Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-10-20 · Administracinė byla Nr. I-8526-790/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-10-20
Bylos Nr.
I-8526-790/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03081-2016-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Marius Bajoras
Pareiškėjas
V. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-8526-790/2016Proceso Nr. 3-61-3-03081-2016-4Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2, 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 20 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas V. S. skundu, kurį patikslino (II t., b. l. 20–39) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad nuo 2014 m. sausio 24 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo per mažai ploto. Kamerose buvo netinkama ventiliacija, būdavo drėgna, buvo pelėsio. Gultai buvo seni, netinkami naudojimui, kamerose trūko spintelių, trūko vietos prie stalo. Kamerose neteisėtai įrengti pertekliniai gultai. Sanitarinis mazgas buvo įrengtas netinkamai, jame nebuvo užtikrinamas privatumas. Prausti visą kūną po dušu galėjo tik vieną kartą per savaitę, 15 minučių, į kameras buvo tiekiamas tik šaltas vanduo. Galėjo pasivaikščioti tik vieną valandą per parą, jei būdavo prastas oras, nebuvo vedamas į lauką apskritai. Pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko reikalavimų. Buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, todėl buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais. Įstaigoje nebuvo tinkamai supažindintas su teisėmis, pareigomis, atsakomybe. Nebuvo sąlygų nemokamai skalbti drabužius ir išdžiovinti paties išskalbtus drabužius. Nuolat buvo kilnojamas iš vienos kameros į kitą. Nebuvo nustatyta tvarka aprūpinamas higienos priemonėmis, tualetiniu popieriumi, priemonėmis kamerai valyti, indams plauti, rankšluosčiais, kitu minkštuoju inventoriumi. Išduodami čiužiniai, kitas minkštasis inventorius buvo purvinas, jo būklė buvo netinkama. Kamerose buvo buitinių parazitų. Lukiškių TI-K pastatų konstrukcijose buvo asbesto. Lukiškių TI-K patalpose nebuvo evakuacijos išėjimo, nebuvo laikomasi priešgaisrinės saugos taisyklių. Pareiškėjas teigė, kad jam nebuvo suteikiama teisė apsipirkti parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę. Jam nebūdavo suteikiami produktai pagal užsakymo sąrašą arba produktai būdavo pakeičiami brangesniais. Nebuvo sudarytos sąlygos nusipirkti pašto vokų, tuo buvo apribotos jo teisės susirašinėti. Po etapavimo į kitas įstaigas buvo laikomas laikino laikymo kamerose Nr. 1, 2, 4, 6, 7, 8, 9, 13, 15, kurios neatitiko higienos normų. Kameros buvo neremontuotos. Ant kamerų langų įrengtos grotos, dėl kurių į kameras nepatekdavo natūrali šviesa, todėl 2016 m. birželio 13 d. pareiškėjui gydytojai paskyrė dėvėti akinius. Teigia, kad dėl netinkamo maitinimo, netinkamų jo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K jam sutriko sveikata, išsivystė lėtinis periodontitas, pablogėjo regėjimas.

Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (II t., b. l. 118–134). Nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas su pertraukomis laikotarpiu nuo 2014-01-24 iki 2016-09-01. Lukiškių TI-K stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydamas galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras. Nuteistųjų susirašinėjimo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, pašto išlaidas apmoka patys nuteistieji. Teisės aktų nustatyta tvarka laiškai gali būti tikrinami arba jų įteikimas ir išsiuntimas sustabdomas. Asmenys paskirstomi į kameras laikantis teisės aktų nuostatų, siekiant užkardyti konfliktines situacijas, mažinant autoagresijos atvejus. Pareigūnai privalo nuolat stebėti asmenis, esančius kamerose per įrengtas duryse stebėjimo akutes. Iš suimtųjų ir nuteistųjų Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja palaikyti švarą kamerose, tam jiems išduodamas reikalingas inventorius, taip pat yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbams, patalpų priežiūrai ir profilaktiniams darbams atlikti. Lukiškių TI-K kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, nes kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Jei asmenys reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, turimus resursus. Kamerose įrengtos lovos kiekvienam asmeniui, stalas ir taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms sudėti. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus, tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas 1,5 m. aukščio sienele. Laikomiems asmenims suteikiama teisė ne mažiau kaip 1 valandą pasivaikščioti gryname ore, tam įrengti įvairaus dydžio pasivaikščiojimo kiemeliai, kurie atitinka nustatytus reikalavimus. Suteikiama galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę prausti visą kūną po šiltu vandeniu, į kameras karštas vanduo pagal galiojančius teisės aktus neturi būti tiekiamas. Suimtieji (nuteistieji) tinkamai aprūpinami patalyne rankšluosčiais, higienos priemonėmis, sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius. Asbestas Lukiškių TI-K pastatų konstrukcijose nenaudojamas. Kiekvienas asmuo, atvykęs į įstaigą, supažindinamas pasirašytinai su vidaus tvarkos taisyklėmis, dienotvarke, teisėmis ir pareigomis. Kiekviename gyvenamajame korpuse yra du evakuaciniai išėjimai, kiekviename pastato aukšte yra gesintuvai, kurie kasmet tikrinami, elektros instaliacija įrengta tinkamai. Trumpalaikio laikymo kamerose asmenys laikomi trumpai – iki dviejų valandų. Kalėjimų departamento direktorius yra patvirtinęs privalomą maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimentą, kuris privalo būti parduotuvėse, neprivaloma tiekti prekes, neįeinančias į minėtą asortimentą, prekių kainos kontroliuojamos teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, vykdant jo suėmimą Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2014-01-24 iki 2016-08-31.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.

Pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes. Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai.

Žemesnės instancijos teismas

Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2014-01-24 iki 2016-09-01 (II t., b. l. 118–121). Teismas pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenis nustatė, kad pareiškėjas buvo kreipęsis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, dėl netinkamų jo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-11396-244/2015 (proceso Nr. 3-61-3-04886-2015-7) pareiškėjui priteistas 1 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas išnagrinėjus jo skundą dėl netinkamų laikymo sąlygų (per mažo kamerų ploto, netinkamo aprūpinimo baldais, netinkamai įrengto sanitarinio mazgo, jame neužtikrinamo privatumo, drėgmės, ventiliacijos, buitinių parazitų, dulkių, nešvarių langų, grotų ant langų, nepatenkančios šviesos, netinkamo apšvietimo, temperatūros, dažnų perkėlinėjimų į kitas kameras, teisės pasivaikščioti tik vieną valandą per dieną, nesudarytų sąlygų praustis po šiltu vandeniu kartą į savaitę, nesudarytos galimybės nusipirkti taksofono kortelių, išvedimo praustis po šaltu vandeniu) Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2014-01-24 iki 2015-10-07. Todėl teismas, atsižvelgdamas į įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-11396-244/2015, pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų jo laikymo sąlygų (per mažo kamerų ploto, netinkamo aprūpinimo baldais, netinkamai įrengto sanitarinio mazgo, jame neužtikrinamo privatumo, drėgmės, ventiliacijos, buitinių parazitų, dulkių, grotų ant langų, nepatenkančios šviesos, dažnų perkėlinėjimų į kitas kameras, teisės pasivaikščioti tik vieną valandą per dieną) Lukiškių TI-K nagrinės už laikotarpį nuo 2015-10-08 iki 2016-08-31. Pareiškėjo skunde nurodytos kitos aplinkybės, iš kurių pareiškėjas kildina neturtinės žalos atsiradimą ir kuriomis savo reikalavimų negrindė administracinėje byloje Nr. I-11396-244/2015 (proceso Nr. 3-61-3-04886-2015-7), šioje administracinėje byloje bus nagrinėjamos už visą pareiškėjo skunde nurodytą laikotarpį, t. y. nuo 2014-01-24 iki 2016-08-31.

Pareiškėjo suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo įtvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124), įsigaliojusio nuo 2010-05-14, 1.3.1 punkte, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015-10-08 iki 2016-09-01 buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 109, 117, 190, 263, 267, 274, 399, 404. Vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistas laikotarpiais: 2016-01-30 – 2016-02-02, 2016-02-09 – 2016-02-10, 2016-02-12, 2016-02-23 – 2016-03-17, 2016-03-22 – 2016-03-29 (II t., b. l. 121). Iš nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas 39 paras buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus, jam teko nuo 2,13 kv. m. iki 3,51 kv. m. kameros ploto. Įvertinus aplinkybę, kad tenkantį plotą papildomai mažino įrengtos lovos ir kiti baldai, kad tokiomis sąlygomis jis turėjo praleisti didžiąją dalį paros laiko, pripažintina, jog pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktą. Teismas atmeta atsakovo atstovo argumentus, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, kaip teisiškai nereikšmingus sprendžiant klausimą dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo. Kitais pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiais pareiškėjui teko nuo 3,95 iki 7,94 kv. m. ploto, taigi teisės aktų reikalavimai šiuo aspektu nebuvo pažeisti. Nors pareiškėjas 2016-09-05 prašyme (II t., b. l. 74) teismui teigia, kad atsakovo atstovas pateikė netikslius duomenis apie tai, kiek asmenų buvo laikoma 2016-04-20 kameroje Nr. 263, 2016-05-25 ir 2016-07-01 kameroje Nr. 274, nes tuo metu jis minėtose kamerose buvo ne vienas, tačiau įvertinus pareiškėjo pateiktus įrodymus (II t., b. l. 75) ir atsakovo atstovo pateiktus duomenis (II t., b. l. 121) matyti, kad minėtų kamerų plotas buvo atitinkamai 7,83 kv. m. ir 7,84 kv. m., todėl net ir nustačius, kad šiose kamerose buvo laikomi du asmenys, minimalaus ploto reikalavimas nebuvo pažeistas.

Pareiškėjas nurodė, kad sanitariniame mazge nebuvo užtikrinamas privatumas, jis įrengtas netinkamai – nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 76:2010), įsigaliojusios nuo 2010-04-11, 21 punkte nurodoma, kad areštinių kamerų atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema; sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Nuo 2015-11-01 įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – HN 134:2015), kuri nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.5 punktas numato, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą, Ūkio skyriaus pažymoje (II t., b. l. 3–4) nurodė, kad tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m. sienele ir toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka HN 76:2010 reikalavimus. Tačiau, teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrino visiško asmens privatumo, todėl tai laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinu su atsakovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo suėmimo sąlygų bloginimui. Tačiau dėl atskiros oro šalinimo sistemos neįrengimo pasakytina, kad HN 76:2010 2 punktas nustatė, jog ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Kadangi Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu buvo veikianti įstaiga ir atskiros oro šalinimo sistemos įrengimas yra susijęs su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, šis higienos normos reikalavimas nagrinėjamu atveju netaikytinas.

Pareiškėjas skunde teigė, kad kamerose buvo netinkama ventiliacija, būdavo drėgna, buvo pelėsio. HN 76:2010 24 punktas nustatė, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, 26 punktas nustatė, kad gyvenamųjų patalpų santykinė drėgmė turi būti 35–60 proc., 56 punktas nustatė, kad ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių. Tokie patys santykinės drėgmės rodikliai nustatyti ir HN 134:2015, įsigaliojusios nuo 2015-11-01, 16 punkte, o 17 punkte numatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Iš atsakovo atstovo į bylą pateikto Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – Vilniaus VSC) 2016-03-15 patikrinimo akto (II t., b. l. 180-181) matyti, kad atlikus patikrinimą kamerose Nr. 109 ir 399 (pareiškėjas jose buvo laikomas 2016-01-29 – 2016-02-23), jose pelėsių vizualiai nebuvo nustatyta, kameros buvo vėdinamos per atidaromus langus ir higienos normų pažeidimų nenustatyta. Vilniaus VSC 2016-02-09 patikrinimo akte (II t., b. l. 184–185) užfiksuota, kad kameroje Nr. 404 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2016-02-24 – 2016-03-16, 2016-03-22 – 2016-03-29) santykinė oro drėgmė buvo 55 proc., vėdinimas vyko per langus, pelėsio požymių nenustatyta ir tai atitiko higienos normų reikalavimus. Todėl teismas atmeta pareiškėjo teiginius dėl netinkamos ventiliacijos ir drėgmės kaip neįrodytus. Tačiau Vilniaus VSC 2016-03-14 patikrinimo akte (II t., b. l. 189–190) buvo nustatyta, kad kameroje Nr. 404 ant lubų buvo pelėsio požymių, todėl pripažintina, kad ir pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu 2016-02-24 – 2016-03-16 ir 2016-03-22 – 2016-03-29 šis pažeidimas egzistavo.

Pareiškėjas skunde teigė, kad kamerose gultai buvo seni, netinkami naudojimui, trūko spintelių, trūko vietos prie stalo, buvo neteisėtai įrengti pertekliniai gultai. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.6–14.9 punktuose nustatyta, kad gyvenamojoje kameroje turi būti stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti, viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; viršutinių drabužių pakaba. Atsakovo atstovo atsiliepime į skundą nurodyta, jog visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms sudėti, atsižvelgiant į tai, kiek kameroje yra miegamųjų vietų. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pažymoje (II t., b. l. 3–4) nurodyta, kad Lukiškių TI-K kamerose, kuriose yra 2–4 lovos, įrengti stalai komplekte su prisukamomis kėdutėmis, atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos, kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams, pakabos viršutiniams drabužiams. Stalo matmenys apie 0,6 m. x 0,5 m. kamerose, kuriose iki 4 gultų, kitose kamerose stalai įrengti atitinkamo dydžio, priklausomai nuo lovų skaičiaus. Iš minėtos pažymos matyti, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose buvo nuo 1 iki 14 gultų, kamerų plotas svyravo nuo 6,34 kv. m. iki 31,61 kv. m. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu kamerose buvo laikomas ne visuomet vienas – kamerose tam tikrais laikotarpiais būdavo laikoma ir iki 10 asmenų, todėl pripažintina, kad pareiškėjui jo laikymo Lukiškių TI-K metu ne visuomet užteko spintelių ir vietos prie stalo. Pareiškėjo nurodyti pažeidimai dėl neteisėtai įrengtų perteklinių gultų iš esmės sietini su per mažu Lukiškių TI-K kamerų plotu, todėl skundo argumentai šiuo aspektu vertintini kaip neatsiejamai susiję su nustatytais pažeidimais dėl teisės aktais nustatyto minimalaus kamerų ploto neužtikrinimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas buvo kreipęsis į Lukiškių TI-K dėl gultų būklės, o Lukiškių TI-K, išnagrinėjęs jo prašymą, 2016-04-05 raštu Nr. 96-1095 (II t., b. l. 95–96) informavo, kad gultai ir kitas inventorius periodiškai gaminamas ir remontuojamas nuteistųjų, paliktų ūkio darbams, baldų būklė atitinka HN 134:2015 reikalavimus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ginčo laikotarpiu gultų būklė buvo netinkama, jie buvo sulūžę ar dėl jų galimų trūkumų pareiškėjas būtų patyręs sužalojimų ar kitokio pobūdžio žalą. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl netinkamos būklės gultų vertintini kaip abstraktūs ir nesudarantys pagrindo pripažinti jo teisių pažeidimo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad prausti visą kūną po dušu galėjo tik vieną kartą per savaitę, 15 minučių, o į kameras buvo tiekiamas tik šaltas vanduo. HN 76:2010 68 punktas numatė, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą teigė, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims sudaroma galimybė vieną kartą per savaitę iki 15 minučių nusiprausti duše, įrengtos specialios patalpos. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjas dėl išvedimo į dušą tvarkos buvo kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją (II t., b. l. 101), matyti, kad pareiškėjas galėjo pasinaudoti dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę pagal patvirtintą grafiką, to iš esmės neneigia ir pats pareiškėjas. Kadangi teisės aktai nenumato Lukiškių TI-K pareigos suimtųjų ir nuteistųjų vesti į dušą dažniau, nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu. Iš Lukiškių TI-K 2016-06-07 rašto Nr. 96-1982 (II t., b. l. 100) matyti, kad nuo 2016-05-16 iki 2016-05-19 16 val. Lukiškių TI-K buvo atjungtas karšto vandens tiekimas dėl UAB ,,Vilniaus energija“ atliekamų planinių šilumos tinklų hidraulinių bandymų ir remonto darbų. Pareiškėjas turėjo galimybę pasinaudoti dušu 2016-05-07, o numatytu pagal grafiką laiku – 2016-05-16, kadangi nebuvo karšto vandens, dušu pasinaudoti atsisakė, tokia galimybė jam buvo suteikta atstačius karšto vandens tiekimą 2016-05-20. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas šiuo atveju neturi pagrindo pripažinti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų dėl to, kad pareiškėjas vieną kartą neturėjo galimybės pasinaudoti dušu, nes tai įvyko dėl objektyvių aplinkybių, jam tokia galimybė buvo sudaryta nedelsiant jai atsiradus. Kartu pažymėtina, kad nei HN 76:2010, nei HN 134:2015 nenumato pareigos tiekti karštą vandenį į tardymo izoliatorių kameras, todėl laikytina, kad ir šiuo aspektu Lukiškių TI-K pareigūnai veikė teisėtai.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimą gryname ore, ir tai pažeidė jo teises, o pasivaikščiojimo kiemelių būklė buvo netinkama. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjas neginčija fakto, kad jo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu jam buvo sudaryta galimybė vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, todėl nėra pagrindo pripažinti jo teisių pažeidimo šiuo aspektu. HN 76:2010 18.4 punktas nustatė, kad laisvės atėmimo vietos teritorijoje turi būti įrengti pasivaikščiojimai kiemai. Jie turi būti periodiškai valomi, jeigu dulka – laistomi. HN 134:2015 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad Lukiškių TI-K iš viso yra 48 įvairaus ploto pasivaikščiojimo kiemeliai (II t., b. l. 128–129). Vilniaus VSC 2014-11-14 patikrinimo akte (II t., b. l. 164) buvo nustatyta, kad Lukiškių TI-K I-ojo korpuso pasivaikščiojimo kiemeliai buvo tvarkingi, atitiko higienos normų reikalavimus. Todėl pareiškėjo teiginiai šiuo aspektu atmetami kaip neįrodyti. Nors pareiškėjas teigė, kad blogu oru nebuvo išvedamas į lauką, tačiau nenurodė konkrečių dienų, kuomet dėl blogo oro nebuvo išvedamas pasivaikščioti gryname ore, todėl tokie pareiškėjo teiginiai laikytini abstrakčiais. Pažymėtina, kad pasivaikščiojimas lauke yra suimtųjų asmenų teisė, o ne pareiga.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, todėl buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais. Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. HN 76:2010 14 punktas numatė, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. HN 134:2015 7 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą, Lukiškių TI-K administracijai kyla pareiga užtikrinti, kad asmenys kamerose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, o nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Iš atsakovo atstovo atsiliepimo į skundą (I t. b. l. 39) matyti, kad atvykę į Lukiškių TI-K asmenys yra skirstomi į kameras atsižvelgiant į jų prašymus būti laikomiems su rūkančiais ar nerūkančiais asmenimis. Pareiškėjas skunde nenurodė, ar yra rūkantis, ar nerūkantis, o abstrakčiai teigė, kad buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais. Iš byloje esančių Vilniaus VSC patikrinimų aktų nėra matyti, kad kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, būtų buvę nustatyti higienos normų pažeidimai šiuo aspektu. Todėl laikytina, kad nėra įrodytas minėtų teisės normų, susijusių su nerūkančių asmenų sveikatos apsauga, pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu.

Pareiškėjas skunde teigė, kad nebuvo sąlygų nemokamai skalbti drabužius ir išdžiovinti paties išskalbtus drabužius. HN 76:2010 64 punktas nustatė, kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. HN 134:2015 40 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pažymoje (II t., b. l. 3–4) nurodė, kad valdiška patalynė, asmeninė patalynė, asmeninai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai kartą per savaitę. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems grąžinami tą pačią dieną ir jau sausi. Turintys pinigų asmeninėse sąskaitose skalbimo paslauga gali pasinaudoti ne rečiau kaip kartą per savaitę, neturintiems pinigų viršutiniai drabužiai skalbiami ir nemokamai. Vilniaus VSC 2014-12-18 patikrinimo akte nustatė, kad Lukiškių TI-K asmenų, neturinčių pinigų asmeninėje sąskaitoje, viršutiniai drabužiai yra skalbiami ir džiovinami įstaigos direktoriaus įsakymo patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo aprašo nustatyta tvarka, sąlygos skalbti ir džiovinti viršutinius asmeninius drabužius sudarytos, higienos normų pažeidimų šioje srityje nenustatyta (II t., b. l. 171–172). Todėl teismas pareiškėjo skundo teiginius dėl netinkamų sąlygų skalbti ir džiovinti drabužius atmeta kaip neįrodytus.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad dažnai buvo kilnojamas iš vienos kameros į kitą. Iš Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio nuostatų matyti, kad tardymo izoliatoriaus administracija, spręsdama, kokiose konkrečiose tardymo izoliatoriaus patalpose apgyvendinti suimtąjį, privalo užtikrinti šiame straipsnyje įtvirtintus izoliavimo reikalavimus, tačiau suimtųjų paskirstymo į konkrečias kameras kriterijai teisės aktuose nėra nustatyti. Taigi tardymo izoliatoriaus administracijai suteikta diskrecija spręsti dėl suimtųjų apgyvendinimo konkrečiose patalpose. Atsakovo atstovas paaiškino, kad suimtieji apgyvendinami atsižvelgiant į vidaus tvarkos reikalavimus, siekiant užkardyti konfliktines situacijas, ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje, siekiant aprūpinti kiekvieną asmenį, atvykusį į Lukiškių TI-K, miegamąja vieta. Be to, suimtieji, atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras. Teismo vertinimu, šie atsakovo atstovo nurodyti kriterijai objektyviai pateisinami, siekiant tinkamai atlikti įstatymu pavestą suėmimo vykdymo funkciją. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo, kad jo atžvilgiu buvo pažeisti Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatyti izoliavimo reikalavimai, o pareiškėjo teiginys dėl per dažno perkėlinėjimo į kitas kameras, paremtas tik subjektyvia pareiškėjo nuomone. Kaip minėta, ne pareiškėjui, o Lukiškių TI-K administracijai suteikta diskrecija spręsti dėl suimtųjų apgyvendinimo konkrečiose patalpose. Be to, pareiškėjo teiginiai dėl dažno perkėlinėjimo į kitas kameras, neatitinka faktinių duomenų. Iš atsakovo atstovo pateiktos informacijos matyti, kad pareiškėjo perkėlimai į kitas kameras itin dažnai nevyko. Pareiškėjas nagrinėjamu ginčo laikotarpiu nuo 2015-10-08 iki 2016-09-01 buvo apgyvendintas 8 kamerose, buvo išvykęs į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, todėl jo apgyvendinimas kitose kamerose buvo neišvengiamas (II t., b. l. 120–121). Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad, pvz. kameroje Nr. 399 pareiškėjas praleido beveik 2 mėnesius: nuo 2016-01-30 iki 2016-02-23, kameroje Nr. 404 jis buvo laikomas nuo 2016-02-24 iki 2016-03-16. Taigi negalima pripažinti, kad atsakovo atstovas, pareiškėją apgyvendindamas konkrečiose Lukiškių TI-K kamerose, jį perkeldamas, pažeidė teisės aktų reikalavimus ar viršijo teisės aktais suteiktus įgaliojimus.

Pareiškėjas skunde teigė, kad nebuvo nustatyta tvarka aprūpinamas higienos priemonėmis, tualetiniu popieriumi, priemonėmis kamerai valyti, indams plauti, rankšluosčiais, kitu minkštuoju inventoriumi. Išduodami čiužiniai, kitas minkštasis inventorius buvo purvinas, jo būklė buvo netinkama. Pareiškėjas teigė, kad nebuvo tinkamai aprūpinamas patalyne, rankšluosčiais, čiužiniai buvo netinkamos būklės. HN 76:2010 66 punktas numatė, kad lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinių, tinkamų skalbti ir/arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. HN 134:2015 41 punktas numato, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymas Nr. 1R-139. Šiame akte numatyta, kad vyrams yra išduodami: antklodė – 1 vnt. dėvėjimo terminas 3 m., čiužinys – 1 vnt., dėvėjimo terminas – 4 m., pagalvė – 1 vnt., dėvėjimo terminas – 2 m., užvalkalai pagalvei – 2 vnt., dėvėjimo terminas – 1 m., paklodės – 4 vnt., dėvėjimo terminas 1 m., rankšluosčiai, 2 vnt., dėvėjimo terminas – 1 m. nuteistiesiems, suimtiesiems vyrams, laikomiems tardymo izoliatoriuose, per mėnesį turi būti išduodama 1 rulonas tualetinio popieriaus, 100 g. tualetinio muilo, 200 g. skalbiamojo muilo. Atsakovo atstovas pateikė į bylą Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2016-08-08 pažymą iš kurios matyti, kad Lukiškių TI-K vyrams per mėnesį išduodama: 1 rulonas tualetinio popieriaus, tualetinis muilas ir skalbiamasis muilas, geriamoji soda, kalcinuota soda pagal įstaigoje nustatytą bendrą tvarką per du kartus – mėnesio pradžioje ir viduryje. Skutimosi peiliukai, dantų pasta, dantų šepetukas išduodami kartą per mėnesį, prireikus antrajam kartui – pateikus raštišką prašymą. Patalynė ir minkštasis inventorius išduodamas dezinfekuotas, švarus ir tvarkingas, nustatyta tvarka keičiamas (II t., b. l. 3–4). Pažymėtina, kad aptariamų higienos normų reikalavimų pažeidimų Vilniaus VSC nenustatė (pvz., 2016-03-21 patikrinimo aktas (II t., b. l. 110-112). Pareiškėjas nekonkretizavo, kada jis buvo netinkamai aprūpinamas higienos, valymo priemonėmis, minkštuoju inventoriumi, kada jo būklė buvo netinkama. Įvertinus byloje esančius įrodymus, tokio pobūdžio pareiškėjo teiginiai laikytini abstrakčiais, pripažintina, kad pareiškėjas iš esmės buvo tinkamai aprūpinamas higienos, valymo priemonėmis, minkštuoju inventoriumi, jo būklė buvo tinkama.

