- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-03
- Bylos Nr.
- e2A-722-372/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-10878-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė, Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
- Atsakovas
- J. R.
- Ieškovas
- L. R.
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-721-1051/2017 pagal ieškovo L. R. ieškinį atsakovei J. R. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
I. L. R. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu atsakovei J. R. prašydamas: 1) priteisti iš atsakovės 4725,85 Eur (kaip regreso tvarka susidariusios prievolės patenkinimą už laikotarpį nuo 2015-12-17 iki 2017-02-17); 2) priteisti iš atsakovės 5 proc. procesines palūkanas nuo susidariusio įsiskolinimo sumos, jas skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos; 3) priteisti iš atsakovės visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2015 m. gruodžio 5 d. buvo nutraukta jo ir atsakovės santuoka bendru sutikimu, patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 12 ir 13 punktai numatė, jog pagal su AB Swedbank sudarytą 2003-12-28 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su atitinkamais pakeitimais bei 2014-03-06 Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015-05-05 Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vartojimo kredito sutarties sąlygų pakeitimo, sutarta po santuokos nutraukimo prievoles vykdyti solidariai. Ieškovas pažymėjo, kad nepaisant minėtos sutarties, iki pat ieškinio pateikimui teismui dienos prievoles pagal vartojimo kredito sutartį vykdė tik ieškovas, todėl ½ dalis įmokų kreditoriui yra laikytina prievolės vykdymu už atsakovę, dėl šios priežasties ieškovas įgyja regresinio reikalavimo teisę. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015-12-17 iki 2017-02-17 jau yra sumokėjęs 10061,70 Eur, atsakovė yra kompensavusi 305 Eur, todėl atsakovo reikalaujama kompensuoti suma sudaro 4725,85 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
A. J. R. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad nei santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nei 2015-12-05 Šiaulių apylinkės teismo sprendime nėra nustatyta, kokiomis dalimis buvę sutuoktiniai vykdys solidariąją piniginę prievolę kreditoriui, t. y. sutartimi ir jos pagrindu priimtu teismo sprendimu buvo nustatytas tik buvusių sutuoktinių santykis su kreditoriumi (nustatyta solidarioji pareiga kreditoriui), tačiau nebuvo aptartas buvusių sutuoktinių tarpusavio santykių turinys. Atsakovė pažymėjo, jog nesutinka su ieškovo ieškinyje išsakyta pozicija, kad solidarioji pareiga kreditoriui automatiškai leidžia spręsti apie bendraskolių įsipareigojimų lygumą – identiškumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino; priteisė ieškovui iš atsakovės J. R. 4725,85 Eur regreso tvarka susidariusios prievolės patenkinimą už laikotarpį nuo 2015-12-17 iki 2017-02-17; 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-12-13) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas – 105 Eur žyminį mokestį, 750 Eur teisinės pagalbos išlaidas.
5. Teismas nurodė, kad pagal kredito sutartį su banku, kredito gavėju buvo ieškovas, atsakovė – tik laiduotoja, todėl tik ieškovui nevykdant įsipareigojimų, kreditorius turėjo teisę reikalauti iš atsakovės, kaip solidarios skolininkės, vykdyti įsipareigojimus. Pažymėjo, kad ieškovas ir atsakovė, nutraukdami santuoką, teismo sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi išsprendė ir atsakomybės pagal santuokos metu įgytas prievoles kreditoriui klausimą – susitarė, kad visus abiejų prisiimtus įsipareigojimus po santuokos nutraukimo įsipareigoja vykdyti solidariai. Teismas akcentavo, kad kreditas buvo paimtas šeimos poreikių tenkinimui – būsto įsigijimui ir jo rekonstrukcijai, teismo sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi buvę sutuoktiniai pasidalijo įgytą nekilnojamąjį turtą sutardami, kad kiekvienam iš jų tenka po ½ dalį nekilnojamojo turto, ir sutarė, kad kreditoriui abu yra solidarūs skolininkai, o solidariųjų skolininkų skola yra bendra, todėl jie abu turi pareigą ją grąžinti. Teismas sprendė, kad atsakovei kyla pareiga atlyginti ieškovui pusę to, ką ieškovas, vykdydamas įsipareigojimus pagal kredito sutartį, yra sumokėjęs kreditoriui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė
6. Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimą, atsakovė prašo: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinio netenkinti; 2) priteisti iš ieškovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino buvusių sutuoktinių santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas, nustatytas materialines teisines pasekmes ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9 straipsnio 1 dalies nuostatas.
7. Atsiliepdamas į atsakovės apeliacinį skundą, ieškovas prašo teismo apeliacinį skundą atmesti, Šiaulių apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovės visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisingą bei teisėtą sprendimą. Pažymėjo, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartis yra galiojanti, teismo sprendimas, kuriuo šalių santuoka buvo nutraukta, nėra pakeistas ar panaikintas, todėl sąlygos, lemiančios šalių prievolės solidarumą, yra nepakitusios ir turi būti vykdomos pagal solidarios prievolės vykdymo taisykles.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliantės (atsakovės) J. R. apeliacinis skundas atmestinas.
8. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
9. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad 2003 m. vasario 28 d. tarp AB bankas „Hansa-LTB“ (AB Swedbank) ir L. R. buvo sudaryta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią kredito gavėjas – L. R., laiduotoja – J. R., kredito paskirtis – sodo namo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui. 2005 m. balandžio 22 d. tarp banko ir ieškovo buvo pasirašytas susitarimas (duomenys neskelbtini), kurio 1.3. punkte numatyta, jog didinama kredito sumos dalis yra suteikiama sodo namo, esančio (duomenys neskelbtini), įrengimui. 2006 m. balandžio 5 d. tarp banko ir ieškovo buvo sudarytas susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 1. punkte nurodyta, kad papildomai suteikiama kredito dalis yra skiriama sodo namo, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai. 2006 m. rugsėjo 28 d. susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytu tarp banko ir ieškovo, kredito sutarties sąlygos buvo pakeistos ir papildytos, nurodant, kad didinama paimto ir negrąžinto kredito suma, kreditas suteiktas sodo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimui ir rekonstrukcijai. 2007 m. liepos 26 d. tarp banko ir ieškovo buvo pasirašytas susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 4. punkte buvo numatyta, jog suteikto kredito paskirtis yra sodo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui ir rekonstrukcijai.
10. 2014 m. kovo 6 d. tarp AB Swedbank ir kredito gavėjų – L. R. ir J. R. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios paskirtis – pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) suteikto kredito grąžinimui, gyvenamojo namo remontui, bei 2015 m. gegužės 5 d. Susitarimas (duomenys neskelbtini) dėl vartojimo kredito sutarties sąlygų pakeitimo (šis susitarimas į bylą nepateiktas).
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-10036-949/2015, buvo nutraukta L. R. ir J. R. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 12 punkte buvo numatyta, kad visus L. R. ir J. R. vardu prisiimtus sutartinius įsipareigojimus pagal su AB Swedbank sudarytą 2003-02-28 Kredito Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 2005-04-22 Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl 2003-02-28 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo ir papildymo; 2006-04-05 Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo ir papildymo; 2006-09-28 Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl 2003-02-28 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo ir papildymo; 2007-07-26 Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo ir papildymo po santuokos nutraukimo L. R. ir J. R. įsipareigoja vykdyti solidariai. Teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 13 punkte buvo numatyta, jog visus L. R. ir J. R. vardu prisiimtus sutartinius įsipareigojimus pagal su AB Swedbank sudarytą 2014-03-06 Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl vartojimo kredito sutarties sąlygų pakeitimo; 2015-05-05 Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl vartojimo kredito sutarties sąlygų pakeitimo po santuokos nutraukimo pareiškėjai L. R. ir J. R. įsipareigoja vykdyti solidariai.
Atsižvelgdamas į nurodytas faktines bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad 2015 m. gruodžio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu patvirtinta sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi L. R. ir J. R. išsprendė atsakomybės pagal santuokos metu įgytas prievoles kreditoriui klausimą, susitarė, kad prisiimtus sutartinius įsipareigojimus po santuokos nutraukimo įsipareigoja vykdyti solidariai. Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 1 dalis).
13. Ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės ½ įmokų, sumokėtų kreditoriui, regreso tvarka dėl prievolės patenkinimo už laikotarpį nuo 2015-12-17 iki 2017-02-17. Pagal į bylą pateiktus mokėjimo išrašus nustatyta, kad ieškovas nuo 2015-12-17 iki 2017-02-17 kreditoriui iš viso sumokėjo 10061,70 Eur. Kadangi apeliantė (atsakovė) per ginčo laikotarpį kompensavo ieškovui 305 Eur, ieškovo reikalaujama priteisti suma sudaro 4725,85 Eur.
14. CK 6.9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Nagrinėjamu atveju buvę sutuoktiniai išliko solidariosios prievolės subjektai. Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai prieš kreditorių (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamu atveju teismo sprendimu patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys susitarė, kad prisiimtus sutartinius įsipareigojimus po santuokos nutraukimo įsipareigoja vykdyti solidariai, nenustatydami, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių, tad pagal bendrą prezumpciją – dalinės prievolės dalys yra lygios (CK 6.5 straipsnis). Jeigu skolininkai yra du ar daugiau asmenų (bendraskolių), tai kiekvienas iš jų privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis (dalinė prievolė), išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 straipsnis). Bylos faktiniai duomenys leidžia spręsti, kad ieškovo prievolės dalis pagal prisiimtus sutartinius įsipareigojimus sudaro ½ įmokų kreditoriui, o kita dalis laikytina prievolės vykdymu už apeliantę (atsakovę). Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad atitinkamai sumokėtų mokėjimų apimtimi ieškovas įgijo regresinio reikalavimo teisę į bendraskolę, kadangi ieškovas, įvykdęs solidariosios prievolės dalį, įgijo į apeliantę (atsakovę) atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos grąžinimo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad ieškovas ir apeliantė (atsakovė) pagal teismo patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių tapo solidariais skolininkais prieš kreditorių AB Swedbank t. y. kad jų prievolė kreditoriui AB Swedbank yra solidarioji. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimas įsiteisėjęs, todėl ieškovui įvykdžius dalį prievolės kreditoriui, apeliantei (atsakovei) kyla pareiga atlyginti ieškovui pusę to, ką ieškovas yra jam sumokėjęs. Išanalizavęs faktines bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad pagal 2003-02-28 kredito sutartį įgytą nekilnojamąjį turtą, nutraukdami santuoką ieškovas ir atsakovė pasidalijo per pusę po ½ dalį, tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovei kyla pareiga atlyginti ieškovui pusę to, ką ieškovas yra sumokėjęs kreditoriui.
15. Atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes bei į nustatytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė nei procesinės, nei materialinės teisės normų ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
16. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismui konstatuojant, jog apeliantės (atsakovės) apeliacinis skundas atmestinas, spręstinas klausimas dėl ieškovo bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovas, atsiliepdamas į apeliacinį skundą, prašė priteisti iš apeliantės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Į bylą pateiktas pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini), liudijantis, kad ieškovas patyrė bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurių dydis 350 Eur. I. L. R. patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apeliantės (atsakovės) J. R. ieškovo naudai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovės J. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 350 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.