argumentai. Teismas sutinka su nuteistuoju, kad byloje yra teigiamai R. P. charakterizuojančių aplinkybių – jis palaiko ryšius su savo šeima (vaikais, motina, broliu), turi gyvenamąją vietą – nuosavą būstą, nėra socialiai atsiskyręs, geba megzti ir palaikyti įvairaus pobūdžio sąveikas, atlikdamas bausmę intensyviai dirbo, savarankiškai ir greitai susirasdavo darbą, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Kita vertus, šios aplinkybės, įvertinus visa tai, kas išdėstyta aukščiau, nepaneigia nuteistojo pavojingumo bei polinkio nusikalsti ir nesudaro pagrindo teigti, jog, išėjęs į laisvę, jis pasirinks tinkamą elgesio modelį, laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko, šiuo konkrečiu atveju, prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kad dar neatlikta pakankamai žymi bausmės dalis, teismas laiko, kad atliktos bausmės laikas yra per trumpas, kad būtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir įgyvendinti teisingumo principą.

Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Komisijos 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 58-333, yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas išnagrinėjus visas aplinkybes, kurios turi reikšmės klausimo sprendimui, todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundo dėl Komisijos nutarimo panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

Netenkinti nuteistojo R. P. skundo dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 58-333 panaikinimo.

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas