Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. R. ieškinį atsakovei J. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas L. R. pateikė ieškinį, kurį vėliau patikslino ir prašė priteisti iš atsakovės J. R. 4725,85 Eur regreso tvarka susidariusios prievolės patenkinimą už laikotarpį nuo 2015-12-17 iki 2017-02-17, 5 proc. procesines palūkanas nuo susidariusio įsiskolinimo sumos, jas skaičiuojant nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-12-05 ieškovas L. R. su atsakove J. R. nutraukė santuoką šalių bendru sutikimu, Šiaulių apylinkės teismui patvirtinus santuokos nutraukimo pasekmių sutartį civilinėje byloje Nr. 2-10036-949/2015. Pagal sutarties 12 ir 13 p., t. y. pagal su AB Swedbank sudarytą 2003-02-28 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su atitinkamai atliktais pakeitimais bei 2014-03-06 Susitarimą Nr. 1(duomenys neskelbtini) ir 2015-05-05 Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vartojimo kredito sutarties sąlygų pakeitimo, sutarta po santuokos nutraukimo prievoles vykdyti solidariai. Po santuokos nutraukimo, t. y. 2015-12-05 šalių bendra jungtinė nuosavybė pasibaigė ir prievolės turi būti vykdomos lygiomis dalimis kreditoriui AB Swedbank. Nepaisant šio fakto iki pat šios dienos (išskyrus tam tikras išimtis) prievoles vykdo asmeniškai vien ieškovas. Ieškovas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015-12-17 iki 2017-02-17 jau yra sumokėjęs 10061,70 Eur. Atsakovė per ginčo laikotarpį ieškovui yra kompensavusi 305 Eur, tokiu būdu reikalaujama kompensuoti suma šiai dienai sudaro 4725,85 Eur.Atsakovė J. R. pateikė atsiliepimą. Nurodė, kad nei 2015-10-01 santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nei 2015-12-07 Šiaulių apylinkės teismo sprendime nėra nustatyta, kokiomis dalimis buvę sutuoktiniai vykdys solidarią piniginę prievolę kreditoriui, t. y. sutartimi ir jos pagrindu priimtu teismo sprendimu buvo nustatytas tik buvusių sutuoktinių santykis su kreditoriumi, šiuo atveju nustatyta solidarioji pareiga kreditoriui, tačiau nebuvo aptartas buvusių sutuoktinų tarpusavio santykių turinys. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad ieškovo prievolės dalis sudaro ½ įmokų kreditoriui, o kita dalis laikytina prievolės vykdymu už atsakove, dėl ko atitinkamai sumokėtų mokėjimų apimtimi ieškovas įgyja regresinio reikalavimo teisę. Regreso reikalavimas sudaro atsakovei 5030,85 Eur. Atsakovė per ginčo laikotarpį ieškovui yra kompensavusi 305 Eur, tokiu būdu reikalaujama kompensuoti suma šiai dienai sudaro 4725,85 Eur. Nurodė, kad 2014-03-06 vartojimo kredito sutarties numeris yra Nr. (duomenys neskelbtini), o tai, kad nurodytas numeris yra Nr. 1(duomenys neskelbtini), yra tiesiog rašymo apsirikimas. Nurodė, kad pagal 2015-05-05 Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) visos įmokos yra atliktos ir ieškovas reikalavimo dėl sumokėtų įmokų pagal šią sutartį atsakovei nereiškia. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nesutiko su ieškovo atstovo išsakyta pozicija, jog solidarioji pareiga kreditoriui automatiškai leidžia spręsti apie bendraskolių įsipareigojimų lygumą - identiškumą. Pažymėjo, jog apie tai nėra kalbama ir ieškovo nurodytoje CK 6.9 str. 1 dalyje. Dėl ieškovo nurodytos sumokėtos sumos dydžio neprieštaravo. Pažymėjo, kad pagal su AB Swedbank sudarytą 2003-02-28 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su atitinkamai atliktais pakeitimais kredito gavėjas yra ieškovas L. R., atsakovė pagal šią sutartį nėra kredito gavėja, ji yra tik laiduotoja. Nurodė, kad tik pagal vartojimo kredito sutartis atsakovė, kaip ir ieškovas, yra kredito gavėjai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Faktinės bylos aplinkybės

Dėl ginčo esmės

Kaip jau buvo minėta, ieškovas nurodo, kad jo prievolės dalis sudaro ½ įmokų kreditoriui, o kita dalis laikytina prievolės vykdymu už atsakove, dėl ko atitinkamai sumokėtų mokėjimų apimtimi ieškovas įgyja regresinio reikalavimo teisę į atsakovę. Ieškovas nurodė, kad atsakovė turi pareigą atlyginti jam ½ dalį sumokėtos 10061,70 Eur sumos tiek pagal sudarytą 2003-02-28 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su atitinkamai atliktais pakeitimais, tiek pagal 2014-03-06 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai. Pateikė sąskaitos išrašus, patvirtinančius, kad už laikotarpį nuo 2015-12-17 iki 2017-02-17 yra sumokėta pagal minėtas sutartis 10061,70 Eur (b. l. 86-90, 914, 92, 115, 116, 117, 132-134). Atsakovė, atsikirsdama į ieškinio reikalavimus, nurodo, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi ir jos pagrindu priimtu teismo sprendimu buvo nustatytas tik buvusių sutuoktinių santykis su kreditoriumi, šiuo atveju nustatyta solidarioji pareiga kreditoriui, tačiau nebuvo aptartas buvusių sutuoktinų tarpusavio santykių turinys. Pažymėjo, kad pagal su AB Swedbank sudarytą 2003-02-28 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su atitinkamai atliktais pakeitimais kredito gavėjas yra tik ieškovas L. R., atsakovė pagal šią sutartį nėra kredito gavėja, ji yra tik laiduotoja, todėl ji neturi pareigos regreso tvarka atlyginti ½ dalį ieškovo sumokėtų pagal Sutartį sumų. Sutiko, kad ji turi pareigą atlyginti ieškovui ½ dalį pagal 2014-03-06 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo sumokėtų sumų. Neginčijo, kad ieškovas už reikalaujamą laikotarpį kreditoriui pagal su AB Swedbank sudarytą 2003-02-28 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su atitinkamai atliktais pakeitimais ir pagal 2014-03-06 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra sumokėjęs 10061,70 Eur. Nurodė, kad 305 Eur yra grąžinusi ieškovui, tačiau pažymėjo, kad taip vykdė prievolę pagal vartojimo kredito sutartį, kur ji yra pasirašiusi kaip kredito gavėja. CK 6.9 str. 1 d. nustatyta, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Taigi, bendraskolių dalys solidariojoje prievolėje aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011).Sutiktina su atsakovės atstovo argumentais, kad pagal 2003-02-28 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su atitinkamai atliktais pakeitimais, kredito gavėju buvo ieškovas, o atsakovė tik laiduotoja, todėl tik ieškovui L. R. nevykdant įsipareigojimų kreditoriui, kreditorius turėjo teisė reikalauti iš atsakovės J. R., kaip solidarios skolininkės prieš kreditorių, vykdyti įsipareigojimus pagal minėtą sutartį (CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str. 1 d.). Tačiau byloje esminis aspektas yra tai, kad ieškovas ir atsakovė, nutraukdami santuoką, teismo sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi išsprendė ir atsakomybės pagal santuokos metu įgytas prievoles kreditoriui klausimą, sutardami, kad visus L. R. ir J. R. vardu prisiimtus sutartinius įsipareigojimus tiek pagal 2003-02-28 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su atitinkamai atliktais pakeitimais, tiek pagal 2014-03-06 Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl vartojimo kredito sutarties sąlygų pakeitimo po santuokos nutraukimo L. R. ir J. R. įsipareigoja vykdyti solidariai (b. l. 6-8). Atkreiptinas dėmesys, jog įsiteisėjusioje Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartyje nustatyta (b. l. 141-149), kad kreipdamasi dėl proceso atnaujinimo, atsakovė J. R. nurodė, kad teismo sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi nustatytas bendro turto ir skolų padalinimo būdas grubiai pažeidžia nepilnamečių vaikų, o tuo pačiu ir jos interesus, visas nekilnojamasis turtas buvo padalintas lygiomis idealiosiomis dalimis, t. y. po ½ žemės sklypo ir ½ namo, kaip ir piniginės prievolės AB „Swedbank“ pagal kredito sutartis, nustatant solidariąją bendraskolių pareigą, o registruotinas kilnojamasis turtas, kuris buvo vertingesnis, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atiteko L. R. (CPK 182 str. 2 p.). Šios nustatytos aplinkybės suteikia pagrindo teismui daryti išvadą, jog atsakovė žino ir supranta, kad teismui sprendimu nutraukus jos ir ieškovo santuoką, bei patvirtinus santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, tiek pagal su AB Swedbank sudarytą 2003-02-28 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su atitinkamai atliktais pakeitimais, tiek pagal 2014-03-06 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tiek atsakovė, tiek ieškovas tapo solidariais skolininkais prieš kreditorių AB Swedbank, t. y. kad jų prievolė kreditoriui AB „Swedbank“ yra solidarioji. Todėl CK 6.9 str. 1 d. prasme solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas (šiuo atveju ieškovas) įgyja teisę regreso tvarka reikalauti iš kito bendraskolio (atsakovės) lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė.Šio sprendimo 6 punkte nustatyta, kad pagal 2003-02-28 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su atitinkamai atliktais pakeitimais kreditas buvo suteiktas įkeisto nekilnojamojo turto – sodo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Šiaulių m. sav. (duomenys neskelbtini) skl. /Šiauliai, (duomenys neskelbtini) įsigijimui ir rekonstrukcijai, kas leidžia teigti, jog kreditas buvo paimtas šeimos poreikių tenkinimui, minėtu adresu atsakovė J. R. gyvena iki šiol, o teismo sprendimu patvirtina santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi buvę sutuoktiniai pasidalijimo minėtą nekilnojamąjį turtą, sutardami, kad kiekvienam iš jų tenka po ½ dalį nekilnojamo turto, kurio įsigijimui ir rekonstrukcijai santuokos metu buvo paimtas kreditas pagal anksčiau minėtą Sutartį (b. l. 6-8). Šios nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovui įvykdžius prievolę (dalį prievolės) kreditoriui, atsakovei kyla pareiga atlyginti ieškovui pusę to, ką ieškovas yra sumokėjęs kreditoriui (CK 6.9 str. 1 d.). Teismas pripažįsta nepagrįstais atsakovės atstovo argumentus, kad nei 2015-10-01 santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nei 2015-12-07 Šiaulių apylinkės teismo sprendime nėra nustatyta, kokiomis dalimis buvę sutuoktiniai vykdys solidarią piniginę prievolę kreditoriui, kad nebuvo aptartas buvusių sutuoktinų tarpusavio santykių turinys. Kaip jau buvo nustatyta, buvę sutuoktiniai visą santuokos metu įgytą turtą, tame tarpe ir įkeistą nekilnojamąjį turtą, kurio įsigijimui ir rekonstrukcijai pagal 2003-02-28 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su atitinkamai atliktais pakeitimais buvo paimtas kreditas, pasidalijo per pusę, sutardami, kad pagal minėtą Sutartį kreditoriui jie yra abu solidarūs skolininkai. Šiuo atveju solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 str. 6 d.). Vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Svarbus aspektas byloje tai, kad, kaip jau buvo minėta, pagal Sutartį įgytą nekilnojamąjį turtą, nutraukdami santuoką ieškovas ir atsakovė pasidalijo per pusė po ½ dalį, kas leidžia daryti išvadą, kad atsakovei kyla pareiga atlyginti ieškovui pusę to, ką ieškovas yra sumokėjęs kreditoriui ne tik pagal atsakovės neginčijamus mokėjimus pagal 2014-03-06 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ir pagal 2003-02-28 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su atitinkamai atliktais pakeitimais (CK 6.9 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad tarp šalių nėra ginčo, jog už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 17 d. iki 2017 m. vasario 17 d. ieškovas L. R. yra sumokėjęs kreditoriui 10061,70 Eur, o atsakovė yra sumokėjusi ieškovui 305 Eur, nors atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, atsakovė turėjo pareigą sumokėti ieškovui ½ dalį nuo jo sumokėtos 10061,70 Eur, t. y. 5030,85 Eur, likdama skolinga 4725,85 Eur. Todėl ieškinys tenkintinas ir 4725,85 Eur suma, kaip regreso tvarka susidariusios prievolės patenkinimas už laikotarpį nuo 2015-12-17 iki 2017-02-17, priteistina ieškovui iš atsakovės (CK 6.9 str. 1 d.). CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, vadovaujantis CK 6.210 str. 1 d., terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovės priteistina ieškovui 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą 4725,85 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2016-12-13, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovas už ieškinį yra sumokėjęs 105 Eur žyminį mokestį (b. l. 4, 119), todėl, ieškinį patenkinus, ši suma priteistina ieškovui iš atsakovės (CPK 79 str. 1 d., 93 str. 1 d.).Ieškovas pateikė įrodymus, jog turėjo 1200 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias prašė priteisti iš atsakovės (b. l. 168, 169). Pažymėtina, kad pagal CPK 98 str., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, tačiau šios išlaidos priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 p. numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), 2016 m. III ketvirtį tai sudarė 793,30 Eur.Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už ieškinį rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis siekia 2,5 už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (t. y. 1983,25 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis siekia 0,1 už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) ( t. y. 79 Eur). Ieškovas pateikė įrodymus apie 2017 m. vasario 4 d. patirtas 300,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas už dokumentų surašymą ir apie 2017 m. kovo 24 d. patirtas 900,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas už dokumentų surašymą, atstovavimą, kitas teisines paslaugas (b. l. 168, 169). Byloje nustatyta, kad ieškovas į bylą yra pateikęs ieškinį ir patikslintą ieškinį, kurie yra nedidelės apimties, o patikslintas ieškinys yra beveik to paties turinio, kaip ir ieškinys, jame remiamasi iš esmės tomis pačiomis teisės normomis, tik didinama reikalavimo suma, atsižvelgiant į papildomai atliktus mokėjimus (b. l. 1-3, 113-114). Be to, 2017 m. sausio 31 d. parengiamasis teismo posėdis neįvyko, buvo paskirta kita parengiamojo teismo posėdžio data (b. l. 108), 2017 m. vasario 23 d. parengiamasis teismo posėdis tęsėsi vieną valandą (b. l. 120-121), o 2017 m. kovo 29 d. parengiamasis teismo posėdis tęsėsi apie 20 min. (b. l. 135-136), byla buvo išnagrinėta 2017 m. balandžio 24 d. teismo posėdyje, kuris truko apie 2 val. 30 min. (b. l. 170-172), todėl maksimali advokato atstovavimo teisme išlaidų suma sudarytų apie 320 Eur. Ieškovo atstovas nedetalizavo, kokios kitos teisinės paslaugos, nurodytos 2017 m. kovo 24 d. pinigų priėmimo kvite, buvo suteiktos ieškovui (b. l. 169). Todėl, atsižvelgdamas į tai, kad byla nėra sudėtinga, nėra didelės apimties, vadovaudamasis Rekomendacijose nustatytais kriterijais, teismas sprendžia, jog ieškovo reikalaujama priteisti 1200 Eur advokato atstovavimo išlaidų suma mažintina iki 750 Eur, kuri priteistina ieškovui iš atsakovės (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 268 str. – 270 str., 279 str.,

nusprendžia:

Ieškinį patekinti.

Priteisti ieškovui L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės J. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 4725,85 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus dvidešimt penkis eurus ir 85 euro centus) regreso tvarka susidariusios prievolės patenkinimą už laikotarpį nuo 2015-12-17 iki 2017-02-17, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4725,85 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2016-12-13, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas - 105 Eur (vieną šimtą penkis eurus) žyminį mokestį, 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) teisinės pagalbos išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.