Pareiškėjas skunde teigė, kad kamerose buvo buitinių parazitų. Pagal HN 76:2010 60 punktą laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją), kurį atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla (HN 76:2010 60 punktas). HN 134:2015 20 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų, turi būti atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės aktų nustatyta tvarka. Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą nurodo, kad sudaro sutartis su įmonėmis, organizuojančiomis profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją, pateikė sudarytą sutartį su UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (II t., b. l. 192–195). Tačiau iš Vilniaus VSC 2016-02-26 patikrinimo akto (II t., b. l. 176–177) matyti, kad kameroje Nr. 399 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2016-01-30 – 2016-02-23) buvo rasta tarakonų pėdsakų. Todėl pripažintina, kad pareiškėjas ne visuomet buvo laikomas kamerose užtikrinant, kad jose nebūtų buitinių parazitų.

Pareiškėjas skunde teigė, kad Lukiškių TI-K pastatų konstrukcijose buvo asbesto. Atsakovo atstovas Ūkio skyriaus pažymoje (II t., b. l. 3–4) nurodo, kad Lukiškių TI-K statinių, kuriuose apgyvendinti suimtieji ir nuteistieji, konstrukcijose asbesto nėra. HN 76:2010 6 punktas nustatė, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. HN 76:2010 17 punktas nustatė, kad laisvės atėmimo vietos pastatai tinkamais naudoti pripažįstami teisės akto nustatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-08-28 nutarimo Nr. 1163 (toliau – Nutarimas 1998-08-28 Nr. 1163) „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punktu, nuo 2001-01-01 draudžiama naudoti asbestcemenčio šiferio lakštus naujai statomose gyvenamosiose namuose ir visuomenės paskirties objektuose (ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose). Lukiškių TI-K 2001 m. buvo veikianti įstaiga, todėl šis reikalavimas jai nebuvo taikomas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo teiginiai dėl asbesto pastato konstrukcijose egzistavimo yra deklaratyvūs, nepagrįsti byloje surinktais įrodymais, todėl atmestini.

Pareiškėjas skunde teigė, kad Lukiškių TI-K patalpose nebuvo evakuacijos išėjimo, nebuvo laikomasi priešgaisrinės saugos taisyklių. Remiantis Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą pateiktais duomenimis, kiekvieno įstaigos pastato kiekviename aukšte yra pirminės gesinimo priemonės (gesintuvai). Gesintuvai taip pat yra kiekviename gyvenamajame korpuse korpuso vyresniųjų kabinetuose. Gesintuvų-gesinimo medžiagos kiekis ir kokybė tikrinami teisės aktų nustatyta tvarka (kartą per metus). Lukiškių TI-K įrengtas vidaus gaisrinis vandentiekis. Gaisriniai čiaupai įrengti visuose gyvenamuosiuose korpusuose kiekviename aukšte. Vidaus gaisrinis vandentiekis yra su žarnomis bei švirkštais ir laikomas spintelėse. Lukiškių TI-K taip pat nurodė, kad kiekviename gyvenamajame korpuse yra du evakuaciniai išėjimai tiesiai į lauką. Evakuacijos keliai ir išėjimai neužkrauti, parengti žmonėms evakuoti. Koridoriuose ir virš evakuacijos keliuose esančių durų yra evakuacijos kryptį nurodantys ženklai (II t., b. l. 130). Pareiškėjo teiginiai dėl priešgaisrinės saugos taisyklių nesilaikymo, evakuacijos išėjimų nebuvimo yra deklaratyvaus pobūdžio. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo susidūręs su grėsme, kurios būtų galima išvengti pasinaudojus evakuaciniais išėjimais ar gaisro gesinimo priemonėmis, ar pareiškėjas būtų dėl to patyręs kitokių nepatogumų.

Pareiškėjas teigė, kad jam nebuvo suteikiama teisė apsipirkti parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę, jam nebūdavo suteikiami produktai pagal užsakymo sąrašą arba produktai būdavo pakeičiami brangesniais. Nebuvo sudarytos sąlygos nusipirkti pašto vokų, tuo buvo apribotos jo teisės susirašinėti. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 16 straipsnį suimtieji šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę siųsti giminaičiams ir kitiems asmenims ir gauti iš jų neribotą kiekį laiškų. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 86 punktas numato pareigą tardymo izoliatoriaus direktoriui užtikrinti, kad kiekvienas suimtasis galėtų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų parduotuvėse ne rečiau kaip kartą per savaitę. Tardymo izoliatoriuose veikiančiose parduotuvėse privalomas būtiniausių reikmenų asortimentas nustatytas Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-172 „Dėl Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimentų ir kainų kontrolės taisyklių patvirtinimo“. Pagal minėto įsakymo 1.2 papunktį, šis asortimentas yra privalomas tardymo izoliatoriams. Minėto asortimento 10 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų parduotuvėse turi būti sudaryta galimybė nusipirkti rašymo priemonių, rašalo, sąsiuvinių, popieriaus, vokų, pašto ženklų. Pagal šiuo įsakymu patvirtintų Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisyklių 2 punktą, jos parengtos siekiant užtikrinti, kad laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pardavimo kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga. Pagal šių taisyklių 8 punktą nustačius, kad laisvės atėmimo vietos įstaigoje veikiančioje parduotuvėje maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainos yra didesnės kaip 10 procentų negu šių prekių kainos parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikia toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga, parduotuvės savininkui laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius pateikia raštišką įspėjimą, įstaigoje sudaroma komisija arba paskiriamas atsakingas asmuo tikrinti įstaigoje veikiančioje parduotuvėje parduodamų prekių kainas. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2016-07-13 pateikė prašymą nusipirkti 10 vnt. vokų, ir šios prekės pareiškėjui buvo pateiktos (II t., b. l. 41), nors prieš tai pagal 2016-07-07 prašymą jis vokų nenusipirko (II t., b. l. 45). Iš pateiktų į bylą pareiškėjo prašymų apsipirkti parduotuvėje, Lukiškių TI-K pateiktų atsakymų į pareiškėjo skundus dėl netinkamos parduotuvės veiklos (II t., b. l. 44–62) matyti, kad į pareiškėjo skundus dėl, jo nuomone, netinkamo aprūpinimo prekėmis, Lukiškių TI-K išsamiai atsakydavo, nustatyta tvarka atliko įstaigoje veikiančios parduotuvės valdytojų veiklos priežiūrą, kontroliavo kainas. Iš Lukiškių TI-K 2016-07-19 rašto Nr. 96-2512 (II t., b. l. 49) matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu buvo nutraukta Lukiškių TI-K veikiančios UAB ,,Aradva“ parduotuvės veikla, buvo sudaryta nauja sutartis su UAB ,,Lobby Baltic“, todėl dėl kraustymosi darbų kai kurių prekių tiekimas laikinai buvo sutrikęs. Tačiau iš pateiktų pareiškėjo prašymų bei pirkimo čekių matyti, kad pareiškėjas iš esmės buvo aprūpinamas jo pageidautomis prekėmis, o aplinkybės, dėl kurių jis negavo tam tikrų prekių, pvz. 2016-07-07 negavo vokų, nors 2016-07-13 jų jau įsigijo, laikytinomis objektyviomis. Todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, sudarančius pagrindą priteisti pareiškėjui neturtinę žalą dėl teisės nustatyta tvarka apsipirkti Lukiškių TI-K veikiančioje parduotuvėje pažeidimo.

Pareiškėjas skunde teigė, kad po etapavimo į kitas įstaigas buvo laikomas laikino laikymo kamerose Nr. 1, 2, 4, 6, 7, 8, 9, 13, 15, kurios neatitiko higienos normų, tačiau išsamiau netinkamų laikymo sąlygų šiose kamerose nedetalizavo. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė (II t., b. l. 130–131), kad asmenys tokiose patalpose laikomi trumpai, apie dvi valandas, maitinami pagal dienotvarkėje nustatytą grafiką. Pažymėtina, kad HN 76:2010 58 punktas numatė, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose, o nuo 2015-11-01 įsigaliojusios HN 134:2015 2 punktas numato, kad ši higienos norma apskritai netaikoma laikinojo sulaikymo patalpoms (laikinojo sulaikymo, paskirstymo kameroms). Todėl teismas tokio pobūdžio pareiškėjo teiginius laiko abstrakčiais ir nesudarančiais pagrindo pripažinti jo teisių pažeidimo.

Pareiškėjas skunde teigė, kad kameros buvo neremontuotos. Pagal HN 76:2010 62 punktą laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį. Pagal HN 134:2015 12 punktą laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad kameros eilės tvarka remontuojamos, atsižvelgiant į turimus resursus. Tačiau pateiktas į bylą Vilniaus VSC 2016-03-26 patikrinimo aktas (II t., b. l. 182–183) įrodo, kad kameroje Nr. 399 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2016-01-30 – 2016-02-23) 2015-10-30 buvo atsilupusių sienų ir lubų dažų, vietomis trūko grindų dangos, sienų, lubų ir grindų paviršiai buvo nelygūs, netinkami lengvam valymui ar dezinfekcijai. Todėl teismas pripažįsta, kad pareiškėjas ne visuomet buvo laikomas kamerose, kurios buvo tinkamai suremontuotos.

Pareiškėjas skundėsi, kad ant langų buvo įrengtos grotos, dėl kurių į kameras nepatekdavo natūrali šviesa, todėl 2016 m. birželio 13 d. pareiškėjui gydytojai paskyrė dėvėti akinius. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 punkte numatyta, jog kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Iš pateiktų į bylą Vilniaus VSC patikrinimo aktų, atsakovo atstovo pateiktų duomenų (II t., b. l. 3-4) matyti, kad Lukiškių TI-K kamerose įrengti skaidraus stiklo langai su grotomis, stiklai aptraukti metaliniu tinklu. Todėl teismas daro išvadą, kad langai Lukiškių TI-K įrengti laikantis teisės aktų reikalavimų ir jie praleidžia natūralią dienos šviesą.

Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad laikymo Lukiškių TI-K metu pareiškėjui teko itin mažas plotas, kamerų plotą papildomai mažino jose esantys baldai. Nors pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti vieną valandą gryname ore, tačiau likusį paros laiką, iš viso 39 paras per jo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpį nuo 2015-10-08 iki 2016-08-31, jis turėdavo praleisti perpildytose kamerose. Pareiškėjui laikotarpiu 2015-10-08 iki 2016-08-31 nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kurios ne visuomet atitiko higienos normų reikalavimus – jose buvo buitinių parazitų, ne visuomet užteko spintelių ir vietos prie stalo, jos ne visuomet buvo tinkamai suremontuotos, pareiškėjo laikymo kameroje Nr. 404 metu 2016-02-24 – 2016-03-16 ir 2016-03-22 – 2016-03-29 šioje kameroje buvo pelėsių. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį ir Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį. Konstatuotina, kad dėl suėmimo sąlygų visumos jis patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimus, nepatogumus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal suformuotą teismų praktiką, neturtinę žalą patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (LVAT 2013-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, į tai, kad kamerų perpildymas buvo žymus, kad nustatyti ir kiti higienos normų reikalavimų pažeidimai. Tačiau pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Iš esančių byloje įrodymų (II t., b. l. 102, 106) matyti, kad pareiškėjas iki patekimo į Lukiškių TI-K skundėsi įvairiais lėtinio pobūdžio sveikatos sutrikimais, jam diagnozuoti sveikatos sutrikimai nesietini išimtinai su kalinimo sąlygomis Lukiškių TI-K. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Priešingai, atsakovo atstovas nurodė, kad esant perpildytoms kameroms buvo stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y., at­siradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras, asmenims suteikiama teisė pasivaikščioti gryname ore, lankytis bibliotekoje, koplyčioje, socialinės reabilitacijos specialistų teikiamomis paslaugomis. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti pareiškėjo nurodoma 25 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati pareiškėjo patirtiems neturtiniams praradimams. Ženkliai mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos teismų praktikoje paprastai priteisiamos esant intensyvesniems (objektyviąja prasme) neigiamiems veiksniams.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į naujausią teismų praktiką panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose (pvz., LVAT 2016 m. sausio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3997-602/2016 pareiškėjui priteisė 2 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kai pareiškėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 266 paras ir 20 dienų ne visą parą, 2016 m. sausio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-848-520/2016 pareiškėjui priteisė 1 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kai pareiškėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 119 parų, 2016 m. vasario 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-603-756/2016 pareiškėjui priteisė 60 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kai pareiškėjas 14 dienų areštinėje buvo laikomas sąlygomis, neužtikrinančiomis privatumo naudojantis tualetu, LVAT 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2348-624/2016 pareiškėjui priteisė 104 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kai pareiškėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 13 parų),), įvertinęs minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, konstatuoja, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 350 Eur sumos priteisimas.

Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą (II t., b. l. 134) pateikė prašymą atlyginti jo turėtas dokumentų kopijavimo išlaidas, kurios sudaro 3,12 Eur, nes patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidų. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis LVAT praktika, priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruošimu teismui, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios išlaidos (2009-08-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012-01-20 nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2012-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146–113/2012, 2009-05-11 nutartis administracinėje byloje Nr. AS575–233/2009, 2009-06-05 nutartis administracinėje byloje Nr. AS442–292/2009).

Teismas nustatė, kad atsakovo atstovas su atsiliepimu į skundą, kuriuo prašo bylinėjimosi išlaidas, pateikė 52 lapus su bylos nagrinėjimu susijusios medžiagos. Dokumentai į bylą pateikti elektroninių ryšių priemonėmis, jie teismui popierine forma pateikti nebuvo, todėl konstatuotina, kad realių dokumentų kopijų darymo išlaidų atsakovo atstovas nepatyrė. Kita vertus, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo iš esmės yra pagrįstas, todėl negalima teigti, kad sprendimas priimtas atsakovo naudai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis aukščiau nurodytomis įstatymo nuostatomis, atsakovo atstovo prašymas priteisti iš pareiškėjo patirtas 3,12 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo V. S. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Likusią skundo dalį atmesti.

Netenkinti atsakovo atstovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo prašymo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Marius Bajoras